Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-129-506/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-04
Bylos Nr.
1-129-506/2014
Teisminio proceso Nr.
1-38-1-00057-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
R. Š., N. P., J. M.
Advokatai
Virginija Balčiūnienė
Baudž. Bylos Nr.1-129 -506/2014
Proceso Nr. 1-38-1-00057-2011-9
(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS2014 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant prokurorui Vitalijai Songailienei, gynėjams – advokatams Virginijai Balčiūnienei, Emmai Domajevai ir Stasiui Karveliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1973-05-20, Vilniaus m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis įsigijęs verslo liudijimą, gyvenantis bute adr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 3 kartus: 2006-02-13, Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 204 str. 1 d., bauda 20 MGL, - 2500 lt.; 2010-11-26 Vilniaus m. 2-apyl. teismo pagal LR BK 204 str. 2 d., bauda 10 MGL, 1300 lt.; 2012-03-15 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 199¹ str. 1 d., 22 str. 1 d., 204 str. 1 d., subendrinta bausmė - 130 MGL (16 900 Lt) bauda, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis LR BK Lietuvos Respublikos BK 189¹ str. 1 d., 300 str. 1 d. (septynios nusikalstamos veikos);

N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1975-09-10, Vilniaus m., Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, turinti vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, dirbanti pagal verslo liudijimą, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 189¹ str. 1 d., 300 str. 1 d.;

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1956-06-23, Kretinga, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenanti bute adr. Klaipėda, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Elektrėnai, teistas 7 kartus: 2001-08-30, Vilniaus m. 1 apyl. teismo, pagal BK 225 str. 2 d.; (redakcija iki 2003m.) laisvės atėmimu 6 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., 2002-06-13 Trakų r. apylinkės teismo pagal BK 246 str. 3 d., (redakcija iki 2003m.) laisvės atėmimu 6 mėn., 2002-11-25 Vilniaus m. 3 apyl. teismo pagal BK 207 str. 1 d., ir 323 str. 1 d. (redakcija iki 2003m.) laisvės atėmimu 10 mėn., bauda 100 MGL (12500 litų), 2005-12-23 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 186 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 mėn., bauda (40 MGL) 5000 litų, 2007-06-08 Plungės r. apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, bauda 4491,6 lt, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, 2010-11-08 Vilniaus 1 apyl. teismo pagal BK 300 str., laisvės atėmimu 3 metams, bauda 4491,6 lt., 2013-07-22 Vilniaus apyl. teismo pagal 233 str. 1 d., 233 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 m. 10 mėn. (2014-03-12 lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos), kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (septynios nusikalstamos veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., veikdamas bendrininkų grupėje su J. M., suklastojo tikrus dokumentus, be to, R. Š. suklastotus dokumentus laikė ir panaudojo:

jis, laikotarpiu nuo 2006-01-20 iki 2008-05-01, „(duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą pateisinti prekių be įsigijimo dokumentų išlaidas, kartu su J. M. klastojo tikrus dokumentus – sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderio kvitus. Tęsdamas nusikalstamą veiką R. Š. šiuos suklastotus dokumentus laikė ir panaudojo, tai yra:

ne anksčiau, kaip 2006-01-20, J. M. į tuščią sąskaitos faktūros blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog J. M. įmonė pardavė, o R. Š. įsigijo prekių (sport. kostiumų 330 vnt., kelnių 200 vnt., striukių 100 vnt.) už 9740 litų sumą bei suteikus sąskaitai faktūrai numerį - Ser. Nr. AAB Nr. 000054, taip pat į tuščią kasos pajamų orderio kvito blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog J. M. įmonė gavo, o R. Š. sumokėjo 9740 litų grynaisiais pinigais už prekes pagal sąskaitą faktūrą Ser. AAB Nr. 000054 ir šiam dokumentui suteikus numerį Ser. ABA Nr. 000054, R. Š. ir J. M. šiuos dokumentus pasirašė, o J. M., be to, patvirtino juos J. M. įmonės antspaudu;

ne anksčiau, kaip 2006-01-24, J. M. į tuščią sąskaitos faktūros blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog J. M. įmonė pardavė, o R. Š. įsigijo prekių (sport. bliuzonų 200 vnt., sport. marškinėlių 150 vnt., trumpikių 7 vnt., kostiumų 220 vnt.) už 9860 litų sumą, sąskaitai faktūrai suteikus numerį - Ser. Nr. AAB Nr. 000056, taip pat į tuščią kasos pajamų orderio kvito blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog J. M. įmonė gavo, o R. Š. sumokėjo 9860 litų grynaisiais pinigais už prekes pagal sąskaitą faktūrą Ser. AAB Nr. 000056 bei šiam dokumentui suteikus numerį Ser. ABA Nr. 000056, juodu minėtus dokumentus pasirašė, o J. M., be to, patvirtino J. M. įmonės antspaudu;

ne anksčiau, kaip 2007-05-10, J. M. į tuščią PVM sąskaitos faktūros blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė pardavė, o R. Š. įsigijo prekių (sport. kelnių 100 vnt., kostiumų sport. 60 vnt., marškinėlių 200 vnt., šortų 100 vnt.) už 9912 litų sumą, PVM sąskaitai faktūrai suteikus numerį - Ser. Nr. AAB Nr. 000412, taip pat į tuščią kasos pajamų orderio kvito blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė gavo, o R. Š. sumokėjo 9912 litų grynaisiais pinigais už prekes pagal sąskaitą faktūrą Ser. AAB Nr. 000412 bei šiam dokumentui suteikus numerį Ser. ABA Nr. 000412, juodu minėtus dokumentus pasirašė, o J. M., be to, patvirtino J. M. įmonės antspaudu;

ne anksčiau, kaip 2007-05-25, J. M. į tuščią PVM sąskaitos faktūros blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė pardavė, o R. Š. įsigijo prekių (kostiumų sport. 50 vnt., kelnių sport. 100 vnt., marškinėlių 150 vnt., šortų 200 vnt.) už 9735 litų sumą, PVM sąskaitai faktūrai suteikus numerį - Ser. Nr. AAB Nr. 000423 bei į tuščią kasos pajamų orderio kvito blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė gavo, o R. Š. sumokėjo 9735 litų grynaisiais pinigais už prekes pagal sąskaitą faktūrą Ser. AAB Nr. 000423 bei šiam dokumentui suteikus numerį Ser. ABA Nr. 000423, juodu minėtus dokumentus pasirašė, o J. M. taip pat patvirtino J. M. įmonės antspaudu;

ne anksčiau, kaip 2007-12-14, J. M. į tuščią PVM sąskaitos faktūros blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė pardavė, o R. Š. įsigijo prekių (striukių 120 vnt., bliuzonų 100 vnt.) už 9912 litų sumą, PVM sąskaitai faktūrai suteikus numerį - Ser. Nr. AAB Nr. 000510, taip pat į tuščią kasos pajamų orderio kvito blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė gavo, o R. Š. sumokėjo 9912 litų grynaisiais pinigais už prekes pagal sąskaitą faktūrą Ser. AAB Nr. 000510 bei šiam dokumentui suteikus numerį Ser. ABA Nr. 000510, juodu minėtus dokumentus pasirašė, o J. M., be to, patvirtino J. M. įmonės antspaudu;

ne anksčiau, kaip 2008-01-08, J. M. į tuščią PVM sąskaitos faktūros blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė pardavė, o R. Š. įsigijo prekių (kostiumų sport. 150 vnt., kelnių 200 vnt.) už 9912,00 litų sumą, PVM sąskaitai faktūrai suteikus numerį - Ser. Nr. AAB Nr. 000521, taip pat į tuščią kasos pajamų orderio kvito blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė gavo, o R. Š. sumokėjo 9912,00 litų grynaisiais pinigais už prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą Ser. AAB Nr. 000521, šiam dokumentui suteikus numerį Ser. ABA Nr. 000521, juodu minėtus dokumentus pasirašė, o J. M., be to, patvirtino J. M. įmonės antspaudu;

ne anksčiau, kaip 2008-05-01, J. M. į tuščią PVM sąskaitos faktūros blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė pardavė, o R. Š. įsigijo prekių (sport. kelnių 50 vnt., kelnių bridžų 150 vnt., šortų 200 vnt., marškinėlių 150 vnt.) už 9912,00 litų sumą, PVM sąskaitai faktūrai suteikus numerį - Ser. Nr. AAB Nr. 000571, taip pat į tuščią kasos pajamų orderio kvito blanką įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. M. įmonė gavo, o R. Š. sumokėjo 9912,00 litų grynaisiais pinigais už prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą Ser. AAB Nr. 000571, šiam dokumentui suteikus numerį Ser. ABA Nr. 000571, juodu minėtus dokumentus pasirašė, o J. M., be to, patvirtino įmonės antspaudu.

R. Š. visus minėtus keturiolika suklastotų dokumentų laikė iki 2012-04-04, kuomet juos pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ir juos panaudojo įtraukdamas į finansinę apskaitą kaip dokumentus, patvirtinančius prekių įsigijimui turėtas išlaidas „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“ Nr. 4 ( verslo liudijimas Nr. V0354388, išduotas 2006-01-09 R. Š. “Prekyba prekyvietėse, suteikiant teisę verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba Respublikos miestuose”).

