Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rasai Dragūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž.B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B., 2015 m. spalio 16 d., apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,68 promilės), savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo nepilnametį sūnų A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), t. y. būdamas namo koridoriuje, tyčia kumščiu 3 kartus sudavė sūnui į veido dešinę pusę, po to nuvedęs sūnų į pirties pastatą, ten suėmęs rankomis jam už striukės atlapų, tyčia jį purtė ir jo nugarą 2 kartus trenkė į sieną bei kumščiu 2 kartus sudavė į veido dešinę pusę. Po to, grįžus abiems į namą, kambaryje sūnui tyčia kumščiu sudavė 5 smūgius į dešinę ausį, 3 kartus į dešinį skruostą, 1 kartą į dešinįjį šoną bei rankomis suėmęs už striukės atlapų, 2 kartus sūnaus galvą (pakaušį) trenkė į krosnį, tokiais smurtiniais veiksmais sukeldamas savo šeimos nariui, sūnui A. B. fizinį skausmą ir padarydamas galvos ir dešinės ausies sumušimą, dėl ko nukentėjusiojo A. B. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta. Šiais veiksmais Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis Ž. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnus grįžo po 5 parų į namus. Sūnus buvo ieškomas, jam buvo skambinama, tačiau jis išjungdavo skambučius. Jis mėgino su juo pasikalbėti, o jis išėjo į lauką, o sugrįžęs pasakė, kad „dabar jums bus”. Vėliau atvyko pareigūnai ir jį išsivežė. Jo sugyventinė buvo ligoninėje. Sūnaus jis nemušė. Kaimynė policijos jam nekvietė. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, jog sūnui kartą sudavė per „sprandą“. Nuotraukoje matosi mėlyna sūnaus ausis, tačiau su tokia ausimi jis namo sugrįžo po 5 parų. Įdrėskimas buvo senas. Sudavimas per „sprandą“ negali būti laikomas smurtu. Jis buvo išgėręs alaus. Jis nenorėjo pakelti ranką prieš sūnų, tačiau taip išėjo. Iš dalies pripažino savo kaltę. Su sūnumi šiuo metu gerai sutaria. Jokio spaudimo jam nedaro. Tačiau nespėja už jį mokėti baudų. Sūnus pabėgęs iš namų būna pas močiutę. Jo nepilnametė dukra (duomenys neskelbtini) negalėjo duoti jam nepalankių parodymų.

Nukentėjęs A. B. teisiamojo posėdžio metu, apklaustas vaiko apklausos kambaryje, parodė, kad 2015 m. spalio 16 dieną, po 5 dienų grįžo namo ir tėvas jam vieną kartą trenkė per galvą. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Kas juos iškvietė, nežino. Penkias dienas buvo pas draugus. Pas močiutę buvo vakarais, nakvojo. Tėvai nežinojo kur jis buvo. Jie rūpinosi, skambino, bet jis išjungdavo telefoną. Ausį apdraskė ne tėvas. Atvykus policijos pareigūnams verkė todėl, kad jų išsigando. Drabužiai suplėšyti buvo po 5 dienų nebuvimo namuose. Močiutė galėjo iškviesti policiją; broliai, seserys močiutei galėjo papasakoti apie konfliktą namuose. Galvą skaudėjo, nes jis tą dieną buvo išgėręs.

