- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-21
- Bylos Nr.
- 1-256-939/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03613-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- M. J. Č.
viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2021 m. spalio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš M. J. Č. priklausančio palto kišenės pagrobė jai priklausančius 6 000 eurų, tuo jai padarydamas nukentėjusiajai M. J. Č. 6 000 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje;
be to jis, 2022 m. sausio 28 d., apie 01 val., (duomenys neskelbtini), iš M. J. Č., kuri (duomenys neskelbtini) mirė, priklausančio palto kišenės, pagrobė jai priklausančius 7 000 eurų, tuo jai padarydamas M. J. Č. 7 000 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje;
be to, jis tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tai yra 2022 m. sausio 28 d., apie 01 val., (duomenys neskelbtini), iš M. J. Č. priklausančio palto kišenės neteisėtai įgijo - pagrobė elektroninę mokėjimo priemonę - AB Swedbank M. J. Č. vardu išduotą bekontaktę elektroninę mokėjimo kortelę, kurią neteisėtai laikė iki kol ją 2022 m. sausio 28 d. apie 02 val., sunaikino, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis nuo 2021 m., rugsėjo mėnesio gyveno ir dirbo ūkio darbus pas J. K.. Pas ją gyveno ir jos motina Č. Už jo atliktus darbus jam J. K. sumokėdavo, duodavo maisto. Iš kalbų girdėjo, kad Č. pardavė namus. Jis norėjo iš Č. pasiskolinti pinigų, bet Č. jam sakė, kad pinigus atidavė dukrai. Pirmą kartą 2021 m. spalio mėnesį, kai Č. buvo vonioje, jis nuėjo į nukentėjusiosios kambarį ir spintoje, esančių paltų kišenėse ieškojo pinigų. Pinigus rado vieno lietpalčio kišenėje. Pinigai buvo suvynioti į popierių ir maišelį. Paėmė dalį pinigų, kitus paliko, pinigai buvo po 100, 50 eurų kupiūromis. Pavogtų pinigų neskaičiavo. Pinigus laikė savo kambaryje. Iš tų pinigų pirko televizorių, kompiuterį. J. K. sakė, kad jis turi pinigų, nes jam atsiuntė skolą iš užsienio. Antrą kartą pinigus pagrobė 2022 m. sausio 28 d. Jis eidamas į vonią matė, kad nukentėjusioji siuvo, o kai išėjo iš vonios pamatė, kad nukentėjusioji guli ant grindų. Tuomet jis iš spintos, iš to pačio palto kišenės paėmė visus likusius pinigus, nepaliko visiškai. Kiek pagrobė pinigų neskaičiavo. Paėmęs pinigus nuėjo miegoti. Su pinigais pagrobė ir nukentėjusiosios banko kortelę, kuri buvo kartu su pinigais. Banko kortelę sudegino pas J. K. krosnyje. Ryte J. K. pamačiusi gulinčią nukentėjusiąją kvietė greitąją medicininę pagalbą. Jis J. K. vyrui pasakę, kad nenori trukdyti ir išvažiavo su taksi pas brolį į . Už taksi sumokėjo 150 Eur. Broliui davė 150 Eur susimokėti už elektrą, dalį pinigų išdalino draugams. Jis nepasakė J. K., kad jos motina gulėjo ant grindų, nes J. K. pastoviai buvo pikta. Kai jį po kelių dienų sulaikė pas jį rado apie 4000 Eur. Kai jam paskambino J. K. pasakė, kad pranešė policijai dėl pinigų vagystės, jis prisipažino, kad pinigus pavogė. Šiuo metu dirba, civilinį ieškinį pripažįsta, žada atlyginti. Savo elgesį