- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-01
- Bylos Nr.
- 1-299-448/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Kaltinamasis
- J. S.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. S. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras perdavė teismui su kaltinamuoju aktu baudžiamąją bylą dėl J. S. veiksmų, kuriuose yra nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. požymiai, t. y. kad ji po draudiminio įvykio- 2007-11-20 kilusio gaisro, kurio metu sudegė jai priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas (Pastatų draudimo liudijimas Nr. 361-0036662, pasirašytas 2007-08-17 tarp draudiko – UADB „Ergo Lietuva“ ir draudėjo J. S.) nuo nelaimingo atitikimo, siekdama suklaidinti draudiką (UADB „Ergo Lietuva“) apie jos (J. S.) patirtus nuostolius šalinant gaisro padarinius, kuriuos pagal draudiminę sutartį jai privalėjo kompensuoti draudikas, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo ir draudimo kompanijai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (2008-03-10 UAB „Alramsta“ PVM sąskaitą faktūrą AL Nr. 000095, 2008-09-30 UAB „Alramsta“ PVM sąskaitą faktūrą AL Nr. 001109, 2008-11-28 UAB „Alramsta“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 001144), kurių pagrindu bei pagal pastatų draudimo liudijimą, jai buvo išmokėta draudimo sutartimi sutarta suma- 380 830.00 Lt. / 110 295.99 Eur.
Tokiu apgaulės būdu, pasireiškusiu netikrų duomenų įrašymu į sąskaitas-faktūras ir kitus dokumentus ir juos pateikdama draudikui, kurių pagrindu į jos sąskaitą buvo pervesti draudiko pinigai, užvaldė svetimą didelės vertės 380 830.00 Lt. / 110 295.99 Eur. turtą.
Be to, J. S. kaltinama tuo, kad siekdama suklaidinti draudiką dėl draudiminės išmokos gavimo, suklastojo dokumentus ir juos panaudojo o būtent: po draudiminio įvykio, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, suklastojo tikrus dokumentus – UAB „Alramsta“ PVM sąskaitas-faktūras ir darbų atlikimo aktus, kur įrašė melagingas žinias, kad neva UAB „Alramsta“ pagal su ja sudarytą statybos montavimo darbų sutartį objekte „Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“, atstatant jos gyvenamąjį namą atliko statybos montavimo darbų viso už – 181 305.80 Lt. / 52 509.79 Eur. sumą. Ji šiuos netikrus duomenis patvirtino savo parašu, bei netikrais bendrovės generalinio direktoriaus, vyr. buhalterės ir statybų vadovo parašais bei šiuos netikrus dokumentus elektroniniu paštu pateikė UADB „ERGO LIETUVA“ Turto draudimo departamento žalų administravimo skyriaus darbuotojams, kurie priėmė sprendimą priėmus sprendimus išmokėti draudimo išmoką jai 181 305.80 Lt. / 52 509.79 Eur.
Be to ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo 2008-03-10 UAB „Alramsta“ PVM sąskaitą faktūrą AL Nr. 000095, kurioje įrašė melagingas žinias, kad J. S., gyv. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) už statybos montavimo darbus objekte Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pagal 2008-02-25 sutartį Nr. 08-02-25 šiai įmonei sumokėjo 19.306 Lt., patvirtino savo parašu bei pasirašydama bendrovės direktoriaus ir vyr. buhalterės parašais, ir šias žinomai suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą pateikė UADB „ERGO LIETUVA“ Turto draudimo departamento žalų administravimo skyriaus darbuotojui, dėl ko 2008 buvo priimtas sprendimas išmokėti draudimo išmoką, kuri jai buvo 2008 m. pervesta į jos sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini)); be to, suklastojo 2008-09-30 UAB „Alramsta“ PVM sąskaitą faktūrą AL Nr. 001109, kurioje nurodė, kad J. S. gyv. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) už statybos montavimo darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), šiai įmonei sumokėjo 147.129, 79 Lt, patvirtino savo parašu bei pasirašydama bendrovės direktoriaus ir vyr. buhalterės parašais, ir šias žinomai suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą pateikė UADB „ERGO LIETUVA“ Turto draudimo departamento žalų administravimo skyriaus darbuotojui, dėl ko 2008 buvo priimtas sprendimas išmokėti draudimo išmoką, kuri jai buvo 2008 m. pervesta į jos sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini)); be to, suklastojo 2008-11-28 UAB „Alramsta“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 001144, kurioje nurodė, kad pirkėjas–J. S. gyv. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) už statybos montavimo darbus objekte Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) šiai įmonei sumokėjo 14 870.01 Lt., patvirtino savo parašu bei pasirašydama bendrovės direktoriaus ir vyr. buhalterės parašais ir šias žinomai suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą pateikė UADB „ERGO LIETUVA“ Turto draudimo departamento žalų administravimo skyriaus darbuotojui, dėl ko 2008 buvo priimtas sprendimas išmokėti draudimo išmoką, kuri jai buvo 2008 m. pervesta į jos sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini)).