N. P., veikdama bendrininkų grupėje kartu su N. I. pagamino žinomai netikrą dokumentą:

ji, 2012 m. sausio mėnesį, (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susitikusi su N. I. ant languoto A4 formato lapo rusų kalba dviem egzemplioriais surašė žinomai tikrovės neatitinkantį paskolos raštelį, kuriame nurodoma, kad 2007-11-10, Vilniuje, N. I. perdavė N. P. 100 000 (šimtą tūkstančių) litų grynųjų pinigų. Šį paskolos raštelį abu pasirašė, taip sukurdami žinomai netikrą dokumentą, nes N. I. pinigų N. P. neperdavė.

Kaltinimai taip pat buvo pareikšti:

R. Š. pagal LR BK 189¹ str. 1 d. tuo, kad jis turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra, kad jis:

po 2010-12-11 nuosavybės teise turi 24, 48690 EUR (168116,83 Lt) vertės apartamentą Nr. 24, esantį Bulgarijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini)” vietovėje, kurortinėje gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), „N“ bloke, kuriuos įgijo pagal 2007 m. gruodžio 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir statybos išankstinę sutartį, už kuriuos jis pardavėjui sumokėjo: 2007-11-30 - 3452,8 litų grynais pinigais bei 2007-12-12, 2008-11-11 ir 2010-03-31 atlikdamas pavedimus iš savo asmeninės sąskaitos, esančios AB Swedbank Nr. LT 737300010105023552, atitinkamai 80727,01 Lt, 50525,61 Lt, taip pat 24227 Lt ir grynaisiais pinigais 9453,77 litų, iš viso - 168 386,19 litų, žinodamas, kad jis šio apartamento įsigijimui neturėjo pakankamai teisėtų pajamų 143 518,36 Lt sumoje. Šis apartamentas, tarpusavio su N. P. susitarimu, kaip teigiama kaltinime, siekiant ateityje supaprastinti disponavimą šiuo turtu, 2010-06-29 buvo registruotas N. P. vardu;

po 2010-12-11 - nuo 2008-10-16 nuosavybės teise turi 107500 litų vertės dalį 5375/10750 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1075 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už kurį sklypo pardavėjui sumokėjo grynaisiais pinigais visą sumą įnešdamas į UAB “(duomenys neskelbtini)“ kasą žinodamas, kad jis šios dalies žemės sklypo įsigijimui, neturėjo pakankamai teisėtų pajamų 44 776,19Lt sumoje;

po 2010-12-11 nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – ½ vienbučio gyvenamojo namo, kurio bendra atkuriamoji vertė 557597 Lt, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), statomo ten pat esančiame žemės sklype - kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) žinodamas, kad jis šio nekilnojamojo turto įsigijimui, neturėjo pakankamai teisėtų pajamų 160 518,49 Lt sumoje.

Taigi R. Š. kaltinamas tuo, kad po 2010-12-11 nuosavybės teise turi didesnės nei 500 MGL litų vertės, tai yra 554 415,33 Lt vertės turtą: apartamentus, esančius (duomenys neskelbtini), Bulgarijos Respublikoje, 168116,83 litų vertės, dalį - 5375/10750 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 107500 litų vertės, bei ½ vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 278 798,50 litų vertės, žinodamas, kad nurodytas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, kadangi jis pats neturėjo ir neturi pakankamų pajamų, gautų iš teisėtų šaltinių, sumokėti 348 813,04 Lt nurodyto turto įsigijimui.

N. P. pagal LR BK 189¹ str. 1 d. kaltinama tuo, kad ji turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra, kad ji:

po 2010-12-11 nuosavybės teise turi 46370 EUR (160106,34 Lt) vertės butą esantį Bulgarijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini)” vietovėje, kurortinėje gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), M bloke Nr. 12, kurį įgijo pagal 2007 m. gruodžio 12 d. nekilnojamojo turto (buto), pirkimo-pardavimo ir statybos išankstinę sutartį ir už kurį ji pardavėjui sumokėjo: 2007-11-30 - avansą grynaisiais pinigais - 3452,8 Lt, taip pat 2007-12-12, 2008-11-14 bei 2010-03-31 atlikdama pavedimus iš savo asmeninės sąskaitos, esančios AB Swedbank Nr. LT 067300010017782473, atitinkamai 76715 Lt, 48145,97 Lt bei 24169,6 Lt ir 2010-06-01 grynaisiais pinigais - 7851,67 Lt, viso - 160 335,04 Lt, žinodama, kad ji šio apartamento įsigijimui, neturėjo pakankamai teisėtų pajamų - 110 130,6 Lt.

Dėl R. Š. ir J. M. kaltinimo dokumentų klastojimu (LR BK 300 str. 1 d.)

Apklaustas kaltinamuoju J. M. išsakė nuomonę, kad jam inkriminuojama nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama kaip tęstinė ir, be to, dėl šių veikų suėjusi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis. Dėl faktinių aplinkybių kaltu prisipažino ir parodė, kad 2006 metais R. Š. prašymu jis kelis kartus (duomenys neskelbtini) išrašė kelias sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus prekėms. Galimai, paskutinė sąskaita buvo išrašyta 2008-05-01. Sąskaitų išrašymo data atitiko realiai tos dienos datą, kai jos buvo išrašomos. Sąskaitas jis išrašinėjo savo ir sūnaus įmonių vardu. Buvo savaime suprantama, kad R. Š. reikėjo pateisinti išlaidas. Sumas, prekių pavadinimus, kiekį, kainas nurodydavo R. Š., o bendrą kiekvienos sąskaitos sumą jis ( J. M.) apskaičiuodavo pats. R. Š. už išrašytą sąskaitą jam mokėdavo po 200 Lt. Jis (J. M.) suprato, kad daro nusikaltimą, dėl to gailisi. Prekių R. Š. jis realiai niekada neperdavė, nes jų neturėjo.

R. Š. parodė, kad J. M. nepažįsta, teisme jį mato pirmą kartą. Jis yra pirkęs prekių iš J. M., bet ne iš šioje byloje figūruojančio asmens. J. M. įmone nesidomėjo, nes prekes įmonė pristatydavo laiku ir kokybiškas, tad, buvo įsitikinęs, kad viskas legalu.

LR BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas – nustatyta valdymo tvarka, kuri laikoma pažeista, kai teisinėje apyvartoje atsiranda suklastoti dokumentai. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia dokumento klastote. Tikro dokumento suklastojimu baudžiamojoje teisėje yra laikomas neteisėtas autentiško dokumento formos ir/ar turinio pakeitimas, tuo įtvirtinant tame dokumente tikrovės neatitinkančią informaciją.

Nors kaltinamųjų R. Š. ir J. M. parodymai proceso metu buvo tarpusavyje prieštringi, tačiau neginčijama, jog dokumentus (nusikalstamos veikos dalykas) – septynias PVM sąskaitas-fkatūras ir septynis kasos pajamų orderio kvitus pasirašė ir J. M., ir R. Š.. Kaltinamasis R. Š. neprisipažino klastojęs dokumentus ir teigė, jog J. M. išvis nepažįsta ir prekes pirko iš kito J. M.. Kaltinamojo R. Š. parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jie neįtikinami ir prieštarauja byloje surinktiems kaltės įrodymams – kaltinamojo J. M. parodymams bei jų teisingumą patvirtinantiems rašytiniams duomenims. Pažymėtina, kad vien tiriamų PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių kvitų turinys byloja apie tai, kad būtent R. Š. buvo reikalingi dokumentai, kuriais jis galėtų finansinėje apskaitoje pagrįsti turgavietėje jo parduodamų prekių įsigijimo teisėtumą.

Kaltinamasis J. M. proceso metu nuosekliai dėstė vykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes (objektyvieji požymiai) ir parodė, kad 2006-2008 metais R. Š. prašymu už kaskart pastarojo mokėtą 200 Lt atlygį jis klastojo PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus, nurodydamas juose realiai neegzistavusius sandorius, tai yra įrašydavo į PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus visus privalomus rekvizitus, R. Š. nurodytas prekes, jų kiekius ir kainas, šiuos dokumentus pasirašydavo, antspauduodavo savo arba savo sūnaus įmonės antspaudu ir atiduodavo R. Š.. Buvo savaime suprantama, kad R. Š. tokiu būdu reikėjo legalizuoti savo prekes – pateisinti jų įsigijimo išlaidas, todėl tarp jųdviejų nebuvo atskiro aptarimo dėl dokumentų klastojimo priežasčių.

2012-10-18 atliktos kratos J. M. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje metu buvo rasti, paimti bei apžiūrėti: anspaudas „J. M. komercinė įmonė, Palanga“, spaudas – „A. M. įmonė“, Direktorius, A. M., Palanga, spaudas - J. M. komercinė įmonė direktorius J. M. Palanga; spaudas – (duomenys neskelbtini) M KODAS :136009828 (duomenys neskelbtini), KAUNAS; antspaudas - „J. M. firma, Kaunas“, taip pat 99 vnt. neužpildytų PVM sąskaitų faktūrų blankai (t. 10, b. l. 25-27, 35-37).

