- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 2-728/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00760-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „K“
- Atsakovas
- J. G., V. Č., A.
- Trečiasis asmuo
- notarė V
- Kategorijos
- 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „K“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atnaujintas ieškovo praleistas teismo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui primokėti ir priimti žyminio mokesčio primokėjimą patvirtinančius dokumentus bei nustatytas terminas iki 2010 m. gruodžio 3 d. 11 val. parengiamojo teismo posėdžio sumokėti trūkstamą 5 117 Lt dydžio žyminį mokestį, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „K.“ patikslintą ieškinį atsakovams J. G. , V. Č. , A. Č. , D. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė V. J. Martinauskienė, G. L. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas 2010 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2009 m. birželio 10 d. nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (Duomenys neskelbtini) ir 2009 m. birželio 11 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr. (Duomenys neskelbtini), kuriais atsakovai V. Č. ir A. Č. nuosavybės teise perdavė 449/897 žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalis ir patalpą – butą su rūsiu, esantį (Duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsakovei D. L. ir trečiajam asmeniui G. L. ; 2) taikyti restituciją, t. y. įpareigoti atsakovę D. L. , grąžinti pagal 2009 m. birželio 10 d. nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (Duomenys neskelbtini) ir 2009 m. birželio 11 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr. (Duomenys neskelbtini) gautas 449/897 žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalis ir patalpą – butą su rūsiu, esantį (Duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ieškovo (kreditoriaus) UAB „K“ reikalavimams patenkinti bei atitinkamai pakeisti Nekilnojamojo turto registro įrašą; 3) pripažinti negaliojančia 2009 m. balandžio 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas J. G. nuosavybės teise perdavė 449/897 žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalis ir patalpą – butą su rūsiu, esantį (Duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsakovams V. Č. ir A. Č. ; 4) taikyti restituciją, t. y. įpareigoti atsakovus V. Č. ir A. Č. grąžinti pagal 2009 m. balandžio 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (Duomenys neskelbtini) gautas 449/897 žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalis ir patalpą – butą su rūsiu, esantį (Duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ieškovo (kreditoriaus) UAB „K.“ reikalavimams patenkinti bei atitinkamai pakeisti Nekilnojamojo turto registro įrašą.
Ieškovas 2010 m. birželio 10 d. sumokėjo 132 Lt žyminio mokesčio (b. l. 7), 2010 m. birželio 21 d. – 3 841 Lt žyminio mokesčio (b. l. 25), 2010 m. lapkričio 23 d. – 5 000 Lt žyminio mokesčio, iš viso 8 973 Lt žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Skundžiama 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad patikslintu ieškiniu ieškovas ginčija 2009 m. balandžio 9 d. ir 2009 m. birželio 10 d. pirkimo – pardavimo sutartis bei prašo taikyti restituciją. Todėl sprendė, kad ieškinio suma nagrinėjamoje byloje nustatytina pagal ginčo turto rinkos vertę. Kadangi, Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog ginčijamo turto – žemės sklypo rinkos vertė yra 297 000 Lt (b. l. 11), buto – 712 000 Lt (b. l. 78), todėl ieškovo mokėtinas žyminis mokestis už pareikštą ieškinį sudaro 14 090 Lt. Teismas vadovaudamasis CPK 86 straipsniu, kuriame numatyta, kad ieškinio reikalavimus padidinus, trūkstama žyminio mokesčio suma primokama pagal padidintą ieškinio sumą, nusprendė nustatyti ieškovui terminą iki 2010 m. gruodžio 3 d. 11.00 val. parengiamojo teismo posėdžio sumokėti trūkstamą 5 117 Lt dydžio žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės „K.“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2010 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir klausimą dėl žyminio mokesčio dydžio šioje civilinėje byloje išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apygardos teismas netinkamai atsižvelgė į pareikšto A. P. ieškinio specifiką, todėl nepagrįstai vertino, jog žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo nekilnojamojo turto, perleisto ginčijamų sandorių pagrindu, vidutinės rinkos vertės, t. y. nuo 1 009 000 Lt sumos. Šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio tikslas - grąžinti atsakovą J. G. į turtinę padėtį, buvusią iki ieškovo (kreditoriaus) teisių pažeidimo, tam, kad taptų įmanoma įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1269-360/2010 (2-525-513/2011). Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį, sandorio pripažinimas negaliojančiu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui sukelia teisines pasekmes tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą ar jo vertę. Taigi, šioje civilinėje byloje ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiais ieškovui teisines pasekmes gali sukelti tik civilinėje byloje Nr. 2-1269-360/2010 (2-525-513/2011) ieškovo pareikšto 497 290,83 Lt reikalavimo ribose. Todėl, žyminis mokestis šioje civilinėje byloje turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į aukščiau paminėtoje civilinėje byloje pareikšto ieškovo (kreditoriaus) turtinio reikalavimo dydį, nes įvykdžius galimai ieškovui palankų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1269-360/2010 (2-525-513/2011) ieškovas gautų ne daugiau nei 497 290,83 Lt turtinės naudos.
2. Žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo ginčijamais sandoriais perleisto nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, kuri du kartus viršija iš šio ieškinio patenkinimo ieškovo netiesiogiai gausimą pozityviąją naudą, neatitinka protingumo ir proporcingumo principų. Taip pat reiškia, kad už ginčijamo fakto nagrinėjimą ieškovas nepagrįstai turi sumokėti beveik dvigubo dydžio žyminį mokestį, be to, ieškinio patenkinimo atveju atsakovas patirtų nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų. Tokia situacija neatitinka žyminio mokesčio paskirties, nepagrįstai apsunkina ieškovo teisę į teisminę gynybą, valstybė nagrinėjamoje byloje nepagrįstai praturtėtų bylą pralaimėsiančios šalies sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Šioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas žyminio mokesčio dydis ir terminas sumokėti trūkstamą jo dalį (5117 Lt), laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto UAB „K.“ atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtinti CPK. Tokiu būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.
CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pripažinimo ir restitucijos taikymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-99/2001, Nr. 3K-3-334/2009). Taigi teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „K.“ apygardos teismui pateiktu ieškiniu ginčija dvi nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (Duomenys neskelbtini) ir Nr. (Duomenys neskelbtini) prašydamas jas pripažinti negaliojančiomis ir taikyti restituciją, pagal šias sutartis parduotą turtą gražinant atsakovui J. G. , kad būtų atstatytas pastarojo mokumas ir jis galėtų įvykdyti ieškovo UAB „K.“ ieškinio reikalavimus kitoje civilinėje byloje. Pagal sutartį Nr. (Duomenys neskelbtini) atsakovas J. G. nuosavybės teise perdavė 449/897 žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalis ir patalpą – butą su rūsiu, esantį (Duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsakovams V. Č. ir A. Č. , o pagal sutartį Nr. (Duomenys neskelbtini) V. Č. ir A. Č. tą patį turtą vėliau perdavė atsakovei D. L. ir trečiajam asmeniui G. L. . Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, ginčijamomis sutartimis parduotas konkretus nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypo dalis bei butas su rūsiu, todėl kilęs ginčas laikytinas turtiniu ir ieškinio suma turi būti nustatyta pagal šio turto vertę. CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad bylose dėl turto išreikalavimo, ieškinio suma nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Šiuo atveju iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ginčijamomis sutartimis perleisto turto rinkos vertė yra: žemės sklypo – 297 000 Lt, buto su rūsiu – 712 000 Lt, viso 1 009 000 Lt (b. l. 11, 78). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent nuo šios sumos skaičiuotinas žyminis mokestis šioje byloje, kuris yra 14 090 Lt. Taigi, kolegija atmeta apelianto atskirojo skundo argumentą, kad žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo ginčijamais sandoriais perleisto nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, kuri du kartus viršija iš šio ieškinio patenkinimo ieškovo netiesiogiai gausimą pozityviąją naudą, pažeidžia protingumo ir proporcingumo principus. Kadangi toks žyminio mokesčio skaičiavimas atitinka tiek CPK reikalavimus, tiek susiklosčiusią teismų praktiką. Įvertinus tai, kad ieškovas per tris kartus sumokėjo 132 Lt žyminio mokesčio (b. l. 7), 3 841 Lt žyminio mokesčio (b. l. 25) ir 5 000 Lt žyminio mokesčio – viso 8 973 Lt žyminio mokesčio, trūkstama žyminio mokesčio dalis yra 5117 Lt (14090 Lt – 8973 Lt = 5117 Lt), todėl šią sumą ieškovas turi primokėti.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad šioje byloje patenkinus jo ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, jis iš esmės negaus pozityvios naudos, kadangi turtas bus gražintas atsakovui J. G. , o naudą gaus tik jei bus patenkintas jo ieškinys kitoje civilinėje byloje, kurioje jis tam pačiam atsakovui J. G. yra pateikęs 497 290,83 Lt ieškinį. Todėl ieškovas mano, kad žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas būtent nuo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1269-360/2010 (2-525-513/2011) pareikšto ieškinio sumos, t. y. nuo 497 290,83 Lt. Kolegija nesutinka su tokiu atskirojo skundo argumentu. Pastebėtina, kad ieškinio įkainojimo klausimas sprendžiamas vertinant ne tik materialinę naudą, kurią galimai gaus ieškovas, jei bus patenkintas jo ieškinys, bet atsižvelgiant į ieškiniu siekiamas ir ginčo sprendimu sukuriamas teisines pasekmes apskritai. Taigi, turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus ar įgijimus. Išties, šioje byloje patenkinus ieškovo UAB „K.“ ieškinį, ši bendrovė turtinės naudos nagrinėjamoje byloje tiesiogiai negaus, tačiau pastebėtina, kad toks ginčo sprendimas galimai sukurs atsakovams J. G. , V. Č. , A. Č. , D. L. ir trečiajam asmeniui G. L. su aukščiau minėtų sandorių objekto - nekilnojamo turto išreikalavimu, susijusias pareigas. Dėl šių priežasčių kolegija mano, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant žyminio mokesčio dydžio klausimą, neturi esminės reikšmės apelianto nurodoma aplinkybė, kad pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį, sandorio pripažinimas negaliojančiu, ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui, sukelia teisines pasekmes tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Be to, nėra logiška, kad žyminio mokesčio dydis būtų apskaičiuojamas pagal kitoje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, kadangi žyminis mokestis mokamas už konkrečioje byloje teismo atliekamus procesinius veiksmus, atsižvelgiant į konkrečios bylos ginčo dalyką. Taigi, skaičiuojant žyminio mokesčio dydį pagal priteistino nekilnojamojo turto rinkos vertę, ieškovo teisė į teisminę gynybą nebus apsunkinta daugiau, nei to reikalauja įstatymai.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant protingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, tinkamai įvertinus tiek procesines, tiek materialines teisės normas, todėl negali būti naikinama.
Kadangi skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas primokėti žyminio mokesčio dalį pasibaigė, nustatytinas naujas terminas atlikti šį procesinį veiksmą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui UAB „K.“ naują terminą iki 2011 m. balandžio 18 d. sumokėti trūkstamą 5 117 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą septyniolika litų) dydžio žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (mokėjimo dokumento originalą).