- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- e2A-409-280/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00225-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- R. M., J. K., M. N., R. K., A. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės N. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovams R. M., J. K., M. N., R. K. ir A. K. dėl leidimo be atsakovų sutikimo suderinti parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, žemės sklypo atidalijimo, turtinės žalos atlyginimo ir pagal atsakovų R. M., J. K., M. N. patikslintą priešieškinį ieškovei N. G. ir atsakovams R. K. ir A. K. dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. I. N. G. patikslintu ieškiniu prašė leisti jai be atsakovų R. M., G. K. (bylos nagrinėjimo metu pakeistas turto paveldėtojais A. K. ir R. K.), J. K., M. N. (bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)bendraturčių) sutikimo suderinti UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei patvirtinti, kad pagal ieškovės projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas; atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypą, ieškovei N. G. 350/700 dalį žemės sklypo, pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtą atidalijimo (Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą M 1-2000 sprendinių brėžinį) projektinis Nr. 133-1 (35361 m² ), o atsakovams paliekant valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalį, projektinis Nr. 133-2 (35362 m² ); priteisti iš atsakovų solidariai ieškovės N. G. turėtas išlaidas už privažiavimo prie bendro žemės sklypo servitutui nustatyti dokumentų parengimą ir patvirtinimą – 240,00 Eur; viso žemės sklypo kadastrinių matavimų parengimą – 695,09 Eur; atidalijimo projekto parengimą – 688,00 Eur; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ji, norėdama įgyvendinti teisę atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, užsakė, parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti bendrasavininkų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.
3. Mano, kad atsakovai nesutinka be pakankamo pagrindo, nes ieškovė projektą parengė atsižvelgdama į atsakovų pageidavimus, pareikštus nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-26-839/2017, todėl ieškiniu prašo leisti jai be atsakovų sutikimo suderinti projektą bei patvirtinti.
4. Mano, kad jos siūloma atidalijimo tvarka būtų racionaliausia bei tinkamiausia visoms bylos šalims. Ieškovei priklauso pusė viso žemės sklypo, ji pirmoji ėmėsi iniciatyvos dėl sklypo atidalijimo, organizavo kelio servituto, būtino visiems bendraturčiams privažiuoti iki žemės sklypo, nustatymo procedūras, dėl to turėjo išlaidų. Be to per jos sklypą eitų servitutinis kelias. Kadangi jai tektų vertingesnė žemė, galėtų kompensuoti apie 480 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti ginčo žemės sklypo, naudojimosi tvarką. Nurodė, kad jie nesutinka su ieškovės reikalavimu, nes ieškovė ignoruodama kitų bendraturčių interesus, siekia atidalinimo. Ieškovės pasirinktoje dalyje, pagal projektą sklype Nr.133-1, dominuoja žemės darbams dirbti tinkamos žemės naudmenos, kurios sudaro 2.7258 ha, ir kurios šiame sklype sudaro 1 ha didesnį plotą, nei sklype, pažymėtame Nr. 133-2, kur pievos sudaro tik 1.9406 ha, be to, sklype Nr. 133-1 taip pat 1 ha daugiau dominuoja nusausinta žemė, kuri sudaro 2.4605 ha, tuo tarpu atsakovams siūlomame sklype Nr. 133-2 nusausinta žemė tesudaro 1.4346 ha plotą, o didžiąja dalimi dominuoja krūmynai 0,4922 ha (daugiau nei 77 proc. ) ir pelkės (daugiau nei 63 proc. ) iš visų krūmynų ir pelkynų, esančių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Atsakovų nuomone, ieškovės pasiūlymas neatitinka teisingo ir tinkamiausio šalims padalijimo principo, o tuo pačiu sukelia neproporcingą žalą kito sklypo atžvilgiu, todėl atsakovams nepriimtina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino. Priteisė ieškovės N. G. naudai iš atsakovų R. M., 98,52 Eur išlaidoms padengti; J. K., 96,85 Eur išlaidoms padengti; M. N., 292,22 Eur išlaidoms padengti; A. K., 48,43 Eur išlaidoms padengti; R. K., 48,42 Eur išlaidoms padengti. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė žemės ūkio paskirties 7.0723 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal R. V. tyrinėjimų įmonės 2018-04-04 parengtą Žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi tvarkos tarp bendrasavininkų planą pagal M. N., J. K., G. K. ir R. M. pasiūlymą. I. N. G. paskyrė naudotis 35361 m² ploto sklypu, pažymėtu simboliu 1/35361; atsakovams paskyrė naudotis 35362 m ² ploto sklypu, pažymėtu simboliu 2/35362; nustatė, kad atsakovai į jiems tenkančią žemės sklypo 35362 m ² ploto dalį, pažymėtą simboliu 2/35362, pateks projektuojamu kieto grunto bendru keliu – įvažiavimu, tinkamu važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, kuris prasideda nuo sklypo – 1/35361 ir kuris plane pažymėtas simboliu S3/638, kelio plotas – 638 m². Teismas paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.