Dokumentas laikomas sukurtu, kai jis yra pasirašomas ir, jei reikia, antspauduojamas. Šiuo atveju, PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio kvitai yra dvišalius civilinių teisinių santykių subjektų susitarimus (juridinius faktus) patvirtinantys dokumentai, tad, jie laikomi sukurtais, kai pasirašomi abiejų šalių.

Subjektyvieji dokumentų klastojimo požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia.

Kaip minėta, būtent R. Š. finansinei atskaitomybei buvo reikalingi dokumentai, kuriais jis galėtų pagrįsti prekių, kuriomis jis prekiavo (duomenys neskelbtini), įsigijimą. Šiuos dokumentus jis įtraukė į 2006-2009 metų finansinę atskaitomybę.

Pagal įrašus R. Š. pateiktuose „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnaluose“ matyti, kad suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus: Ser. AAB Nr. 000054 ir Ser. ABA Nr. 000054; Ser. AAB Nr. 000056 ir Ser. ABA Nr. 000056; Ser. AAB Nr. 000412 ir Ser. ABA Nr. 000412; Ser. AAB Nr. 000423 ir Ser. ABA Nr. 000423; Ser. AAB Nr. 000510 ir Ser. ABA Nr. 000510; Ser. AAB Nr. 000521 ir Ser. ABA Nr. 000521; Ser. AAB Nr. 000571 ir Ser. ABA Nr. 000571 jis įtraukė į apskaitą, kaip pajamas/išlaidas patvirtinančius dokumentus (t.9, b. l. 185-188, t.10, b. l. 14-20) ir šiuos dokumentus 2012-04-04 jis pateikė ikiteisminiam tyrimui, taip juos panaudodamas (t. 9, b.l. 185-188).

Aptartų faktinių duomenų, teismo pripažįstamų įrodymais, visuma yra pakankama išvadai, kad R. Š. ir J. M. suklastojo aukščiau minėtas septynias PVM sąskaitas faktūras ir septynis kasos pajamų orderių kvitus, kuriuos R. Š. panaudojo įtraukęs ir apskaitą ir laikė kaip teisėtus finansinės apskaitos dokumentus iki 2012-04-04, kai juos pateikė ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams.

R. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuojamos pagal LR BK 300 str. 1 d. kaip septynios atskiros nusikalstamos veikos. Tęstinumo požymio kaltinimo dalyje dėl dokumentų klastojimo nėra, nes nusikalstamas veikas vieną nuo kitos skyrė gana ilgas – du metus viršijantis laikotarpis. R. Š. veikos dėl kiekvieno dokumento suklastojimo, jo panaudojimo ir laikymo turi tęstinumo požymius, todėl kiekvienos veikos pabaiga laikytina kiekvieno dokumento laikymo trukmė iki 2012-04-04, kai jie buvo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Šių dokumentų panaudojimo laikas sietinas ne su jų pateikimu ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kaip yra kaltinama, o su jų įtraukimu į atitinkamų metų finansinės apskaitos dokumentus, nes suklastoto dokumento panaudojimu yra kėsinamasi į valstybės nustatytą finansinio valdymo tvarką. Kėsinimosi metu civilinėje apyvartoje atsiranda suklastoti dokumentai, kurių turinys melagingai, iškreiptai atspindi esamą teisinių santykių būklę. Šiuo atveju, į R. Š. finansinę apskaitą buvo įtraukti dokumentai apie sandorius, kurių iš tikrųjų nebuvo. Tokiu būdu valstybės nustatytą valdymo tvarką kontroliuojantis mokesčių administratorius buvo klaidinamas dėl faktinės individualia veikla pagal verslo liudijimą besiverčiančio asmens finansinės būklės.

Dokumentų panaudojimas pateikiant juos ikiteisminio tyrimo pareigūnams, pastariesiems to pareikalavus, nėra kėsinimasis į LR BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektą, nes tokiu veiksmu dokumentai nepatenka į civilinę apyvartą. Priešingai, taip yra užkardoma besitęsianti nuskalstama veika. Taigi R. Š. nusikalstamų veikų pabaiga yra 2012-04-04.

Kaltinamasis J. M. kaltinamas septyniomis nusikalstamomis veikomis – dokumentų klastojimu ir jų realizavimu, įvykdytomis laikotarpiu nuo 2006-01-20 iki 2008-05-01.

LR BK 300 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika pagal LR BK 11 straipsnio 3 d. priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, nes už šią veiką numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo (Nr. X-511, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-605 (2006-02-11)).

J. M. veikų darymo metu galiojo LR BK 95 str. 1 d. 1 p. „b“ redakcija, kurioje buvo reglamentuojama, jog praėjus penkiems metams nuo nusikalstamos veikos padarymo, ją padariusiam asmeniui negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis (Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)). Šiuo metu galiojantis LR BK 95 str. 1 d. 1 p. (Nr. XI-901, 2010-06-15, Žin., 2010, Nr. 75-3792 (2010-06-29) ) , numato, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas yra aštuoneri metai, tad, sunkina kaltinamojo J. M. padėtį, todėl neturi grįžtamosios galios ( LR BK 3 str. 3 d.) Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas dėl J. M. pareikšto kaltinimo suėjo 2013-05-01 (kaltinams aktas surašytas 2013-03-14). Byla dalyje J. M. reiškiamo kaltinimo nutrauktina suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Dėl N. P. kaltinimo netikro dokumento sukūrimu (LR BK 300 str. 1 d.)

Apklausta kaltinamąja N. P. kalta prisipažino ir parodė, kad, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir buvo areštuoti butai Bulgarijoje, ji susipyko su savo tėvu ir šis pasakė, kad daugiau finansiškai jos nerems, be to, atsisakė rašyti paskolos raštelį sakydamas, kad niekur neis ir nervų sau negadins. Ji ieškojo pagalbos ir pasipasakojo jaunystės draugei S. G., kad jai reikia kažkaip pateisinti lėšų turėjimą. Ši pasisiūlė padėti, tai yra parašyti fiktyvų paskolos raštelį. Netrukus ji degalinės kavinėje susitiko su S. G. ir jos tėvu N. I.. N. I. turėjo paskolos raštelio pavyzdį ir ji, N. I. diktuojant, parašė du raštelio egzempliorius, jog N. I. skolina jai 100000Lt. N. I. net neišklausė, kam reikia to raštelio. Jie pasirašė fiktyvų paskolos raštelį. Jokių grynųjų niekas jai tuo metu neskolino.

Liudytoja S. G. parodė, kad ji pasisiūlė paskolinti finansinių problemų turėjusiai N. P. 100000 Lt. N. P. reikėjo tik paskolos sutarties, o ne pačių pinigų, todėl realiai pinigai duoti nebuvo. 2012 metų žiemą, (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje atgaline data buvo surašytas paskolos raštelis, kad 2007 ar 2008 metais jos (S. G.) tėvas N. I. skolina N. P. pinigus. Parašyta buvo atgaline data, kad skolina 2007 ar 2008 metais.

Liudytojas N. I. parodė, kad 2012 metais jis susitiko su N. P., su kuria jį supažindino jo dukra, ir pasirašė raštelį, kad 2007 metais jis skolina N. P. pinigus – 100000 Lt. N. P. pasakė, kad turi nemalonumų su mokesčių inspekcija ir jai reikia pagrįsti turėtas išlaidas. N. P. jokių pinigų jis nedavė, nors tokią sumą turėjo ir buvo deklaravęs.

Liudytojas N. I. parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 8, b. l. 37-42).

2012-01-23 daiktų, dokumentų protokolu liudytojas N. I. pateikė A4 formato rusų kalba parašytą paskolos raštelį, kurį pasirašė N. I. bei N. P., jame nurodyta, kad 2007-11-10 Vilniuje, N. I. perdavė N. P. nuosavybėn 100 000 (šimtą tūkstančių) litų (t. 8, b. l. 16-17). Paskolos raštelis apžiūrėtas ir prijungtas prie bylos medžiagos ( t. 8, b.l. 18-22).

Aptarti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami įrodymais, yra pakankami išvadai, kad N. P., veikdama tiesiogine tyčia su tikslu turėti oficialų dokumentą, pateisinantį turėtas išlaidas apartamento Bulgarijos Respublikoje pirkimui, 2012 metų žiemą surašė ir, kartu su N. I. pasirašė, tai yra pagamino žinomai netikrą dokumentą – paskolos raštelį, kuriame nurodė melagingą informaciją, jog N. I. 2007-11-10 paskolino N. P. 100000Lt, nors jis pinigų N. P. neskolino.

Kaltinamosios N. P. veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 300 str. 1 d., esant kvalifikuojančiam netikro dokumento pagaminimo požymiui.

N. I. 2013-02-11 prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 12, b.l. 173-174).

Dėl R. Š. ir N. P. baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK BK 189¹ str. 1 d.

