Alytaus apylinkės teismo sprendimas

valstybės institucijos, duodančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. Č.–S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui R. S. su valstybės institucija, duodančia išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Su atsakovu ieškovė susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau maždaug nuo 2018 m. birželio mėnesio gyveno kartu su atsakovu jos tėvų namuose, vėliau išsinuomojo butą Lazdijų m. Prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes santuoka visiškai iširusi nuo (duomenys neskelbtini), kai ji su vaikais grįžo gyventi pas tėvus, t. y. pradėjo skyrium gyventi nuo atsakovo. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis piknaudžiavo alkoholiu, savaitėmis nuolat vartodavo alkoholį, tuomet visiškai nesirūpindavo šeima, negrįždavo į namus. Būdamas neblaivus ją įžeidinėdavo, menkindavo, kibdavo prie vaikų, neblaivus norėjo su jais žaisti, vaikais išsigąsdavo, bėgdavo pas ieškovę. Atsakovas prieš ją naudojo fizinį smurtą, ją stumdydavo, įžeidinėdavo ir menkindavo. Kadangi atsakovas nesikeitė, faktiškai taip elgėsi jau nuo santuokos sudarymo, ji pavargo ir nusprendė santuoką nutraukti.

Vaikai gyvena su ja, ji jiems užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, pasirūpina jais, todėl prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir iš atsakovo priteisti 200 Eur dydžio kasmėnesines išmokas kiekvieno vaiko išlaikymui iki jų pilnametystės. Ji neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaikais, prašo nustatyti bendravimą jos prašomu būdu. Prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaikais jos gyvenamojoje vietoje tik todėl, kad nepasitiki atsakovu, bijo dėl vaikų saugumo, jeigu atsakovas pradėtų vartoti alkoholį.

Santuokos metu jie neįgijo jokio nekilnojamojo turto, buities daiktus pasidalijo, dėl to ginčo nėra. Nors ji turi jos vardu registruotą automobilį, tačiau jis įgytas iki jų santuokos su atsakovu, t. y. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi, todėl automobilis yra jos asmeninė nuosavybė.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, pranešė, kad teismo posėdyje nedalyvaus, nes yra išvykęs į užsienį (t. 1, b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad R. S. ir R. S. santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė pareigą būti lojalu, gerbti sutuoktinę, prieš ją naudojo fizinį smurtą. Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, jiems sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos ir tai atitinka jų interesus. Atsakovas išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia, santuoką nutraukus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams ir nustatytina nepilnamečių vaikų bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarka. Šalys santuokos metu dalintino turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

(duomenys neskelbtini) R. S. ir R. S. (iki santuokos – K.) susituokė (t. 1, b. l. 9). (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra T. S., (duomenys neskelbtini) – sūnus H. S. (t. 1, b. l. 10–11). Pažymos patvirtina, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12–15). Pažyma apie pajamas patvirtina, kad ieškovei nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. mokėta socialinė pašalpa bei išmoka vaikams, bendra išmokėta suma per šį laikotarpį – iš viso 6 971,02 Eur, t. y. vidutiniškai po 536,23 Eur kas mėnesį (t. 1, b. l. 16). Ieškovė nedirba, ji draudžiama valstybės lėšomis kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų (t. 1, b. l. 19, 34). Registracijos liudijimas ir išrašas apie turimas transporto priemones patvirtina, kad R. S. transporto priemonių neturi, R. S. vardu nuo (duomenys neskelbtini) registruota transporto priemonė – ,,Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17, 32–33). Nekilnojamojo turto šalys neturi (t. 1, b. l. 30–31). Liudytoja I. P. patvirtino, kad ieškovė yra jos draugė, su kuria bendravo dar iki jos santuokos su atsakovu. Gali patvirtinti, kad atsakovas piknaudžiavo alkoholiu, kai girtavo, nesirūpindavo šeima, menkino ieškovę, įžeidinėjo, vis priekaištaudavo, kad ji nepagamina jam maisto, nors tai netiesa. Yra girdėjusi, kaip atsakovas vadindavo ieškovę kekše, kale (t. 1, b. l. 50). Liudytojas A. K. patvirtino, kad ieškovė yra jo dukra. Iki ji su savo vyru persikėlė gyventi atskirai, gyveno jo namuose. Jis matė, kad atsakovas girtaudavo, kartais gerdavo kelias savaites ar net mėnesius, tuomet nesirūpino nei šeima, nei vaikais, negrįždavo į namus. Šalims gyvenant jo namuose, matė, kaip atsakovas stumdė jo dukrą, todėl jį sudrausdavo. Kai dukra su juo ir vaikais pradėjo gyventi atskirai Lazdijuose, dukra gal 3–4 kartus kvietėsi pagalbos dėl jos vyro elgesio, jis važiuodavo į Lazdijus ir parsiveždavo ją su vaikais, nes išgėręs atsakovas būdavo agresyvus (t. 1, b. l.).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl santuokos nutraukimo

Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų I. P. ir A. K. parodymų, kad šalių santuoka iširusi, šalys gyvena atskirai nuo (duomenys neskelbtini), neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, pagarbos, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, įžeidinėjo ją, menkino, todėl spręstina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė jo, kaip sutuoktinio pareigas – yra nelojalus, negerbia ieškovės, žiauriai elgiasi su ja, nes prieš ją naudoja fizinį smurtą (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Įvertinus tai, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Nutraukus santuoką atsakovei paliktina santuokinė pavardė – S.

II. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų; pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Ieškovės paaiškinimais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada (t. 1, b. l. 24–25) nustatyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, nepilnamečius su ja sieja stiprus socialinis ryšys, tai atitinka nepilnamečių interesus. Iš atsakovo pranešimo matyti, kad šiuo metu jis gyvena užsienyje, atsakovas nepareiškė noro, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

III. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Vaiko gyvenime itin reikšmingas tėvų požiūris į svarbiausią pareigą auklėti vaiką, vaiko teisę gyventi saugioje aplinkoje, gerbti vaiko teisę bendrauti ir neprarasti ryšio su abiem tėvais, nors jie gyventų skyriumi. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių, kaip minėta, svarbiausia, o neretai ir sunkiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalyse nurodyta, kad tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia, kaip jau minėta, turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Nagrinėjamu atveju institucijos išvada patvirtina, kad atsakovas su ieškove ir vaikais buvo apsilankęs tarnyboje, buvo pastebėta, kad vaikų ryšys su tėvu artimas, vaikai noriai su juo bendrauja. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti didesnės apimties atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka nei prašo ieškovė, nes egzistuoja artimas tėvo ir vaikų tarpusavio ryšys, vaikai su tėvu turi norą bendrauti, nenustatyta, kad tėvo bendravimas su vaikais pažeistų jų interesus. Iš atsakovo pranešimo matyti, kad jis yra užsienyje, todėl nustatytina ir atsakovo galimybė su vaikais bendrauti elektroninių ryšių priemonėmis. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad būna laikotarpių, kai atsakovas piknaudžiauja alkoholiu, todėl bendravimo tvarkoje nustatytina sąlyga, kad atsakovas su vaikais bendrauja tik būdamas blaivus ir neapsvaigęs nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų.

III. Dėl išlaikymo

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vertinant šalių turtinę padėtį, iš anksčiau aptartų įrodymų spręstina, kad šalių turtinė padėtis iš esmės, kas leistų pripažinti, kad viena iš šalių turi teikti didesnį išlaikymą vaikui nei kita, nesiskiria, abi šalys neturi jokio nekilnojamojo turto, nors ieškovė turi transporto priemonę, tačiau šiuo metu augina vaiką, todėl jos galimybės gauti pajamų labai ribotos. Atsižvelgus į tai, prie vaikų išlaikymo šalys turi prisidėti lygiomis dalimis.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), kuri šiuo metu yra 730 Eur.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005).

Viso šio teisinio reguliavimo ir aukščiau aptartų įrodymų kontekste pažymėtina, kad įvertinus ieškovės nurodytus vaikų poreikius, išlaidos išlaikymui sudaro apie 400 Eur kas mėnesį. Šios išlaidos protingos, racionalios, būtinos užtikrinant nepilnamečių vaikų poreikius, pagrįstų argumentų, leidžiančių jas mažinti, nėra.

Sprendžiant, ar atsakovas pagal savo turtinę padėtį galės mokėti tokį išlaikymą, pažymėtina, kad ieškovė viena augina du mažamečius vaikus, viena kurių neturi nė trejų metų, todėl jos galimybės dirbti, kelti kvalifikaciją yra ribotos. Atsakovas yra darbingas, jauno amžiaus, jis nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali mokėti ieškovės prašomo išlaikymo. Atsižvelgus į tai, jam esant jauno amžiaus ir darbingam spręstina, kad jis gali prisidėti prie išlaikymo, kuris yra net mažesnis nei minimali mėnesinė alga. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šio principo kontekste ir atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus spręstina, kad atsakovas turi realias galimybes mokėti savo nepilnamečiams vaikams 200 Eur dydžio išlaikymą.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad ieškovė turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 500 Eur (t. 1, b. l. 44). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovės atstovas teikė ieškinį, prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, atstovavo viename teismo posėdyje, kuris truko vieną valandą, yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš atsakovo, nes ieškinys patenkinamas visiškai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (t. 1, b. l. 20–21) ieškovei 134 Eur žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis) mokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo. Priėmus sprendimą, prie bylinėjimosi išlaidų priskirtas žyminis mokestis, priteistinas valstybei pagal CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, šias išlaidas – 134 Eur žyminio mokesčio valstybei, turi atlyginti atsakovas, nes ieškovės ieškinys patenkintas visiškai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 8,96 Eur, jos taip pat priteistinos iš atsakovo, nes ieškinys patenkintas visiškai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį patenkinti.

Santuoką įregistruotą tarp R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti pripažįstant, kad ji iširo dėl R. S. kaltės.

Palikti R. S. santuokinę pavardę – S.

Nustatyti nepilnamečių vaikų T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam iki jų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą išieškoti R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2022 m. rugsėjo 14 d. ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Nustatyti šią R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. S., gim. (duomenys neskelbtini): 1) R. S. su vaikais bendrauja savo nuožiūra, jam priimtinu laiku tiek R. S., tiek kitoje, jam priimtinoje gyvenamojoje ar buvimo vietoje, konkretų bendravimo laiką ir jo trukmę ne vėliau kaip vieną dieną iki planuojamo bendravimo pradžios suderinęs su R. S.; 2) R. S. turi teisę bendrauti su vaikais elektroninių ryšių priemonėmis; 3) R. S. bendrauja su vaikais būdamas blaivus, neapsvaigęs nuo psichotropinių ar kitokių medžiagų; R. S. turi teisę uždrausti jam bendrauti su vaikais arba bendravimą nutraukti, jei R. S. apsvaigimo faktas neabejotinai nustatytas.

Priteisti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 134 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (žyminis mokestis), jas sumokant įmokos kodu – 5660, bei 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos), jas sumokant įmokos kodu – 5662. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k.188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.