- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- 1A-564-574/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-41030-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- A. Š.
- Civilinis ieškovas
- L. A., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; BK 284 straipsnį paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausme, ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose – per 10 mėnesių nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos išklausyti visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. A. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš A. Š. L. A. naudai priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Priteistos sumos sumokėjimas išdėstytas 1 metų laikotarpiui.
Iš A. Š. L. A. naudai priteista 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. Š. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. spalio 27 d., apie 22.00 val. namų, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ties buto durimis Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sugyventine L. A. metu, tyčia viena ranka suėmė L. A. kaklą ir jį spaudė, tokiu būdu ją prirėmė prie sienos, po ko, paleidęs L. A., viena ranka pastūmė ją į jų nuomojamo buto duris, dėl ko L. A. galva atsitrenkė į duris, po ko, vieną kartą delnu sudavė L. A. į galvos dešinę pusę virš ausies, tokiais veiksmais nukentėjusiajai L. A. sukėlė fizinį skausmą.
2. Taip pat A. Š. 2022 m. spalio 28 d., apie 8.00 val. parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, parduotuvėje dirbančiai savo sugyventinei L. A. kraunant prekes į lentynas, būdamas agresyviai nusiteikęs, tyčia vieną kartą dešine ranka sudavė L. A. į dešinį šoną, dėl ko L. A. pargriuvo ant žemės ir padarė L. A. kraujosruvą krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo pripažinti jo atsakomybę švelninančia aplinkybe tai, kad jis atlygino turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai ir sutinka atlyginti neturtinę 700 Eur dydžio žalą nukentėjusiajai L. A., kuri išdėstyta 1 metų laikotarpiui; Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį iš dalies pakeisti – jam paskirtas realias laisvės atėmimo bausmes pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį sumažinti, subendrinti šias bausmes pagal BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalis dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti kuo mažesnę galutinę bausmę ir taikyti BK 64¹ straipsnį, o bendrinant šią bausmę pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme, paskirti jam kuo švelnesnę galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, įskaitant į šį laiką vieną dieną, kuomet buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo metu; taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnį ir atleisti nuo bausmės vykdymo arba atleisti nuo bausmės vykdymo iš dalies ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, skiriant laisvės atėmimą ne mažiau 6 mėnesiams ir atidėti likusios bausmės vykdymą iki 3 metų.
3.1. Nurodo, kad dėl pareikštų kaltinimų jis prisipažino, teismui nuoširdžiai paaiškino visas aplinkybes, kurias prisiminė, davė parodymus gera valia. Iš esmės savo kaltės dėl abiejų nusikalstamų veikų neginčijo, nusikaltimus padarė apimtas emocijų, nepagalvojęs apie pasekmes, dėl to nuoširdžiai gailisi, nors nuosprendyje nurodyta, kad jis neprisipažino.
3.2. Nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, kai kurių aplinkybių neatsimena dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Jis savo kaltės neneigia ir pripažįsta, kad galėjo ne viską prisiminti, o jo subjektyvų manymą dėl fizinio skausmo bylos nagrinėjimo metu teismas įvertino nepagrįstai kaip ne visišką prisipažinimą. Teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis atlygino turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai. Prašo įvertinti, kad didelė žala nuketėjusiajai L. A. nebuvo padaryta, stengiasi jai atlyginti priteistą neturtinę 700 Eur dydžio žalą.
3.3. Jo sveikatos būklė buvo bloga, buvo atlikta kojos operacija, negalėjo dirbti. Pateikė teismui įrodymus, kad ėmėsi priemonių dėl alkoholio vartojimo. Kreipėsi pagalbos į „Aušros“ kliniką, nes jautėsi labai blogai dėl savo būklės, gydėsi savanoriškai, konsultuojasi su gydytojais ir psichiatru, jau pasiekiami teigiami rezultatai. Alkoholio nebevartoja, ėmėsi įvairių priemonių stabilizuoti savo padėtį. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, šiuo metu gyvena atskirai. Jis geranoriškai išlaiko nepilnametę dukrą, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų, nors gaudavo mažas pajamas. Šiuo metu stengiasi savo pajamas didinti, nes baigiasi nedarbingumo laikotarpis. Jis turi nuolatinę darbinę veiklą, verčiasi individualia veikla, gauna pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dažniausiai gyvena pas tėvus, jų ryšiai labai tamprūs, asocialaus gyvenimo būdo neveda, dirba įvairius visuomenei naudingus darbus. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta jį charakterizuojanti medžiaga, tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, neįvertino šių aplinkybių, tačiau išsamiai įvertino aplinkybes, bloginančias jo padėtį.