BK 189¹ straipsnis negali būti taikomas atvejams, kai turtas įgytas iki šios normos įsigaliojimo – 2010 m. gruodžio 11 d. Šios normos taikymas prieštarautų BK 3 straipsnyje įtvirtintam įstatymo grįžtamosios galios nebuvimo principui. Turto nuosavybės teise turėjimas (būklė) yra neatsiejamas nuo jo įgijimo (veiksmo), tad, turto turėjimo pradžia yra jo įgijimo momentas. R. Š. ir N. P. turtą įgijo iki įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą įsigaliojimo. R. Š. turtą įgijo 2008-10-16 (žemės sklypas) ir pradėjo įgyti nuo 2010-05-19 (statybos leidimo gyvenamajam namui išdavimo data. Gyvenamojo namo statyba - tai besitęsiantis procesas), N. P. – 2010-06-29 (butas Bulgarijoje).

Įstatymo grįžtamosios galios nebuvimo principas - tai esminis, tiek Lietuvos Respublikos, tiek tarptautinėje jurisprudencijoje, tiek Europos Žmogaus teisių praktikoje įtvirtintas teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog galioja tik paskelbti įstatymai, kad paskelbti baudžiamieji įstatymai galioja į ateitį, jie neturi grįžtamosios galios, kad baudžiamieji įstatymai taikomi tik tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Teisėtumo principas bei griežtesnio baudžiamojo įstatymo galiojimo atgal draudimas įtvirtintas ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 2 dalyje, ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 15 straipsnio 1 dalyje, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie remiantis jų padarymo metu galiojusia nacionaline ar tarptautine teise nebuvo laikomi nusikaltimais.

BK 189¹ straipsnyje suformuluota nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio, taigi jos padarymo laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma.

Konstitucinis Teismas konstatavo (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimas), kad baudžiamųjų įstatymų leidyboje, ypač kai yra kriminalizuojamos trunkamosios veikos, paprastai suformuluojamos ir šių normų įgyvendinimo tvarkos teisinės taisyklės. Tais atvejais, o šiuo atveju taip ir yra, kai teisės normos, numatytos LR BK 189¹ str. taikymo klausimų įstatymų leidėjas nėra išsprendęs, tai tampa teismų praktikos objektu. Tai reiškia, kad juos gali spręsti bendrosios kompetencijos teismas, konkrečioje byloje priimdami atitinkamą teismo aktą.

Spręsdamas dėl R. Š. ir N. P. baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 189 ¹ str. galimumo, teismas vadovaujamasi esminiais teisės principais, visų pirma, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu besąlygišku principu, kad niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie remiantis jų padarymo metu galiojusia nacionaline ar tarptautine teise nebuvo laikomi nusikaltimais.

R. Š. ir N. P. išteisintini, nes nepadarytos nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Dėl kitų N. P. kaltinimo neteisėtu praturtėjimu aspektų (LR BK 189¹str. 1 d.)

Apklausta kaltinamąja N. P. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2007 metais ji su R. Š. nusprendė pirkti Bulgarijoje du butus, kiekvienam po vieną. Apmokėjimas vyko dalimis. Avansiniam mokėjimui už jos butą (76715 Lt), kuris sudarė apie 50 procentų visos buto kainos, buvo skirta dalis jos (24000 Lt) ir jos tėvo (50000 Lt) santaupų. Santaupų ji turėjo nuo tų laikų, kai Maskvoje prekiavo iš Lenkijos vežtomis prekėmis. Po to buvo dar 3-4 pavedimai, bet jau mažesnėmis sumomis už R. Š. pinigus. Už savo butą R. Š. mokėjo pats. Vėliau tarp jos ir R. Š. parsidėjo nesusipratimai, todėl ji grąžino R. Š. pastarojo įmokėtus pinigus už jos butą, pasiskolinusi juos pas A. L.. Antrasis – R. Š. butas buvo registruotas jos vardu pirmiausia dėl to, kad tuo metu R. Š. buvo iškelta baudžiamoji byla ir jis negalėjo išvykti iš gyvenamosios vietos ir tvarkyti reikalų užsienyje. Butai buvo pirkti tam, kad greitai juos parduoti. Šiuo metu ji su R. Š. nebėra šeima, ji jam visus pinigus už savo ir už jo butą grąžino ir nesijaučia niekam skolinga. Žemės sklypą Tarandėje 2008 metais ji pirko kartu su R. Š., mokėjo kiekvienas už savo pusę – abu po 54000 Lt. Jos pinigų dalis, tai tėvo jai dovanoti pinigai šiam pardavus garažus. Namą statė bendram gyvenimui. Statybose ji nedalyvavo, tačiau mano, kad R. Š. namo statyboms naudojo tuos pinigus, kuriuos ji jam grąžino už butus Bulgarijoje. Daug medžiagų jis buvo susipirkęs dar prieš statybų pradžią.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2009 metais jis pasiskolino iš A. D. automobilio pirkimui 35000 Lt ir tą sumą vėliau pervedė N. P., nes, kai norėjo grąžinti A. D. skolą, šis pasakė, kad jis skolingas R. Š. ir pasakė pinigus pervesti N. P.. Pavedimas N. P. buvo padarytas 2010 metų kovą.

Liudytojas V. L. parodė, kad su N. P. nuo 1997 iki 2000 metų buvo neregistruotoje santuokoje, juodu turi du vaikus dvynukus, gimusius 1998 01 14. Bendro gyvenimo metu jų šeimos biudžetas iš dalies buvo bendras, bet kiekvienas turėjo ir asmeninių pinigų. Iš prekybos (duomenys neskelbtini) N. P. turėjo savarankiškas pajamas bei pragyvenimo šaltinį. Jie gyveno ne prabangiai, vidutiniškai, turėjo vieną automobilį „Audi 80“, pirko butą (duomenys neskelbtini). Su N. P. jis išsiskyrė 2003 metais ir pagal abipusį susitarimą jis iki šiol kas mėnesį teikia išlaikymą vaikams nuo 300 iki 1300 Lt per mėnesį. Išlaikymą mokėjo iš savo santaupų.

Liudytoja A. L. - N. P. pusseserė parodė, kad N. P. iš viso, skirtingais laikotarpiais, verslo reikalams bankiniais pavedimais ji paskolino 617000 Lt. Pinigai buvo skolinami, po to grąžinami, po to vėl skolinami. Nuo 2009 iki 2011 metų ji (A. L.) dirbo kartu su sutuoktiniu pastarojo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė prekiauja alkoholiu (tai didmeninė prekyba) bei kitomis prekėmis. Buvo įvairus pinigų, skolų judėjimas, bet galutinė N. P. negrąžintų pinigų suma yra 215000 Lt. Kai N. P. ilgesnį laiką paskolos negrąžino, 2012 metais buvo sudaryta paskolos sutartis 215000 Lt sumai. Už paskolą N. P. perrašė jai (A. L.) savo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir taip skola buvo užskaityta. Pinigus jie skolino iš paimtos banko paskolos (1000000 Lt), kuri nebuvo panaudota. N. P. jiems perrašytas butas padengė 180000 Lt skolos, tačiau jie susitarė, kad butu padengiama visa 215000 Lt skola. Pretenzijų N. P. jie neturi.

Liudytojas J. L. parodė, kad 2009-2010 metais jis su žmona iš gautos ir nepanaudotos DNB banko paskolos skolino N. P. pinigus. Buvo bankinės sutartys. 2010 metais N. P. buvo skolinga jiems virš 200000 Lt, tačiau kaip skolos grąžinimo garantas buvo jos butas, kuris vėliau buvo perrašytas jiems už negrąžintą skolą. Butas tuo metu kainavo virš 300000 Lt.

N. P. finansinės veiklos tyrimą atlikusi VMI specialistė R. K. pateikė išvadą:

N. P. 2006-2011 metais iš viso gavo 2332148,71 Lt pajamų. N. P. išlaidos per tirtą laikotarpį sudaro 2641485,74 Lt. Dėl A. ir J. L. paskolos, pagal jų sąskaitas nustatyta, kad A. ir J. L. N. P. davė 617000 Lt, o N. P. grąžino jiems 319000 Lt, taigi N. P. A. ir J. L. liko 274000 Lt skolinga. Jei N. P. pateikė skolos užskaitymo aktą, laikoma, kad ji už skolą atsiskaičiusi. Bet išlaidoms tai neturi įtakos.

Kaip numatyta LR BPK 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama N. P. pareikšto kaltinimo, dėl kurio byla perduota nagrinėti teisiamajame posedyje, ribose.

Nustatyta, kad N. P. po LR BK 189¹ str. 1 d. įsigaliojimo, tai yra po 2010-12-11 nuosavybės teise turėjo 160 335,04 Lt vertės turtą - 36,74 m² gyvenamojo ploto apartamentą Nr. N12 (unikalus Nr.67800.10.649.9.12) ir 5,52 m² pastato bendrojo naudojimo ploto, esančius (duomenys neskelbtini)” vietovėje, M (“em”) bloke. Šio turto įsigijimo pagrindas - 2007 m. gruodžio 12 d. nekilnojamojo turto (buto) pirkimo-pardavimo ir statybos išankstinė sutartis (t. 5, b.l. 125-130) ir 2010 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo notarinis aktas Nr.1, reg. Nr. 6225 (t. 5, b. l. 178-184).

Nusikalstamos veikos – neteisėto praturtėjimo dalykas (LR BK 189¹ str. 1 d.) yra 500 MGL (arba 65 000 Lt) sumą viršijančio turto turėjimas nuosvybės teise. N. P. po 2010-12-11 nuosavybės teise turėjo 160 335,04 Lt vertės turtą. Tai reiškia, kad kaltinimo dalykas yra 95335,04 Lt vertės turtas (160 335,04 Lt – 65 000 Lt).