8. Nustatė, kad ieškovei priklauso 35361/70723, o atsakovams 2930/70723 dalys bendro 7.0723 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo. Ginčo žemės sklypas (62-68 b.l., t. 2) yra žemės ūkio paskirties, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, šiaurės rytuose ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru, žemės sklypą sudaro: 0.0638 ha kelių (0,90 proc.), 4.6297 ha pievų (65,46 proc.), iš kurių nusausinta žemė – 3.8951 ha (84,13 proc.), 0.6280 ha želdinių/krūmų (8,88 proc.), 1.7508 ha pelkių (24,76 proc.), nėra pastatų, vaismedžių ar vaiskrūmių, šio žemės sklypo šalys nenaudojo pagal tikslinę paskirtį, naudojimosi tvarkos bendru sutarimu nustatę nebuvo, ginčas yra kilęs tik tarp ieškovės, kuri nuosavybės teise valdo ½ dalį, ir atsakovų, kurie nuosavybės teise valdo likusią ½ dalį. Ginčo žemės sklypą šalys valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise.
9. Ieškovė pateikė UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą M1:2000 Sprendinių brėžinį (toliau – Projektas) (56-57 b.l., t.1), dokumentas buvo patikrintas nustatyta tvarka ir 2018-01-09 surašytas (43-44 b.l., t.1) Žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. TPA-)3-(8.30). Projektas gali būti patvirtintas, gavus bendraturčių sutikimą. Tačiau atsakovai su juo nesutinka ir pritarimo neduoda.
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad remiantis projekto duomenimis, ieškovei atitektų žemės sklypo dalis, atitinkanti jos nuosavybės teise valdomą idealiąją dalį, atsakovams liekanti dalis taip pat atitiktų jų nuosavybės teise valdomas idealiąsias dalis bendrojoje nuosavybėje. Ginčo dėl žemės sklypo dalių tarp šalių nėra.
11. Tačiau iš atidalijimo iš ginčo žemės sklypo projekto, teismas nustatė, kad šiaurės vakarinėje sklypo dalyje, į kurią pretenduoja ieškovė, vyrauja pievos, o kitoje dalyje, kuri siūloma atsakovams, vyrauja ir itin nepalankiai išsidėstę pelkės plotai ir krūmais apaugusi žemė. Pagal ieškovės parengtą projektą jai atitektų nuosavybės teise ginčo žemės sklypo 35361 m ² ploto dalis, kuri tiesiomis linijomis ribojasi: šiaurės vakarų pusėje ir pietvakarinėje pusėje su kaimyniniais žemės sklypais, šiaurės rytų pusėje su (duomenys neskelbtini) ežeru, o pietryčių pusėje su atsakovams projekte numatyta dalimi. Projekte pažymėtos indeksu 133-1 sklypo dalies, kuri atitektų ieškovei, konfigūracija yra taisyklingos formos, ją sudarytų: pievos – 2.7528 ha, kita žemė (pelkės) – 0.6474 ha, nusausinta žemė – 2.4605 ha, krūmai – 0.1359 ha, keliai –0.0953 ha. Projekte pažymėtos indeksu 133-2 sklypo dalies, kuri atitektų atsakovams, konfigūracija yra beveik taisyklingos formos, o ją sudarytų: pievos – 1.9406 ha, kita žemė (pelkės) – 1.1034 ha, nusausinta žemė – 1.4346 ha, krūmai – 0.4922 ha.
12. Jeigu būtų įmanoma ginčo žemės sklypą atidalyti taip, kad į abi dalis patektų tokio pat naudingumo žemė, kiekvienoje jų būtų po: 2.3467 ha pievų, iš jų – po 1.9475 ha nusausintos žemės; 0.8754 ha pelkių; 0.3140 ha krūmų; 0.0476 ha kelių. Taigi pagal ieškovės pasiūlymą atsakovams tektų daugiau nei ½ dalis pelkių ir krūmų užimto ploto, pievų ir nusausintos žemės – mažiau nei ½ dalis, o ieškovei tektų mažiau nei ½ dalis pelkių ir krūmų užimto ploto, pievų ir nusausintos žemės – daugiau nei ½ dalis.
13. Pagal ieškovės projektą prašoma atidalyti ginčo žemės sklypo dalis, nors atitinka jos valdomą bendro turto idealiąją dalį, tačiau pagal naudmenų sudėtį jai užtikrintų didesnę ekonominę naudą, racionalesnį bei patogesnį naudojimą.
14. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-26-839/2017 duomenų, atsakovai nuosekliai teigė, kad žemės sklypą naudotų žemės ūkio veiklai, dėl to nesutiktų gauti, tačiau sutiktų išmokėti ieškovei kompensaciją, jeigu jiems būtų atidalyta žemės sklypo dalis, kurią pageidavo gauti ieškovė, nes ta dalis ją sudarančių naudmenų prasme labiausiai tinka žemės ūkio veiklai.
