Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

T. U., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. U. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui: jis 2021-10-07 apie 19.00 val. namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,30 promilių etilo alkoholio koncentracija), naudojo smurtą artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad, jis žodinio konflikto metu pradėjo stumdyti savo tėvą R. U. rankomis į nugarą, po ko sudavė jam rankos kumščiu į krūtinę vieną kartą, nukentėjusiajam R. U. išbėgus į lauką, jis lauke sudavė R. U. rankos kumščiu į krūtinę ne mažiau dviejų smūgių, po ko spyrė ne mažiau dviejų kartų į kairę koją, tokiais savo veiksmais sukėlė R. U. fizinį skausmą,

Kaltinamasis T. U. ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę visiškai ir parodė, kad jis 2021-10-07 apie 17.00 val. atėjo pas sesę M. U. į svečius pasidalinti įspūdžiais po kelionės. Su M. U. nusprendė išgerti, todėl pradėjo vartoti alkoholį: alų, brendį. Su M. U. vartojo alkoholį dviese, daugiau nieko bute nebuvo. Apie 18.00 val. pas M. U. atėjo jų tėvas R. U.. Jis jau tuo metu, kai atėjo tėvas, buvo girtas. Tėvas atėjęs iš karto pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, kad jie vartoja alkoholinius gėrimus. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tėvas pradėjo jį stumdyti ir išstūmė iš sesės buto. Koridoriuje jie su tėvu susimušė, jis nežino, neprisimena, kas pirmas kam smūgiavo. Atsimena jis tėvui kelis kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į veido ir krūtinės sritį, kiek kartų tiksliai pasakyti negali, tačiau ne daugiau dviejų, taip pat savo dešine koja spyrė vieną kartą tėvui į kairę koją. Tėvas jam irgi sudavė kumščiu į veidą, į nosį, taip pat užlaužė ir laikė ranką, buvo jį parvertęs ant grindų. Tada jis atsikėlė ir su tėvu taip besistumdami toliau išėjo į gatvę ir tėvas pradėjo rėkti, kad jo sugyventinė iškviestų policiją, sakė: „Ilona, kviesk policiją“. Jis niekur nebėgo ir laukė kol atvažiuos policija. Atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Jis prisipažįsta kad sudavė tėvui, jis gailisi, kad taip pasielgė, nereikėjo taip daryti, tačiau jis susinervino, kad tėvas atėjo ir pradėjo aiškinti, vadovauti ką jam ir sesei daryti, kaip gyventi. Jo sesuo M. U. nematė, kai tėvui smūgiavo, kadangi ji iš savo buto išėjusi nebuvo į koridorių. Jis tėvui už tai, kad jis jam smūgiavo į veidą ir nosį pretenzijų neturi ir nerašys ant jo pareiškimo, jam medikų pagalbos nereikėjo ir nereikės, jis į medikus kai bus išleistas nesikreips, jam sužalojimai nepadaryti. Su tėvu jis nebendrauja ir santykių nepalaiko, po motinos mirties jie su tėvu praktiškai nebendrauja. Kaip minėjo jis gyvena atskirai, su tėvu nebendraus ir nesimatys. (b. l. 5-47)

Nukentėjusysis R. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-10-07 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas išgėręs apie 100 g viskio, nuėjo į svečius pas dukrą, kuri gyvena šalia esančiame bute, ten buvo jo sūnus T. U., kuris buvo neblaivus. Jis jam davė pastabą dėl jo pastovių alkoholinių gėrimų vartojimo. Ko pasekoje įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sūnus pradėjo jį stumdyti. Jis išbėgo į bendro naudojimo laiptinę, ten pasivijęs jį sūnus pradėjo smūgiuoti. Iš kumščio sudavė, kiek kartų tiksliai pasakyti negali, į veidą, tuomet jis jį nustūmė nuo savęs ir pabėgo į lauką. Sūnus jį pasivijęs dar kelis kartus sudavė jam iš rankos, kiek kartu tiksliai pasakyti negali, į krūtinės sritį. Jis gindamasis, jam sudavė iš rankos į veido sritį, galimai į nosį, tiksliai pasakyti negali, kadangi neprisimena. Tuomet jis dar kelis kartus sudavė jam iš kojos, jis tuomet, kad išvengti smūgių, pagriebė jam už kaklo srities ir pradėjo šaukti, kad kas nors iškviestų policiją. Po to, jis paleidęs sūnų nubėgo į savo butą, (duomenys neskelbtini), užsirakino ir laukė kol atvyks policijos pareigūnai. Pajuto fizinį skausmą krūtinės bei veido srityje, ant veido kairės pusės po akimi pastebėjo ant skruosto esantį įdrėskimą-kraujosruvą. Medikų pagalbos atsisakė, jeigu reikės kreipsis savarankiškai. Anksčiau policija kviesta nebuvo, tačiau sūnus dažnai kelia konfliktines situacijas dėl neaiškių priežasčių, kuriuose visada išvengdavo fizinio smurto. Jis su sūnumi praktiškai nebendrauja jau apie 10 metų. Jo dukra M. U. nematė kaip jį mušė T. U., ji visą laiką buvo bute. Civilinio ieškinio byloje nereikš. (b. l. 12, 31-33)

Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad bendruoju pagalbos telefonu 2021-10-07 19.17 val. buvo gautas pranešimas, kad prie laiptinės mušasi pranešėjos vyras ir jo sūnus. (b. l. 4)

Iš 2021-10-07 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyrius vyresniojo tyrėjo G. K. tarnybinio pranešimo duomenenų matyti, kad 2021-10-07 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), įvykus konfliktui tarp tėvo R. U. ir sūnaus T. U., sūnus pradėjo stumdyti tėvą, rankos kumščių trenkė į veidą, kelis kartus rankos kažkurios rankos kumščiu trenkė į krūtinės sritį bei kelis kartus spyrė koja. Dėl minėtų T. U. veiksmų tėvui R. U. buvo sukeltas fizinis skausmas. (b. l. 1-9)

Alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito duomenimis, T. U. 2021-10-07 20.45 val buvo nustatyta 2,30 prom. etilo alkoholio koncentracija. (b. l. 39) Patikros sertifikato duomenimis, alkotesteris tinkamas naudoti iki 2022-03-03 (b. l. 40)

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gautas raštas, kad R. U., iki 2021-10-27 į įstaigą nesikreipė. (b. l. 25)

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. U., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, tyčia žodinio konflikto metu stūmė rankomis tėvą R. U. į nugarą, po ko sudavė kumščiu į krūtinę vieną kartą, R. U. išbėgus į lauką, T. U. sudavė kumščiu ne mažiau dviejų smūgių R. U. į krūtinę, po ko spyrė ne mažiau dviejų kartų į kairę koją, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. U. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tėvas pradėjo priekaištauti dėl alkoholio vartojimo, tai jį sunervino ir jis nesusitvardęs, būdamas daugiabučio laiptinėje, sudavė kumščiu į krūtinę tėvui R. U.. Tėvas po to jam irgi sudavė kumščiu į veidą, į nosį, taip pat užlaužė ir laikė ranką, buvo jį parvertęs ant grindų. Kai atsikėlė, su tėvu besistumdydami išėjo į gatvę, ten tėvui sudavė pora smūgių į krūtinę ir koją. Nukentėjusysis iš esmės patvirtino, kad su sūnumi T. U. įvyko žodinis konfliktas, kadangi savo vaikus jis aptiko vartojančius alkoholį ir dėl to pradėjo priekaištauti, dėl to sūnus pradėjo jį stumdyti. Jis išbėgo į bendro naudojimo laiptinę, ten pasivijęs sūnus pradėjo smūgiuoti. Iš kumščio sudavė į veidą, tuomet R. U. sūnų nusistūmė nuo savęs ir pabėgo į lauką. Sūnus jį pasivijęs dar kelis kartus sudavė jam iš rankos į krūtinę. Jis gindamasis, jam taip pat sudavė iš rankos į veidą, galimai į nosį. Tuomet T. U. dar kelis kartus sudavė jam iš kojos. Pajuto fizinį skausmą krūtinės bei veido srityje, ant veido kairės pusės po akimi pastebėjo esantį įdrėskimą-kraujosruvą. Pažymėtina, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus. Teismas taip pat nenustatė pagrindų, dėl kurių R. U. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Taigi teismas pripažįsta įrodyta aplinkybe, kad T. U. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą – teismas, įvertinęs smūgių sudavimo būdą (kumščiu ir koja) bei lokalizaciją kūne (veidas, krūtinė, koja), daro išvadą, kad R. U. dėl tokių kaltinamojo veiksmų turėjo jausti fizinį skausmą. Taip pat T. U. kaltę netiesiogiai patvirtina skambučio bendrosios pagalbos telefonu duomenys, objektų apžiūros protokolų duomenys, proceso veiksmų atlikimo protokolų duomenys, t. y. visa ši įrodymų grandinė įrodo kaltinamojo T. U. kaltę.

Taigi T. U. panaudoto fizinio smurto intensyvumas, pobūdis, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų vieta, taip pat kitos bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti minėti padariniai ir leido jiems kilti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis R. U. yra kaltinamojo T. U. sūnus, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip padaryta prieš šeimos narį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu T. U. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 142-143).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. U. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). T. U. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. U. teisiamas pirmą kartą. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis už 1 metus nebaustas administracine tvarka. Kaltinamasis šiuo metu dirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. U. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, T. U. paskirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant, kad kaltinamasis panaudojo smurtą prieš savo šeimos narį, teismas mano, kad yra tikslinga paskirti T. U. BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

T. U. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

T. U. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 8 d. (viena diena), į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, vieną dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

T. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Procesinių išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. U., (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir T. U. paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant T. U. viso bausmės atlikimo laikotarpiu:

1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. U. taikyto laikino sulaikymo laiką, sulaikytas nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 8 d. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti T. U. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 – 49 straipsniai.

Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.