- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-05
- Bylos Nr.
- AN2-114-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00007-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. A.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiasiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariatas
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. sausio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. A. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2020 m. gruodžio 28 d. 21.17 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,44 prom. girtumas, nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio bei apgadino gyvatvorę ir komercinės paskirties pastatą. Tokiais savo veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 18 punktų reikalavimus. Už šių administracinių nusižengimų padarymą A. A. Kauno apylinkės teismas paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1250 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 2 mėnesiams ir transporto priemonės BMW 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu A. A. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei neskirti automobilio konfiskavimo.
2.1. Skunde A. A. su jam paskirtos baudos dydžiu sutinka ir jo neskundžia, tačiau mano, kad teismas jam turėjo skirti ne didesnį kaip trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atsižvelgdamas į tai, kad jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, sutinka atlyginti padarytą žalą, kuomet draudimo bendrovė paskaičiuos jos dydį, anksčiau niekada nėra vairavęs transporto priemonių būdamas neblaivus, turi tik vieną galiojančią nuobaudą už mažareikšmį administracinį nusižengimą, taip pat į jo darbo pobūdį bei sąlygas.
2.2. Skunde taip pat teigiama, kad teismas konfiskuodamas jam priklausantį automobilį neatsižvelgė į jo asmenybę, blogą turtinę padėtį ir bausmės neindividualizavo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, gerai prižiūrėtas ir teisingai eksploatuojamas. Jo vidutinė rinkos kaina šiuo metu yra nuo 3500 iki 4000 eurų. A. A. yra išsiskyręs ir moka nepilnametės dukros E. A. gim., (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 350 eurų kas mėnesį, taip pat ilgą laiką turės papildomų išlaidų vykstant į darbą ir grįžtant namo, apeliantas turi ir kreditorinių įsiskolinimų (duomenys neskelbtini), be to pažymi, kad reikės sumokėti baudą už padarytą administracinį nusižengimą bei atlyginti draudimo bendrovei išmoką dėl nukentėjusio žmogaus nuostolių patirtų dėl jo kaltės. A. A. nurodo, kad jo pajamas sudaro tik darbo užmokestis. Nekilnojamo turto, kurį galėtų realizuoti jis neturi, todėl iškilusios finansinės prievolės paprasčiausiai jį sužlugdytų. Tam, kad susimokėtų baudą ir atlygintų nuostolius, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ketino parduoti savo automobilį, o gautus pinigus išleisti paminėtiems tikslams. Teismas, nutardamas konfiskuoti A. A. automobilį, neatsižvelgė į jo asmenybę, sunkią finansinę būklę, ketinimus atlyginti žalą, bausmės neindividualizavo, apsiribojo motyvu, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik taikant transporto priemonės konfiskavimą. Neturėtų A. A. argumentų oponuoti tokiam teismo nutarimui, jeigu būtų charakterizuojamas kaip piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, ar būtų baustas kada nors praeityje už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Dabar gi, jis nusižengė spontaniškai, atsitiktinai, kuomet bėgo iš netikėto konflikto zonos, kad išvengtų galimai didesnių grėsmių.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos direktorius V. L. prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, teigdamas, kad apylinkės teismas apelianto administracinę atsakomybę individualizavo tinkamai, nepažeisdamas ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatų, todėl A. A. skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos ir yra adekvačios padarytiems administraciniams nusižengimams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. A. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo byloje nėra, nesutinkama dėl paskirtų poveikio priemonių, prašant sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą bei netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.
Dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones taikymo termino
6. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
7. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
8. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas A. A. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams 2 mėnesiams už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse, t. y. teismas atsižvelgė į padarytų nusižengimų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes (padaryti du administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu) į pažeidėjo asmenybę (baustas administracine tvarka, neteistas), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ANK 417 straipsnyje numatytą nusižengimą padarė pakartotinai), teismas taip pat nustatė ir vieną A. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, ir įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. A. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą artimesnį sankcijoje numatytai minimaliai ribai – 3 metams 2 mėnesiais, kam visiškai pritaria ir aukštesnysis teismas.
9. Tuo tarpu apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas pakeisti specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, grindžiamas apylinkės teismo jau įvertintomis aplinkybėmis, susijusiomis su prisipažinimu ir galėjimusi. Taip pat nurodant sutikimą atlyginti padarytą žąlą, pažymint galiojančios nuobaudos mažareikšmiškumą, darbo pobūdį bei sąlygas ir tai, kad A. A. niekada nėra vairavęs transporto priemonių būdamas neblaivus.
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.
11. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį suformulavo kaip materialią, reikalaujančią konkrečių alternatyvių padarinių kilimo dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, t. y. kitų asmenų nežymaus sveikatos sutrikdymo arba kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimo (apgadinimo). Šiuo atveju A. A. padaryti KET pažeidimai lėmė turtinės žalos kilimą kito asmens turtui, todėl vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino ir gailisi bei sutinka atlyginti padarytą žalą, nemažina jo kaltės bei jo padarytų nusižengimų pavojingumo. Nors, kaip teigia pats apeliantas, jis nėra vairavęs transporto priemonės neblaivus, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad jis 2018 metais du kartus baustas administracine tvarka už pažeidimus susijusius su viešąją tvarka, esant neblaiviam (b. l. 20-23), o tai aukštesniojo teismo vertinimu suponuoja pagrįstą išvadą, kad A. A. teisės pažeidimai vienaip ar kitaip yra susijęs su alkoholio vartojimu ir tai tik parodo didesnį pažeidėjo asmenybės pavojingumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesureikšmina ir savo galiojančios nuobaudos, kurios pagrindu apylinkės teismas nustatė jo atsakomybę sukinančią aplinkybę, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. turi dvi galiojančias nuobaudas susijusias su Kelių eismo taisyklių pažeidimais: nustatyto greičio viršijimas ir ištisinės linijos kirtimas (b. l. 20-23), kas tik patvirtina, jog A. A. nėra pavyzdingas transporto priemonės vairuotojas. Tuo tarpu nepatogumai susiję su darbu, kuriuos A. A. patiria ir patirs netekęs teisės vairuoti transporto priemones, nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą arba jos iš viso neskirti, kadangi A. A. dar prieš darydamas nusižengimus galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti neigiamus tokio neteisėto veikimo padarinius. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas duomenis bei nenustatęs išimtinių aplinkybių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino aplinkybes, reikšmingas administracinio poveikio priemonės skyrimui, todėl paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas - 3 metai 2 mėnesiai yra proporcingas A. A. padarytiems administraciniams nusižengimams bei jo asmenybei ir nėra perteklinis, todėl nekeistinas.
Dėl automobilio konfiskavimo
12. Taigi, ANK 423 straipsnio 5 dalyje yra numatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į reikšmingas bylos aplinkybes, į proporcingumo principą, nuspręsti, ar transporto priemonė konfiskuotina, ar ne, t. y. administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimas priskirtas teismo, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą, diskrecijai ir yra vienas iš bylos nagrinėjimo dalykų.
13. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas.
14. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs skirtos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo pagrindus, pripažįsta, kad A. A. priklausančio automobilio konfiskavimas taikytas pagrįstai ir teisėtai. Kadangi A. A. padarytas nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje, vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Vien už padarytą nusižengimą numatyta itin griežta atsakomybė rodo šio pažeidimo itin didelį pavojingumą. Apygardos teismas sprendžia, kad automobilio konfiskavimas, atsižvelgiant į visus bylos duomenis yra proporcingas padarytam nusižengimui ir būtinas tam, kad nebūtų klaidingai formuojama nuomonė, jog darant administracinius nusižengimus neblaiviems asmenims, naudojama transporto priemonė gali būti nekonfiskuojama. Pažymėtina, kad A. A. buvo nustatytas 1,44 prom. girtumas, nors ankstesni Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra susiję su vairavimu išgėrus, tačiau jie vis dar galiojantys (b. l. 20-23) ir tai rodo, kad anksčiau paskirtos nuobaudos A. A. teigiamos įtakos nepadarė, nes jis vėl nusižengė Kelių eismo taisyklėms. Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, jog savo padarytus ankstesnius nusižengimus A. A. vertina kaip mažareikšmius, vien tik dėl to, kad jie nebuvo susiję su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, o tai aukštesniojo teismo nuomone, parodo pažeidėjo požiūrį į teisės normų laikymąsi. Priešingai nei teigia apeliantas, jo 2020-10-18 padarytas administracinis pažeidimas numatytas ANK 416 straipsnio 4 dalyje, tai yra greičio viršijimas mieste net 38 km/h, apie 16 valandą, kai eismas yra labai intensyvus rodo pažeidėjo itin didelį pavojingumą ne tik sau, bet ir kitiems asmenims ir tai jį charakterizuoja neigiamai. Apeliantas skunde nurodo, kad jo pajamas sudaro tik darbo užmokestis ir jis nekilnojamo turto, kurį galėtų realizuoti neturi, kas mėnesį dukros išlaikymui skiria po 350 eurų, turi ir kreditorinių įsiskolinimų bei ilgą laiką turės papildomų išlaidų vykstant į darbą ir grįžtant namo, taip pat privalės padengti padarytą žalą, todėl ketino parduoti savo automobilį tam, kad susimokėtų baudą ir atlygintų nuostolius. Apygardos teismas pažymi, kad nors automobilio grąžinimas apelianto teigimu išspręstų visus jo finansinius įsipareigojimus, tačiau tai nesudaro pagrindo šią aplinkybę vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidėjo neblaivumas vairavimo metu buvo 1,44 promilės alkoholio, tai yra labai artima ribai 1,5 promilės, kurią pasiekus ir viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė. Apygardos teismo nuomone, neskyrus administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – nebūtų įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis (ANK 22 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis), kuria siekiama ne tik nubausti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, bet ir atgrasyti jį bei kitus asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).
15. Pastebėtina, kad pažeidimo padarymo įrankio/priemonės (transporto priemonės) konfiskavimas pripažįstamas proporcinga nuobauda esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems nusižengimams, įskaitant ir aptariamą nusižengimą. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Kartu pažymėtina, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė A. A. už padarytą administracinį nusižengimą paskirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Tokia priemonė, apygardos teismo nuomone, nėra perteklinė, yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui bei A. A. asmenybei.
16. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas administracinio poveikio priemonių skyrimui, tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pakeisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.