Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos miestelis urmas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Prekybos miestelis urmas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,GM development“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su bankroto bylos iškėlimu.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, teisėtumo klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas vadovavosi tik prielaidomis, o ne konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ar įstatymo nuostatomis.Atsakovo registruotos buveinės adresas yra Kaune. Visas susirašinėjimas su atsakovu vyko Juridinių asmenų registre nurodytu adresu.Atsakovas sutarčių pagrindu veiklą vykdė taip pat Kaune, patalpose, kurias jam buvo išnuomojęs ieškovas.Ieškovas vadovavosi Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 5 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 2 dalimi ir pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui. Jei ieškovas laikytųsi Kauno apygardos teismo nurodymo kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, tikėtina, kad Vilniaus apygardos teismas taip pat atsisakytų priimti ieškinį, motyvuodamas, kad ieškinys teismingas Kauno apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėta Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti UAB „Prekybos miestelis urmas“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „GM development“.

Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). ĮBĮ 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu CPK nustatyta tvarka. CPK 27 straipsnio 4 punktas taip pat įtvirtina civilinių bylų dėl bankroto teisinių santykių teismingumą apygardų teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. CPK 29 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. ĮBĮ 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas. Šios CPK ir ĮBĮ nuostatos reglamentuoja ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo teismingumo nustatymo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ieškovui paduodant ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismui sprendžiant tokių ieškinių priėmimo klausimus. Taigi, sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas, bendra civilinių bylų dėl bankroto teisinių santykių teismingumo taisyklė yra tokia, kad ieškinys dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo paduodamas juridinio asmens buveinės, nurodytos Juridinių asmenų registre, vietovės apygardos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir juridinio asmens buveinės adreso pakeitimas Juridinių asmenų registre nesudaro pagrindo pakeisti civilinės bylos dėl bankroto teisinių santykių teismingumą. Bankroto byla yra iškeliama (priimant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo) ir nagrinėjama tos apygardos teisme, kurioje pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo metu buvo registruota atsakovo buveinė. Būtent toks bankroto bylos teismingumą nustatančių taisyklių aiškinimas atitinka bankroto proceso tikslą – operatyvų bankroto bylos nagrinėjimą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-661/2014).

Pagal CK 2.49 straipsnio 1 dalį juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta Juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine (CK 2.49 str. 2 d.). Šios normos paskirtis – būtinybė žinoti, kur galima rasti juridinio asmens valdymo organus, siųsti korespondenciją, perduoti dokumentus, prekes ir panašiai, kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai. Ši nuostata taikytina tais atvejais, kai yra ginčas dėl juridinio asmens buveinės vietos ir netaikytina sprendžiant procesinį bylos teritorinio teismingumo nustatymo klausimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos Kauno apygardos teismas atskiruoju skundu skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, kurio Juridinių asmenų registre nurodyta buveinė yra adresu Islandijos pl. 95-57, Kaunas. Teismas rėmėsi byloje esančiais dokumentais, kuriuose nurodytas kitas atsakovo adresas (I. M. g. 38, Vilnius), ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnio nuostatomis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė su atsakovu sudarytų sutarčių kopijas, kuriose nurodytas atsakovo buveinės adresas nesutampa su Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo buveinės adresu. Atsakovo buveinė adresu I. M. g. 38, Vilnius nurodoma 2011 m. gruodžio 30 d. Reklamos plotų nuomos sutartyje Nr. 200 (b. l. 8-14), taip pat jos priede Nr. 1 (b. l. 15) bei 2013 m. gruodžio 30 d. priėmimo-perdavimo akte prie šios reklamos plotų nuomos sutarties (b. l. 16), 2012 m. sausio 19 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartyje ir jos prieduose (b. l. 17-23, 24, 31). Tačiau tuose pačiuose dokumentuose nurodyta ir tai, kad atsakovo registracijos adresas (dar įvardijamas ir adresu korespondencijai) yra Islandijos pl. 95-57, Kaunas (b. l. 15, 16, 17-23, 24, 31). Nors Juridinių asmenų registre nurodytas atsakovo buveinės vietos adresas ne visais atvejais sutampa su sandoriuose nurodytu atsakovo buveinės vietos adresu, taip pat sandoriuose nurodytas juridinio asmens adresas ne visuomet sutampa su jo nuolatinio valdymo organų buvimo vieta, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo turi būti paduodamas kitam, nei atsakovo registruotos buveinės apygardos teismui. Kaip minėta, bylos teismingumą lemia ne materialiosios normos, kurių paskirtis, reglamentuojanti įmonės buveinės vietos nustatymą, yra kita, bet proceso teisės normos, reglamentuojančios bylų teismingumo procesinius teisinius santykius.

Nustačius šias aplinkybes, yra pagrindas spręsti, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „GM development“, kurio Juridinių asmenų registre nurodyta buveinė yra Islandijos pl. 95-57, Kaunas, pagal teismingumo taisykles turi būti paduodamas Kauno apygardos teismui (ĮBĮ 5 str. 3 d., 10 str. 2 d., CPK 29 str.).

Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo UAB „Prekybos miestelis urmas“ atskirąjį skundą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo teismingumą ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti apelianto ieškinį. Dėl šios priežasties skundžiama Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti.

Perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos miestelis urmas“ ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GM development“ priėmimo klausimą.