LR BK190 str. 1 d. reglamentuojama, kad 189¹ straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.

Byloje nėra jokių duomenų nei apie tai, kad N. P. pajamas gavo iš teisės aktais uždraustos veiklos, nei apie tai, kad ji tokia veikla būtų vertųsis, todėl jos baudžiamoji atsakomybė nėra galima. N. P. niekada nebuvo teista (t. 12, b.l. 100-108) ar bausta administracine tvarka už finansinius ar kitus teisės pažeidimus, dėl ko galima būtų dartyi prielaidą apie jos pajamų gavimo neteisėtumą ( t. 12, b.l. 27-28).

Iš LR BK 189¹ str. 1 d. konstrukcijos ir LR BK 190 str. 1 d. nuostatų seka, kad baudžiamoji atsakomybė dėl neteisėto praturtėjimo sietina su faktinių duomenų buvimu, jog neproporcingas turėtoms pajamoms asmens praturtėjimas buvo jo neteisėtos (teisės aktais uždraustos) veiklos rezultatas. Tokių duomenų apie N. P. veiklą, kaip minėta, nėra. Pažymėtina, kad bet koks faktas, veiksmas, įvykis ar aplinkybė, kuriuo pagrindžiamas kaltinimas, baudžiamojoje teisėje turi būti įrodytas šiuos faktus, veiksmus, įvykius ar aplinkybes neginčijamai patvirtinančių faktinių duomenų visuma, o ne jų nebuvimu. Šioje byloje N. P. reiškiamas kaltinimas grindžiamas būtent duomenų nebuvimu - prielaida, jog ji vertėsi teisės aktais uždrausta veikla, nes nėra priešingų duomenų. Tokia kaltinimo konstrukcija prieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso 1 ir 2 straipsniuose numatytai baudžiamojo proceso paskirčiai ir valstybės pareigai atskleisti ir ištriti nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Nesant LR BK 189¹ str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius patvirtinančių įrodymų, jog N. P. praturtėjo versdamasi teisės aktais uždrausta veiklą, ji išteisintina kaip nepadariusi inkriminuojamos nusikalstamos veikos (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl kitų R. Š. kaltinimo neteisėtu praturtėjimu apektų ( LR BK 189¹ str. 1 d.)

Apklaustas kaltinamuoju R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2007-12-13 pagal statybos ir buto pirkimo- pardavimo sutartį įsigijo butą Bulgarijoje, kurio vertė 48690 eurų. Apmokėjimas buvo atliekamas dalimis trijų metų laikotarpiu. Galutinę pastatyto buto sutartį sudarė N. P., tad, butas jam nepriklauso. Jokio įstatymo tuo metu dėl lėšų pagrindimo nebuvo, todėl jis nerinko jokių dokumentų, nors jam lėšas dovanojo ir močiutė, ir kiti asmenys, dalis pinigų buvo skolinta. Dalis paskolų įformintos, pateiktos teismui. N. P. jam yra grąžinusi visus už butą Bulgarijoje jo sumokėtus pinigus. 100000 Lt buto Bulgarijoje pirkimui jam paskolino V. D.. Su juo buvo sutarta, kad, pardavus tą butą, jam bus teisingai atsilyginta už suteiktą paskolą.

Be to, 2009 metais už 54000 Lt jis įsigijo pusę sklypo namo statybai Tarandėje. Sklypo vertė rinkos kaina tada ir buvo tokia, kokia nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Kita sklypo dalis priklauso N. P., todėl jis šioje dalyje negali būti kaltinamas neteisėtu praturtėjimu. Tada irgi nebuvo jokio įstatymo, reikalaujančio įrodyti savo piniginių lėšų turėjimo pagrįstumą. Sklypas buvo perkamas finansiškai parėmus tėvams bei kitų asmenų paskolomis. 2010 metais buvo išduotas statybos leidimas ir netrukus prasidėjo namo statybos. Namas per 6 mėnesius buvo pastatytas iki tos būklės, kuri užfiksuota jo apžiūros protokole. Namo baigtumas tuo metu buvo žymiai mažesnis, nei 75 procentai. Be to, namo įvertinimas visiškai neatitinka realiai jo patirtų išlaidų. Specialistas-vertintojas namo apžiūros metu nieko nematavo ir neskaičiavo, nebuvo ir jokios kalbos apie panaudotas statybines medžiagas. Sklypas priklauso Vilniaus miestui, todėl už kanalizaciją ir vandentiekį nebuvo nieko mokėta. Tai sutvarkyta už savivaldybės pinigus. Be to, dujų įvedimo į namą kaina buvo žymiai mažesnė, nei nurodyta turto vertinimo akte. Statybines medžiagas jis pirko nuo 2010-10-16, stogo danga atvežta iš Lenkijos, ten pirkta perpus pigiau. Statybos buvo vykdomos ūkio būdu, nesamdant jokių darbininkų ir specialistų prižiūrėtojų. Jis pats turi mūrininko kvalifikaciją ir patirtį, nes dirbo tą darbą Armėnijoje 1991 metais, po žemės drebėjimo. Be to, statybose jam padėjo daugelis draugų. Namo statybai iki jo apžiūros buvo išleista ne daugiau 200000 Lt. Tiek kainavo projektinė dokumentacija (projektas kainavo apie 2000 Lt), pamatų dėjimas, sienų tinkavimas, stogo padengimas bei supirktos medžiagos. Projektavimo darbus atlikos pagal verslo liudijimą dirbantis specialistas. Namas statytas iš uždirbtų pinigų, taip pat už pinigus, kuriuos už butą Bulgarijoje jam grąžino N. P., be to, už skolintas lėšas. Po brolio mirties jis liko tėvams vienintelis sūnus ir, prireikus, tėvai jam duodavo po dvidešimt, trisdešimt, keturiasdešimt tūkstančių litų. Iš viso iš tėvų jis yra gavęs apie 200000 Lt. Jo tėvas visą gyvenimą dirbo, gaudavo į rankas po 3-4000 Lt per mėnesį. Jo paties pajamos sukauptos nuo 1990 metų, nes jis visą gyvenimą dirbo, prekiavo lenkiškomis prekėmis Maskvoje, vėliau - po krizės Rusijoje grįžo į Lietuvą ir pradėjo prekiauti (duomenys neskelbtini). Iš šio verslo jis prasigyveno ir buvo pajėgus nusipirkti nekilnojamąjį turtą. 2003 - 2005 metais jis prekiavo pagal verslo liudijimą savo motinos vardu, o po 2006 metų, kai reikalai pasitaisė – jau savo vardu. Mokėdavo mokesčius taip, kaip leido valstybė.

Šiuo metu namo būklė jau maždaug dvidešimčia procentų geresnė, nes 2012 metais sienos buvo apkaltos gipso kartonu bei nuglaistytos. Name iki šiol nėra santechnikos, grindų.

Liudytojas J. N. parodė, kad jis 2008 metais R. Š. buto Bulgarijoje pirkimui paskolino 50000 Lt. Tai buvo dalis pinigų, kuriuos jo žmona gavo dovanų jos tėvams pardavus žemę (žmonai buvo padovanota 250000 Lt). Raštą dėl skolos surašė vėliau, kai R. Š. prasidėjo problemos. R. Š. skolos iki šiol neatidavė, todėl jis su žmona paskolos sumą prisiteisė teismine tvarka. Skolą deklaravau privačių interesų deklaracijoje.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2009 metais jis pasiskolino iš A. D. automobilio pirkimui 35000 Lt ir tą sumą vėliau pervedė N. P., nes, kai norėjo grąžinti A. D. skolą, šis pasakė, kad jis skolingas R. Š. ir pasakė pinigus pervesti N. P.. Pavedimas N. P. buvo padarytas 2010 metų kovą.

Liudytojas S. B. parodė, kad 2007 metais dirbo įmonėje, tarpininkavusioje parduodant nekilnojamąjį turtą Bulgarijoje ir pažįsta kaltinamuosius R. Š. ir N. P. kaip asmenis, kurie Bulgarijoje pirko du nebrangius butus prie jūros. Atvykę pirmą kartą jie išsirinko butus, kitą kartą pasirašė sutartį ir sumokėjo avansą. Buvo akivaizdu, kad jie pirko butus su galimybe po to juos parduoti brangiau. Vėliau jie laiku atlikdavo kitus tarpinius mokėjimus. Kai butai buvo pastatyti, R. Š. butas buvo perrašytas N. P., tačiau šioje stadijoje jo, kaip tarpininko įmonė jau nedalyvavo.

Liudytojas V. D. parodė, kad 2007 metais paskolino savo ilgamečiam pažįstamam R. Š. 100000 Lt butų Bulgarijoje pirkimui. R. Š. turėjo vėliau butus parduoti ir grąžinti paskolą su procentais, bet prasidėjo krizė ir butai nebuvo parduoti. Dėl to 2010 metais juodu su R. Š. surašė paskolos raštelį. Paskolos nedeklaravo. Jis gyvena iš neįgalumo pensijos ir žmonos uždarbio (prekiauja (duomenys neskelbtini)).