15. Nors ieškovė nurodė, kad sutiktų sumokėti 480 Eur dydžio kompensaciją, t. y. tiek, kiek pagal atsakovų civilinėje byloje Nr. 2-26-839/2017 pateiktus A. B. tyrinėjimų įmonės atlikto vertės apskaičiavimo aktus (92-101 b.l., c/b Nr. 2-26-839/2017) vertingesnė jos prašoma atidalyti dalis, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad piniginė kompensacija yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. A. B. tyrinėjimų įmonė apskaičiavo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę. Ieškovė rėmėsi ir tuo motyvu, kad projekte per jos sklypo dalį numatytas kelio servitutas atsakovams patekti į jų žemės sklypo dalį, kaip jie to pageidavo, o ji sutinka, kad kelio servitutas būtų neatlygintinis, todėl prašė pripažinti, kad jos pasiūlymas atsakovams priimtinas. Pažymėtina, kad nesant galimybės atsakovams patekti į ieškovės jiems siūlomą sklypo dalį kitaip, kaip tik per jos sklypo dalį, nes toliau yra pelkė, kelio servituto nustatymas yra būtina sąlyga rengiant atidalijimo iš bendro žemės sklypo projektą, taigi padaryti išvadą, kad ieškovė atsakovams taip kompensuotų mažesnę sklypo dalies vertę, nėra pagrindo.
16. Teismas padarė išvadą, kad bendraturčių ginčą sprendžiant remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, patenkinus ieškovės reikalavimus, būtų tenkinami iš esmės tik ieškovės interesai ir nukrypta nuo siekio užtikrinti visų ginčo žemės sklypo savininkų interesų pusiausvyrą bei pritarta nepagrįstam ieškovės siekiui įgyti pranašumą prieš kitus žemės sklypo savininkus, nes nepagrįstai atsakovams, ketinantiems užsiimti žemės ūkio veikla, tektų mažiau šiai veiklai tinkančio ginčo žemės sklypo ploto.
17. Ieškovė nuosavybės teise valdo ½ dalį ginčo žemės sklypo, taigi jos ieškinio reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 4/5 dalis turėtų išlaidų nepagrįstas. Atsakovai iš esmės neginčijo savo prievolės padengti atitinkamą dalį ieškovės turėtų išlaidų už kadastrinius matavimus ir už kelio servitutui nustatyti būtinų dokumentų parengimą, tačiau nurodė, kad kiekvienas atsakovas privalėtų išlaidas padengti proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje. Toks atsakovų motyvas sutikti su ieškiniu iš dalies yra pagrįstas jau minėtomis teisės normomis.
18. A. M. N., R. M. ir J. K. pateikė R. V. tyrinėjimų įmonės 2018-04-04 parengtą žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi tvarkos tarp bendrasavininkų planą pagal M. N., J. K., G. K. ir R. M. pasiūlymą (toliau – 2018-04-04 planas). Ginčo žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (62-68 b.l., t. 2), 2018-04-04 planas parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu žemės sklypas buvo suformuotas, taigi atsakovų pateiktas R. V. tyrinėjimų įmonės
19. 2018-04-04 parengtas planas (126-127, 181-182 b.l., t. 1) atitinka teisėtumo kriterijų. Nagrinėjamu atveju pagal atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką ieškovei ir atsakovams naudotis tektų realiosios dalys, atitinkančios turimas idealiąsias dalis bendrosios nuosavybės teisėje: ieškovei tektų 35361 m ² , o visiems atsakovams bendrai naudotis – likusi dalis – 35362 m ² iš 70723 m ² bendro žemės sklypo ploto.
20. Pagal atsakovų pateiktą 2018-04-04 planą (126-127, 181-182 b.l., t. 1) ieškovei, atsižvelgiant į jos pageidavimą, naudotis būtų paskirta ginčo žemės sklypo dalimi, kuri šiaurės vakarų pusėje ribojasi su kaimyniniu žemės sklypu, nuosavybės teise valdomu D. V.. Ieškovė, minėta, ketina su šiuo asmeniu sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir įgyti nuosavybės teises į kaimyninį žemės sklypą.
Atsiliepimas
21. Atsakovų teigimu, jie atsižvelgė į ieškovės pageidavimą, nors jis ir nėra pagrįstas. Ieškovei naudotis tektų 0.0638 ha dalis, kurią užima projektuojamas kelias į ginčo žemės sklypą, 2.3833 ha pievų, iš jų – 2.2368 ha nusausintos žemės, 0.1956 ha krūmų, 0.8934 ha pelkių.
Žemesnės instancijos teismas
22. Atsakovams naudotis tektų: 2.2464 ha pievų, iš jų – 1.6583 ha nusausintos žemės, 0.4324 ha krūmų, 0.8574 pelkių. Pagal atsakovų pasiūlymą, nors jiems pievų, t.t. nusausintos žemės, tektų daugiau, negu pagal ieškovės projektą, tačiau ieškovei siūloma naudotis dalis naudmenų sudėties prasme yra vertingesnė, nei tenkanti patiems atsakovams. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, t. y. skirtas naudoti žemės ūkio veiklai, žemės plotai, apaugę krūmais bei pelkės nepalankiai išsidėstę įvairiose vietose, ir tik ieškovei siūlomoje naudotis dalyje jų yra mažiau. Taigi ta prasme atsakovams tenkanti naudotis žemės sklypo dalis yra mažiau vertinga, tačiau jie dėl to neprieštarauja.
