- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- 1S-4-497/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas
- Nuteistasis
- R. P.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Mačionytės ir Vitalijos Norkūnaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 59-204, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.1 Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 2 d. 3 p. ir 140 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. 1 p., 64¹ straipsniu jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi bausmės vykdymas panaikintas ir R. P. pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
1.2. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 187 str. 1 d. ir 178 str. 1d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p. 2 p., 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė - laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką nurodyta įskaityti laikino sulaikymo laiką ir bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį.
1.3. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 64¹ str., paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką nurodyta įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendį bei laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.
1.4. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 64¹ str., nuspręsta paskirti 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką nurodyta įskaityti bausmę, atliktą pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendį.
3. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi atliktas bausmių subendrinimas ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., prie Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos - 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėta Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis (8 mėnesiai) ir nutarta R. P. paskirti galutinę bausmę – 2 metus ir 4 mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką nurodyta įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendį.
4. Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. spalio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. vasario 5 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis faktiškai atliko 2018 m. liepos 15 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. spalio 25 d. (komisijos posėdis) – 1 metai 3 mėnesiai 11 dienų.
5. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2018 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 59-204 (toliau – Komisijos nutarimas) atsisakyta taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijos nutarimą apskundė teismui.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė. Išanalizavęs pateiktą medžiagą ir skundo argumentus, teismas padarė išvadą, kad R. P. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, paskirtos bausmės ir kitos teisinės elgesio korekcijos priemonės jo asmenybei neturėjo teigiamos įtakos, jis veikiau linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms, visuotinai pripažįstamoms normoms, išreiškė neigiamas nuostatas į priežiūrą ar apribojimus. R. P. dar neparodė dedąs pakankamai pastangų dėl ypatingai korekcijos reikalaujančių probleminių jo elgesio sričių – neužbaigė Agresijos ir autoagresijos valdymo programos, nedalyvavo psichoedukacinėje programoje „Įžanginė grupė“, skirtoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, netęsia nuoseklaus dalyvavimo AA susirinkimuose. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad nuteistasis tinkamai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atitinka vieną iš būtinų įstatymo leidėjo suformuluotų lygtinio paleidimo kriterijų. Nuteistajam būtina spręsti ir emocinės gerovės problemas, kurios glaudžiai siejasi su jo nusikalstamu elgesiu, kol kas emocinis fonas neleidžia spręsti, jog jis pasiruošęs produktyviems visuomeniniams santykiams. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. P. darbiniai laikotarpiai nebuvo stabilūs, jis yra teistas ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus, turi menką išsilavinimą ir šios aplinkybės, vertinant jas su tokiomis emocinės gerovės problemomis, kaip kad negebėjimas brandžiai pasirūpinti savimi, sunkumas spręsti kylančias problemas, teismui dar kėlė pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje įsitvirtinti legalioje darbo rinkoje ir atsisakyti lengvesnių, taip pat ir neteisėtų pragyvenimo šaltinių. Nuteistojo išreikštas noras keistis, kaltės pripažinimas, pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, nenutrūkę ir puoselėjami socialiniai ryšiai, kitos, jį veikiau teigiamai apibūdinančios aplinkybės, išplaukiančios tiek iš Socialinio tyrimo išvados, tiek iš Komisijos nutarimo (nuteistasis šiuo atveju nepagrįstai teigė, jog Komisijai pateikti vien jį neigiamai apibūdinantys faktai), bendroje visumoje neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad R. P. dar nepakankamai pasiruošęs grįžti į visuomenę, juolab kad jis ne visiškai atitinka ir formaliuosius kriterijus. Be to, R. P. neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis dar palyginti didelė, nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju, neatitiktų teisingumo principo bei visuomenės intereso, kartu sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, nebuvo pagrindo.