Liudytojas R. K. parodė, kad 2009-2010 metais jis per kelis kartus pervedė R. Š. į jo sąskaitą iš viso apie 17000 Lt. Tai buvo skolinami pinigai R. Š. kelionėms. Skolinimo logika buvo ta, kad pragyvenimo lygis iki 2008 metų buvo pakankamai aukštas ir pagrindo abejoti, kad R. Š. ar N. P. negrąžins pinigų jis neturėjo, nes juos pažinojo kaip sąžiningus, dorus verslo žmones. Paskolos raštelių nebuvo, nes buvo abipusis draugiškas pasitikėjimas. Pinigai jam iki šiol negrąžinti, tačiau tai jo pasitikėjimo R. Š. ar N. P. nesumenkino. Žinojo, kad R. Š. ir N. P. pirko du butus Bulgarijoje, kaip investiciją. Jis taip pat pirko ten butą, tačiau ši jo investicija nepasiteisino, nes kainos krito.

Specialistas A. Š. paaiškino, kad pagal valstybės patvirtintus įkainius, naudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ programą, kurią naudoja visos statybinės įmonės, jis atliko nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio Tarandėje įvertinimą ir 2012-02-15 surašė ataskaitą. Buvo nustatyta atkuriamoji pastato vertė - 557597 Lt. Namo apžiūrą atliko asistentė A. B.. Jis pats turi turto vertintojo kvalifikacinį pažymėjimą, turi pramoninės civilinės statybos specialybę. Atkuriamoji vertė reiškia, kad tokia kaina turėtų būti sumokėta statant kitą tokių pačių savybių turintį namą. Statyba ūkio būdu šiuo atveju nevertinta, tačiau statant ūkio būdu atkuriamoji vertė mažėtų apie 20 procentų. Atkuriamoji vertė atitinka vertinimo periodą ir ataskaitos pateikimo datą - 2012-02-15. Statybos vertė pagal minėtą metodiką apskaičiuojama atsižvelgiant į pastato kubatūrą. Į kompiuterinę programą įvedama projekte nurodyta pastato kubatūra, šiuo atveju 1481 m³. Suvedus į formulę statybinį tūrį gaunama pastato kaina. Tai vidutinė statybinių medžiagų ir darbų kaina su pataisos koeficientais. Ataskaitoje nurodyta tai, ką pagal tūrį programa automatiškai paskaičiuoja: būtent visus konstrukcijos elementus suveda programa, o vertintojas įveda tik tūrį. Korekcijos koeficientai taikomi tuomet, kai daromi papildomi specifiniai darbai. 1,06 – tai koeficientas ties pozicija „išorės apdaila“, kuris reiškia pastato apšiltinimą iš išorės ir tai, kad daryta apdaila. Jei namas būtų neapšiltintas ir neapdailintas, koeficientas būtų 1. Programa išmeta išvadą, detaliai metrai, kubai ar medžiagų kaina nėra skaičiuojami. Suvedus kubatūrą, skaičiai išdalinami visam namui. Sienų kaina 140695 Lt, į ją įeina plytos, sąramos, darbai. Sienų vidaus apdaila lentelėje yra, ji nebuvo skaičiuota ir parašyta 0. Viso pastato baigtumas yra 75 procentai. Išlaidos projektui į atkuriamosios vertės sąvoką neįeina. Vietos patrauklumas, susisiekimas, komunikacijos ir kita – turi įtakos atkuriamajai vertei, bet tik tai, kad jei pastatas toliau nuo centro – tai turi būti įvedami koeficientai medžiagų transportavimui. Ataskaitos 5.2 pozicijoje nurodyti: vertinamo turto dislokacija, pasiūla ir paklausa, kaimynystė, užterštumo veiksniai, pagerinimai yra iš standartinės ataskaitos formos, visose ataskaitose jie vienodi. Į ataskaitą įrašytos vidutinės medžiagų kainos, nors į namą sudėtos geresnės, nei vidutinės medžiagos.

Teismo ekspertas – prof. S. M. pateikė ekspertizės išvadą, kad R. Š. ir N. P. namo atkuriamoji vertė LR BK 189¹ str. įsigaliojimo metu – 2010-12-11 statant namą rangos būdu buvo 559 955,33 Lt, o įtarimo R. Š. pareiškimo metu – 2011-11-11 ji buvo 582 162 Lt. Statant namą ūkio būdu, atkuriamoji namo vertė atitinkamai buvo: 330,517,25 Lt - įstatymo įsigaliojimo dieną ir 339 913,20 Lt – įtarimo pareiškimo dieną. Įvertinus R. Š. pateiktas namo statybos proceso nuo 2010-08-11 iki 2013-07-15 fotonuotraukas ir tikimybę, kad dalis fotonuotraukose užfiksuotų darbų galimai iš tiesų nebuvo atlikti tuo metu, kai 2012-02-10 namas buvo apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo pareigūno bei fotografuojamas jo vertinimo atlikimui, statant namą ūkio būdu statybos darbų kaina galėtų atitinkamai sumažėti 231 168,83 Lt (2010 m. spalio mėnesio kainomis) ir 238 582,79 Lt (2011 m. spalio mėnesio kainomis).

Specialistė R. K. teisme patvirtino savo finansinės veiklos tyrimo išvadą ir parodė, kad R. Š. finansinės veiklos tyrimo laikotarpis buvo nuo 2006-01-01 iki 2011-12-31.

Dėl R. Š. pajamų. Iš viso 2006-2011 metų laikotarpiu R. Š. deklaravo 418865 Lt individualios veiklos pajamų pagal verslo liudijimą Per tą patį laikotarpį jis turėjo kitų pajamų 444579,10 Lt (100000 Lt – paskolos iš I. Š. ir J. N., 16922 Lt – R. K. pervestos lėšos, 10374 Lt – N. P. pervestos lėšos, 10538,22 Lt – draudimo įstaigų ir antstolės pervesta suma).

Iš deklaruotos pagal verslo liudijimą pajamų sumos buvo anuliuota suma - 112120 Lt, pagal sąskaitas, gautas iš J. M., liko 306745 Lt pagal verslo liudijimą deklaruotų pajamų suma. Ši suma buvo minusuota kaip lėšos, gautos iš kitos - tai yra, iš teisės aktų nenustatytos veiklos. Šių lėšų kilmė nenustatyta.

Dėl R. Š. išlaidų. Iš viso per tirtą laikotarpį R. Š. turėjo 1492020,71 Lt išlaidų. Iš jų: 168386,19 Lt už įsigytus apartamentus Bulgarijoje, 107500 Lt už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 176636,30 Lt už įsigytas prekes individualiai veiklai vykdyti, 470610 Lt už prekes, atgabentas konteineriais, 30542 Lt už automobilį „Mitsubishi Pajero“, 1690,08 Lt už automobilį „Peugeot“, 278798,50 Lt – už statybą (duomenys neskelbtini), 3097,65 Lt grynųjų pinigų likutis sąskaitose banke, 54700 Lt sumokėta N. P. pervedant į jos banko sąskaitą, 115819,05 Lt grynųjų pinigų likutis, rastas kratos metu, 84240,94 Lt vidutinės ir faktinės vartojimo išlaidos. Apartamentai Bulgarijoje yra registruoti N. P. vardu, tačiau tai R. Š. išlaidos, nes jos patirtos pervedant lėšas iš R. Š. banko sąskaitos. 470610 Lt už konteineriais atgabentas prekes – tai iš 2011 metų kaltinamojo akto paimti duomenys, nuosprendis toje byloje įsigaliojo, konstatuota, kad mokėjo R. Š. (2012-11-30 surašyta išvada, nuosprendis įsiteisėjo 2012-07-05).

Specialisto išvadoje rašoma, kad iš 1 492 020,71 Lt viso turėtų išlaidų, R. Š. teisėtomis pajamomis nepagrįstos išlaidos sudaro 950 404,72 Lt, iš jų 168 386,19 litų vertės buto Nr. 24 Bulgarijoje pirkimui jis neturėjo 143 518,36 Lt sumos, 107 500 Lt vertės žemės sklypui (duomenys neskelbtini) jis neturėjo 44 776,19 Lt sumos, o ½ dalies 278 798,50 Lt vertės gyvenamojo namo Tarandėje statybai .jis neturėjo 160 518 Lt sumos.

Dėl LR BK 189¹ str. 1 d. nusikalstamos veikos dalyko

LR BK 189¹ str. 1 d. dispozicijoje aiškiai reglamentuojama, kad nusikalstamos veikos dalyku laikomas asmens nuosavybės teise po 2010-12-11 turimas – 500 MGL vertę viršijantis turtas. Tai reiškia, kad nusikalstamos veikos dalykas yra ne asmens pajamas viršijanti išlaidų suma ir ne pinigai, išleisti kitų asmenų perkamam turtui apmokėti, o po įstatymo įsigaliojimo nuosavybės teise turimas turtas.