23. Nors atsakovų siūloma naudotis žemės sklypo dalis yra, kaip ieškovė teigė, jai nepriimtinos „L“ raidės formos, tačiau ji pati nepasiūlė jokio kito varianto, kaip būtų galima nustatyti žemės sklypų naudojimo tvarką taip, kad tiek ieškovei, tiek atsakovams tektų idealiąsias nuosavybės dalis atitinkančios sklypo dalys, tokio pat vertingumo naudmenų sudėties prasme bei garantuojant tokį pat priėjimą prie ežero, o abiejų sklypo dalių konfigūracija išliktų taisyklingų formų. Ieškovė nepaneigė atsakovų nurodytos aplinkybės, kad ji ketina įgyti nuosavybės teises į kaimyninį žemės sklypą, kuris yra netaisyklingos konfigūracijos. Ieškovė nenurodė jokių motyvų, kaip konkrečiai sklypo dalies netaisyklinga konfigūracija jai kliudytų naudotis žemės sklypo dalimi ar užkirstų kelią įgyvendinti jos tikslą – įgyti nuosavybės teises į kaimyninį žemės sklypą ir statyti sodo pastatą. Taigi ieškovės nurodytas nesutikimo su atsakovų siūloma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka motyvas dėl jai nepriimtinos žemės sklypo dalies konfigūracijos laikytinas deklaratyviu.
24. Per ieškovei siūlomą naudotis žemės sklypo dalį eitų lauko keliukas, leidžiantis patekti į atsakovams tenkančią žemės sklypo dalį. Šalys neginčijo, kad tai yra vienintelė ginčo žemės sklypo vieta (2018-04-04 plane pažymėta simboliu S3/638), per kurią galima patekti į atsakovams skiriamą naudotis sklypo dalį, nes toliau prasideda pelkė.
25. Teismas, įvertinęs šalių byloje pateiktų įrodymų visumą, atsižvelgęs į tai, kad atsakovų 2018-04-04 plane siūloma naudojimosi tvarka atitinka bendraturčių interesų pusiausvyrą, yra racionali ir optimali, atsakovai atsižvelgė į ieškovės pageidavimą naudotis žemės sklypo dalimi, besiribojančia su D. V. žemės sklypu, padarė išvadą, kad yra pagrindas priešieškinį tenkinti ir nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal atsakovų pateiktą parengtą planą (CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
26. A. N. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas nusprendė tenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimus ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką bei netenkino ieškovės ieškinio reikalavimų atidalinti ginčijamą žemės sklypą pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei leisti šį projektą suderinti be atsakovų sutikimo ir šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkinti ir priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
27. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kurioje teismas nusprendė tenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimus ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkų ir sprendimu dalyje, kuria teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimų atidalinti ginčijamą žemės sklypą pagal UAB „Žemės matavimą grupė“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei leisti šį projektą suderinti be atsakovą sutikimo.
28. Ieškovės nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų savininkų teisę atsidalinti turimą žemės sklypą nuo kitų bendrasavininkų, nepagrįstai nesuteikė prioriteto atidalijimo institutui ir laikė prioritetu naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą, nepagrįstai sprendė dėl atsakovų pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės, ir atmetė ieškovės pateiktus įrodymus bei argumentus.
29. Ieškovės nuomone, nagrinėjamoje byloje nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovai iki ieškinio inicijavimo, nesirūpino ginčijamu žemės sklypu, nerengė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylų, neorganizavo klausimų dėl servitutinio kelio privažiavimo prie sklypo, o tai, kaip buvo teigiama ieškovės, yra įrodymas, kad atsakovai neketino naudoti ginčijamo žemės sklypo jokiai žemės ūkio veiklai (ieškovė įrodinėjo, kad atsakovai jau yra pardavę turėtą nuosavybę šalia to paties (duomenys neskelbtini) ežero; taip pat turi kitoje pusėje ežero daug daugiau žemės nei čia, todėl jų ketinimai naudotis ginčijamu sklypu žemės ūkio veiklai dėl to taip pat atmestini). Teismas neįvertino, kad ieškovė ėmėsi iniciatyvos tvarkyti visus ginčijamo žemės sklypo klausimus, rengė sklypo kadastrines bylas, kelio servituto nustatymą, ateityje ketino įsigyti dalį žemės iš gretimo žemės sklypo savininko, kaimyno D. V. ir, praplėtusi sklypą, ateityje ketino jai priskirtinu žemės sklypu naudotis rekreaciniais tikslais.
