Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Smalakienės, teisėjų Arūno Dirvono ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui P. B., atsakovės atstovei Redai Skirkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra atsakovės veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja LR viešojo administravimo įstatymas, LR advokatūros įstatymas, LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas ir LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2008-03-26 su prašymu kreipėsi į atsakovę prašydamas pateikti informaciją, kokia dalis buvusio savininko V. G. turėtos žemės, esančios Visorių k. (pagal dabartinį susiskirstymą Krivicko g., Vilnius) yra užimta privačių namų valdų, kokių asmenų namų valdos yra buvusio savininko turėtoje žemėje, kada ir kokiais sprendimais jiems buvo suteiktos esančios namų valdos ir kada jos buvo privatizuotos (b. l. 7). Prašyme nurodė, kad atstovauja F. G. interesus dėl nuosavybės teisų atkūrimo į buvusio savininko V. G. turėtą žemę, kad į pareiškėjo 2007-12-10 paklausimą dėl galimybės susigrąžinti turėtą žemę natūra, 2008-01-22 raštu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius informavo jį, jog minėtos žemės nėra galimybės susigrąžinti natūra, nes ji yra užimta privačių namų valdų žemės sklypais bei patenka į valstybinės reikšmės miško plotą. Taip pat prašė pateikti pareiškėjo prašomą informaciją patvirtinančius dokumentus ir planinę medžiagą (b. l. 23). Prie prašymo pridėjo 2007-08-21 sudarytą su F. G. atstovavimo sutartį (b. l. 24). Atsakovė atsakydama į pareiškėjo 2008-03-26 prašymą, 2008-04-30 raštu Nr. S19-197 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ atsisakė pareiškėjui pateikti jo prašomą informaciją (b. l. 8). Atsakovė atsisakymą grindė LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 str. 1 d., t. y. kad vadovaujantis šia teisės norma, pareiškėjas turi teisę gauti privačią informaciją apie save, kad įstatyme nėra numatyta galimybė teikti privačią informaciją apie asmenį tretiesiems asmenims, todėl negali pateikti informacijos, kokių asmenų privačių namų valdų žemės sklypai yra V. G. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje (b. l. 22).

Advokatų veiklos sąlygas bei tvarką reglamentuoja LR advokatūros įstatymas. Remiantis LR advokatūros įstatymo 44 str. 1 d., advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Iš nurodytos teisės normos turinio matyti, kad ji įpareigoja advokatą pateikti atsakovei duomenis, patvirtinančius jo prašomos informacijos ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad advokatas atsakovei kartu su prašymu pateikė ir atstovavimo sutartį, sudarytą su F. G., dėl teisinės pagalbos teikimo siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę (b. l. 24), ir nurodė prašomos informacijos ryšį su šiam asmeniui teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Kolegijos nuomone, anksčiau minėtos teisės normos reikalavimą pareiškėjas visiškai įvykdė.

Informacijos gavimo iš valstybės institucijų sąlygas ir tvarką reglamentuoja LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Šio įstatymo 1 str. 1 d. nurodyta, kad įstatymas užtikrina asmens teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Pareiškėjas, norėdamas gauti iš įstaigos informaciją, pateikia prašymą, kuriame nurodo, kokią informaciją ar dokumentą pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir duomenis ryšiui palaikyti. Jeigu dėl informacijos kreipiasi pareiškėjo atstovas, nurodoma atstovo vardas, pavardė, adresas, atstovavimą liudijantis dokumentas bei pareiškėjas, kurio vardu jis kreipiasi (LR teisės gauti informaciją įstatymo 12 str. 1 d.). Pagal to paties straipsnio 5 d., įstaiga, nustačiusi, kad prašyme nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra netiksli, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos kreipiasi į pareiškėją, kad šis patikslintų prašymą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovę, suformulavo prašomos pateikti informacijos esmę, nurodė įstatymo reikalaujamus duomenis apie save ir savo atstovaujamą asmenį. Atsakovė į pareiškėją prašymo patikslinimo klausimu nesikreipė.

Kaip minėta, atsakovė atsisakymą suteikti pareiškėjo prašomą suteikti informaciją grindė LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 str. 1 d., t. y. kad pareiškėjas turi teisę gauti privačią informaciją apie save, kad įstatyme nėra numatyta galimybė teikti privačią informaciją apie asmenį tretiesiems asmenims, todėl negali pateikti informacijos, kokių asmenų privačių namų valdų žemės sklypai yra V. G. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje (b. l. 8)

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 str. 1 d. yra nustatyta pareiškėjo teisė gauti privačią informaciją apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama. Privačios informacijos sąvoka įtvirtinta minimo įstatymo 2 str. 9 d., tai ypatingi fizinio asmens duomenys, kaip juos nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, informacija apie asmenį ir jo šeimos gyvenimą, su fizinio asmens garbe ir orumu susijusi informacija. Pagal LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 9 d., ypatingi asmens duomenys – tai duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą. Kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas iš atsakovės neprašė informacijos, susijusios su ypatingais V. G. ar kitų asmenų duomenimis, bei kitokios informacijos, nurodytos LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 str. 9 d.

Apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad advokato prašyta pateikti informacija nuosavybės teisių atkūrimo į V. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę klausimais negali būti laikoma privačia informacija LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo prasme, todėl šiuo atveju LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 str. 1 d. nuostatos yra netaikytinos.

Remiantis LR viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. ir to paties straipsnio 2 d., viena iš teikiamų administracinių paslaugų yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto turimos informacijos teikimas asmenims. Administracines paslaugas teikia tik viešojo administravimo subjektai.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinta įstaigų pareiga teikti pareiškėjams informaciją. Visa informacija apie įstaigos veiklą, vykdant teisės aktais pavestas funkcijas, turi būti visiems prieinama ir teikiama neatlygintinai (LR teisės gauti informaciją įstatymo 6 str. 2 d.). Atsisakyti suteikti informaciją galima tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Atvejai, kada įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, nustatyti šio įstatymo 16 str., t.y. prašymas, pateiktas nesilaikant šio įstatymo nustatytų reikalavimų, įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens rašytiniu pavedimu ar rezoliucija gali būti netenkinamas; įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu: 1) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 2) prašymo turinys yra nekonkretus; 3) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos; 4) prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; tokiu atveju įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos nurodo pareiškėjui jos paskelbimo šaltinį; 5) įstaiga tam tikros informacijos rinkimą ir tvarkymą nutraukia pasikeitus įstaigos funkcijoms. Jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją dėl to, kad į prašomą informaciją trečiosios šalys turi autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises, nurodomas asmuo, kuriam priklauso autorių, gretutinės ar duomenų bazės gamintojo (sui generis) teisės, jeigu tas asmuo žinomas. Kolegija, remdamasi aptartu įstatymo 16 str. ir ištirtais bylos įrodymais, konstatuoja, kad atsakovės atsisakyme suteikti pareiškėjui prašomą informaciją nėra šiame straipsnyje nurodytų pagrindų.

Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija, sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti jo prašomą informaciją, todėl ji įpareigotina tai atlikti. Pareiškėjo skundas tenkintinas (LR ABTĮ 88 str. 2 p.).

Teismui patenkinus pareiškėjo skundą, jo prašymas priteisti iš atsakovės bylos vedimo išlaidas pareiškėjo naudai LR ABTĮ 44 str.1 d. pagrindu tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis LR ABTĮ 44 str. 2 d., kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu ir kt.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 3). Todėl, vadovaujantis LR ABTĮ 44 str. 2 d., pareiškėjo prašymas priteisti 100 Lt už žyminio mokesčio sumokėjimą tenkintinas. Iš atsakovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareiškėjo naudai priteistinas 100 Lt sumokėtas žyminis mokestis.

Pagal LR ABTĮ 44 str. 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas teismo posėdyje prašė priteisti 500 Lt atstovavimo išlaidų, tačiau pareikšdamas tokį prašymą LR ABTĮ 45 str. 1 d. nustatyta tvarka nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjo prašymas šioje dalyje netenkintinas. Pareiškėjui išaiškintina, kad LR ABTĮ 45 str. 1 d. nuostatos suinteresuotai šaliai suteikia teisę paduoti teismui prašymą dėl išlaidų atlyginimo ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl nurodyti pareiškėjo prašymo dėl išlaidų atlyginimo trūkumai nesudaro jam kliūčių pakartotinai, įstatymo nustatytu terminu, kreiptis į teismą dėl išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR ABTĮ 44 str. 1 ir 6 d., 45 str. 1 d., 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str., kolegija

nusprendė:

pareiškėjo P. B. skundą patenkinti.

Įpareigoti atsakovę Vilniaus apskrities viršininko administraciją pateikti advokatui P. B. jo 2008-03-26 prašyme Vilniaus apskrities viršininko administracijai nurodytą informaciją nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. G. (V. G.) turėtos žemės, esančios Visorių k. (pagal dabartinį susiskirstymą Krivicko g., Vilnius) klausimais.

Priteisti pareiškėjo P. B. naudai iš atsakovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos 100 Lt sumokėtą žyminį mokestį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.