Nustatyta, kad po 2010-12-11 kaltinamasis R. Š. nuosavybės teise turėjo (ir šiuo metu turi) du nekilnojamojo turto objektus:

- 5375/10750 dalis (arba ½ dalis) žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1075 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, įgytą 2008 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Viso sklypo vertė - 107 500 Lt, tad, R. Š. tenkanti šio turto dalies vertė yra 53 750 Lt;

- ½ dalį nebaigto statyti vienbučio gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), statomo aukščiau minėtame žemės sklype - kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).

Iš kaltinimo R. Š. šalinamas, nes nėra inkriminuojamos nusikalstamos veikos dalykas 168 386,19 litų (48 690 Eurų) vertės buto Nr.24 turėjimas, nes nei LR BK 189¹ str. 1 d. įsigaliojimo dieną, nei vėliau R. Š. šio buto nuosavybės teise neturėjo. Butas 2010-06-29 pirkimo-pardavimo sutartimi registruotas N. P. vardu.

Taip pat nėra LR BK 189¹ str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos dalykas - 5375/10750 dalies (arba ½ dalies) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė, nes R. Š. nuo 2008-10-16, taigi 2010-12-11 ir iki šiol nuosavybės teise turi tik ½ dalį šio sklypo. Tai reiškia, kad R. Š. nuosavybės teise turėtos žemės vertė yra ne 107 500 Lt, kaip yra kaltinama, o ½ šios vertės dalis, tai yra 53 750 Lt.

Dėl namo vertės

Ikiteisminio tyrimo metu atlikto specialisto tyrimo bei teisme atliktos statybos ekspertizės išvadose pateikiama namo (duomenys neskelbtini) atkuriamoji vertė statant namą rangos būdu iš esmės nesiskiria. Teismo eksperto S. M. vertinimu namo vertė nuo LR BK 189¹ str. 1 d. įsigaliojimo dienos (2010-12-11) iki įtarimo R. Š. pareiškimo dienos ( 2011-11-11) pakito nuo 559 955,33 Lt iki 582 162 Lt (t. 14, b.l. 12-85). UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojo A. Š. vertinimu, namo atkuriamoji vertė vertinimo laikotarpiu, tai yra 2012-02-10 buvo 557 597 Lt ( t. 9, b.l. 96-113).

Kaip matoma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 12/02-95, kurios bendrojoje dalyje rašoma, kad atkuriamoji vertė – tai apskaičiuota pinigų suma (kaštai), kurios reiktų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti). Vis dėlto, kaip seka iš išvados turinio, vertinant statybos kainą buvo vadovaujamasi ir kriterijais, kurie akivaizdžiai byloja apie objekto rinkos kainos, o ne atkuriamosios vertės nustatymą. Čia kaip svarbiausi vertinimo kriterijai nurodomi: vertinamo turto dislokacija, pasiūla ir paklausa, kurios tiesiogiai lemia rinkos kainų svyravimus, išoriniai veiksniai, esantys už vertinamo turto ribų (kaimynystė, užterštumo veiksniai), pakeitimo kitu turtu galimybė, ekonominių pokyčių įtaka, mada ir skonis, lemiantys vietos patrauklumą ir turto paklausą ir t.t.

Tokiais kriterijais atliktas vertinimas, tikėtina, turi didelę paklaidą statytojų faktinių sąnaudų atžvilgiu.

Antra vertus, byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie paneigtų kaltinamojo R. Š. parodymus, jog namas buvo statomas ūkio būdu, tai yra statytojo rizika, naudojant statytojo darbo jėgą ir įrenginius. Akivaizdu, kad vykdant statybą rangos būdu, neišvengiamai turi išlikti dokumentais patvirtinta medžiaga apie civilinius sandorius – sutartys su rangovais, informacija apie atsiskaitymus mokėjimo nurodymais per banką, iš rangos sutarčių kylančiais garantinių terminų nustatymais ir kita. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasta jokių rangos sutarčių ar kitokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog statyba buvo vykdoma rangos būdu. Tokių duomenų nepateikta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad namas buvo statomas rangos būdu, taigi ir pagrindo vadovautis specialisto A. Š. atlikta turto vertės ataskaita bei teismo eksperto S. M. vertinimu toje apimtyje, kurioje nustatyta namo statybos atkuriamoji vertė jį statant rangos būdu.

Teismo eksperto S. M. išvadoje nurodoma, kad statant namą ūkio būdu, atkuriamoji namo vertė atitinkamai buvo: 330,517,25 Lt įstatymo įsigaliojimo dieną ir 339 913,20 Lt įtarimo R. Š. pareiškimo dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio būdu vykdytų statybų kaina buvo nustatyta priimant, jog statytojas nesamdė darbo jėgos, nemokėjo darbo užmokesčio bei socialinio draudimo mokesčių – šios išlaidos lygios nuliui. Darbo užmokestis ir Sodros mokesčiai statant namą rangos būdu, kaip nurodoma ekspertizės akte, sudaro atitinkamai 88 153 Lt ir 27 327 Lt, viso 115 480 Lt (t. 14, b.l. 82-83).

Pripažindamas, kad gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje statyba buvo vykdoma ūkio būdu bei, vertinimo ataskaitos bei ekspertizės akto pagrindu spręsdamas dėl realių statybos išlaidų, teismas, vis dėlto, nepripažįsta, kad namas buvo pastatytas paties kaltinamojo R. Š. bei jo artimųjų fiziniu darbu, pastariesiems už šių darbų atlikimą neapmokant.

Statyba prasidėjo po 2010-05-19, kuomet buvo išduotas statybos leidimas. Iki būklės, užfiksuotos 2012-02-11 namo apžiūros metu, namas buvo statomas du statybos sezonus. Apžiūros metu aptikta statybų stadija tiek vizualiai, tiek pagal specialisto išvadą (joje nurodoma, jog namo baigtumas buvo 75 procentai) byloja apie tai, kad statyba vyko sklandžiai, nepertraukiamai, pakankamai kokybiškai. Akivaizdu, kad namui statyti buvo neišvengiamas darbo jėgos samdymas, nes atskiras statybos darbų rūšis galėjo atlikti tik atitinkamos kvalifikacijos specialistai (mūrininkai, stogdengiai, elektrikai, santechnikai ir t.t.), todėl nerealus ir neįtikinamas yra kaltinamojo R. Š. teigimas, jog visi šie darbai buvo atlikti už dyką.

Teismas sprendžia, kad ūkio būdu vykdytų statybų kaina viršijo ekspertizės akte nurodytas kainas - 330,517,25 Lt (2010-12-11) ir 339 913,20 Lt (2011-11-11) ir laiko, kad reali statybos išleistų pinigų suma, įskaičius apytiksles samdytos darbo jėgos apmokėjimo išlaidas, laikotarpiu nuo 2010-12-11 iki 2011-11-11 buvo ne mažesnė nei 400 000 Lt. Pažymėtina, kad 2010-12-11 (įstatymo įsigaliojimo diena) R. Š. nuosavybės teise namo neturėjo (jo neturi ir iki šiol), tačiau minėtą dieną jis turėjo statomą namą, kaip turtą apskritai, į kurį buvo investuota lėšų, todėl šis turtas pagrįstai inkriminuojamas kaip nuosavybės teise turimas turtas. Taigi R. Š., kaip vienas iš dviejų statytojų, nuosavybės teise turėjo ½ dalį statomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje Nr.(duomenys neskelbtini), kurio bendra pastatymo kaina siekė ne mažiau kaip 400 000 Lt. Namo teisinė registracija neatlikta (2010-05-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracija šio namo statybai išdavė statybos leidimą Nr. GN/433/10-0352 dviem statytojams: R. Š. ir N. P. (t. 9, b.l.122-123)). R. Š. tenka 1/2 šio turto vertės dalis – 200 000 Lt.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nustatyta, jog R. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 189¹ str. 1 d. dalykas yra ne 554 415,33 Lt vertės turtas, kaip yra kaltinama, o 188 750 Lt vertės turtas. Šis turtas – tai ½ namo ir ½ žemės sklypo verčių suma (253 750 Lt), viršijanti 500 MGL (253 750 Lt – 65 000 Lt (500 MGL) = 188 750 Lt).

R. Š. kaltinimas grindžiamas pinigų sumos skirtumu, kuris gaunamas palyginus visą jo išleistų pinigų suma įsigyjant tris nekilnojamojo turto objektus ir visas jo apskaitoje atspindėtas pajamas bei gauta paskolas 2006-2011 metais. Gautas skirtumas, tai yra turėtas pajamas viršijanti išleistų pinigų suma valstybės kaltintojo traktuojama kaip neteisėtos pajamos. Tokiu principu formuluojant kaltinimą nurodoma, jog R. Š. nuosavybės teise po 2010-12-11 turi 554 415,33 Lt vertės turtą (iš viso trys nekilnojamojo turto objektai), kurio įsigijimas nepagrįstas teisėtomis pajamomis 348 813,04 Lt suma. Tai reiškia, kad likusi bendra inkriminuojamo turto vertė 205 602,29 Lt sumoje pagrįsta teisėtomis pajamomis.

Kaip minėta, LR BK 189¹ str. 1 d. dispozicija numato atsakomybę už nuosavybės teise turėtą turtą po 2010-12-11, bet ne už asmens turėtas išlaidas, kurios viršijo jo gautas pajamas ir, be kita ko, ne už viso turto turėjimą nuosavybėje, o tik už tą jo dalį, kurio vertė viršija 500 MGL sumą (65 000 Lt).