Liudytojas Andrius Petrauskas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavęs iškvietimą su kitu pareigūnu A. Adomavičiumi atvyko (duomenys neskelbtini). Lauke juos pasitiko daug vaikų. Užėjus į namus, kambaryje pirmame aukšte, ant lovos sėdėjo Ž. B. ir jo sūnus A. B.. Sūnus verkė, ūkčiojo, matėsi, kad jis verkė jau kurį laiką. Matėsi nudraskyta ausis, kraujosruvos. Sužalojimai buvo švieži. Ž. B. paaiškino, kad sūnų auklėjo dėl to, kad šis negrįžo į namus, bėga iš pamokų. A. motina aiškino, kad vaikas neklauso, bėga iš namų. Sūnus visą tą laiką verkė, ūgčiojo, sakė, kad tėvas jį daužė, mušė, vadino necenzūriniais žodžiais. Tėvas buvo akivaizdžiai neblaivus. Budėtojui pranešė, kad išsiųstų operatyvinę grupę, nes vaikas buvo akivaizdžiai sumuštas. Prašė pateikti visų asmenų dokumentus. Kaltinamasis su patruliu A. Adomavičiumi išėjo į prieangį, o likusi A. B. vyriausioji sesuo aiškino, kad tėvas jo galvą į pečių trenkė. Prašė (duomenys neskelbtini) išvežti, nes jį tėtis skriaudžia, muša. Prašė vežti pas močiutę į Širvintas. Ž. B. vedamas nustatyti neblaivumui, pasipriešino, buvo panaudotas elektrošokas. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

Liudytoja S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vietoje nebuvo, nieko nematė. (duomenys neskelbiami) pas ją gyveno. O kai jį išsiuntė jį namus, paskambino anūkui (duomenys neskelbiami), pasiteirauti, kokia padėtis namuose. Jis pasakė, kad (duomenys neskelbiami) susiginčijo su tėčiu. Vėliau jai kaimynas Edvardas atvežė verkiančius ir išsigandusius vaikus. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jų nepatvirtino. Teigė, jog negalėjo sakyti, jog sūnus muša (duomenys neskelbiami). Ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo apklausiant anūkę (duomenys neskelbiami). Spaudimo pareigūnai (duomenys neskelbiami) nedarė, ji viską pati jiems papasakojo.

Liudytoja D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad namuose jokio smurto nebuvo. Jie namuose žaidė su vaikais. Buvo vakaras, sūnus grįžo į namus po 5 parų, išsigandęs ir iškvietė policiją. Kodėl atvykus pareigūnams sūnus verkė, nežino. Sūnus nebuvo apdraskytas, kraujas jam nebėgo, medikai nieko nenustatė. S. D. sakė netiesą, ji gina brolį. Pagarsinus duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus teigė, kad nematė, kaip kaltinamasis paėmė sūnų už atlapų ir trenkė jį į sieną. Ji nedavė tokių parodymų.

Liudytoja Aušra Mikalajūnienė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš karto po įvykio apklausė A. B.. Vaikas buvo išsigandęs, apsiverkęs, išoriškai matėsi kūno sužalojimai. Buvo iškviesti medikai, kurie užfiksavo kaktos ir ausies sužalojimus. Tėvas sakė, kad vaikas negrįžta į namus, blogai mokosi. Vaikas pasakojo, kad pradžioje veiksmas buvo koridoriuje, paskui tėvas (duomenys neskelbiami) nusivedė į pirtį ir paskui jau kambaryje ir virtuvėje mušė. Motina dalyvavo vaiko apklausoje, motina netrukdė vaikui duoti parodymų, tačiau laikėsi pozicijos, kad jie negali jo suvaldyti. Motinai buvo perskaityti vaiko duoti parodymai, ji prieštaravimų nereiškė, pasirašė. Sekančią dieną buvo apklausta (duomenys neskelbiami) močiutė S. V.. Ji kalbėjo apie tai, kad tėvas dažnai skriaudžia (duomenys neskelbiami) ir jis prašėsi pas ją gyventi. Jis pas močiutę prieš tai savaitę gyveno. Močiutė jam liepė grįžti pas tėvus, padėti jiems. Močiutės teigimu, grįžtant pas tėvus (duomenys neskelbiami) nebuvo sužalotas, apdraskytas. Vakare močiutė paskambino pasidomėti, ar viskas tvarkoje, o vaikai pasakė, kad tėtis skriaudžia (duomenys neskelbiami). Močiutė palaiko (duomenys neskelbiami). Ji nesupranta, kodėl tėvas ir sūnus nesutaria. Ji kalbėjosi su sūnumi, kad jis su vaiku turi rasti kalbą. Močiutė sutiko, kad (duomenys neskelbiami) pagyventų pas ją. (duomenys neskelbiami) sesuo (duomenys neskelbiami) pasakojo tą patį, ką ir (duomenys neskelbiami). Po apklausos močiutei buvo pagarsinti jų parodymai, ji pasirašė. Aiškinantis kas iškvietė policijos pareigūnus, paaiškėjo, kad tai padarė (duomenys neskelbiami) močiutė S. V..