vertina blogai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 291 str. nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios M. J. Č. atstovė pagal įstatymą J. K. (b.l. 29-30) parodė, kad apie du metus pas ją namuose gyveno jos motina M. J. Č., kuri (duomenys neskelbtini) apie 07.00 val. mirė. Po motinos mirties apie 09.00 val. nuėjusi į kambarį, kuriame gyveno motina, pastebėjo kad dingę pinigai, tai yra apie 13000 eurų įvairiomis kupiūromis bei Swedbank banko kortelė, kuriuos motina buvo sutaupiusi ir laikė paslėpusi savo kambaryje, spintoje, puspalčio kišenėje. Banko kortelėje buvo apie 10000 eurų. Ji žinojo, kad motina turi pinigų, nes motina pardavė savo namus ir už juos gavo 10000 eurų, kuriuos laikė banko kortelėje. Ji turėjo įgaliojimą ir galėjo prisijungti per elektroninę bankininkystę prie motinos sąskaitos ir tikrai žinojo, kad joje yra tiek pinigų. Taip pat motina buvo pardavusi žemės sklypą, už kurį gavo 10000 eurų, šiuos pinigus laikė su savimi namuose, spintoje. Taip pat motina gaudavo pensiją, kurią taupė ir dėjo prie minėtų pinigų. Mano, kad namuose motina laikė apie 13000 eurų įvairiomis kupiūromis, kuriuos buvo paslėpusi kambaryje spintoje puspalčio kišenėje. Motina jai yra sakiusi, kad ji yra sutaupiusi 3000 eurų savo laidotuvėms, ji jai rodė šiuos pinigus, kuriuos buvo įdėjusi į plastikinį maišelį. Kiek žino, minėti pinigai už parduotą žemę buvo popieriniame voke taip pat įdėti į minėtą puspalčio kišenę. Paskutinį kartą pinigus matė gal lapkričio mėnesį, ji jų neskaičiavo. Ji yra girdėjusi, kaip motina kalba telefonu su nekilnojamojo turto agente ir jai sakė, kad turi 23000 eurų ir nori pirkti butą. Todėl yra įsitikinusi, kad minėtus pinigus motina turėjo. Įtaria, kad pinigus ir kortelę galėjo paimti V. B., kuris apie 3 mėnesiai gyveno pas ją, padėjo dirbti namų ūkio darbus. Jis yra be pastovios gyvenamosios vietos. Jos motina jį pažinojo, nes buvo užauginusi jo sesę T. B.. Tą pačią dieną, kai numirė motina, apie 18.30 val. galimai taksi automobiliu V. B. iš namų pasišalino, į V. pas brolį M. B.. Apie dingusius pinigus 2022 m. sausio 29 d. pranešė policijai, tačiau tuo metu rūpinosi motinos laidotuvėmis ir negalėjo parašyti pareiškimo. Prašė savo draugų ir pažįstamų padėti surasti V. B., nes įtarė, kad jis pinigus paėmė ir todėl pasišalino iš namų, net nedalyvavo laidotuvėse. 2022 m. sausio 30 d. apie 18.00 val. V. B. surado Medininkuose ir parvežė jos draugai pas ją į namus. V. B. jai prisipažino, kad paėmė minėtus pinigus, o banko kortelę sudegino. Taip pat žino, kad jis su savimi turėjo didelę sumą pinigų, nes jis sakė, kad paėmė iš minėtos slėptuvės apie 5000 eurų. O kitus pinigus yra paėmęs per kelis kartus, kol gyveno jos namuose, jis juos išleisdavo svaigalams ir kitiems menkniekiams, bei duodavo savo sesei ir jos vaikams. Iš banko sąskaitos pinigai nedingę, nes, kaip minėjo, ji turi įgaliojimą ir prisijungimus prie sąskaitos. Ji yra savo motinos turto paveldėtoja, nes jai tėvai parašę testamentą, kurio šiuo metu neturi, bet, kai suras, pateiks.