Kaip reglamentuojama LR BPK 255 str. 1 d., bylą teismas nagrinėja tik pareikšto kaltinimo, dėl kurio byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, apimtyje.

R. Š. turtas 205 602,29 Lt sumoje, kaip seka iš finansinį tyrimą atlikusios specialistės išvados, yra pagrįstas oficialiomis deklaruotomis pajamomis. Ši – teisėtomis pajamomis pagrįsta suma yra didesnė už R. Š. nuosavybės teise turėto turto, viršijančio 500 MGL sumą vertę, kuri yra 188 750 Lt. Tai reiškia, kad R. Š. veika – 188 750 Lt vertės turto turėjimas nesiekia LR BK 189¹ str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos masto.

R. Š. išteisintinas, nes nepadaryta nusikalstamos veikos požymių turinti veika ( LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-308str.,

nusprendė:

R. Š. pripažinti kaltu padarius septynias nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal LR BK 300 str. 1d. dėl dokumentų klastojimo 2006-01-20, jų laikymo ir panaudojimo – 10 Minimalių gyvenimo lygių (1300 Lt) bauda; pagal LR BK 300 str. 1d. dėl dokumentų klastojimo 2006-01-24 , jų laikymo ir panaudojimo – 10 Minimalių gyvenimo lygių (1300 Lt) bauda; pagal LR BK 300 str. 1d. dėl dokumentų klastojimo 2007-05-10 , jų laikymo ir panaudojimo – 10 Minimalių gyvenimo lygių (1300 Lt) bauda; pagal LR BK 300 str. 1d. dėl dokumentų klastojimo 2007-05-25, jų laikymo ir panaudojimo – 10 Minimalių gyvenimo lygių (1300 Lt) bauda; pagal LR BK 300 str. 1d. dėl dokumentų klastojimo 2007-12-14, jų laikymo ir panaudojimo – 10 Minimalių gyvenimo lygių (1300 Lt) bauda; pagal LR BK 300 str. 1d. dėl dokumentų klastojimo 2008-01-08, jų laikymo ir panaudojimo – 10 Minimalių gyvenimo lygių (1300 Lt) bauda; pagal LR BK 300 str. 1d. dėl dokumentų klastojimo 2008-05-01, jų laikymo ir panaudojimo – 10 Minimalių gyvenimo lygių (1300 Lt) bauda.

Paskirtąsias bausmes LR BK 63 str. 1 ir 4 d. pagrindu subendrinti jas iš dalies sudedant ir nustatyti R. Š. galutinę subendrintą 30 Minimalių gyvenimo lygių (3900 Lt) dydžio baudą.

N. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1d. ir nuteisti 10 Minimalių gyvenimo lygių (1300 Lt) bauda.

R. Š. dėl kaltinimo pagal LR BK 189¹ str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta nusikalstamos veikos požymių turinti veika ( LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

N. P. dėl kaltinimo pagal LR BK 189¹ str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta nusikalstamos veikos požymių turinti veika ( LR BPK 3 str.1 d. 1 p.).

Baudžiamąją bylą dalyje J. M. kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d. (dėl septynių nusikalstamų veikų) nutraukti suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui ( LR BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Panaikinti N. P. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Panaikinti J. M. kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti taikytą ir 2014 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą:

- žemės sklypui, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) Vilniuje;

- vienbučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) Vilniuje, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), statomam žemės sklype - kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje;

- apartamentams, esantiems (duomenys neskelbtini)” vietovėje, N (“en”) bloke, 24, Bulgarijos respublikoje;

- apartamentams, esantiems (duomenys neskelbtini)” vietovėje, M (“em”) bloke, 12 Bulgarijos Respublikoje.

Grąžinti N. P. LKPB Veiklos organizavimo valdyboje pagal 2013-01-17 kvitą B serija BBB Nr. 062315 saugomus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: PVM sąskaitą faktūrą 2011-05-31, kasos pajamų orderį ser. P nr. 1603, 2011-08-12, PVM sąskaitą faktūrą ser. EJO nr. 00102, 2011-11-03, nurodymą pervesti grynuosius pinigus (2011-11-04), prekių užpirkimo užsakymą nr. EJO11-1028/84, prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus (4 vienetai), gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, išduotą N. P. (originalas) .

Grąžinti R. Š. LKPB Veiklos organizavimo valdyboje pagal 2013-01-17 kvitą B serija BBB Nr. 062315 saugomus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: prekių( paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų knygelę, prekių ( paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų knygelę, PVM sąskaitą faktūrą EJO 00135, kasos pajamų orderį operacijos Nr. 0380520111220001500000076, įmokos mokėjimo kvitą 2011-06-29 gavėjas VSDFV, mokėjimo nurodymą Nr. 375947, 2011-01-06, PVM sąskaitą faktūrą Nr. BOG 0001814, 2010-09-08, kasos kvitą Nr. WD 06300044, PVM sąskaitą faktūrą Nr. M101347, kasos pajamų orderio kvitą Nr. P1340, PVM sąskaitą faktūrą Nr. M101325, kasos pajamų orderio kvitą Nr. P1320, PVM sąskaitą faktūrą Nr. M101299, kasos pajamų orderio kvitą Nr. P 1295, sąskaitą faktūrą Nr. VILMI 056214, kasos kvitą Nr. FB 00050012, PVM sąskaitą faktūrą Nr. M101278, kasos pajamų orderio kvitą Nr. P 1274, PVM sąskaitą faktūrą Nr. M101258, kasos pajamų orderio kvitą Nr. P1254, PVM sąskaitą faktūrą Nr. M101251, kasos pajamų orderio kvitą Nr. P 1247, PVM sąskaitą faktūrą Nr. M101229, kasos pajamų orderio kvitą Nr. P1226, PVM sąskaitą faktūrą Nr. BOG 0001695, 2010-05-04, kasos kvitą Nr. WD 06300044, įmokos mokėjimo kvitą 2010-04-30 gavėjas VMI, PVM sąskaitą faktūrą Nr. M101113, kasos pajamų orderio kvitą Nr. P1110, PVM sąskaitą faktūrą Nr. M10 1088, kasos pajamų orderio kvitą Nr. P1087, PVM sąskaitą faktūrą Nr. M10 1027, kasos pajamų orderio kvitą Nr. P1035, mokėjimo nurodymą Nr. 422834 2010-01-07 gavėjas VMI, PVM sąskaitą faktūrą Nr. BOG 0001592, kasos kvitą Nr. WD 06300044, 2009-12-03, PVM sąskaitą faktūrą Nr. BOG 0001581, kasos kvitą Nr. WD 06300044, 2009-11-20, PVM sąskaitą faktūrą Nr. M090922, kasos pajamų orderio kvitą Nr. P921, PVM sąskaitą faktūrą Nr. BOG 0001534, pinigų priėmimo kvitą serija UIA Nr. 3262777, PVM sąskaitą faktūrą Nr. QDE Nr. 20090827, kasos pajamų orderio kvitą Nr. LTL 73, PVM sąskaitą faktūrą Nr. BOG 0001523, kasos kvitą Nr. WD 06300044, 2009-08-21, PVM sąskaitą faktūrą Nr. BOG 0001520, kasos kvitą Nr. WD 06300044, 2009-08-14, kvitą Nr. 667703, 2009-04-01 gavėjas VMI, sąskaitą faktūrą Nr. 899/WA/08, kasos dokumentą 2008-05-08, Nr. 442, sąskaitą faktūrą Nr. 897/WA/08, kasos dokumentą 2008-05-08, Nr. 445, sąskaitą faktūrą Nr. 896/WA/08, kasos dokumentą 2008-05-08, Nr. 444, PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAB000571, kasos pajamų orderio kvitą Nr. 000571, PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAB000521, kasos pajamų orderio kvitą Nr. 000521, mokėjimo nurodymą 2008-02-26, gavėjas VMI, PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAB000510, kasos pajamų orderio kvitą Nr.000510, PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAB000423, kasos pajamų orderio kvitą Nr.000423, PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAB000412, kasos pajamų orderio kvitą Nr.000412, mokėjimo nurodymą 2007-03-30, gavėjas VMI, PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAB000056, kasos pajamų orderio kvitą Nr.000056, PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAB000054, kasos pajamų orderio kvitą Nr.000054, mokėjimo nurodymą 2006-01-09, gavėjas VMI, Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą ir Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą Nr.4.

Sunaikinti LKPB Veiklos organizavimo valdyboje pagal 2013-01-17 kvitą B serija BBB Nr. 062316 saugomus pas J. M. rastus daiktus : 99 vnt. tuščių PVM sąskaitų faktūrų blankų, 5 spaudus (3 stačiakampiai, 2 apvalūs) su šiais rekvizitais: „A. M. įmonė Direktorius A. M. Palanga“, “J. M. komercinė įmonė direktorius J. M. Palanga“, „J. M. firma ŲM/PVM KODAS :3600982 (duomenys neskelbtini) KAUNAS“, „J. M. firma Lietuvos Respublika KAUNAS“, „J. M. komercinė įmonė“.

Paskolos raštelį tarp N. P. ir N. I. palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.

Teisėja L.Tarčevskaja