Šalies argumentai
30. Ieškovė teigė, kad pagal naudmenų vidutinę rinkos vertę atsakovams jos siūloma žemės sklypo dalis nėra mažiau vertinga arba verčių skirtumas yra minimalus, ir kad ji sutiktų atsakovams sumokėti 480,00 Eur kompensaciją už ginčo sklypo verčių skirtumą (A. B. tyrinėjimo įmonės verčių paskaičiavimo duomenys nurodyti bylos 1 tomo 152-161 psl.). Tačiau šie atsakovės argumentai taip pat buvo nepagrįstai atmesti, teismo sprendime nurodant, kad žemės rinkos vertės paskaičiavimas (nes žemės paskirtis yra „žemės ūkio“), esą nėra aktualus, o neva turėtų būti atsižvelgiama į žemės ūkio naudmenų našumą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad ginčo sklypo dalių verčių skirtumai yra minimalūs, ir, kad ieškovei pagal jos siūlomą atidalijimo projektą taip pat atitektų pelkėta ir krūmais apaugusi sklypo dalis, o minimalų verčių skirtumą ieškovė pasirengusi kompensuoti.
31. Pabrėžia tai, kad atsakovai iki ieškinio inicijavimo faktiškai ginčijamo žemės sklypo dalimi nesinaudojo. Pavyzdžiui vienas atsakovų M. N., kuris teismą įtikino, kad augins sklype vaistažoles, nuo tada, kai 2006 metais paveldėjo ginčijamą sklypo dalį, daugiau nei 12 metų, sklype faktiškai jokia veikla neužsiėmė, bei jokios iniciatyvos šia veikla užsiimti, nerodė (pavyzdžiui, neinicijavo derybų dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos ar atidalijamo, kadastrinių matavimų atlikimo, servituto nustatymo ir iki ginčo teisme, kurį inicijavo ieškovė, jokių vaistažolių neketino auginti). Į bylą pateikti duomenys apie tai, kad M. N. neva planuoja auginti vaistažoles ir yra sudaręs su UAB „Mėta“ preliminarią pirkimo ir pardavimo sutartį (1 tomas 163 psl.), tačiau pažymėtina, kad šią sutartį atsakovas M. N. su UAB „Mėta“ sudarė tik tuomet, kai ieškovė inicijavo ieškinį teisme. Iki tol jokių sutarčių atsakovas nebuvo sudaręs (į bylą įrodymai nebuvo pateikti).
Žemesnės instancijos teismas
32. Taigi labiau tikėtina (tikimybių pusiausvyros principas įrodinėjimo procese), kad ši sutartis su UAB „Mėta“ sudaryta tik dėl akių ir, šiam įrodymui, teismas neturėtų teikti pakankamai įrodomosios reikšmės (pavyzdžiu šiuo atveju svarbu ir tai, kad sutartyje šalims nenumatytos sankcijos (baudos, delspinigiai ir pan.), pavyzdžiui tuo atveju jeigu sutartis nebūtų vykdoma. Be to, sutartyje nenurodyti įkainiai, terminai, todėl ši sutartis neturėtų būti vertinama kaip įrodanti apie atsakovų ketinimus neva ginčijamame sklype užsiimti vaistažolių auginimu. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad, pavyzdžiui, vienam iš atsakovų M. N. tenka 17681/70723 ginčijamo žemės sklypo dalys, kurias šis atsakovas paveldėjo 2006 metais (NT išrašas byloje: 1 tomas 17 psl.), tuo tarpu kiti atsakovai byloje neįrodinėjo apie jų ketinimus užsiimti žemės ūkio veikla ir teismui neteikė jokių įrodymų (pavyzdžiui jungtinės veikos sutarties tarp atsakovų, kitų įrodymų).
33. Esant ginčui, pagal kurį yra prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ar atidalinti žemė sklypus, prioritetas, visų pirma, turėtų būti teikiamas nuosavybės atidalijimui, o ne tvarkos nustatymui, paliekant sklypą ir toliau bendrasavininkų bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
34. Pagal kasacinio teismo praktiką tais, atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-148/2016, 32 p.).
Šalies argumentai
35. Ieškovė mano, kad ji nagrinėjamoje byloje pateikė visus svarius argumentus bei įrodymus, kad ieškinyje nurodytas žemės sklypo atidalijimas pagal jos pateiktą atidalijimo projektą, yra racionaliausias bei tinkamiausias visoms bylos šalims, pažymėdama tai, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso didžiausia sklypo dalis, t.y. pusė (1/2) viso bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir tai, kad ieškovė atsižvelgė į atsakovų nuomonę dėl kelio servituto nustatymo, pakoregavo pirminį savo projektą ir šį projektą rengė beveik vienerius metus, patyrė dideles išlaidas, tuo tarpu atsakovai atidalijimo projekto neparengė, su valstybės institucijomis projekto nesuderino ir į bylą kartu su priešieškiniu pateikė visiškai naujai parengtą projektą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (projektas visiškai neatitinka pirminio atsakovų projekto). Dėl šių priežasčių ieškovė patyrė nepagrįstas išlaidas, kadangi projektą rengė atsižvelgdama į atsakovų Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-26- 839/2017 išsakytas pastabas (Utenos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-26- 839/2017, ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu). Šioje byloje yra nurodyti atsakovų nesutikimo su ieškovės pradiniu projektu argumentai, esą atsakovams nebus galimybės privažiuoti prie ginčijamo žemės sklypo dalies.
36. Taigi ieškovė, atsižvelgusi į prieš tai Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-26-839/2017 (šioje byloje teismas sprendė, kad būtina parengti projektą, atitinkantį Žemė sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimus; pavyzdžiui Teismas 2017-03-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-26-839/2017 dėl to konstatavo ieškinio trūkumus) atsakovų išsakytus argumentus (ši byla yra prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos), ėmėsi projekto korekcijos ir jau šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje iš naujo parengė atidalijimo projektą, atsižvelgusi į atsakovų išsakytas pastabas dėl privažiavimo galimybės nebuvimo, atidalijimo projekte nurodydama kitą kelio privažiavimą iki atidalijimo projekte atsakovams siūlomos žemės sklypo dalies (atidalijimo projekte Kelio servitutas S3, plotas 953 kv/m ieškovei priteisti siūlomame žemės sklype Nr. 133-1 yra tarnaujantis daiktas).
Atsiliepimas
37. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. M., M. N., J. K. prašo ieškovės N. G. apeliacinį skundą atmesti, o Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
38. Nurodo, kad atsakovai tiek prieš ruošiant ieškovei atidalijimo projektą, tiek prieš pateikiant atidalijimo projektą derinti su atsakingomis valstybės institucijomis, tiek ir per visus teisminio bylinėjimosi etapus pastoviai akcentavo, kad jos atidalijimo projektas nepaiso ir pažeidžia kitą bendraturčių teisėtus interesus. Ieškovė ar jos advokatas, per visą bylinėjimosi laikotarpį net nebandė ieškoti su atsakovais, nors menkiausio susitarimo ar kompromiso.
Šalies argumentai
39. Ieškovės paaiškinimai, ką ji ketina daryti su sau priskiriama žemės ūkio paskirties žeme yra nenuoseklūs. Iš pradžią teisminiuose procesuose, N. G. teigė, kad ji prisipirktų iš gretimo sklypo savininko sklypą, vėliau teigė, kad statysis sodo namelį, dabar apeliaciniame skunde ji teigia, kad panaudos sklypą rekreaciniais tikslais.
40. Tiek vienas, tiek kitas N. G. grynai išgalvotas žemės panaudojimo būdas yra netikras, nes piniginių lėšų ji pati neturi - visoms byloms vesti ieškovė naudojasi Valstybės teikiama antrine teisine pagalba, atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitą bylinėjimosi išlaidą.
41. Mano, kad N. G. ketina savanaudiškai pasipelnyti kitą bendraturčių, kurie be kita ko yra giminaičiai, sąskaita. Tai yra ne kas kita, kaip sunkiai paslepiamas noras savanaudiška atsidalinti sau geresnės žemės sklypą ir vėliau jį perparduoti. Taigi ieškovė N. G. pati neketina žemės naudoti žemės ūkio veiklai. I. N. G. nuo 2010-11-03 nusišalino nuo bendrų darbų vykdymo iki pat 2015-07-30 dienos jokiose priemonėse, kad išspręsti žemės sklypo, priklausančio bendraturčiams bendros nuosavybės tvarka, nedalyvavo.
42. Siekdami išspręsti šį kertinį klausimą, kad galima būtų toliau tvarkyti bendraturčiams priklausančio sklypo naudojimą, atsakovai kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Utenos skyrių dėl privažiavimo kelio prie bendraturčiams, tame skaičiuje ir ieškovei N. G., bendros nuosavybės teise priklausančio sklypo. Kvietė prisijungti ir ieškovę N. G., tačiau ji tai daryti atsisakė, nepagrįsdama savo atsisakymo motyvų. Nedalyvavo N. G. ir NŽT prie ŽŪM Utenos skyriaus 2010-10-15 dienos organizuotame susitikime, skirtame privažiavimo prie sklypo keliui nagrinėti, nors NŽT prie ŽŪM Utenos skyriaus kvietimas N. G., kaip ir kitiems bendrasavininkams buvo išsiųstas.
43. Be kita ko, reikia pažymėti ir tai, kad vieno iš bendrasavininkų M. N. iniciatyva buvo sprendžiama servituto kelio problema Panevėžio apygardos administraciniame teisme, kur 2015 metų gegužės mėnesį buvo sėkmingai bylinėjamasi su NŽT prie ŽŪM Utenos skyriumi, buvo patirtos ir išlaidos siekiančios daugiau nei 782 Eur, kurios buvo būtinos teisminėms procedūroms (dokumentai yra pateikti civilinėje byloje Nr.2-26-839/2017 ir ši byla yra prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos).
44. Atsakovai, rengdami Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, vadovavosi sąžiningo geranoriškumo ir protingumo principais, neturėdami nusistatymo savo pasiūlytu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu paminti proporcingumo principus ieškovei siūlomo sklypo dalyje. Ir nors ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, t.y. skirtas naudoti žemės ūkio veiklai, kas atsakovams labai svarbu, žemės plotai, apaugę krūmais bei pelkės nepalankiai išsidėstę įvairiose vietose, ir tik ieškovei siūlomoje naudotis dalyje jų yra mažiau.
45. Atsakovams tenkanti naudotis žemės sklypo dalis yra mažiau vertinga, tačiau jie dėl to neprieštarauja, nes nori kompromiso pagrindu greičiau užbaigti teisminius procesus, kurie nutolina siekį pradėti naudoti žemės sklypą pagal tiesioginę paskirtį, t.y. pradėti auginti vaistažoles.
46. Atsakovai savo pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka atsižvelgia ir į ieškovės pageidavimą naudotis žemės sklypo dalimi, besiribojančia su D. V. žemės sklypu, o tuo pačiu neužkerta kelio ieškovei įgyvendinti jos ir netikrus, grynai deklaratyvius norus: tiek ketinimą įgyti nuosavybės teises į kaimyninį D. V. žemės sklypą, kuris beje yra netaisyklingos konfigūracijos, tiek ir statyti sodo namelį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija konstatuoja:
47. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.)
48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
49. Byloje kilo žemės bendraturčių ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo.
50. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai.
51. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais atidalijamas bendraturtis gauna kompensaciją pinigais. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia.
52. Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas remiantis CK 4.80 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama.
53. Byloje ieškovė prašė atidalinti žemės sklypą, o atsakovai prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiai dienai siūlomas ieškovės atidalinimo projektas pažeidžia kitų bendraturčių interesus, nes ieškovė sau prašo atidalinti sklypą, kuris jai užtikrintų didesnė ekonominę naudą, patogesnis, todėl teismas nustatė žemės naudojimo tvarką pagal atsakovų pateiktą projektą ir taip išsprendė kilusį ginčą.
54. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai teikė prioritetą žemės naudojimosi tvarkos nustatymui, o ne žemės atidalinimui. Tačiau su tokiu apeliantės argumentu negalima sutikti.
55. Pagal kasacinio teismo praktiką atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Byloje pateiktas tik vienas atidalijimo projektas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant daikto atidalijimo natūra klausimą, turi būti užtikrintas konkretaus turto naudojimo racionalumas, be to, atsižvelgiama į konkretaus atidalijamo daikto prigimtį.
56. Nustatyta, kad apeliantei ir atsakovams kartu su Grigorijaus įpėdiniais priklauso po ½ 7.0723 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime dalis. Šis žemės sklypas susideda iš 46297 ha pievų, 0,6280 ha krūmų, 1,7508 ha pelkių (24,76 procento viso sklypo), 0.0638 ha kelių, šiaurės rytuose ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru. Sklypas suformuotas atliekant jo kadastrinius matavimus. Šalims priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, atsakovai R. M., M. N., J. K. ketina verstis žemės ūkio veikla, auginti vaistažoles.
57. Pažymėtos indeksu 133-1 sklypo dalies, kuri atitektų ieškovei pagal pateiktą ieškovės atidalinimo projektą, konfigūracija yra taisyklingos formos, ją sudarytų: pievos – 2.7528 ha, kita žemė (pelkės) – 0.6474 ha, nusausinta žemė – 2.4605 ha, krūmai – 0.1359 ha, keliai –0.0953 ha. Jos projekte pažymėtos indeksu 133-2 sklypo dalies, kuri atitektų atsakovams, konfigūracija yra beveik taisyklingos formos, o ją sudarytų: pievos – 1.9406 ha, kita žemė (pelkės) – 1.1034 ha, nusausinta žemė – 1.4346 ha, krūmai – 0.4922 ha.
58. Taigi pagal projektą akivaizdu, kad apeliantė sau priskyrė sklypą, kuriame didesnę dalį užima pievos, o atsakovams sklypo dalį, kurioje žymiai didesnė dalis yra pelkės ir krūmai, be to, pelkė išsidėsčiusi per visą jiems numatyto sklypo vidurį. Taigi pagal ieškovės atidalinimo projektą atsakovams tektų prastesnės kokybės žemė. Atsakovai, turėdami tokią sklypo dalį, turėtų mažesnes naudos galimybes. Pagal ieškovės siūlomą projektą atidalijus žemę, būtų pažeistas lygiavertiškumo principas. Kad ieškovei tenkanti žemės sklypo dalis yra vertingesnė, pripažįsta ir pati ieškovė, siūlydama atsakovams sumokėti 480 Eur kompensaciją, su kuria atsakovai kategoriškai nesutinka. Vien tai, kad atidalijimo variantą pateikia vienas iš bendraturčių, kurio siūlomas būdas ne tik nesuderintas su kitais bendraturčiais, bet ir akivaizdžiai yra priešingas kitų trijų iš penkių bendraturčių išreikštai valiai, rodo, jog toks siūlymas neatitinka atidalijamų daiktų bendraturčių interesų pusiausvyros.
59. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju svarbu ne tik sklypo vertė, bet ir jo žemės našumas, todėl ieškovės siūlomas žemės padalinimo būdas, nors ir atitinka valdomo turto idealiąją dalį, pažeistų atsakovų interesus ir tai neatitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų.
60. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad siekia atidalinti žemės sklypą, nes ketina pirkti šalia esantį kaimyno sklypą ir atidalintoje ginčo žemės sklypo dalyje statyti sodo namelį. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ji žemės sklypu ketina naudotis rekreaciniais tikslais. Atsakovai visada teigė, kad ginčo sklype nori vykdyti žemės ūkio veiklą, todėl atsakovai turi interesą naudotis lygiaverčiu žemės sklypu, kuo mažiau pelkėtu ir apaugusiu krūmais. A. M. N. yra į bylą pateikęs sutartį su M. V. UAB „Mėta“ dėl vaistažolių auginimo, kuri tik patvirtina atsakovų ketinimus. Be to, apie atsakovų ketinimus užsiimti žemės ūkio veikla ieškovei buvo žinoma jau nuo 2017 m., kuomet buvo nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-26-839/2017. Kol tarp šalių ginčas neišspręstas, lieka apsunkinta galimybė šalims naudoti sklypą ar jo dalį atitinkamai veiklai. Sklypo atidalijimas suteiktų teisę savarankiškai, be kitų savininkų sutikimo, teisę disponuoti turima žeme: parduoti, sujungti su kitu sklypu ar pnš.
61. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovai nors ir ginčijama žemės sklypo dalimi nesinaudojo pagal tiesioginę jo paskirtį, tačiau nuo žemės sklypo valdymo nebuvo nusišalinę. Siekdami išspręsti privažiavimo prie sklypo klausimą, kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Utenos skyrių dėl privažiavimo kelio prie bendraturčiams bendros nuosavybės teise priklausančio sklypo suformavimo. Jie inicijavo teisminį ginčą, kuris išspręstas jų naudai, nes su NŽT prie ŽŪM Utenos skyriumi susitarė taikiai. Tokiu būdu ir jie užtikrino, kad buvo suformuotas pravažiavimas prie ginčo sklypo, ko iki tol nebuvo. Tai, kad ieškovė parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kelio servituto nustatymą, nesuteikia jai pranašumo prieš atsakovus, be to, dalis ieškovės patirtų išlaidų už servitutinio kelio dokumentų parengimą ir patvirtinimą priteistos iš atsakovų.
62. Šiai dienai šalys žemės sklypu nesinaudoja ir negali juo tinkamai naudotis, kadangi nėra bendraturčių susitarimo (CK 4.75 str. 1 d.), kokia konkrečia žemės sklypo dalimi kiekvienas jų gali naudotis.
63. Atsakovai pasiūlė nustatyti naudojimosi sklypu tvarką, pagal kurią ieškovei naudotis tektų 0.0638 ha dalis, kurią užima projektuojamas kelias į ginčo žemės sklypą, 2.3833 ha pievų, iš jų – 2.2368 ha nusausintos žemės, 0.1956 ha krūmų, 0.8934 ha pelkių. Atsakovams naudotis tektų: 2.2464 ha pievų, iš jų – 1.6583 ha nusausintos žemės, 0.4324 ha krūmų, 0.8574 pelkių. Pagal pasiūlytą naudojimosi tvarką šalims tektų beveik vienodas plotas mažiau vertingos pelkės.
64. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka iš esmės yra racionali, naudojimui paskiriamos lygiavertės žemės sklypo dalys, apeliantei tenkanti žemės sklypo dalis yra prie sklypo, kurį ji ketina įsigyti, taigi ieškovei neužkertamas kelias siekti savo tikslų – įsigyti kaimyninį žemės sklypą bei statyti sodo namelį, ką ji pati nurodo.
65. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovų pasiūlytai naudojimo tvarkai teikė prioritetą, nes šiai dienai kito tinkamo būdo užtikrinti žemės naudojimąsi pagal paskirtį nėra.
66. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo padarytos išvados yra tinkamai motyvuotos ir padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų įvertinimo taisyklių (CPK 185 str.), naikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
67. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pagal nustatomą naudojimosi tvarką yra suplanuotas ir servitutinis kelias per ieškovės naudojimui tenkančią sklypo dalį, nenurodė kieno lėšomis tas kelias bus įrengtas. Šio klausimo neiškėlė ir apeliantė kartu su apeliaciniu skundu. Kad išvengti ginčų tarp bendraturčių ateityje, paliekant nustatytą naudojimosi tvarką, papildomai sprendime nurodoma, kad servitutinio kelio įrengimo išlaidos ieškovei paskirtame naudoti žemės sklype tenka ieškovei ir atsakovams, (tame tarpe ir G. K. įpėdiniams), proporcingai nuosavybės teisėmis jų turimai daliai.
68. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Atsakovai apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė duomenų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
69. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, jį papildant , kad patvirtintoje žemės sklypo naudojimo tvarkoje nustatyto servitutinio kelio plane pažymėto simboliu S3/638 įrengimo išlaidas padengia ieškovė N. G. ir atsakovai R. M., J. K., M. N. R. K. ir A. K.( G. K. įpėdiniai) proporcingai pagal nuosavybės teisėmis valdomo sklypo dalis.