Liudytoja Asta Drėgvienė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po įvykio vykdė (duomenys neskelbiami) motinos D. M. apklausą. Po apklausos ji pati perskaitė savo duotus parodymus ir po jais pasirašė. Ji iš karto jiems atvykus teigė, kad Ž. B. mušė (duomenys neskelbiami). Sakė, kad gerai, jog mušė, nes jis yra nepaklusnus, bėga iš namų, žino už ką gavo. Oficialioje apklausoje šias aplinkybes paneigė, pasakė, kad tėvas sūnų tik patampė už atlapų ir į sieną stūmė. Visi vaikai lakstė, šūkavo, vyresnioji mergaitė sakė, kad tikrai matė, kad tėvas mušė (duomenys neskelbiami), kad nereikėjo taip daryti. Kai atvažiavo, matė, kad Ž. priešinosi pareigūnams, o A. ausis, žandas buvo nubrozdinti. Jo teigimu, jį mušė tėvas. Pareigūnams nekilo abejonių, kad buvo kitaip.

Kaltinamasis Ž. B., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis su savo sugyventine D. M. ir 8 vaikais gyvena savo mamos name, esančiame (duomenys neskelbiami). Paskutiniu metu prasidėjo nesutarimai su vyriausiuoju sūnumi A. B.. Su juo negalima pasikalbėti, jis pradeda aiškinti, kad jis yra nepilnametis ir jam tėvas nieko negali padaryti, negali jam aiškinti, nurodinėti, auklėti. Jis kalba tik apie savo teises, pamiršdamas elementarias savo pareigas mokytis, lankyti mokyklą, padėti namuose. Nuo 2015-10-10 A. gyveno pas jo motiną. 2015-10-17 vakare po darbo jis išgėrė 2 litrus (4 butelius po 0.5 litro) alaus. Kai jis grįžo į namus, A. buvo jau grįžęs. Jis jį pasikvietė pasikalbėti į mažąjį kambarį, pirmajame namo aukšte. Abu peržiūrėjo dienyną, pažymiai buvo prasti, pažymėta daug praleistų pamokų, buvo pastabų, kad jis pamokų metu elgiasi netinkamai, neklauso mokytojų. Kai jis kalbėjo, atrodė, kad sūnus viską suprato. Jis liepė sūnui atiduoti jam savo telefoną, kad jis mokytųsi, o ne socialiniuose tinklapiuose lankytųsi. Kai jis baigė kalbėti, A. pasakė, kad ką nori, tą jis ir darys ir tėvai nieko jam nepadarys. Jis dėl to nesusivaldė ir sudavė jam delnu į ausį vieną kartą (59–61, 66–67 b. l.).

Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015 m. spalio 16 d., apie 17.30 val., jo tėvas Ž. B. priekaištavo dėl prastų pažymių, kad jis namie nepadeda dirbti, kad draugauja su mergina. Jis atsikalbinėjo. Tėvui tai nepatiko. Tėvas koridoriuje jam kumščiu 2 ar 3 kartus sudavė į veido dešinę pusę. Paskui tėvas liepė su juo kartu eiti į pirties pastatą. Ten jis rankomis suėmęs už striukės atlapų jį 2 kartus nugara trenkė į sieną. Nuo to tampymo suplyšo per siūlę net kairioji striukės rankovė. Dar tėvas kumščiu sudavė 2 kartus į veido dešinę pusę. Po to jie grįžo į namą ir name kambaryje tėvas vėl jį mušė, kumščiu sudavė mažiausiai 5 smūgius į dešinę ausį, 3 kartus į dešinį skruostą, 1 kartą į dešinį šoną (šonkaulius). Po to jis rankomis paėmė už striukės atlapų ir 2 kartus galvą trenkė į krosnį. Šiais veiksmais tėvas jam sukėlė fizinį skausmą, skaudėjo galvą, stipriai skaudėjo ausį, ausis kraujavo, buvo apdraskyta kakta. Tėvas prieš jį smurtauja jau ne pirmą kartą. Kai tėvas šį kartą jį mušė, motina matė, bet jo negynė, ragino tėvą sakydama „gerai, tau bus pamoka“ (18–21 b. l.).