Šalies argumentai
7. Skundu aukštesniajam teismui nuteistasis R. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – R. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad:
6.1. Teismas visiškai nevertino byloje surinktų įrodymų, kurie patvirtina, jog R. P. turėtų būti paleistas į laisvę anksčiau laiko. Liko neįvertintos ir nuteistojo pastangos resocializuotis. Tokiu būdu teismas, vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje surinktus duomenis, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus, bei materialiąsias bausmių vykdymo kodekso normas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis yra nuteistas ir atlieka bausmę, o taip pat teistumų skaičius ir praeityje padarytų nusikaltimų, kai neatlikta bausmės dalis jokiu būdu negali būti vertinamos, sprendžiant šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jau vien dėl to, kad šios aplinkybės buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
6.2. Iš nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu yra akivaizdu, kad nuteistasis gailisi padaryto nusikaltimo, kiek įmanydamas stengiasi savo geru elgesiu ir stropiu darbu įmonėje „Mūsų amatai“ staliaus pareigose įrodyti, kad jis pasitaisė ir likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, ženkliai sumažėjusi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Nuteistojo artimieji taip pat pateikė prašymus teismui, į kuriuos jis visiškai neatsižvelgė. Nuteistasis nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose. Dalyvavo nuteistųjų adaptacijos programoje. Dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo. Nėra įrodymų, kad jis yra susijęs su kriminaline subkultūra, nuteistasis nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių. Remiantis pažeidimu, ankstesniu elgesiu ar požiūriu, išreikštu apklausos metu, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų, turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba, atžvilgiu, pozityviai nusiteikęs. Šias aplinkybes patvirtina vien tai, kad dirba, darbas nėra svetimas. Nuteistasis nesikeikia. Negyvena lokaliniame sektoriuje, kuris pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintas, kaip sektorius, kuriame yra laikomasi tokių tradicijų, nerodo lyderystės apraiškų, dėl nusikaltimo padarymo prisipažįsta ir gailisi. Nuteistasis tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, pataisos įstaigos personalu, vengia destruktyvių grupių, užsiima veikla, kuri nėra susijusi su nusikalstamumu, kitokių duomenų nėra nustatyta. Nėra jokių duomenų, kad užsiimtų kokia nors neteisėta veikla, savo elgesiu darytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Teismas neįvertino nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
6.4. Teismo nutartis yra Komisijos vertinimo imitacija, nes iš esmės visos nutartys yra šabloninės, visiems nuteistiesiems yra atkartojami iš esmės tie patys argumentai, kad lygtinio paleidimo teisė yra formali, teorinė galimybė, nutartyje yra siekiama atrasti ne teigiamas nuteistojo savybes, o neigiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija, turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui, ir ši peržiūra turi būti atliekama, taikant pakankamas procesines garantijas. Tiek, kiek tai svarbu, kad nuteistasis žinotų, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę, ir kokiomis sąlygomis tai galėtų įvykti, gali dar būti reikalaujama pateikti sprendimo motyvus.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. P. skundas atmetamas.
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
10. Iš 2018 m. spalio 16 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. P. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 74 balai, o ne žema. Net 29 balus pakartotinio R. P. nusikalstamo elgesio rizikos bendro balo sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Nuteistojo asmens bylos duomenys tvirtina, kad R. P. elgesys laisvės atėmimo bausmės metu rodo tam tikrą teigiamą nuteistojo elgesio pokytį - jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšius su sūnumi, sugyventine bei motina, moka išlaikymą vaikui, bausmę atlieka paprastoje grupėje, dalyvauja įvairiose socialinėse programose, nuteistasis pataisos namuose dirba, išreiškia siekį dirbti ir išėjus į laisvę, darbui motyvuotas, dėl nuteistojo darbo kokybės nusiskundimų negauta, laikosi pataisos įstaigos vidaus drausmės, nuteistasis reiškia norą keistis, pripažįsta kaltę, supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi būtinumą, turi pozityvias nuostatos, teigiamus ateities lūkesčius – visa tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes liudija ne tik jo pareigos tinkamai atlikti bausmę vykdymą, bet ir pastangas susikurti sąlygas sėkmingai reintegracijai į visuomenę. Tačiau šios pastangos, kolegijos vertinimu, visgi nėra pakankamos.
11. Nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nors nuteistasis deklaruoja motyvaciją keistis gerąja linkme, tačiau jam sunkiai sekasi mokytis iš ankstesnių klaidų, identifikuoti problemas ir rasti jų sprendimo būdą, ankstesni teistumai (teistas devynis kartus) išlieka dideliu kriminogeniniu veiksniu. Nuteistojo nusikalstamą elgesį įtakojo alkoholio vartojimas, kriminalinėje patirtyje yra impulsyvaus smurto panaudojimo atvejų. Nors nuteistasis savo priklausomybės nuo alkoholio neneigia, išreiškia siekį jos atsikratyti, elgesį (ir smurtinį) keisti, bausmės atlikimo vietoje alkoholio vartojimo atvejų ar impulsyvaus elgesio atvejų nefiksuota, visgi R. P. neparodė dedąs pakankamai pastangų dėl minėtų ypatingai korekcijos reikalaujančių probleminių jo elgesio sričių – netęsia nuoseklaus dalyvavimo AA susirinkimuose, neužbaigė Agresijos ir autoagresijos valdymo programos, nedalyvavo psichoedukacinėje programoje „Įžanginė grupė“, skirtoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims. Minėtoms probleminėms elgesio sritims nuteistasis turi skirti ypatingą dėmesį ir stengtis aiškiai įsisavinti esamas problemas bei atsakingai dalyvauti pataisos namų organizuojamose korekcijos priemonėse, kadangi ypatingą reikšmę turi tai, jog paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, R. P. grįžtų gyventi į sugyventinės namus, prieš kurią taip pat yra panaudojęs smurtą ir už tai nuteistas, ten pat gyvena ir jų mažametis vaikas. Taigi šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad R. P. tinkamai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atitinka vieną iš būtinų įstatymo leidėjo suformuluotų lygtinio paleidimo kriterijų, ką taip pat konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
12. Kolegija daro išvadą, jog nuteistojo išreikštas noras keistis, kaltės pripažinimas, pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, nenutrūkę ir puoselėjami socialiniai ryšiai neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad R. P. dar nepakankamai pasiruošęs grįžti į visuomenę, juolab kad jis dar ne visiškai atitinka ir formaliuosius (būtinuosius) kriterijus. Visa tai kolegijai sudaro pagrindą konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nėra pasirengęs, net ir probuojamas ir būdamas intensyvioje priežiūroje, laisvėje veikti teisėtu būdu. R. P. nepakankamos pastangos keisti problemines jo elgesio sritis, patiriami sunkumai mokinantis iš ankstesnių klaidų, identifikuojant problemas ir randant jų sprendimo būdus, leidžia daryti išvadą, kad R. P. lygtinis paleidimas šiuo metu dar būtų per ankstyvas.
13. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas labai išsamiai ir detaliai įvertino R. P. pastangas resocializuotis, motyvuotai nurodė, kodėl šios pastangos nelaikytinos pakankamomis. Iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo artimųjų prašymuose nurodytos aplinkybės, tačiau jos nepakeitė apylinkės teismo nuomonės dėl to, jog Komisija priėmė tinkama sprendimą R. P. atžvilgiu. Aukštesnysis teismas, įvertinęs ir jam apteiktuose nuteistojo sugyventinės bei motinos prašymuose nurodytas aplinkybes, taip pat neturi pagrindo daryti kitokią nei apylinkės teismas išvadą. Galima tik pritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nuteistasis, būdamas sąmoningas asmuo, pats laiku neįvertino galimų neigiamų pasekmių savo artimiesiems, darydamas įstatymo leidėjo uždraustas veikas, ir yra tik jis pats atsakingas už tai, kad šiuo metu negali dalyvauti savo artimųjų gyvenime laisvėje.
14. Taigi skundžiamoje nutartyje aptartos bei aukštesniojo teismo dar kartą įvertintos aplinkybės kolegijai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinai paleidus R. P. nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl R. P. skundą atmeta, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį palieka galioti nepakeistą, nes ji yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo R. P. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.