J. K. papildomos apklausos metu (b.l. 32-33, 35) parodė, kad (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 3-ame notaro biure jos tėvai, būdami dar abu gyvi, tai yra M. J. Č. ir A. J. Č. surašė testamentą, kuriuo jie mirties atveju visą jiems priklausantį turtą, kur jis būtų ir iš ko besusidarytų, paveldėtoja nurodė ją vieną. Taip pat (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-ame notaro biure jos mama M. J. Č. surašė įgaliojimą jai, kuriuo ją įgaliojo valdyti, tvarkyti, disponuoti jai asmeninėmis nuosavybės teisėmis priklausantį visą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, tvarkyti jai reikalingas bankines operacijas. Jos mama (duomenys neskelbtini) mirė. Jos mama buvo pardavusi du žemės sklypus, už kuriuos gavo 10 000 eurų. Pateikia tyrėjai žemės sklypų pardavimo sutartis, tai yra (duomenys neskelbtini) pardavimo sutartyje nurodyta, kad jos mama pardavusi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gavo 7000 eurų ir kitoje sutartyje (duomenys neskelbtini) pardavimo sutartyje nurodyta, kad jos mama pardavusi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gavo 2000 eurų ir dar gavusi buvo 1000 eurų rankpinigių. Čia buvo dvi dalys tame pačiame sklype, todėl ir dvi atskiros sutartys. Ir šiuos pinigus jos mama laikė namuose, spintoje, savo palto kišenėje, įsidėjusi į voką. Jos mama tikrai niekam šių pinigų nedavė, neskolino. Taip pat jai mama yra sakiusi, kad ji yra sutaupiusi 3000 eurų savo laidotuvėms, ji jai rodė šiuos pinigus, kuriuos buvo įdėjusi į plastikinį maišelį. Šiuos 3000 eurų ji susitaupė iš savo senatvės pensijos, kurią jai paštininkė atnešdavo į namus. Visi pinigai, tai yra 13000 eurų buvo toje pačioje vietoje, tik atskiruose vokuose. Kad tuos pinigus mama turėjo, taip pat jai buvo aišku, nes girdėjo kažkur iki jos mamos mirties likus savaitei laiko, kaip jos mama kalbėjo telefonu su nekilnojamojo turto agente ir jai sakė, kad turi 23000 eurų ir nori pirkti butą. Tai 13 000 eurų ji turėjo namuose ir 10 000 tūkstančių banko sąskaitoje. Todėl yra įsitikinusi, kad minėtus pinigus motina turėjo ir niekur nebuvo išleidusi. Mama nieko nepirko, todėl mano, kad ir netikrindavo savo turimų pinigų. Buvo padėjusi ir tiek. Tuo labiau, kad ji tame kambaryje gyveno viena. Banko kortelę ir PIN kodus taip pat mama laikė toje pačioje vietoje su pinigais. Kai pas jas gyveno V. B., jokio įtarimo nesukėlė, kad jis gali kažką pavogti. Jam ji už darbą mokėjo pinigus, jį maitino, rengė. Jis pas jas namuose dirbo nuo 2021 m. spalio mėn. pradžios iki 2021 m. gruodžio mėn. pabaigos. Už tai viso jam sumokėjo 1000 eurų. Kadangi V. vis prašydavo kažką nupirkti arba prašydavo vis duoti pinigų, tai ji jam iš tų pačių jo pinigų ir duodavo visą tą laiką. Prieš Kalėdas sumokėjo V.j paskutinius 200 eurų. Prisimena, kad 2021 m. gruodžio mėn., pradžioje joms V. pasakė, kad jam reikia važiuoti į V., nes jam atiduos skolą iš Švedijos, kur jis dirbo ir jam nesumokėjo pinigų. Jis sakė, kad gaus 1300 eurų. Prisimena, kad V. išvažiavo penktadienį. O tos pačios savaitės sekmadienį jau pas jas atvyko policijos pareigūnai, kurie jo ieškojo. Nesakė dėl ko, tik vėliau sužinojo, kad jis tą patį savaitgalį, kurį sakė, kad važiuos į V., fejerverku sudegino liepto lentas Prienuose. Ir kad jis niekur nebuvo