Liudytojas Andrius Petrauskas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015-10-16, vakare jis dirbo kartu su patrulių būrio vyresniuoju patruliu A. A.. 18.54 val. iš komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbiami) Ž. B. muša nepilnametį sūnų. Kai nuvyko, kažkas iš kieme buvusių vaikų užsiminė, kad tėvas muša brolį. Kai užėjo į namą, kambaryje, esančiame už virtuvės, tiesiai priešais koridoriaus duris, ant lovos sėdėjo Ž. B. ir jo sūnus A. B.. Matėsi, kad Ž. B. buvo girtas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jo sūnaus kakta buvo apdraskyta, patinusi, dešinioji ausis buvo pamėlynavusi, kraujuota. Vaikas buvo apsiverkęs. Visi vaikai vėl suėjo į tą kambarį. Kai kurie vaikai verkė. Paklausus kas čia įvyko, A. B. paaiškino, kad tėvas jį muša. Ž. B. taip pat patvirtino, kad jis auklėjo sūnų, nes šis jo neklauso, bėga iš namų, nesimoko. Tėvui išėjus iš kambario, vaikai kreipėsi į jį su prašymu – „išvežkite brolį A. į Širvintas pas močiutę, nes tėvas jį muša“ (45–47 b. l.).

Liudytoja S. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad Ž. B. yra jos sūnus. Jos anūkas A. B. nenori gyventi su tėvais, todėl jis gyvena pas ją Širvintų mieste. Kai tik jis tėvų reikalavimu grįžta į namus, nedelsiant vėl parbėga pas ją. A. skundžiasi, kad tėvas prieš jį smurtauja. Kiek ji suprato, tai tėvas tik prieš A. smurtauja. Kodėl motina A. neužstoja, ji nežino. 2015-10-10 A. vėl pabėgo iš namų pas ją. Sakė, kad vėl buvo konfliktas su tėvu. A. sakė, kad jis spėjo pabėgti ir tėvas jo neprimušė. Taip nuo 2015-10-10 jis visą savaitę ir gyveno pas ją Širvintų mieste. Iš ten jis ir į mokyklą vaikščiojo. 2015-10-16 ryte jis išėjo į mokyklą. Ant jo jokių kūno sužalojimų nebuvo. Ji A. buvo liepusi po pamokų grįžti pas tėvus į namus, nes yra įvairių darbų, reikia tėvams padėti, todėl jis po pamokų ir grįžo į namus. Po 17 ar 18 val. ji skambino anūkams ir klausė kaip sekasi. L. (duomenys neskelbiami) pasakė, kad tėvas muša A.. Apie 21 val. anūkai A., D., L. ir G. atvyko pas ją į namus. Jie sakė, kad policijos pareigūnai išvežė tėvą į policiją. S. V. matė, kad A. dešinioji ausis buvo sumušta (pamėlynavusi), kakta sudraskyta, ant kaklo (nugaros pusėje) mėlynės. A. ir kiti vaikai sakė, kad jį sumušė tėvas. A. skundėsi galvos skausmu, buvo susinervinęs, apsiverkęs. Ji davė jam vaistų nuo galvos skausmo ir jis nuėjo miegoti (40–42 b. l.).

Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015-10-17, po 16 val. ji kartu su broliu A. B. grįžo autobusu į namus, esančius (duomenys neskelbiami). Kai grįžo į namus, tėvo dar nebuvo. Gal 17 val. į namus grįžo girtas tėvas. Jis liepė pakviesti A.. Tėvas ir A. buvo pirmo aukšto koridoriuje. Girdėjosi barniai. Koridoriuje jie buvo kokias 3 minutes. Paskui jie nuėjo į pirties pastatą. Apie pusvalandį jie buvo pirtyje. D. B. girdėjo kaip tėvas ant A. šaukė. Po to tėvas pakvietė ją ir liepė internete (per mobiliojo ryšio telefoną) parodyti A. mokymosi pažymius. A. pažymiai buvo įvairūs, buvo ir pastabų. Tėvas dėl to įpyko, paėmė A. už striukės atlapų ir purtė A.. Tėvas reikalauja, kad visi vaikai mokytųsi vien devintukais ir dešimtukais. Maždaug apie 18.30 val. tėvas vėl pakvietė A. į pirmajame aukšte esančią virtuvę ir reikalavo, kad A. dar kartą atsiprašytų. A. pasakė, kad jis jau atsiprašė ir daugiau neatsiprašinės. Tuomet tėvas visus vaikus išvarė iš virtuvės, bet D. B. liepė būti kartu. Tėvas paėmė A. už striukės atlapų ir du kartus A. nugara, galva trenkė į krosnį. Po to jis nuvedė A. į kambarį ir kumščiu jam sudavė vieną kartą į dešinįjį šoną. Tėvas pradėjo reikalauti, kad A. jam atiduotų savo telefoną. Tačiau A. telefono nedavė. Tuomet tėvas jam kumščiu kelis kartus sudavė į veidą, ausį. A. tėvas mušė kitų vaikų akivaizdoje. Kadangi dar tiek D. tiek ir kiti vaikai mėgino A. apginti, tai tėvas ir ant jų rėkė, bet jų nemušė. Kadangi A. norėjo pabėgti, tėvas pasakė, kad jo niekur neišleis, liepė nusirengti ir eiti miegoti. Kaip tik tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai (35–37 b. l.).

Liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad šeimoje auga 8 vaikai. A. B. yra vyriausias vaikas. Jis nepaklusnus, namuose nepadeda, pastoviai ginčijasi su tėvais. 2015-10-16, apie 16 val., A. grįžo į namus iš mokyklos. Vėliau iš darbo grįžo išgėręs vaikų tėvas Ž. B.. D. M. matė, kad tėvas paėmė A. už striukės atlapų ir pastūmė jį į sieną. Tuomet ji pasakė vyrui, kad užtenka, kad šis nemuštų sūnaus (27 b. l.).

Pareigūno Artūro Adomavičiaus 2015-10-16 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatymo, fiksuotos įvykio aplinkybės: pastebėtas patinimas A. B. kaktoje, kraujas ausyje. Ž. B. paaiškino, kad norėjo sūnų paauklėti ir panaudojo prieš jį smurtą (5–6 b. l.).

2015 m. spalio 16 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad A. B. kaktoje, kairėje pusėje, yra įdrėskimas, toje vietoje kakta paraudusi; dešinioji ausis pamėlynavusi, ant ausies yra sukrešėjusio kraujo. A. B. striukės, kuria jis apžiūros metu vilkėjo, kairės rankovės apatinė siūlė nuo pažasties link rankovės galo buvo iširusi (28–32 b. l.).

VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelėje nurodyta, kad A. B. buvo tėvo sumuštas, galvoje čiuopiami du gumbai, sąmonės nebuvo praradęs. Diagnozė – galvos sumušimas, dešinės ausies sumušimas“ (15–16 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 3867/15 (01) konstatuota, kad A. B. nustatytas galvos ir dešinės ausies sumušimas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (14 b. l.).

2015-10-16, 21.19 val., alkotesteriu „Alcotest 6810“, Ž. B. nustatytas 1,68 promilių girtumo laipsnis (48 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nustatytomis taisyklėmis.

Pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tai patvirtina byloje apklaustų pareigūnų Andriaus Petrausko, Aušros Mikalajūnienės ir Astos Drėgvienės parodymai, bylos nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu. Paties nukentėjusiojo parodymai, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat nukentėjusiojo motinos D. M., nukentėjusiojo močiutės S. V. ir nukentėjusiojo sesers D. B. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nors D. M. su S. V. bylos nagrinėjimo metu ir keitė parodymus. Bylos medžiaga liudija, kad policijos pareigūnus dėl smurto prieš anūką A., iškvietė būtent jo močiutė S. V., sužinojusi iš kitų A. brolių (L.), kad Ž. B. namuose smurtu aklėja savo sūnų A.. Be to, ir pats kaltinamasis nors ir nepripažįsta, kad mušė nukentėjusįjį taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, tačiau iš esmės pripažino, kad tarp jo ir sūnaus vyko konfliktas, sūnui kartą sudavė per „sprandą“, tačiau jo nuomone, tai negali būti laikoma smurtu; jis kitaip nesusitvarko su sūnumi. A. B. sužalojimus patvirtina ir VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelėje nurodyti duomenys, kad A. B. apžiūrėtas dėl tėvo sumušimo; galvoje buvo čiuopiami du gumbai; A. B. buvo diagnozuotas galvos sumušimas, dešinės ausies sumušimas“ (15–16 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-11-18 specialisto išvadoje Nr. G 3867/15 (01), konstatuotas A. B. galvos ir dešinės ausies sumušimas, kuris vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu (14 b. l.). A. močiutė ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išleidusi A. įvykio dieną į namus, nematė jokių jo sužalojimų. Todėl teismas kritiškai vertina Ž. B. gynybos argumentus, kad sūnus susižalojo dar iki įvykio, per 5 dienas, kol nenakvojo namuose. Be to, ir policijos pareigūnas Andrius Petrauskas patvirtinimo, kad atvykus į įvykio vietą, buvo matyti, kad A. B. sužalojimai buvo ką tik padaryti. Taigi, byloje įrodyta, kad kaltinamasis smurtiniais veiksmais sukeldamas savo šeimos nariui, sūnui A. B. fizinį skausmą ir padarydamas galvos ir dešinės ausies sumušimą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų. LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas yra baigtas. Kaltinamasis neteistas (71 b. l.), administracine tvarka baustas 9 kartus. Dirba (duomenys neskelbtini) (81 b. l.). Darbdavys kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai (83 b. l.). Šeimoje, be nukentėjusiojo A. B. augina dar 7 mažamečius/nepilnamečius vaikus (86 b. l.). Kaltinamasis nusikaltimą padarė neblaivus (nustatytas 1,68 prom. girtumo laipsnis) (48 b. l.), o tai sunkina jo atsakomybę (LR BK 1 dalies 9 punktas). Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinamasis netinkamai supranta vaikų auklėjimo būdus. Smurto panaudojimas prieš nepilnametį sunų, nors pastarasis ir nepateisina tėvų lūkesčių, bėga iš pamokų, neklauso tėvų, nėra pateisinamas. Teismas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis LR BK 61 straipsnių 1,2 dalių nuostatomis, mano, jog LR BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti paskiriant kaltinamajam LR BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, numatytą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis LR BK 72² straipsniu, taip pat skiria jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant šį įpareigojimą per 1 metus.

Kaltinamasis laikinai buvo sulaikytas nuo 2015-10-16 (19.20 val.) iki 2015-10-17 (11.10 val.). (51 b. l. ) (LR BPK 140 straipsnis). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, 1 sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom (LR BK 66 straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto C papunktis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir pagalbos reikalingais žmonėmis ir vadovaujantis LR BK 72² straipsniu, skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant šį įpareigojimą per 1 metus.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu C papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. spalio 16 d. (19.20 val.) iki 2015 m. spalio 17 d. (11.10 val.) (vieną parą).

Išaiškinti nuteistajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniai, kuriuose nustatyta, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Išaiškinti nuteistajam, kad vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.