3.4. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirdamas už kiekvieną nusikalstamą veiką bausmę, šias bausmes nepagrįstai bendrino visiško sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
3.5. BK 75 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pagal teismų praktiką bausmės vykdymo atidėjimo klausimu turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, ar jis supranta padarytą nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar neneigė savo kaltės, ją pripažįsta, ar nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nebedarys kitų veikų, bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius.
3.6. Jo elgesys po nuosprendžio priėmimo pasikeitė. Jis gydosi nuo alkoholio, kurio nebevartoja, suprato savo elgesio priežastis, ėmėsi priemonių tai pašalinti ir stengiasi įrodyti, kad daugiau nusikalstamų veikų nebedarys. Supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, esamą situaciją, nevengia atsakomybės. Bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai vertino, kad bausmės vykdymo atidėjimo paskirtis suponuoja išvadą, kad pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais ir jo atžvilgiu netaikytinas.
3.7. Padarytos nusikalstamos veikos nėra sunkios, jis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, tačiau sužalojimų nepadarė. Jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, abu yra neįgalūs, o jis yra vienintelis vaikas, kuris juos prižiūri. Jo sesuo gyvena ir dirba užsienyje, todėl neturi galimybės prižiūrėti tėvų, padėti buityje, pristatyti jų į gydymo įstaigas. Jo tėvas turi sveikatos problemų, po sunkios operacijos negali dirbti sunkių darbų, tvarkytis buityje, šildyti namų. Mama pastoviai lankosi pas gydytojus okulistus, turi didelių sveikatos problemų, nemato. Taip pat atliekant realią laisvės atėmimo bausmę jam bus sudėtinga atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą ir jos patirtas advokato išlaidas.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. Š. kaltės bei veikų kvalifikacijos neginčija, nuosprendį skundžia dėl paskirtos per griežtos bausmės. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta šioje apimtyje.
6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą), sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas A. Š. bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y., kad nuteistasis, veikdama tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, nustatytos dvi sunkinančios aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, taip pat sunkinančia aplinkybe pripažinta aplinkybė, kad veikas padarė būdamas recidyvistu. Taip pat teismas įvertino duomenis gautus iš Sodros duomenų bazės, t. y., kad kaltinamasis dirba – užsiima individualia veikla, anksčiau teistas 4 kartus, iš kurių 3 kartus už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, baustas administracine tvarka 1 kartą per 5 metų laikotarpį – 2020 m. kovo 13 d. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio 1 dalį, 481 straipsnio 1 dalį, paskirta bauda sumokėta. Įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį, A. Š. charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendė, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, A. Š. smurtinio elgesio atžvilgiu nepakeitė, nebuvo efektyvios, todėl paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.
8. Nuteistasis ir jo gynėja prašo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nuteistasis atlygino turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai ir sutinka atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajai. Teisėjų kolegija, įvertinusi lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pripažinimui reikšmingus duomenis, sprendžia, jog tenkinti nuteistojo prašymą pagrindo nėra.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tuomet, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013).
10. Iš bylos duomenų ir apeliacinio skundo motyvų matyti, jog 69,68 Eur turtinė žala atlyginta civiliniam ieškovui – Valstybinei ligonių kasai. Tuo tarpu byloje nėra duomenų apie neturtinės žalos visišką ar kokios nors dalies atlyginimą nukentėjusiajai L. A.. Nors nuteistasis tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka nukentėjusiajai atlyginti žalą, byloje nustatyta, kad jis dirba, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, jog dirba, gauna pajamas, tačiau, kaip minėta, nukentėjusiajai nėra atlyginta jokia padarytos neturtinės žalos dalis. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino žalos atlyginimo kaip lengvinančios A. Š. atsakomybę aplinkybės, kadangi nei visa žala, nei reikšminga žalos dalis nukentėjusiajai nėra atlyginta.
