Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-08-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-329-865/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-22
Bylos Nr.
II-329-865/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01576-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Nukentėjusysis
I. P.
Pažeidėjas
A. M.
Advokatai
Dainius Dargevičius
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-329-865/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01576-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. M., jo gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui, nukentėjusiajai I. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. V. 2019 m. vasario 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-425-2019, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja A. V. 2019 m. vasario 25 d., priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-425-2019, kuriuo jam už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje, pasireiškusio tuo, kad 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 20.50 val. A. M. šuo anglų buldogas mišrūnas vardu Elizabeth bėgiojo vienas palaidas kieme, adresu Savanorių per. 11A, Vilniuje ir pribėgęs prie I. P. ir jos pavadėliu vedžiojamo papilono veislės šuns, pastarąjį pagrėbė dantimis, tuo padarant jam turtinę žalą, padarymą, paskyrė administracinę nuobaudą – 200 EUR dydžio baudą. Taip pat A. M. įpareigotas atlyginti I. P. 12 eurų sumą, turtiniai žalai atlyginti.

Šalies argumentai

A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį nutraukti. Pareiškėjas nurodo, jog su nutarimu nesutinka, kadangi jis neteisėtas, nepagrįstas paremtas prielaidomis, tad turi būti šalinamas iš formuojamos jurisprudencijos per teismų sprendimų peržiūrą apeliacine tvarka. Nutarimas priimtas tik formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus bylos aplinkybių ir neatsižvelgiant į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą, bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką. Nesutikdami su tokiu priimtu nutarimu, žemiau pateikia teisinius ir faktinius argumentus dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo. A. M. nurodo sekančius teisinius ir faktinius skundo argumentus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, nes konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį nusižengimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka ir kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinu to asmens kaltės įrodymu. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. ANK 346 straipsnio 4 dalyje yra numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį - tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį - veiksmus. Administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Asmeniui, kurį yra norima traukti administracinėn atsakomybėn, negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, t. y. jam negali būti perkeliama įrodinėjimo, jog jis nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo, našta. Administracinio nutarimo duomenimis nustatyta, kad neva A. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, yra grindžiama išskirtinai neva nukentėjusiosios paaiškinimais ir UAB „Keturios pėdutės“ išrašu iš ligos istorijos. Tai yra administracinių nusižengimo protokolas surašytas vadovaujantis suinteresuoto asmens paaiškinimais. Be to, nesurinkti objektyvūs duomenys apklausiant liudytojus. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, kaip jau nurodoma ir aukščiau yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, kuris suponuoja, jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Vilniaus AVPK apklausė neva nukentėjusiąją ir jos dukrą, kurios nurodė, jog neva A. M. šuo antra karta užpuolė jų papilonų veislės šunį. Dar daugiau, pačios nukentėjusiosios parodymai negali būti laikomi patikimais, kadangi asmuo galimai tyčia apkalba A. M. dėl nesibaigiančių tarpusavio konfliktų. A. M. žmona A. M. yra Savanorių pr. 11, Vilnius namo pirmininkė, kuri stropiai prižiūri namo kieme esančių automobilių parkavimą ir nuolat praneša policijos pareigūnams duomenis apie ne vietoje laikomus automobilius. To pasėkoje, kaimynai iš Savanorių pr. 11A namo nuolatos reiškia nepasitenkinimą ir persekioja ne tik A. M., tačiau ir jos šeimą (3 mažamečiai vaikai), stengdamiesi pakenkti t. y. gatvėje kabindami skelbimus ir t.t. Teismo atkreiptinas, jog būtent P. šeima rašo pareiškimus ir kabina skelbimus susijusius su A. M. šeima, tad galima daryti išvadą, jog jų parodymai yra šališki ir jų teisėtumas turėtų būti vertintinas visų kitų byloje esančių duomenų kontekste. Papildomai pažymi, jog A. M. administracine tvarka nebaustas ir neteistas, tad atsižvelgiant į A. M. asmenybę, daryti kategoriškos išvados, jog jis tyčia paleido (be priežiūros) šunį į lauką - negali, juolab kai protokole yra užfiksuoti tik pačios neva nukentėjusiosios parodymai ir UAB „Keturios pėdutės“ išrašas, jog šuo šlubuoja. Šių pateiktų duomenų patikimumo, bei kiek tai susiję kaltinimo apimtimi - neįmanoma patikrinti, kadangi bet kuri gydymo įstaiga gali išrašyti tokio pobūdžio pažymą. Tokios pažymos išrašymas per se neduoda pagrindo surašyti administracinių nusižengimų protokolo, nes aptariamo išrašo kontekste, neįmanoma konstatuoti priežastinio ryšio su padaryto nusižengimo pasekmėmis. A. M. neigia, jog jam nuosavybės teise priklausantis šuo - anglų buldogų mišrūnas buvo išbėgęs į lauką ir buvo pribėgęs prie nukentėjusiosios šuns, o juolab galėjo nukentėjusiosios šuniui padaryti kokių nors sužalojimų. Pati nukentėjusioji atvykusiems pareigūnams aiškino, jog šuo puolęs jos papilonų veislės šunį, vis dar bėgioja lauke, tačiau jo nepavyko surasti. Tuomet policijos pareigūnai, patekę į laiptinę (atsirakinę kodines duris) paskambinę į buto duris, nukentėjusiosios minimą anglų buldogą rado namie (nukentėjusioji nurodė adresą). Būtent šios faktinės aplinkybės aiškiai atskleidžia, jog nukentėjusioji sumaišė arba sąmoningai maišo A. M. šunį. A. M. pažymi, jog jo anglų buldogų veislės mišrūnas, laiptinės kodo nežino ir durų atidarinėti nemoka. Susidaro įspūdis, jog tik nukentėjusiosios šunį gaudo A. M. šuo, kai tuo tarpu šuo nėra puolęs kitų namo gyvūnų. Teismo atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo šuo anksčiau jokių problemų nekėlė, nekelia. Atsižvelgiant į anglų buldogo mišrūno fiziologinę žandikaulio būseną, anglų buldogas įkasti ir pašokti, taip kaip nurodo nukentėjusioji - jokių fiziologinių galimybių neturi. Susipažinus su ligos išrašu iš istorijos, tampa akivaizdu, jog apskritai nenustatyta jog šuo būtų kur nors nubraižytas ar yra įkandimo žymės. Pats išrašas iš ligos istorijos kelia labai daug klausimų dėl jo patikimumo t. y. neatitinka įrodymų leistinumo ir sąsajumo kriterijų. Pirmiausiai išraše nenurodomas neva nukentėjusiojo šuns savininkas. Jei jau tikėti neva nukentėjusiosios paaiškinimais, tai šioje byloje nėra įrodyta, jog būtent I. P. yra minėto šuns savininkas ir būtent ji patyrė turtinę žalą, tad kvalifikuoti neva A. M. padarytą pažeidimą pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį ir konstatuoti, jog būtent jai padaryta 12 eurų turtinė žala - negalima. Be to, administracinio nusižengimo byloje visiškai nepateikiama informacija (nepateikta sąskaita), kas t. y. koks asmuo apmokėjo už šuns apžiūrą. Teismo atkreiptinas dėmesys, jog kitoje administracinėje byloje tas pats šuo buvo nurodytas kaip S. P.. Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, jog nors pati nukentėjusioji nurodė, jog jos šuniui įkando (sugriebė dantimis) A. M. šuo, bet išraše iš ligos istorijos nurodoma, jog šuo šlubuoja. T. y. de facto konstatuojama, jog įkandimo žymių ant apžiūrėto šuns nėra, tad daryti išvadą, jog A. M. padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirtina 200 eurų bauda - negalima. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, jog neva nukentėjusiosios šuo apskritai buvo sužalotas būtent tą vakarą. Abejones kelia ir pačios nukentėjusios parodymai nurodyti 2018 m. rugsėjo 9 d. Nukentėjusioji nurodė, jog „Aš norėdama apsaugoti savo šunį, staiga paėmiau jį į glėbį ir iškėliau virš savęs. Agresyviai nusiteikęs šuo šoko į aukštį, jį sučiupo dantimis“. Pagal nukentėjusiosios paaiškinimus galima daryti išvadą, jog šunį iškėlus virš savęs t. y. papilonų veislės šuniui esant dviejų metrų aukštyje, anglų buldogas tiek pašokti ir sučiupti papilonų net fiziologinių galimybių neturi. Teismo atkreiptinas dėmesys, jog įvykis užfiksuotas apie 20:50 val., kai tuo tarpu kreipimosi į UAB “Keturios pėdutės” faktas pagal kasos kvitų yra 12:00 val. t. y. beveik po 15 valandų. Nori pažymėti, jog A. M. negali kilti administracinė atsakomybė dėl svetimo šuns kojos išsinarinimo praėjus 15 valandų po įvykio. Iš to seka, jog priežastinis ryšys po neva kilusių padarinių pernelyg nutolęs, juolab kai kilę padariniai neatitinka faktinių aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios nurodomais paaiškinimais dėl įkandimo. Dar daugiau, policijos pareigūnai vadovaujasi labai keistais išrašo iš ligos istorijos duomenimis ir priima nutarimą A. M. atžvilgiu. Pažymi, jog E. Z. (pareigos neįskaitomos) išraše iš ligos istorijos nurodė, jog šuo “<...> Šiuo metu šlubuoja užpakaline dešine koja. Šios kojos neleidžia liesti, jaučia skausmą. Šuo lauke išėjęs nebeina, jaučia baimę. Toks išrašas iš ligos istorijos neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, kadangi šunį apžiūrėjęs asmuo tokios išvados padaryti objektyviai negali. Kiek A. M. žinoma, nukentėjęs šuo - žmonių kalba nekalba, tad iš kur apžiūrėjusi E. Ž. konstatuoja, jog šuo jaučia skausmą arba jaučia baimę taip ir lieka neaišku. Aukščiau išdėstytos argumentacijos kontekste yra reikalinga apklausti išrašų iš ligos istorijos surašiusį asmenį t. y. E. Ž., bei iš UAB „Keturios pėdutės” išsireikalauti šuns ligos istoriją, kadangi nukentėjusiosios paaiškinimai neatitinka neva padaryto šuns sužalojimo mechanizmo. Be to, susipažinus su ligos istorija, gali paaiškėti ir kiti duomenys patvirtinantys, jog A. M. su šuns šlubavimu net negali būti susijęs.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja A. V. atsiliepime į A. M. skundą prašo šį atmesti kaip nepagrįstą ir nutarimą palikti nepakeistu. Susipažinus su A. M. skunde išdėstytais teiginiais nesutinka ir mano, kad A. M. padarytas administracinis nusižengimas buvo įrodytas administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga. Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrojo PK 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja priimdama nutarimą teisėtai ir pagrįstai įvertino administracinėje byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. A. M. skunde nurodyta aplinkybė, kad 2019-09-09 policijos pareigūnams atvykus į jo butą adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jų auginamas šuo- anglų buldogas buvo namuose, neužginčija fakto, kad šuo iki atvykstant policijos pareigūnams galėjo grįžti į namus (tai patvirtina M. N. gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuris matė, panašų šunį (rudos spalvos, vidutinio kūno sudėjimo, panašus į buldogo veislės šunį) įbėgantį į Savanorių pr. 11 namo jo gyvenamąją laiptinę). Minėtoje laiptinėje tik dvejose butuose laikomi šunys, ir tik vienas, pareiškėjo A. M. šuo yra panašus į buldogo veislės šunį. Kitas laiptinės gyventojų laikomas šuo yra M. Č., cvergšnaucerio veislės šuo. I. P. pareiškime nurodytas aplinkybes pagrindžia prie pareiškimo pateiktas išrašas iš ligos istorijos („... Šiuo metu šlubuoja užpakaline dešine koja. Šios kojos neleidžia liesti, jaučia skausmą. Šuo lauke išvestas nebeina, jaučia baimę“). Tai, kad būtent A. M. auginamas šuo apkandžiojo I. P. auginamą papilono veislės šunį nurodo kartu įvykio metu buvusi, ir kaimynų šunį atpažinusi, I. P. mažametė dukra G. P..

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje A. M. parodė, jog tai kerštas jo šeimai dėl jo sutuoktinės aktyvios veiklos. Galimai P. yra gavęs nuobaudų už automobilio statymą. Jų šuo nieko nėra užpuolęs. 2018-09-09 apie 18-19 val. grįžo į namus, pavedžiojo šunis. Šunis vedžioja kiekvieną atskirai su pavadžiu ir antsnukiu. Tada išvyko žmona, o jis liko su mažamečiais vaikais bei užsirakino duris. Vaikai žaidė savo kambaryje. Jis ilgą laiką užsiiminėjo su šunimis, pastaruosius dresavo, o paskui atsisėdo žiūrėti televizoriaus. Išgirdo skambutį į domofoną. Ten buvo policijos pareigūnai, kurie paprašė įleisti į laiptinę. Po kurio laiko išgirdo skambutį į jo buto duris. Pravėrė duris, laiptinėje buvo tamsu, nes dar neveikė apšvietimas. Jo paprašė išeiti į laiptinę, išėjo, o šunis paliko namie. Paklausė, ar yra anglų buldogo savininkas ar gal augina šunis. Paklausė, ar galės parodyti. Iš karto P. pradėjo ant jo šaukti, kad jo šuo dabar bėgioja lauke ir puldinėja žmones. Atsakė, kad jo šunys šiuo metu yra namuose. Išvedė parodyti šuniuką. Tada P. užsipuolė, kad anksčiau jo šuo valgė šunis, o dabar jau ir žmones. Pasakė jis, kad vyksta kažkokia provokacija ir buvo jis paprašytas išvesti šunį į lauką atpažinimui. Išėjo į kiemą. Jau buvo ganėtinai tamsus metas. Pareigūnai kažką pakvietė iš tamsos. Iš tamsos pirma atėjo moteris, kuri paskui pasikvietė ir dukrą. Jos pasakė, kad čia - tas šuo. P. šaukė, kad jo šuo išplėšė jos šuniui gabalą mėsos, o jį nuvijo kaimynas su beisbolo lazda. Jo šuo buvo namuose, nebuvo kraujuotas ir negalėjo iššokti pro langą, nes langai su fiksatoriais. Moteris elgėsi neadekvačiai. Paskui kitą dieną pasiėmė pažymą, kad jo šuo nebuvo sužalotas. Be to pirmadienio rytą apie 08.00 val. P. buvo priėjęs prie jų langų, stovėjo su savo šuniuku, kuris nebuvo sužalotas. P. net negyvena jų name. Jie iš pradžių kaltino kaimyną iš kito namo, kad tai jo šuo užpuolė P. Įvykis buvo rugsėjo 9 d. Pareigūnai berods atvyko 21 val. Atėjo vienas vyriškis su P., o paskui dar viena moteris. Jų namas yra 4-ių aukštų po tris butus. Rugsėjo 9 d. šunys buvo ištisai su juo dieną, o paskui pavedžiojus, visi buvo namuose. Laiko du šunis, kuriuos vedžioja su antsnukiu. Pavedžiojo šunis apie 19 val. ir grįžo į namus. Po pavedžiojimo ir iki policijos atvykimo praėjo maždaug 2 valandos. Daugelis žmonių vedasi savo šunis pro jų kiemą, nes netoli yra Vingio parkas. Mato vedamų labai daug buldogų. Jų name žmonės laiko dauguma mažų veislių šunis. Po įvykio išvedus atpažinimui šunį kieme buvo policijos pareigūnė, I. P. su dukra, kaimynas T. P. Jį kaltino P. P. šaukė, kad jų šuo bėgioja kieme ir puola žmones. Ji nurodė, kad jos šuniui išplėštas didelis gabalas mėsos. Ji nurodė, kad kaimynas, kurio vardo nepaminėjo, jo šunį nuo jų atplėšė beisbolo lazda. Buvo daugiausia priekaištų iš P.. P. paskui jam pasakė, kad buvo neadekvati situacija, kad jis matė ir buvo toje vietoje. Jis nurodė, kad jo atžvilgiu buvo pareikšti absurdiški kaltinimai, kad šuo iššoko pro langą, kad kraujo balos. P. gyvena kitame name. Jo sutuoktinė tą savaitę buvo iškvietusi policiją, nes P. spardė jo šunį. Matyt jis pyko dėl automobilio, nes jo sutuoktinė prižiūri kiemą. Jo sutuoktinė dėl ankstesnio įvykio buvo apkaltinta dėl šuns nepriežiūros ir P. šuns sužalojimo. Tos bylos nagrinėjimas dar vyksta, nes buvo apskųsta. Šuo anglų veislės mišrūnas registruotas jo sutuoktinės vardu. Buvo bylinėjamasi su P. Šuniui visą laiką dedamas antstnukis.

Teismo posėdyje nukentėjusioji I. P. parodė, jog su skundą padavusiu asmeniu nėra susijusi jokiais asmeniniais santykiais. Su dukra nešė jos šiukšlės, pasiėmė kartu ir šunį. Pamatė dideliu greičiu atlekiantį palaidą M. šunį. Suprato, kad tai tas pats šuo, nes jis prieš savaitę buvo užpuolęs jos vyro vedžiojamą šunį. Dukra taip pat iš karto pažino M. šunį, žinojo pastarojo vardą, nes matydavo vedžiojamą kieme, bendravo su M. šunimi. Čiupo ji savo šuniuką į rankas ir laikė glėbyje, nesitikėjo, kad M. šuo puls ir ją. Šuniuką vis kėlė į viršų, nes juos užpuolęs šuo vis šokinėjo bandydamas jį pačiupti. Pajuto ji, kad šuniukas buvo sukabintas dantimis ir pradėjo tekėti kažkoks skystis. Labai išsigando, pradėjo klykti ir šauktis pagalbos. Jos (duomenys neskelbtini) metų dukra, serganti (duomenys neskelbtini) patyrė šoką. Tai tęsėsi keletą minučių, nes šuo nenustojo agresyviai puldinėti. Tikriausiai išgirdęs jos klyksmą pribėgo kaimynas iri iš tvoros išsitraukęs lentigalį ir pradėjo daužyti tą šunį, nes jis tiesiog nuo jos nebuvo atplėšiamas. Ji apie keletą minučių negalėjo pajudėti net kelių metrų. Jei pasisukdavo, tas šuo šokdavo jai iki pečių. Jis buvo apie 40 kg. svorio, o ji sveria šiek tiek virš 50 kg. M. šuo pačiupo jos šuniuką už uodegos taip, kad vos jo neišmetė iš rankų. Tas vyriškis su lenta stipriai atmušė tą šunį ir pamatė kaip tas šuo nubėgo į M. laiptinę, užlipo laiptais ir laukė prie durų. Parnešė savo šuniuką į namus, o vyras iškvietė policiją. Šuniukas buvo visas šlapias todėl jį įkėlė į vonią. Paskui šuniuką paliko vyro priežiūrai ir išbėgo į lauką, suprato, kad neturi mobilaus, norėjo kviesti policiją. Ji tą telefoną tikriausiai pametė, kai stovėjo iškėlusi rankas. Kieme sutiko ją išgelbėjusį vyriškį. Jam padėkojo. Jis taip pat atpažino M. šunį, tačiau paaiškino, kad policijos laukti negali, nes turi spėti į lėktuvą. Jis paliko savo telefoną, tačiau pasakė, kad nenori veltis į teisinius procesus su šiais kaimynais. Tada į lauką išėjo jos vyras su dukra, atvažiavo policija. Jie pareigūnus nuvedė pas M., pareigūnams nurodė, kur gali būti jų šuns užpuolikas. M. viską neigė. Tame pokalbyje dalyvavo ir jos vyras. Jokios abejonės dėl M. šuns nekilo nei jai, nei jos dukrai, nei jos vyrui. Jos vyrą prieš savaitę jau buvo užpuolęs tas pats palaidas šuo. Jokio panašaus į M. šunį jų name nei aplinkiniuose namuose nėra laikoma. Jo šunį tą pačią dieną palaidą jų kieme matė dar kažkoks vyriškis. Su pavadėliu šuo vaikšto tik dabar, o iki įvykio jį yra matę lakstantį po kiemą palaidą. Paskui iš žmonių kalbų suprato, kad konfliktų dėl to šuns jau yra buvę ir anksčiau. Gyventojai nenori apie tai liudyti pareigūnams, nes bijo M. keršto. Dėl parkingo –jie ten niekada nėra statę savo automobilio. Ji pati nevairuoja, į darbą vaikšto pėsčiomis. Šuniukas buvo sužalotas, sužalota koja, buvo sužalotas psichiškai, drebėjo ilgą laiką šlubavo, turėjo išlaidų veterinarui. Jos dukrai buvo padaryta didelė žala ir stresas. Jos dukra dėl to įvykio ne kartą buvo pas mokyklos psichologą, teko vartoti raminamuosius vaistus. Toks kaimyno neatsakingas elgesys sukėlė sveikatos sutrikdymą tiek jai, tiek dukrai. Tai jau antras toks įvykis su jo šunimi. Įvykis nutiko apie 20.30 val. Buvo lengva prietema. Dukrai šiuo metu yra 11-a metų. To ją išgelbėjusio asmens nei telefono numerio, nei vardo ar pavardės nežino. Policija turi jo kontaktus. Jis taip pat matė, kaip M. šuo nubėgo į jo laiptinę. Įvykio metu nieko nebuvo, o atvažiavus policijai atsirado kaimynų. M. šunį be antsnukio matė M., kurio pavardės nežino. Jai pasakė vyras, kad matė kažkoks kaimynas. Ji pati kitą dieną ėjo į gretimą namą ir klausė žmonių, ar niekas negirdėjo jos spiegimo. Keli žmonės girdėjo, bet viena moteris atsisakė liudyti. Kita mergina iš penkto aukšto matė, policija su ja kalbėjosi. Jos šuo sveria tik 2.5 kg ir yra labai ilgo plauko. Jį buvo bandoma jai išplėšti iš rankų pačiupus už kojos su nasrais. Tas skystis tiesiog buvo šlapimas dėl streso. Anksčiau policija buvo nubaudusi M. bauda ir teismas taip pat. Ji nieko nežino, ar sprendimas buvo apskųstas. Duodama parodymus iš dokumento neskaitė. Jos šuniui buvo nustatyti sužalojimai. Šuo buvo nuvestas pas veterinarą, pastarajam buvo suleisti vaistai nuo streso, šuniukas šlubčiojo apie gerą savaitę. Plėštinių žaizdų nebuvo padaryta. Po įvykio daugiau to asmens, kuris daužė M. šunį lentgaliu, nematė, nebendravo. Mano, kad M. šuo gali sverti apie 40 kg. Tai sprendžia iš akies. M. pats to šuns net neišlaiko. 12 Eur. žala yra už apžiūrą, vaistų suleidimą. Buvo apsiribota tik vaistų suleidimu, daugiau jokių gydymo veiksmų atlikta nebuvo. Kalbėjo su vyriškiu vardu M. iš M. laiptinės. Niekas jų anksčiau nėra užpuolęs ir niekada nėra kaltinusi kitų žmonių šuns užpuolimu. Jie buvo du kartus užpulti tik M. šuns. Prieš tai M. buvo išvedęs kitą šunį, o tik paskui atvedė tą buldogą. Mano, kad M. šuo būtent tas, kuris jas užpuolė sveria apie 40 kg. Nežino, ar to bėgiojančio šuns tą vakarą niekas daugiau nebuvo užpultas. Ji atskirtų buldogą nuo 15 kg. sveriančio šuns. Žino šunų veisles. Ji skelbimų nekabino. Tai darė jos vyras, nes jis buvo suinteresuotas, kad nenukentėtų vaikai. Kitą dieną po įvykio nesiartino prie M. šunų ir nefilmavo išlipant iš automobilio. Negali pasakyti, ar taip darė jos dukra. Nežino, ar kitą rytą jos sutuoktinis buvo atsivedęs savo šunį po M. langais. Šuo vedžiojamas kas rytą. Šuo kitą rytą vaikščiojo. Tą vakarą pirmas šuo buvo išvestas kažkoks pilkas, plonesnis, o paskui atvedė tą kitą. Tai nėra apie ką kalbėti. Tai buvo M. šuo. Atvažiavus policijai, kieme jau buvo tamsu. Apšvietimas kieme buvo nuo langų, nes stovėjo prie pat laiptinės. Šuns supainioti negalėjo. Skiria 15 ir 40 kg. sveriančius šunis. Apie šuns svorį sprendžia iš kovos santykio. Yra mačiusi palaidą M. šunį. M. sūnus to šuns neišlaiko už pavadėlio, nes pastarasis labai stiprus. Ant jos šuns nebuvo kandimo žymių. Ji mano, kad šunį paleidžia tyčia vieną. Negalėjo iš streso sumaišyti šunų. Matė, kad policija gerai pažįstama su M.. Ji nematė, kaip policija apklausinėjo žmones, nes bėgo žiūrėti, kaip laikosi jos šuo. Ji buvo užpulta prie savo namo. Nėra siūliusi atlygio kaimynams. Neprašė pasirašyti peticijos prieš M. šunį. Mano, kad tas šuo tyčia paleidžiamas vienas, nes M. reikia būti namuose su vaikais, kol nėra jo žmonos. Tai jis vakare, prietemoje atidaro laiptinės duris ir paleidžia šunį. Nežino, ar kitą šunį išveda pats. Apie kitą šunį sužinojo tik tada, kai jis išvedė ne tą šunį. Šunų sumaišyti negalėjo. Jos dukra žino to šuns vardą, žmonės žino kokie aplink vaikšto šunys. V. B. grįžinėjo namo, pasakė jam, kad jas ką tik užpuolė. Jis ją palydėjo, kol ji paliko šuniuką ir išėjo į lauką, kol atvažiavo policija. Jis įvykio nematė. Jis matė jos būklę.

Teismo posėdyje liudytoja L. G. parodė, jog žino A. M.. Yra kaimynai. Nukentėjusioji jai taip pat kažkur matyta. Ji nieko nežino. Gyvena (duomenys neskelbtini), kitoje laiptinėje nei M. Turi vaikų. Žino, kad kaimynai turi du šunis. Juos mačiusi tik su pavadėliais, nėra mačiusi, kad jie lakstytų be pavadėlių. Tą dieną nieko nematė. Yra namo valdybos narė. M. nėra jos vadovė, nes valdybos nariai negauna atlyginimo. Šunų jų name gyvena apie15-20. M. šunys su jų šunimi bendrauja draugiškai. Užeina pas M. į namus. Nei karto tie šunys nėra jų užpuolę ar apkandžioję.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytojas I. D. parodė, jog (duomenys neskelbtini) gyvena jau seniai. Nei vienas šuo jų kieme nepuola. Negali nieko pasakyti apie 2019-09-09. Tai buvo kažkoks skandalas. Yra buvęs pas M. namuose. Tie šuniukai yra labai geri.

Teismo posėdyje liudytojas P. K. parodė, jog su M., P. nėra susijęs jokiais santykiais. Įvykio neatsimena. Pagarsinus tarnybinį pranešimą, parodė, jog toks įvykis buvo, tačiau detalių negali papasakoti. Tarnybinį pranešimą tvirtina, tačiau daugiau nieko neatsimena. Jis detalių neatsimena. Tokių įvykių yra labai daug. Taip, tuo metu buvo pritemę, buvo tamsu. Jei šuo bute būtų elgęsis agresyviai, tai atsimintų ir viskas būtų nurodyta tarnybiniame pranešime. Neatsimena, ar sunkiai pateko į laiptinę. Jei neklysta, priėmė pareiškimą. Tyrime nedalyvavo. Ji neatsimena, ar namo durys buvo užrakintos ir reikėjo skambinti į domofoną. Tas aplinkybes gal galės patikslinti jos kolegė. Jai atrodo, kad namie dar buvo M. sūnus. Galbūt kažkas ir buvo, kad pradžioje buvo atvestas ne tas šuo, o tik po to jau kitas. Reikėtų klausti kolegės. Abu šunys buvo namuose. Ji neatsakys, ar P. sakė, jog šiuo metu jos šuo bėgioja lauke.

Teismo posėdyje liudytoja G. L. S. parodė, jog su M., P. nėra susijusi jokiais santykiais. Įvykį šiek tiek atsimena. Savanorių pr. berods 11 buvo gautas iškvietimas dėl konflikto tarp kaimynų su šunimi. Aiškinosi aplinkybes, vyrais lygtais sakė, jog gal vaikas šunį išleido iš namų. Neatsimena šuns veislės, galėjo būti mažas buldogas. Gal jis ten ir negalėjo išbėgti į lauką. Moteris buvo susijaudinusi ir pasakė, kad tikrai tas šuo buvo lauke ir užpuolė. Pagarsinus tarnybinį pranešimą parodė, jog tarnybinį pranešimą tvirtina. Atsimena, kad moteriai buvo iškviesta GMP, tačiau ji nuo pagalbos atsisakė. Ji lygtais minėjo, kad tai ne pirmas atvejis su šunimi. Jai sunku prisiminti, bet žino, kad šunį išvedė. Neprisimena, kokį iš pradžių išvedė šunį. Jai sunku prisiminti. Neatsimena, ar nukentėjusiosios vyras atpažino šunį ir minėjo, kad tas pats šuo buvo užpuolęs ir anksčiau. Tyrėja turėjo apklausti liudininką. Ne jų kompetencija apklausinėti. Pas M. juos nuvedė ar koks kaimynas, ar P. vyras. Įvykis buvo 2018 m. rugsėjo mėn. Atsiminti smulkmenų jau neįmanoma. Išvestas šuo žmonių nepuldinėjo. Jis sveria ne mažiau gal 20 kg. Šuo užpuolė moterį su šunimi lauke. Matyt kažkas iš kaimynų atidarė lauko duris. Į M. duris jie skambino ir pastarasis jas atidarė. Dėl domofono tiksliai neatsimena, atrodo visos durys buvo uždarytos. Moters buvo susijaudinusi, verkė, sakė, kad ją užpuolė šuo. Jau greitoji pagalba važiavo, tačiau vėliau moteris pagalbos atsisakė. Lygtais kažką pamena, kad moterį su beisbolo lazda nuo šuns apgynė kažkoks vyras. Gali būti, kad kolega kažką fotografavo.

Teismo posėdyje liudytojas V. B. parodė, jog P. yra jo kaimynė, o M. matytas iš matymo. Buvo vakaras, grįžinėjo iš miesto. Kaimynė I. ir jos vyras kaip tik išeidinėjo pro duris. Jie atrodė išsigandę, pasakė, kad juos užpuolė kažkoks šuo kieme. Jis grįžo į namus, pasidėjo daiktus ir išėjo į kiemą pasižiūrėti, kas vyksta. Ten jau vyko kažkoks situacijos aiškinimasis, konfliktas. Kaimynai aiškino, kad M. šuo užpuolė jų šunį, kad I., gelbėdama savo šunį jį laikė rankose, o M. šuo vis puolė. M. aiškino, kad nieko nebuvo ir šuo buvo vedžiojamas su pavadžiu. Paskui atvažiavo policija, užsirašė asmenų duomenis. Kieme dar buvo kažkoks vyras žaidimų aikštelėje, kuris kaip suprato, matė tą visą situaciją. Paskui natūraliai pradėjo rinktis žmonės. Jie kalbėjo, kad kažkas yra matę tą paleistą šunį. Jis asmeniškai to šuns matęs nėra, nes matyt nesutampa vedžiojimų laikai. Grįžęs iš miesto kaimynę pamatė laiptinėje ar tai prie lifto, ar tarpduryje. Jis grįžinėjo, o jie išeidinėjo. Paskui pamatė ir kaimynės vyrą, ten buvo kažkoks judėjimas: ar jie šunį nešė atgal ir paskui vėl į lauką. Jis negali tvirtinti, ar kaimynės šunį matė tą vakarą. Kaimynų dukrą pamatė jau vėliau kieme, dėl laiptinės, ar ją ten matė, jis neatsimena. Tuo metu nebuvo labai tamsu. Taip, yra žibintai, yra šviesa nuo langų iš butų. Nebuvo aklina tamsa. Negali labai tiksliai atsiminti tos situacijos, kai M. šuo buvo išvedamas iš laiptinės. Jam atrodo pirma buvo išėjęs žmogus be šuns, neatsimena, ar buvo kitas šuo, ar nebuvo. Užpuolimo nematė. Girdėjo, kad žmonės kalbėjo, jog M. buldogas vienas laksto kieme. Taip kalbėjo kiti žmonės su šunimis, kurie ten buvo sustoję. Išvestas šuo nebuvo agresyvus, buvo laikomas už pavadžio. Jis su M. nesusiduria. Gal tą buldogą ir yra kada matęs. Jų kiemas yra iš visai kitos pusės, t.y., iš Konarskio g. Tuo kiemu naudojasi todėl, kad ten yra šiukšlių konteineriai. Daugiau tuo kiemu nesinaudoja, nes jų išvažiavimas iš Konarskio g. pusės. Kieme yra žibintai, medžiai, kurie gal kažkiek ir užstoja šviesą, tačiau viskas matosi iš esmės. Kiek prisimena, nukentėjusioji pasakojo, jog M. šuo įkando jos šuniui, pastaroji savo šunį bandė pakelti į orą, tačiau ant jos šoko buldogas ir bandė pasiekti jos šunį. Jis neprisimena, kad I. būtų minėjus, kad jai būtų įkandę. Kiek atsimena, kaimynai vedžiojo šunį ir juos užpuolė buldogas. Jis pirma grįžo į savo butą, pasidėjo daiktus, o tada nusileido į kiemą. Laiptinėje berods nepasakojo koks šuo užpuolė. Berods kieme kaimynai apie įvykį papasakojo plačiau. Kiek atsimena, kai išėjo į kiemą, M. lauke su šunimi dar nebuvo. Prisimena tą momentą, kai M. išvedė šunį. Tą šunį reikėjo laikyti. Jis aktyvus šuo, bet negali pasakyti, ar pastarasis yra agresyviai aktyvus. Tas buldogas sveria gal 15-20 kg. Laiptinės durys buvo berods uždarytos.

Teismo posėdyje liudytoja E. Ž. parodė, jog P. matyta, nes jie su šuniuku lankosi klinikoje. P. šuo yra jų pacientas. Rugpjūčio 31 d. į kliniką atėjo klientė su savo šuniuku ant rankų. Sakė, kad užpuolė šuo. Šuniukas buvo išsigandęs, nenorėjo lipti ant žemės. Antru atveju panašiai, tačiau ten buvo sugriebta užpakalinė dalis. Antrą kartą su šuniuku P. atvyko rugsėjo 10 d., valandos nepasakys. Ji dirba nuo 10.00-14.00 val. Tai ji galėjo atvykti tame tarpe. Buvo surinkta ananmnezė iš šeimininkės pasakojimo. Kiek atsimena, šuniukui buvo griebta užpakalinė dalis. Šuniui buvo suleisti vaistai, nes jis neleido liestis, buvo skausminga. Įkandimo žymių nebuvo, rentgeno tyrimas nedarytas. Gali būti, kad P. šuniui kerpa nagus. Tai buvo seniai, turi daug žmonių. Šuo neleidžia liestis, bando priešintis, bando atitraukti kojytę, drebulys, susigūžimas. Tai rodo skausmą. Ji tikrai neatsimena, kad būtų kirpusi nagus, nes šunų pilna. Yra renkama anamnezė, kurią pateikia šeimininkas. Ji negali 100 proc. tvirtinti, kad buvo įkandimo žymės. Vadovaujuosi tuo, be to apžiūrint ta vieta buvo skausminga. Šunį kastravo tikrai ne prieš mėnesį, o seniau. Nėra nei veisėja, nei kinologė tad negali atsakyti, ar kastruotą šunį galima vesti į parodas. Šuniukui buvo leidžiami vaistai, kainavo apžiūra. Po to buvo išrašyti raminamieji. Ne visiems šunims elgesys po kastracijos pasikeičia. Tai individualu. Vizualių požymių dėl sugriebimo už letenos ji negali įvardinti. Tai žino iš šeimininkės pasakojimo. Šuo į kliniką buvo atneštas ant rankų. Jų klinikoje nedirba tokia moteris, kuri augina mažą šnaucerį. Ji visko tiksliai neatsimena. Anamnezė buvo surinkta iš šeimininkės. Šuo buvo strese, jam buvo skausminga, nebandė jo versti vaikščioti. Kai ateidavo į kliniką anksčiau, šuniukas ateidavo pats. Vaistų suleidimas - 1 Eur., apžiūra – 11 Eur, (buvo paimta minimali suma), dabar -20 Eur. Ant čekio yra data.

Teismo posėdyje liudytojas S. P. parodė, jog I. P. yra jo sutuoktinė, o M. pažįsta nuo tada, kai susidūrė su jo šunimi. Tą rugsėjo 10 d. vakarą buvo jis namuose. Žmona su dukra išnešė šiukšles ir kartu su savimi pasiėmė šuniuką. Po kažkiek laiko išgirdo skambutį į laiptinės duris, klykė jų dukra, buvo minimas šuo. Jos atėjo ir trumpai pasakė, kad šuo buvo užpultas. Dukra buvo šoko būsenos, negalėjo pasakyti, kas įvyko. Paskui suprato, kad buvo užpultas jų šuo su žmona. Pirma įsitikino, kad dukrai viskas gerai ir išėjo į kiemą. Iš sutuoktinės pasakojimo suprato, kad tai galėjo būti tas pats šuo, kuris prieš savaitę užpuolė ir jį, bevedžiojantį šunį. Netrukus atvyko pareigūnai. Dukra juos nuvedė į laiptinę, esančią Savanorių 11, kur gyvena M.. M. aiškino, kad jo šuo užpulti negalėjo, nes pastarasis buvo namuose. Pareigūnai paprašė M., kad pastarasis išvestų savo šunį į lauką. Iš pradžių M. pasirodė su vienu šunimi, o paskui išėjo jau su tuo - kitu šunimi. Žmona atpažino ir jis atpažino, kad tai tas pats šuo, kuris prieš savaitę užpuolė jį ir jo šunį. Susirinko daugiau žmonių, vyko konflikto aiškinimasis. M. visą laiką neigė, kad tai galėjo būti jo šuo. Rugsėjo 10 d. matė tą patį šunį, kuris anksčiau buvo užpuolęs ir jį. Atėjus į namus, šuo buvo nejudantis, atrodė akivaizdžiai nukentėjęs, šlapias nuo kažkokio skysčio. Iš pradžių kilo įtarimas, kad jis galėjo buvo perkąstas, tad paskambino budinčiam veterinarui. Šuo buvo vonioje nuplautas, buvo ieškoma atvirų žaidų. Jis vizualiai atrodė kaip primuštas, nepakeliantis galvos ir tuo metu nevaikščiojo. Jį nunešė į vonią, kad nuplautų skystį, jo nečiupinėjo. Žmona pasakė, kad juos užpuolė M. šuo. Ji juos jau žinojo, nes buvo dar ankstesnis užpuolimas prieš savaitę. Žmona įsidėmėjo M. šunį. Nežinojo, kur gyvena M., tačiau dukra parodė jam ir pareigūnams. Dukra ir M. sūnus bendrauja. Tikrai buvo šviesu, nes įvykio vietoje yra šviesu. Prie laiptinės, prie įvažiavimo į parkingą yra šviesu, nes šviesa yra nuo apšvietimo ir buto langų. Tikrai buvo galima matyti ir atskirti šuns veislę. Jis nežino, ką pirmą kartą užpuolus, darė M. Žino, kad jos šuo užpuolė jį ir jos tuo metu šalia nebuvo. Ji priėjo po kažkiek laiko. Kiek supranta, šuo yra M. šeimos. Jis kalbėjo apie butą, kad kai įbėgo į butą, matėsi, kad tai yra skystis. (duomenys neskelbtini) sergantis vaikas buvo priverstas matyti, kaip beveik kovinis šuo puola jos motiną ir šunį. Dukrai buvo šokas, pastaroji net negalėjo pajudėti. Kol grįžo žmona su dukra ir atvažiavo pareigūnai praėjo atitinkamas laiko tarpas. Tai buvo ne kelios minutės, nes pareigūnai iš karto neatvažiavo. Neatsimena, kiek tiksliai praėjo iki to laiko, kai dukra išėjo į kiemą. Vaikus laisvalaikiu treniruoja ir supranta, kokios vaikams gali kilti traumos, kai pastarieji išgąsdinami. Antrą kartą savaitės laikotarpyje įvyksta užpuolimas, tad užkabino plakatus. Neatsakys, ar ruošėsi iš anksto šiam įvykiui. Kai išėjo į lauką - lauke buvo šviesu. Koridorius nėra laukas ir ten reikia uždegti šviesą. Jis neprisimena, ką tuo metu, atėjęs pas M. pasakė. Jei užfiksuota, vadinasi, taip ir pasakė. Kai pamatė šunį, suprato, kad tai – tas pats šuo. Negali pasakyti, ar M. šuo vizgino uodegą. Jis buvo laikomas už pavadėlio, tad teoriškai jis jo užpulti negalėjo. Jo šuo nepuldinėjo. Dar prieš šį įvykį yra matęs, kaip M. šuo lauke bėgioja be pavadėlio. Jis nežino, kada žmonės vedžioja savo šunis, nes jų neseka. M. šunį atpažino tada, kai jis buvo išvestas iš laiptinės. Jis jau vieną kartą buvo užpuolęs jo šunį. Jis neprisimena, ką darė sekančią dieną po šio įvykio. Gali būti, kad šunį išnešė atlikti gamtinių reikalų. Negali pasakyti, ar tai buvo 7 ar 8 val. ryto. Kai buvo pirmas užpuolimas - buvo du jaunuoliai, kurie atsitiktinai buvo žaidimų aikštelėje. Skundas buvo atmestas ir paliktas galioti policijos nutarimas. Jis daugiau informacijos neturi.

Teismo posėdyje liudytoja Š. K. parodė, jog su M., P. nesieja jokie santykiais, asmenys matyti. Sėdėdama kambaryje išgirdo šauksmus. Tie garsai vis kartojosi. Pasižiūrėjo pro langą, pamatė, kad moteris po jos langais bando išsisukti nuo šuns ir rėkia. Šalia stovėjo mergaitė, kuri nieko nedarė, nes gal buvo išsigandusi. Veiksmas persikėlė link požeminės aikštelės. Pamatė, kad atbėga vyras su pagaliu ir tą šunį nuvijo. Šuo nubėgo prie Savanorių pr. 11 esančio namo. Ji matė iš trečio aukšto. Viskas vyko po jos langais, o paskui veiksmas persikėlė ant gatvės šalia požeminės aikštelės. Matė besisukiojančią moterį su šuniuku ant rankų, kuri vis bandė išsisukti nuo užpuolusio šuns. Tas šuo vis neatstojo, bandė link jos bėgti. To šuns užpuoliko veislės nepasakys, tamsus, juodas šuo. Mergaitė buvo užsidengusi burną, tylėjo ir žiūrėjo. Ji tiesiog matė, kad tas šuo šoka ant moters ir bėga link jos, o ji bando nuo jo išsisukti ir pastoviai rėkia. Šuo ją persekiojo, moteris, bandydama nuo jo išsisukti traukėsi link požeminės aikštelės. Mergaitė mano ėjo kiek atokiau. Ji galvojo, ką daryti, nes buvo rimta situacija. Paskui iš kažkur atbėgo vyras, kuris laikė pagalį. To vyto nepažįsta. Tas šuo nubėgo į 11-o namo pusę. Jis dingo, nubėgo, užlindo už elektrinės budelės ir nubėgo link 11-o namo. To namo numerio tiksliai nežino. Tai namas senesnės statybos, esantis prie gatvės. Daugiau jau įvykio nebestebėjo. Įvykio vieta buvo apšviesta. Tai galėjo būti šuo - virš 50 cm aukščio. Neprisimena pokalbio tarp moterų prie laiptinės, nes įvykis buvo labai seniai. Bendravo su tyrėja tik telefonu. Tas šuo buvo panašus į anglų buldogą. Ji M. mačiusi su kitu šunimi. Iš jos buto įmanoma matyti kiemą. Gyveno Konarskio g. 6. Ten yra medis, veiksmą matė pro medžio šakas. Žaidimo aikštelė ir gatvė matėsi labai aiškiai. Didžiausias plotas buvo apšviestas. Su nukentėjusiąja nedraugauja, ją šiandien vos atpažino. Ji tik davė jos kontaktus tyrėjai, klausė ar galėtų paliudyti tai, ką matė. Ji nekvietė jos rašyti paaiškinimo. Ji sako, kad tas šuo buvo tamsus, negali pasakyti, ar juodos, ar rudos spalvos. Tas vyras atbėgo su pagaliu, pavaikė ir tas šuo pabėgo. Negali pasakyti, ar buvo smūgis. Tuo metu nematė daugiau šunų. Šuo užpuolikas nubėgo pro žaidimų aikštelę, elektrinę būdelę link 11-o namo. Žaidimų aikštelė nėra aptverta iki galo. Nėra mačiusi to M. šuns, nėra mačiusi jo lakstančio palaido.

Teismo posėdyje liudytoja U. K. parodė, jog M. jos kaimynas. Įvykio nematė, tuo metu gulėjo ligoninėje. Yra mačiusi abu M. šunis, tačiau palaidų nematė. Vienas šuo - pilkas beplaukis, o kitas – margas buldogas su rudomis dėmėmis. Tie šunys nėra agresyvūs. Nėra mačiusi šunų be pavadėlių, užpuolę nėra.

Teismo posėdyje liudytoja T. K. – Ž. parodė, jog su M. gyvena vienoje laiptinėje. Nieko nematė rugsėjo 9 d. Jos niekada nėra užpuolęs M. šuo. Nėra mačiusi palaido M. šuns. Laiptinės durys visada užrakintos. Durys su pritraukėju.

Teismo posėdyje liudytojas E. K. parodė, jog M. kaimynas iš gretimos laiptinės. Nieko nematė rugsėjo 9 d. Nėra susidūręs su M. šunimis, palaidų matęs nėra. Neturi šuns. Jis šuns spalvos neprisimins. Kiek matė, laiptinės durys būna uždarytos. Kiemas anksčiau nebuvo apšviestas. Nieko nežino apie kito namo apšvietimą.

Teismo posėdyje liudytojas A. B. parodė, jog yra kaimynas. Yra matęs kažkurį įvykį. Aš išėjo pasižiūrėti kas vyksta, nes išgirdo triukšmą. Buvo iškviesta policija, moteris stovėjo kieme. Buvo du pareigūnai: lygtais moteris, o antro pareigūno lyties neprisimena. Moteris pasakojo, kad mergaitė vedžiojo šuniuką ir jas užpuolė. Ji bandė gelbėti savo šuniuką ir nukentėjo. Apie šunį užpuoliką nieko neaiškino, o to šuns kieme nebebuvo. Jau buvo tamsoka. Kiemas toje vietoje tamsus, neapšviestas. Kai susitiko, buvo tamsu, o dėl vietos neatsakys. Jis nematė išvestų M. šunų. Jis iki galo nedalyvavo. M. laiko buldogo kalytę apie 40 cm. ūgio gal 11-12 kg. Šuo - tamsiai rudos spalvos. Tai rudas šuo, nepasakytų, kad labai tamsus. Palaido šuns matęs nėra. Dažniausiai jį vedžioja A., tačiau vedžioja ir žmona. Tas šuo gana ramus. Jis nėra užpuolęs jo šuns ir nėra matęs, kad pastarasis pultų kitus šunis. Jis nežino, ar dažnai tas šuo puldinėja, tačiau jo šuns tikrai nėra užpuolęs.

Teismo posėdyje liudytoja A. M. parodė, jog M. yra kaimynas. Tądien nieko nematė, nes nebuvo namie. Niekada nematė buldogo palaido kieme. Vaikai taip pat nieko negirdėjo, nors buvo namuose. Paprastai tą buldogą vedžioja A., o kartais jo sutuoktinė A.. Pas juos visos laiptinės rakinamos. Buldogas šviesiai rudos spalvos su baltu. Jų tas šuo nėra užpuolęs. Matė ant laiptinės durų lapukus su raginimu susisiekti. Plakatus pamatė kitą vakarą. Turi šunį. M. šuo nėra jų užpuolęs. Nėra mačiusi jo palaido. Jis gal 50-60 cm. aukščio, gal 20 kg. svorio.

Teismo posėdyje liudytojas M. Č. parodė, jog įvykio nematė. M. šunys jo nėra užpuolę, nėra matęs jų palaidų Jie savo šunį veda apie 18 val. Nėra matęs lakstančių šunų. Kiek yra matęs, M. šunį vedžioja su pavadžiu. Jis retai būna kieme. Vienas M. šuo pilkas, o kitas rusvas.

Teismo posėdyje liudytojas A. S. parodė, jog su M. kaimynai. 2019-09-09 įvykio nematė. Yra namo valdybos narys. Tie šunys nėra niekada jo užpuolę. Yra kelis kartus buvęs pas M. namuose, matė buldogą.

Teismo posėdyje liudytojas M. N. parodė, jog M. yra kaimynas. Įvykio nematė. Tik girdėjo šuns lojimą ir mergaitės spiegimą. Po įvykio taip pat nieko nematė. Nėra matęs palaido to šuns nei kieme nei laiptinėje. Tyrėja su juo bendravo tik telefonu, nuvykęs į policiją nebuvo, nieko nepasirašinėjo. Jis tuo metu kraustė daiktus iš savo automobilio, nieko konkrečiai nematė. Jis pasakė tyrėjai, kad nuo jo atstotų, nes smulkmenų neatsimena. Jam nelabai rūpėjo, kad kažkas kažkam kando, nubėgo. Tai ne mano reikalas. Jis tyrėjai telefonu atsakinėjo tik taip arba ne, o ji iš to sukūrė istoriją. Jam labiau rūpėjo asmeniniai dalykai, nes turėjo labai skubėti. Jis nieko teigti negali. Jis tądien to šuns nematė, tačiau girdėjo riksmus. Jam nėra reikalo meluoti ir sako, kaip buvo. Šiai dienai žino, kad M. turi juodą ir baltą su rudu šunis. Jis šunų veislių tikrai nežino. Negali pasakyti, ar jie agresyvūs, nes visada būna su antsnukiais ir pavadėliais.

Teismo posėdyje liudytoja A. V. parodė, jog su proceso dalyviais nesusijusi jokiais santykiais. M. matytas. Buvo gautas pareiškimas dėl šuns sužalojimo. O. rinko medžiagą, o ji priėmė nutarimą. Visą medžiagą rinko I. O. Ji procesinių veiksmų nevykdė. Nutarimui priimti jai duomenų pakako. Šioje byloje neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo, nepažįsta nei vienos bylos pusės. A. M. pažįsta iš darbinės pusės. Jai protokolo nerašė. Neatsimena, ar priėmė nutarimą nubausti M. Tikėtina, kad buvo gydytoja pažyma apie sužalotą šuniuką. Tai buvo seniai, tad tiksliai nepasakys, gali neatsiminti. Jie turi per didelius darbo krūvius, nespėja fiziškai. Tarnybiniai pranešimai administracinėse bylose turi juridinę reikšmę. Kartais asmenys atsisako atvykti. Nežino, kam iš M. priklauso tas šuo. Ji neatsimena, kokia žala buvo padaryta. Ji M. pareiškimų skaičiaus nežino. Žino, kad M. teikia pareiškimus. Nori atkreipti dėmesį, kad KET pažeidimus tiria Kelių policijos valdyba. Gal ir buvo pareiškimai dėl M. šeimos persekiojimo, dėl šuns sumušimo. Ji nėra šališka nei vienos šalies šiame procese atžvilgiu. Tyrimą šioje byloje atliko I. O.

Teismo posėdyje liudytoja I. O. parodė, jog su proceso šalimis nėra susijusi jokiais santykiais. Šiuos asmenis atsimena, teko su jais bendrauti. Berods 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo parašytas I. P. pareiškimas dėl įvykio, dėl jos papiljonų veislės šuniuko apkandžiojimo. Buvo pradėtas tyrimas, pristatyta pažyma dėl šuns įkandimo ar sužalojimo. Tyrimo metu buvo kalbėta su P. mažamete dukra G., kuri paaiškino, kad tą dieną vaikščiojo su mama ir šuniuku ir jas užpuolė M. šuo. Tas šuo puolė, mergaitė išsigando, girdėjo kaip šuo cypė. Mergaitė papasakojo, kad buldogas puolė jų šuniuką, mama jį laikė iškėlusi ant rankų, tačiau tas buldogas vis tiek šokinėjo. Mergaitė girdėjo, kaip jos šuniukas sucypė. Nežino, kaip visa tai vertinti, nes kolegos sakė, kad buldogai nėra agresyvūs. Matyt, kad kiekvienas šuo yra individualus. Paskui, neatsimena, kokiu būdu, P. su šuniuku ir dukra pasišalino, o tas buldogo veislės šuo gal nubėgo. Tai buvo beveik 21 val. Paskui buvo apklaustas liudytojas n. Jis tik neseniai buvo atsikraustęs į tą namą, tą laiptinę, tad jai pasirodė neutralus abejoms pusėms. Jis nurodė, kad atvažiavęs į tą namą, prieš tą laiptinę pasistatęs automobilį, bekraustydamas daiktus matė, jog apie 21 val. šuo, kuris panašus į anglų buldogą, įbėgo į tą laiptinę, kur gyvena m. Mano, jog rizika labai maža, kad tas šuo galėjo vėl išbėgti iš laiptinės. Jei šuo įbėgo, berods M. gyvena 1-ajame aukšte, šuo galėjo būti įleistas į butą. Paskui buvo bendrauta su kaimynu, kuris nenorėjo prisistatyti. Jis paaiškino, kad šioje laiptinėje šunis turi A. M. su žmona ir jis. Iš tiesų dėl šios situacijos tarėsi ji su vyr. tyrėjais. (duomenys neskelbtini)dukra situaciją papasakojo išsamiai, minėjo daug detalių. Ji minėjo, kad tada labai išsigando, pastarajai buvo labai baisu. Taip pat pasakojo, jog M., M. sūnus dažnai išeina su tuo šunimi pasivaikščioti, tačiau jis prie G. neprieina, nes nelabai susitvarko su savo šunimi. Ji skambino liudytojui, kuris su lentigaliu išgelbėjo P. Jam skambino ne kartą, tačiau jis pora kartų pasakė, jog atostogauja. Tas žmogus nieko nenorėjo sakyti ir prašė jo netampyti ir netrukdyti. Berods tuo metu jis buvo Turkijoje. Paskui buvo bandyta su juo susisiekti, tačiau nekėlė ragelio. Paskui jis paaiškino, kad P. užpuolusį šunį nuvijo su pagaliu, tačiau jam nesudavė. Jis neįvardino užpuolusio šuns šeimininko. N. su ja kalbėjo mandagiai. Jis atrodė neutralus, nes buvo ką tik atsikraustęs į tą namą. Jis berods nesakė, kad girdėjo klyksmą. Jis matė įbėgantį šunį. Kita liudytoja girdėjo triukšmą, jai būnant kambaryje. Ji išlindo pro langą. Tuo metu buvo prietema, medžiai. Liudytoja nurodė, kad išlindo per langą, nes triukšmas buvo užsitęsęs. Ji negalėjo konkrečiai nurodyti, kas ten ką puolė. Šiaip žmonės nenori atvykti į komisariatą. Jei su žmogumi susisiekiama telefonu, jie tai užfiksuoja tarnybiniame. Taip yra nurodę viršininkai. Jei su žmogumi neįmanoma susisiekti telefonu - siunčiami šaukimai, o nepavykus važiuojama į namus. Jie atvesdinimų netaiko. Žmones yra sudėtinga išsikviesti. Negali pasakyti, ar klausė, ar liudytojas žino, kieno tas šuo. Klausimai užduodami konkretūs. Jei žmogus kažką žino, pasako ir be klausimų. Pagal šį straipsnį jau buvo bausta A. M. sutuoktinė. Tas straipsnis nurodo, kad už pažeidimą reikia bausti savininką. Patrulių tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad tuo metu už šunį buvo atsakingas M. sutuoktinis M. Jei tarkim A. paleido šuniuką – jis atsakingas už jo veiksmus. Jie aiškinosi, kam priklauso tas šuo. Iš patrulių tarnybinio pranešimo ji suprato, kad įvykio dieną namie buvo A. M.. Tai patvirtino ir pats M. ar M., kad tuo metu A. namuose buvo vienas. Buvo nuvykta į namą, į kurį patekti nepavyko. Tuo metu prie to namo buvo kaimynas, kuris turi šunį. Jis įvardino toje laiptinėje gyvenančių šunų skaičių. Ji neprisimena, ar apklausė visus liudytojus, nurodytus P. prašyme. Manytų, kad dauguma apklausų vyko telefonu, atsimena, kad buvo atėjusi nukentėjusiosios dukra. Vyko tik pokalbis su mergaite, buvo paprašyta, kad mama jos neįtakotų. Kabinete bendravo su mergaite, o šalia buvo jos motina kaip įstatyminė atstovė. Neatsimena, ar mergaitė apie vyrą su pagaliu kažką pasakojo. Ką pasakojo – viskas surašyta tarnybiniame pranešime. Turtui-šuniukui šiame tyrime buvo padaryta žala- 12 Eur. už apžiūrą. Jai nesusidarė įspūdis, kad liudytojas N. norėjo kuo greičiau užbaigti pokalbį. Jis nurodė, kad yra naujas gyventojas, kad nieko ten nepažįsta. Ji paaiškino, kad taip, matė kad įbėgo šuniukas. Liudytoja moteris nurodė, kad išgirdo triukšmą, kažkokį konfliktą, rėkimą, šurmulį. Ji nurodė, kad išlindo pasižiūrėti, tačiau nieko kaip ir konkrečiai nematė, nes buvo pakankamai tamsu. Jai nesusidarė įspūdis, kad tos moters parodymai buvo subjektyvūs. Gal galėjo jai skambinti ir anksčiau nei spalio 17 d. Ji neprisimena. Ji tuo metu turėjo atostogas. