- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- BIK-40/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-7-00005-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Artūras Ridikas, Tomas Šeškauskas
- Nuteistasis
- K. P.
- Advokatai
- Aleksandras Jokūbauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. P. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis K. P. ir jo gynėjas advokatas A. Jokūbauskas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, ir bylą K. P. nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnį, 225 straipsnio 2 dalį, 288 straipsnį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, o apeliacinės instancijos teismas dar ir 57 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 59 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 94 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus, kurie turėjo įtakos nepagrįstų sprendimų priėmimui. Išvados dėl K. P. kaltės grįstos tik netiesioginiais įrodymais ir prielaidomis, taip šiurkščiai pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Be kita ko, bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjo šališkas teismas.
Šalies argumentai
Kasatorių teigimu, K. P. veiksmuose nepagrįstai konstatuota BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 288 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėtis. Byloje liko neatskleistas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas (konkretūs jo veiksmai vykdant įgaliojimas ir pan.). Padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, vertinant įrodymus (liudytojų parodymai vertinti selektyviai, netinkamai įvertinti šioje byloje atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymai ir kt.). Be to, pirmosios instancijos teisme nepagrįstai buvo atmesti prašymai išreikalauti tam tikrus bylai reikšmingus duomenis iš STT, apklausti gynybos liudytojus (Kauno rajono savivaldybės administracijos darbuotojus), kurie vertintini kaip teisinantys įrodymai.
Kasaciniame skunde teigiama, kad pagal suformuluotą kaltinimą K. P. nėra BK 225 straipsnio subjektas, be to, K. P. pareikštų kaltinimų pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnį turinys yra vienodas, nors pagal teismų praktikos išaiškinimus dėl BK 288 straipsnio taikymo, inkriminavimas abiejų straipsnių dėl tų pačių veiksmų yra alogiškas ir negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad K. P. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, nepagrįstai taikytas1448,10 Eur konfiskavimas.
Šalies argumentai
Kasatoriai taip pat nurodo, kad nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. pradėto ikiteisminio tyrimo fakto STT pareigūnai ir prokurorai ignoravo Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme, Generalinio prokuroro apraše ir rekomendacijose nustatytas taisykles. Apeliacinės instancijos teismo argumentai šiuo klausimu yra formalūs, dėl to ši bylos dalis, nors buvo prašoma apeliaciniame skunde, liko nepatikrinta.
Kartu kasatoriai pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant prašymą dėl teisėjo E. Pašilio nušalinimo, iš esmės buvo pažeistos BPK 59 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, nes sprendžiant šio teisėjo nušalinimo klausimą dalyvavo ir nutartį pasirašė pats teisėjas E. Pašilis. Be kita ko, kasatoriai nurodo ir tokius apeliacinės instancijos teismo padarytus pažeidimus, kaip nutartyje klaidingai nurodytą pastraipų numeraciją; padarytą išvadą nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nutarties rezoliucinėje dalyje, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalimi, šis skundas atmestas. Todėl buvo padaryti BPK 332 straipsnio 3, 4 ir 7 dalių pažeidimai, kurie apsunkino gynybai suprasti apeliacinės instancijos teismo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors kasaciniame skunde ir nurodomi apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, tačiau iš kasacinio skundo turinio aiškiai matyti, kad kasatoriai iš esmės nesutinka su teismų atliktu bylos įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išdavomis. Kartu kasatoriai pateikia savą įvykių versiją bei K. P. veiksmų teisinį vertinimą. Tačiau tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika ar nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.
Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde keliami analogiški apeliaciniam skundui argumentai (dėl asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje, parodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių vertinimo, kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo, turto konfiskavimo ir kt.), į kuriuos apeliacinės instancijos teismas atsakė, išdėstydamas dėl kiekvieno iš jų motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos, nei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Tuo tarpu kasatoriai, iš esmės atkartodami apeliacinio skundo argumentus, kasaciniam teismui skunde nepateikė teisiškai pagrįstų išvadų dėl šios instancijos teismo galimai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi proceso dalyvių nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos, deklaratyviai nurodant, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo, nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimai, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Dėl kasaciniame skunde nurodyto BPK 59 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo, kai teisėjo E. Pašilio nušalinimo klausimą kartu su kitais teisėjų kolegijos nariais sprendė bei nutartį pasirašė ir pats teisėjas E. Pašilis, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teisme teisėjui E. Pašiliui nušalinimas buvo reiškiamas BPK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kuriame nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas. Byloje nustatyta, kad teisėjas E. Pašilis, eidamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas, kaip prokuroras šioje byloje nedalyvavo, jokių procesinių veiksmų neatliko. Tai reiškia, kad teisėjo nušalinimas šiuo pagrindu buvo pareikštas nepagrįstai, kaip ir konstatavo apeliacinės instancijos teismas. Todėl kasaciniame skunde tik formaliai nurodomas BPK 59 straipsnio 2 dalies 1 punkto (nušalinimo teisme tvarkos) pažeidimas, nepateikus jokių teisinių argumentų apie galimą teisėjo šališkumą, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo. Kitų objektyvių aplinkybių, galinčių kelti pagrįstų abejonių dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo kasaciniame skunde nėra nurodyta.
Kartu pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodytos techninio pobūdžio klaidos (teksto numeracija ir kt.) taip pat nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo K. P. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.