11. Taip pat nuteistasis prašo sutrumpinti jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes, jas subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti kuo švelnesnę galutinę bausmę, tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog tam nėra jokio pagrindo.
12. Prašydamas skirti švelnesnę bausmę bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nuteistasis prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę, šeimyninę padėtį bei jį charakterizuojančius duomenis, kurių pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino t. y., jog jo sveikatos būklė bloga, buvo atlikta kojos operacija, dėl ko negalėjo dirbti, ėmėsi priemonių dėl alkoholio vartojimo – kreipėsi pagalbos į „Aušros“ kliniką, gydėsi savanoriškai, konsultuojasi su gydytojais ir psichiatru, alkoholio nebevartoja, nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, geranoriškai išlaiko nepilnametę dukrą, verčiasi individualia veikla, gauna pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dažniausiai gyvena pas tėvus, jų ryšiai labai tamprūs, dirba įvairius visuomenei naudingus darbus, jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, abu yra neįgalūs, jis yra vienintelis vaikas, kuris juos prižiūri, reikalinga nuolatinė pagalba buityje. Visgi, iš bylos duomenų matyti, kad nepaisant anksčiau paskirtų bausmių, du kartus jau taikytų BK 75 straipsnio nuostatų, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimus, nuteistojo elgesys nepasikeitė, dėl anksčiau padarytų nusikaltimų nuteistasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, teismų anksčiau parodytas pasitikėjimas nuteistojo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančio Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. buvo nuteistas už smurtinio nusikaltimo prieš šeimos narį padarymą, nutarė tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistojo atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas – paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 3 metams, paskirdamas įpareigojimus, tarp jų, gydytis priklausomybės alkoholiui ligą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kurie aiškiai nurodyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtoje baudžiamojoje byloje apeliacinis skundas buvo grindžiamas taip pat argumentais, jog nusikalstamam A. Š. elgesiui turi alkoholio vartojimas, todėl teismas teigiamai vertino ir atsižvelgė į tai, kad nuteistasis dėl priklausomybės alkoholiui gydymo kreipėsi į kvalifikuotus medikus ir tai, kad nuteistojo teigimu, tęsia jam skirtą gydymą. Taigi apygardos teismas, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo atsižvelgė į šias nuteistojo nurodomas aplinkybes (t. 1, b. l. 180-187) ir, minėtu nuosprendžiu atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą antrą kartą. Kaip matyti iš nagrinėjamo apeliacinio skundo, dėl gydymosi nuo alkoholio, taip pat dėl nuteistojo socialinių ryšių bei tėvų sveikatos būklės jis grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais.
14. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už jame nurodyto nusikaltimo padarymą, be kitų bausmių, gali būti paskirta laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmė. BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už jame nurodyto nusikaltimo padarymą, be tiktų bausmių, taip pat gali būti paskirta laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmė. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. paskirtos bausmės, artimesnės sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių minimalioms riboms.
15. Taigi nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje detaliai neaptarė apelianto apylinkės teismui pateiktų duomenų – pažymos apie pajamas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos, kurioje A. Š. charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 64), Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. birželio 15 d. teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo (t. 2, b. l. 65-67), duomenų apie tėvus bei jų sveikatos būklę (t. 2, b. l. 68-72, 83-85), išrašo iš A. Š. medicinos dokumentų ir epikrizės dėl kojos lūžio ir su tuo susijusio gydymo (t. 2, b. l. 75, 76), darbo sutarties, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, individualios veiklos vykdymo pažymos (t. 2, b. l. 77-78, 79), duomenų apie nuteistojo nepilnametę dukrą (t. 2, b. l. 82), nuteistojo tėvų S. Š. ir N. Š. bei sesers E. Š. prašymus neskirti A. Š. realios laisvės atėmimo bausmės (t. 2, b. l. 73, 74), tačiau, skirdamas bausmę, jos dydį nustatė artimesnį sankcijose numatytam bausmės minimumui, nei vidurkiui (minimali bausmė tiek pagal 140 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 284 straipsnį yra 3 mėnesiai, bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų – nuteistajam paskirtos atitinkamai 7 ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės), todėl, net ir papildomai įvertinus aptartas aplinkybes, skirti švelnesnes bausmes nagrinėjamu atveju pagrindo nėra.
