Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės E. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pilietis, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. E., būdamas pilnametis, žinodamas, kad nukentėjusioji I. J., gimusi „(duomenys neskelbtini)“, yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, laikotarpyje nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ m. „(duomenys neskelbtini)“ mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ne mažiau penkis kartus lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų I. J., namo, esančio adresu „(duomenys neskelbtini)“, kambaryje, ir vieną kartą lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų I. J., automobilyje, stovėjusiame aikštelėje, adresu „(duomenys neskelbtini)“, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, tai yra, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. E., apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino ir parodė, kad jis jau apie pusę metų yra pažįstamas su I.. Nuo bendravimo pradžios, praėjus kokiam mėnesiui, jis su I. pradėjo draugauti, t. y. jie tapo pora. Kai pradėjo su I. bendrauti, jis žinojo, kad jai yra penkiolika metų, tai ji jam pasakė pati. I. mokosi „(duomenys neskelbtini)“ klasėje. Su I. jis turėjo lytinių santykių gal kokius penkis kartus. Pirmi lytiniai santykiai įvyko, kai nuo susipažinimo jau buvo praėję kokie du mėnesiai. Pirmą kartą jie mylėjosi pas jo mamą namuose, kai jos nebuvo namuose. Tuo metu jo mama buvo išvykusi. Pas jį namuose su I. galėjo turėti lytinių santykių iki keturių kartų. Taip pat, vieną kartą, lytinius santykius su I. yra turėjęs automobilyje. Automobilį tada buvo pasistatęs „(duomenys neskelbtini)“ tokioje aikštelėje, tikslaus adreso nežino. Datų ir laiko, kada tiksliai įvyko lytiniai santykiai jis įvardyti negali, nes nepamena. Lytiniai santykiai kažkur prasidėjo nuo „(duomenys neskelbtini)“ metų „(duomenys neskelbtini)“ mėnesio pabaigos, „(duomenys neskelbtini)“ mėnesio pradžios, tai per šitą laikotarpį jis turėjo su ja lytinius santykius 5 kartus. Visi lytiniai santykiai vyko abipusiu noru ir sutarimu, I. atžvilgiu nė karto nenaudojo prievartos, ar jėgos. Lytinių santykių metu jis naudojo prezervatyvus, jų nenaudojo paskutinių lytinių santykių metu, tas galėjo būti „(duomenys neskelbtini)“ m. „(duomenys neskelbtini)“ mėn., tiksliai datos nepamena. Tas buvo prieš jam išvykstant į užsienį, jis dviem mėnesiams buvo išvykęs į „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu važiuoti dirbti į užsienį neplanuoja, darbo ieškosis Lietuvoje, užsiregistravo darbo biržoje. Paskutiniai lytiniai santykiai įvyko jo mamos namuose. Jis paskutinių lytinių santykių metu nesisaugojo, neturėjo tuo metu nusipirkęs apsaugos priemonių. Jis žinojo, kad iki 16 metų lytiniai santykiai yra negalimi, bet apie tai negalvojo, kadangi su I. draugavo, jis ją myli. Visi lytiniai santykiai vyko natūraliu būdu, tik į makštį, kitokių santykių neturėjo. Pilnai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad I. laukiasi jo vaiko, todėl jam gimus jis pasižada juo rūpintis, teikti vaikui ir I. išlaikymą. Kadangi I. myli, su I. ateityje planuoja gyvenimą kartu, šiai dienai bent jau kol I. sueis 16 metų, jie gyvens atskirai (b.1.57-58).

„(duomenys neskelbtini)“ įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, įtariamasis S. E. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pirminės apklausos metu nuoširdžiai nurodė jam žinomas visas su šiuo įvykiu susijusias aplinkybes. Tik pirminės apklausos metu, tiksliai neatsiminė datų, kada tarp jo ir I. vyko lytiniai santykiai. Todėl sutinka ir patvirtina įtarime nurodytas aplinkybes. Nors tiksliai įvardyti datų negali, nes jų neatsimena, bet sutinka, kad lytiniai santykiai galėjo vykti laikotarpiu nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ m. „(duomenys neskelbtini)“ mėn., bei tai, kad iš viso jis lytinius santykius su I. turėjo ne mažiau šešių kartų. Tiksliai pamena, kad paskutiniai lytiniai santykiai įvyko automobilyje, kurį buvo pasistatęs „(duomenys neskelbtini)“, tokioje aikštelėje, kaip ir parodė parodymų patikrinimo metu, o visi kiti kartai įvyko jo mamos namuose, adresu „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau savo duotų pirminių parodymų papildyti neturi kuo, prašo vadovautis jo duotais parodymais. Dėl šio padaryto nusikaltimo labai gailisi, prisipažįsta, kad I. laukiasi jo vaiko, todėl ateityje pasižada vaiku ir I. rūpintis (b. 1. 61-62).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusiosios I. J. „(duomenys neskelbtini)“ apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolu, kuriame ji nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ m. „(duomenys neskelbtini)“ pradžioje, kai S. E., ruošėsi išvažiuoti į užsienį, tarp jų įvyko paskutiniai lytiniai santykiai, po kurių ji pastojo. Pirmi lytiniai santykiai su S. E. įvyko „(duomenys neskelbtini)“ m. „(duomenys neskelbtini)“ pradžioje, tarp 5 ir 10 d., tikslios dienos nepamena. Per visą jų bendravimą lytinius santykius turėjo 5-6 kartus, kai pastojo lytinių santykių nebebuvo. Apie nėštumą ji sužinojo „(duomenys neskelbtini)“ m. „(duomenys neskelbtini)“ mėn. S. E. į užsienį išvyko „(duomenys neskelbtini)“ pabaigoje – „(duomenys neskelbtini)“ pradžioje, grįžo „(duomenys neskelbtini)“ mėnesį. Sužinojusi, kad yra nėščia, ji internetu per messenger parašė jam žinutę ir jis po 3 dienų grįžo. Parodė, kad lytiniai santykiai vyko jos noru, jokios prievartos nebuvo. Jaučia jam begalinę meilę, kalbėjo su juo apie ateities planus, kad turi užbaigti mokslus, planavo išsinuomoti butą, tarėsi kaip augins vaiką, ką pirks. Paaiškino, kad pirmieji lytiniai santykiai vyko namuose pas „(duomenys neskelbtini)“ mamą, kai jo mama buvo išvykusi. Kiti kartai buvo toje pačioje vietoje, tik vienas priešpaskutinis kartas, buvo jo mašinoje, nuošalesnėje aikštelėje netoli „(duomenys neskelbtini)“. Lytiškai santykiavo paprastu būdu, taip kaip gimsta vaikai. S. E. žinojo, kiek jai yra metų. (b. l. 15-16).

Liudytojos L. J. „(duomenys neskelbtini)“ apklausos protokolu, kuriame ji nurodė, kad jos dukra yra I. J., gimusi „(duomenys neskelbtini)“, kuriai šiuo metu vis dar tebėra 15 metų. Kiek jai žinoma jos dukra su S. pradėjo bendrauti nuo praeitų metų vasaros, gal labiau ant rudens t. y. nuo „(duomenys neskelbtini)“ m., tikslios datos nežino. Iš pradžių jie apsikeitė telefono numeriais ir bendraudavo telefonu. S. „(duomenys neskelbtini)“ negyveno, jis kažkur dirbdavo. Kiek jai žinoma, S. kažkur kartą per mėnesį atvykdavo pas savo mamą, kuri gyvena netoli jų, taip pat „(duomenys neskelbtini)“. Tų atvykimo metu, jis susitikdavo su jos dukra I., eidavo pasivaikščioti, vykdavo prie ežero. Praėjus keliems mėnesiams nuo jų bendravimo telefonu, jai I. užsiminė, kad ji su šiuo berniuku pradėjo draugauti. Ji I. klausė, kiek S. metų, ji jai sakė, kad jam „(duomenys neskelbtini)“ metai. Ji sakė, kad jis už ją daug vyresnis, bet I. sakė, kad jis jai patinka, todėl ji dukrai nedraudė su juo bendrauti. Ji pati suvokdama, kad jis daug vyresnis, dėl to su I. ne kartą kalbėjo apie lytinius santykius, minėjo, kad jai dar per anksti tuo užsiimti, ji gindavosi, kad ji viską žino, jog skaitė apie tai internete ir tarp jų jokių lytinių santykių nėra. Šiaip yra buvę atvejų, kad ji savo dukrą išleido su S. išvykti, bei leido nakvoti jai pas jį, tik išleisdama I. kaskart primindavo dėl galimų lytinių santykių pasekmių, ji vis kartodavo, kad žino, todėl ji dukra pasitikėdavo. Pats S., jų namuose, nėra nė karto nakvojęs. Aplinkybę, kad dukra galimai laukiasi jai kilo įtarimas prieš kokius gerus du mėnesius, tikslaus laiko nepamena, nes ji jai pradėjo skųstis, kad jai skauda šoną, ją pykina, po to pastebėjo, kad ji nebeprašo jos, jog jai nupirktų paketų ir tada jos pradėjo klausti kas čia yra. Tada ji jai prisipažino, kad ji jau kuris laikas nebeserga mėnesinėmis, todėl po šito pokalbio jos nuvyko tikrintis pas gydytoją. Joms nuvykus paaiškėjo, kad I. laukiasi. I. apie pastojimo aplinkybes visiškai nieko nepasakoja. Kada tiksliai ir kokiomis aplinkybėmis ji pastojo jai nieko nesakė ir ji nežino. Ji tik klausė jos, ar tai buvo abipusiu noru, ar nebuvo ji kartais išprievartauta, tačiau dukra užtikrino, kad jie abu norėjo tų lytinių santykių ir prieš ją S. jokios jėgos ir prievartos nenaudojo. Nurodė, kad jos būsimo vaiko tėvas yra S.. Kiek savaičių šiandien yra I. nėštumas nebepamena, žino tik tai, kad kovo pradžioje bus „(duomenys neskelbtini)“ savaičių, nes jos turi vėl vykti pas gydytojo apžiūrai. Šiai dienai I. su S. kartu negyvena, ji gyvena su ja, o S. su savo tėvais. Dėl šio nėštumo, jokių konfliktų ir nesutarimų tarp jų kilę nėra, nes S. pripažįsta, kad I. laukiasi jo vaiko, todėl užtikrino, kad padės užauginti vaikelį ir rūpinsis jos dukra ir vaikeliu. Dėl šito kas įvyko tarp jos dukros ir S., ji S. jokių pretenzijų nereiškia. Kadangi yra tarpusavyje viską apkalbėję ir sutarę, kad vaikai ieškosis atskiro būsto, galimai netoli jų namų, kad galėtų jiems padėti. (b. l. 32-33).

„(duomenys neskelbtini)“ parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis S. E. nurodė vietas, kuriose lytiškai santykiavo su nepilnamete I. J. ( b. l. 64-69).

„(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. „(duomenys neskelbtini)“ „„(duomenys neskelbtini)““ nurodyta, kad I. J., gimusios „(duomenys neskelbtini)“ m., nėštumas yra „(duomenys neskelbtini)“ savaičių. Numatomas gimdymas „(duomenys neskelbtini)“. (b. l. 37).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad S. E. veika atitinka LR BK 151¹ straipsnio 1 dalį straipsnyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jam skirtina bausmė.

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. S. E. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. S. E. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka. Duomenų, kad kaltinamasis dirba, nėra. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą darytina išvada, kad bausmės tikslai skyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį baudą nebus pasiekti. Dėl to S. E. skirtina prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Minimali laisvės apribojimo bausmė yra trys mėnesiai, o maksimali dveji metai (LR BK 48 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka metų ir vieno mėnesio laisvės apribojimo. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėlto gailėjosi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl įvertinus veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, teismas skiria kaltinamajam švelnesnę nei sankcijos vidurkyje numatyta vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamasis S. E. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

„(duomenys neskelbtini)“ nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė panaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 (dvidešimt antros) valandos iki 6 (šeštos) valandos ryto ir neatlygintinai išdirbti vieną šimtą valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 (dvidešimt antros) valandos iki 6 (šeštos) valandos ryto ir neatlygintinai išdirbti vieną šimtą valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti „(duomenys neskelbtini)“ nutarimu S. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti S. E., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.