Susipažinus su byla ir prokuroro surašytu kaltinamuoju aktu, dama išvadą, kad byla turi būti perduodama prokurorui, nes kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 219 straipsnio reikalavimų bei yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisme.
Kaltinamojo akto turinys turi atitikti įstatymo keliamus kaltinamojo akto turinio reikalavimus, nes šiuo aktu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos. Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju. Gavęs kaltinamąjį aktą, jis galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Šie duomenys suteikia galimybes kaltinamajam pasiruošti gynybai bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamajame akte, be BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7 punktuose nurodytų formaliųjų jo turinio elementų, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas. Todėl kai akte nenurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, tai vertinama kaip BPK 219 straipsnio 9 punkto pažeidimas, nes dėl to yra suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006).
Nagrinėjamu atveju teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kadangi inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašytos netiksliai.
Nors J. S. kaltinama pagal du BK straipsnius, aprašant nusikalstamas veikas, šios veikos atskirai neišskirtos, o tik visą kaltinimą aprašius, konstatuota, kad J. S. kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Taigi neaišku, kuri veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o kuri-pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Kaltinimai dėl svetimo turto užvaldymo apgaule J. S. pateikti dėl trijų PVM sąskaitų faktūrų-Nr. AL000095, 001109, 001144 suklastojimo ir jų pateikimo draudimo bendrovei, dėl ko J. S. buvo išmokėta draudimo sutartimi sutarta suma-380 830 litų (110 295,99 Eur). Dėstant kaltinimą, nurodomos tik šios trys sąskaitos-faktūros, tačiau vėliau gi nurodoma, kad J. S. užvaldė didelės vertės svetimą turtą „apgaulės būdu, pasireiškusiu netikrų duomenų įrašymu į sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus ir juos pateikdama draudikui“. Taigi nurodant, kad netikri duomenys buvo įrašyti į kitus dokumentus ir šie kiti dokumentai pateikti draudikui, plečiamas kaltinimas, tačiau tampa neaišku, dėl kokių dar dokumentų pateikimo, siekiant apgaule užvaldyti svetimą turtą, yra kaltinama J. S.. Akivaizdu, kad šioje dalyje kaltinimas yra netikslus ir neaiškus, neaiškios bylos nagrinėjimo teisme ribos, be to, kaltinamas asmuo šiuo atveju nežino, kuo jis yra kaltinamas, tuo pačiu jis negali tinkamai pasiruošti gynybai, o tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, trukdantis bylą nagrinėti teisme.
Iš bylos duomenų seka, kad J. S. gaisro padarytai žalai atlyginti buvo sumokėta visa sulygta draudimo suma, t. y. 380 830 Lt (110 295,99 Eur). Ši draudimo suma buvo išmokėta ir pagal jos pateiktus tikrus dokumentus. Kaltintojas kaltinimus J. S. reiškia tik dėl trijų netikrų dokumentų-PVM sąskaitų faktūrų Nr. AL000095, 001109, 001144 pateikimo. Pagal šiuos dokumentus J. S. draudiko buvo išmokėta 181 305,80 Lt suma, taigi jeigu kaltinimas reiškiamas tik dėl trijų netikrų dokumentų panaudojimo, kaltinime nurodoma apgaule užvaldyta svetimų pinigų suma-380 830 Lt (110 295,99 Eur) yra netiksli.
Pažymima ir tai, kad su bylos medžiaga ne tik kad nepateiktas pagrindinis bylos įrodymas-J. S. draudžiamoji byla, bet bylos tome Nr. 2, lapuose 11-117 esančios bylos šviesos kopijos netgi nepatvirtintos nustatyta tvarka, dėl ko šie dokumentai netgi negali būti pripažinti įrodymais.
Taigi išvardintos aplinkybės trukdo teismui nagrinėti bylą, suvaržo kaltinamosios teisę į gynybą, todėl byla, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, perduodama prokurorui.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
perduoti bylą prokurorui.
Nutarties nuorašą pasiųsti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.