16. Nuteistojo atžvilgiu taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 10 mėnesių laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis padarė naujas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, apylinkės teismas paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskyrė galutinę bausmę – 2 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo. Taigi apylinkės teismas bausmes subendrino nuteistajam palankesniu – dalinio sudėjimo būdu, pridėdamas tik minimalias už abu nusikaltimus paskirtų laisvės atėmimo bausmių dalis.
17. Aplinkybė, jog nuteistasis nagrinėjamoje byloje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta skiriant bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais A. Š. skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – nuteistasis padarė net ne vieną, o dvi smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taigi nustatyti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju, nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl dar kartą (trečią kartą) nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas jokio pagrindo nėra.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistojo pateikta (duomenys neskelbtini) padėka A. Š. už nuoširdžią savanorystę, geranoriškais iniciatyvas bei atsakingą požiūrį (t. 2, b. l. 128) vertinama kaip nuteistąjį teigiamai apibūdinanti aplinkybė, tačiau nenusveria aukščiau aptartų kitų aplinkybių visumos. Apeliacinio skundo teiginiai, jog nuteistasis rūpinasi tėvais, kuriems yra nustatytas neįgalumas, tačiau jos egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu ir dar anksčiau, kaip jau minėta, jau buvo vertinamos dar Vilniaus apygardos teismui priimant 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendį, kuriuo buvo atidėtas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.
19. Taigi matyti, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys yra tendencingas, prieš tai padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje taip pat prieš šeimos narį. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog nuteistasis būtų linkęs keisti savo gyvenimo įpročius. Šios aplinkybės rodo, kad dėl anksčiau padarytų nusikaltimų nuteistasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, teismo paskirtos nei su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, nei laisvės atėmimo bausmės, atidedant jų vykdymą, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų.
20. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi nors nuteistasis teigia, jog ėmėsi veiksmų siekdamas gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, jo nebevartoja, visgi, nagrinėjamu atveju, vien šių pareiškimų nepakanka daryti priešingas, nei padarė apylinkės teismas, išvadas.
21. Nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo vertino, kad nors kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė iš dalies prisipažįstantis, aiškino, kad jo veiksmai prieš nukentėjusiąją pirmojo epizodo metu negalėjo sukelti nukentėjusiajai skausmo. Sutiktina, jog toks aplinkybių konstatavimas prieštarauja nuosprendžio dalyje dėl bausmės skyrimo nurodytiems teismo motyvams, jog nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi. Ši aplinkybė nuosprendžiu pripažinta jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, todėl negali būti vertinama skirtingai, sukeliant abejones dėl kaltės pripažinimo vertinant atsakomybė pripažintos lengvinančios aplinkybės kontekste. Visgi, sprendžiant, kad A. Š. prisipažino padaręs nusikaltimas veikas, kas yra konstatuota skundžiamame nuosprendyje, BK 75 straipsnio nuostatų taikymui, vertinant visas aptartas aplinkybes visumoje, nepakanka.
22. Bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
23. Taip pat nėra jokio pagrindo svarstyti klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės. Baudžiamajame įstatyme numatyti tokie atleidimo nuo bausmės atvejai – BK 76 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo bausmės dėl ligos, BK 78 straipsnis – atleidimą nuo bausmės Seimo priimtu amnestijos aktu, BK 79 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo bausmės Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės prašymą. Nagrinėjamu atveju, tokios aplinkybės byloje nenustatytos.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl pakeisti jos dydį ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.
25. Kaip matyti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas į paskirtos bausmės laiką A. Š. įskaitė laiką, jo išbūtą esant sulaikytu nuo 2022 m. spalio 28 d. 8.30 val. iki 2022 m. spalio 29 d. 11.33 val., vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai, nenurodant kelios paros yra įskaitomos į paskirtą bausmę. Nuteistasis buvo sulaikytas ilgiau nei vieną parą (t. 1, b. l. 93-96, 99-101), todėl šioje dalyje nuosprendis patikslintinas, nurodant, jog į bausmės atlikimo laiką A. Š. įskaitytinos 2 paros, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį dalyje dėl laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į paskirtą bausmę, nustatant, jog į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitomas laikas A. Š. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. spalio 28 d. 08:30 val. iki 2022 m. spalio 29 d. 11:33 val., yra 2 (dvi) paros, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.