išvažiavęs, o buvo pas savo sesę T. P.. T. yra V. sesuo, ją pažįsta seniai. T. sakė, kad jai V. davė pinigų, mano, kad tuos pinigus pavogė iš jos mamos, nes iki to jis niekada neturėjo pinigų. V., kai baigė darbą pas jas namuose, gyveno ir toliau. Tik jau dirbo pas jos dukrą name. Po jau įvykdytos vagystės jos dukros vyras, kurio namuose įrengta vaizdo kamera, atsisuko ir pažiūrėjo, kad, kai V. dirbo jo namuose, tai jis buvo išsikvietęs taksi automobilį, kuris jam atvežė alaus. Tada suprato, kad iš jos mamos pavogtų pinigų taip elgėsi, nes pats jau jokių pinigų neturėjo tuo metu. Kai ji rado savo mamą kambaryje nukritusią ant žemės, ji jau buvo negyva. Kai jos pažįstami 2022 m. sausio 30 d. V. B. surado M. ir parvežė jį į jos namus, tai V. B. jai pasakė, kad jis matė jau naktį, kad jos mama nukritusi ant žemės, ją perlipo, nuėjo prie spintos ir pavogė likusius pinigus, kurie dar buvo likę. Dar būnant V. namuose pas jas, ji nuėjo pažiūrėti mamos pinigų, kurių reikėjo jos laidutuvėms. Atėjusi prie spintos ir apžiūrėjusi joje esantį paltą, kur buvo padėti mamos pinigai, ten jų nerado. Tada kažkaip pagalvojo, kad ji gal į kitą vietą padėjusi pinigus, nes kažką yra minėjusi, kad V. dažnai ateina pas ją į kambarį pasikalbėti, tai kažkaip jai kilęs lyg buvo įtarimas ir buvo nesaugu. V. girdėjo, kad ji neranda mamos pinigų, bet nieko nesakė. Tada galvojo, gal ji perdėjus juos kitur. Tačiau visur apžiūrėjus niekur pinigų nerado. Ir tada kažkaip pagalvojo, kad galėjo būti V.. Niekas pas jas jau daug laiko neateina, kadangi tas virusas, tai vengia bendrauti. Ji šeštadienio rytą paskambino T. ir paklausė, kur jos brolis Valerij. Ji pasakė, kad jo nėra pas ją ir kad jis buvo atėjęs pas ją iš vakaro ir su taksi išvažiavo į V. Ji paklausė, ar jis turėjo pinigų. Ji pasakė, kad jai V. davė 20 eurų, jos dukrai davė 20 eurų. Kai pasakė jai, kad V.j išvažiavo į Vilnių, tada suprato, kad jis turi pinigų ir kad tie pinigai yra jos mamos. Jai policijos pareigūnai grąžino 3920 eurų, liko negrąžinti 9080 eurų. Kadangi jai negrąžinti yra pavogti 9080 eurų, todėl šioje byloje reiškia civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. V. prisipažino pavogęs jos mamos pinigus ir banko kortelę su PIN kodais. Jis sakė, kad banko kortelę ir PIN kodus sudegino jų namuose pečiuje. Mano, kad taip galėjo pasielgti, kadangi pečių kūreno visą naktį. Jos mama M. J. Č. turėjo vieną banko sąskaitą, kuri buvo atidaryta (duomenys neskelbtini) Swedbank ir kurios turėjo ir bekontaktę banko kortelę Mastercard Web Debit MC, kurią pagrobė V. B.. Policijos tyrėjai pateikia sutarties dėl sąskaitos atidarymo kopiją. Kadangi jos mama numirė, o testamentu ji paveldės turtą, todėl ir žala padaryta jai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. B. (b.43-44) parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) su dviem mažamečiais vaikais. Jos brolis V. B. neturi pastovios gyvenamos vietos. Gyvena visur, tai pas giminaičius, tai pas pažįstamus. 2021 m. rudenį, ji broliui pasakė, kad reikia pas J. K. sudėti vonioje plyteles. Kai jos brolis V. sutiko pas J. iškloti plyteles, J. ten jį ir apgyvendino. Jis pas J. dirbo ir gyveno. Jį J. ir maitino, drabužius jam skalbė. Žino, kad už darbą jam mokėjo pinigus. Dar ankščiau jos brolis buvo išvykęs į Norvegiją ir ten dirbo. Jai brolis ne vieną kartą yra davęs pinigų jai ir jos vaikams, sumos buvo po kokius 300 ir 400 eurų. Pinigus pradėjo dalinti maždaug nuo 2021 m. spalio mėn. Ir kai pirmą kartą pradėjo brolis dalinti pinigus jai ir jos vaikams, tai tikrai matė, kad jis turi apie 2000 eurų. Gyrėsi, kad pinigai iš Norvegijos, grąžinta jam skola. Ji patikėjo juo, nes žinojo, kad jis buvo išvažiavęs į Norvegiją ir dirbo ten. Jai nekilo joks įtarimas, kad pinigus jis galėjo pavogti. (duomenys neskelbtini), rytą, tiksliai kiek valandų buvo pasakyti negali, jai paskambino jos brolis V. ir pasakė, kad numirė J. mama. Tuo metu ji buvo darbe. Tos pačios dienos vakare pas ją į butą atėjo V., paprašė veido kaukės, davė jai pinigų 20 eurų, jos dukrai taip pat davė 20 eurų. Matė, kad jis rankoje turėjo daugiau pinigų, buvo po 50 eurų kupiūros. Kiek jų buvo, pasakyti negali. Ji matė, kad pas ją į namus tą dieną brolis buvo atvažiavęs su taksi automobiliu, suprato, kad jis ir į Vilnių pas brolį važiuoja su šiuo taksi. Ji paklausė, ar jis nedalyvaus J. mamos laidotuvėse, jis pasakė, kad nenori trukdyti ir dėl to išvažiuoja. Kitą dieną ryte jai paskambino J. ir paklausė, kur yra jos brolis V. Ji pasakė, kad jis išvažiavo į V. Ji paklausė, kas nutiko, kad ji ieško V. Ji pasakė, kad V. pavogė jos mamos pinigus. Ji tuo metu nepagalvojo, kad tai galėjo būti tie pinigai, kuriuos jis jai davė. J. jai sakė, kad pavogta yra 13000 tūkstančių eurų, banko kortelė su PIN kodais. Ji pasakė, kur gyvena jos kitas brolis M., pas kurį išvažiavo V. Susiskambinus su M., jis jai pasakė, kad V. yra pas jį. Tada skambino V. ir klausė apie pinigus, tačiau pasakė jis, kad nieko nežino apie jokius pinigus. Vėliau, kiek žino, V. surado J. pažįstami pas jos kitą brolį M. ir jį parvežė į Prienus. Žino, kad jos brolis V. prisipažino J., kad vogė pinigus iš jos mamos. Ji pinigų, kuriuos jai davė V. neturi. Jei būtų žinojusi, kad pinigai vogti, tikrai būtų iš savo brolio jų neėmusi ir iškarto būtų pranešusi J.
Įvykio vietos apžiūros protokolu su foto nuotraukomis (b.l. 15-24) užfiksuota įvykio vieta, (duomenys neskelbtini).
Protokolu -pareiškimu (b.l. 7), J. K. pranešė apie pinigų vagystę.
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ( b.l. 47-48) užfiksuota, kad 2022 m. sausio 30 d. 20.20 val. V. B. pateikė 3920 eurų įvairiomis kupiūromis. Daiktų apžiūros protokolu ( b.l. 50-54), apžiūrėti iš V. B. paimti pinigai. ???
Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, J. K. pateikė (duomenys neskelbtini) bendrąjį sutuoktinių testamentą, (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, kuriuo M.J. Č. įgaliojo J. K. ją atstovauti, (duomenys neskelbtini) mirties liudijimą, kuris patvirtina kad M.J. Č. (duomenys neskelbtini) mirė, (duomenys neskelbtini) sutartis, kurių pagrindu M.J. Č. pardavė nekilnojamąjį turtą už 9000 Eur, Swedbank AB susitarimą (duomenys neskelbtini) dėl kasdieninės bankininkystės paslaugų M.J. Č. (b.l. 59-96).
Prienų rajono 2-ojo notarų biuro liudijimas ir pareiškimas apie palikimo priėmimą, patvirtina, kad J. K. yra palikėjos M.J. Č. įpėdinė pagal įstatymą. (b.l.169,170)
Dėl veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo
Pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį atsako, tas kas pagrobė svetimą turtą.
Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, nurodydamas kad gyvendamas J. K. namuose, per du kartus iš nukentėjusiosios palto kišenės pagrobė pinigus. Nei pirmą kartą nei antrą kartą pinigų neskaičiavo, sutinka, kad per du kartus galėjo pavogti viso 13000 Eur. Kai buvo sulaikytas pas jį buvo rasta apie 4000 Eur. Kaltinamasis pripažino, kad kartu su pinigais pagrobė ir toje pačioje palto kišenėje buvusią banko kortelę, kuri buvo išduota nukentėjusiosios vardu. Šią kortelę po valandos jis sudegino J. K. namuose, krosnyje. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nusikalstamų veikų aplinkybes paaiškino analogiškai. Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusioji nagrinėjamoje byloje nebuvo apklausta, nes mirė. Liudytoja, nukentėjusiosios dukra J. K., patvirtino, kad iš karto po motinos mirties, tą pačią dieną, motinos kambaryje, esančioje spintoje, palto kišenėje nerado motinos pinigų ir įtarė, kad juos galėjo pavogti V. B., nes šis tą pačią dieną pasišalino iš namų, nedalyvavo laidotuvėse, o iš kaltinamojo sesers sužinojo, kad jis su taksi automobiliu išvažiavo pas savo brolį į V. rajoną. Vėliau V. B. jai prisipažino, kad paėmė iš palto kišenės pinigus ir banko kortelę, kurią sudegino. Liudytoja T. B. patvirtino, kad maždaug 2021 metų spalio mėnesį jos brolis V. B. jai ir jos vaikams yra nekartą davęs pinigų, sakė, kad pinigus gavo iš Norvegijos, nes ten yra dirbęs. 2022 m. sausio 28 d. vakare, pas ją atėjo V. B., matė, kad turėjo pinigų ir su taksi automobiliu išvažiavo pas brolį į V. rajoną. Sekančią dieną paskambinusi J. K. pasakė, kad jos brolis pavogė 13000 Eur ir banko kortelę.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2022 m. sausio 30 d. pas V. B. buvo rasta 3920 Eur. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad kaltinamasis V. B. per du kartus pagrobė svetimą turtą 13000 Eur, kuriuos, (duomenys neskelbtini) pagrobė iš nukentėjusiosios M. J. Č. palto kišenes pirmą kartą pagrobė 6000 Eur, 2021 m. spalio mėnesį, o antrą kartą 7000 Eur, 2022 m sausio 28 d. tuo padarydamas turtinę žalą. Kaltinamasis suprato savo veikų pavojingumą, jis veikė tyčia, siekdamas turtinės naudos. Jo padarytos abi veikos kvalifikuojamos pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.
Pagal baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis 2022 m. sausio 28 d., apie 01 val., (duomenys neskelbtini) iš M. J. Č. priklausančio palto kišenės neteisėtai įgijo - pagrobė elektroninę mokėjimo priemonę - AB Swedbank M. J. Č. vardu išduotą bekontaktę elektroninę mokėjimo kortelę, kurią neteisėtai laikė iki kol ją 2022 m. sausio 28 d. apie 02 val., sunaikino. Neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę kad mokėjimo kortelė jam yra svetima, neturėdamas jokio tikrojo mokėjimo kortelių savininko sutikimo, ją įgijo, laikė. Nusikalstami veiksmai dėl mokėjimo kortelės įgijimo ir laikymo kvalifikuojami pagal baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam V. B. atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus nuosavybei, vieną apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis šiuo metu dirba (nuo (duomenys neskelbtini)), anksčiau neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baustas administracinėn nuobaudom, nusikalstamomis veikomis padarytos žalos neatlygino.
Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas bei baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje – areštas. Paskirtos bausmės subendrintinos pagal baudžiamojo kodekso 65 straipsnio taisykles t.y. švelnesnę bausmę keičiant griežtesne bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką V. B. įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, paliktina galioti iki bus pradėtas nuosprendžio vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažinama vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą pareiškė 9080,00 Eur civilinį ieškinį. Kadangi kaltinamasis nusikaltimais padarytos žalos neatlygino, ją pripažįsta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-307 str.,
nusprendė:
Pripažinti V. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2021 m. spalio mėnesio padarytos veikos) ir skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo;
pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2022 m. sausio 28 d.) ir skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo;
pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir skirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę;
Paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 65 straipsnio pagrindu, bausmes iš dalies sudedant, paskirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką V. B. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (dvi dienas).
Bausmės pradžią V. B. skaičiuoti nuo faktinio jo atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.
V. B. paskirtas kardomąsias priemonės - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteisti iš V. B. 9080,00 Eur (devynis tūkstančius aštuoniasdešimt eurų, 00 ct) turtinei žalai atlyginti, J. K. naudai.
Išaiškinti V. B., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.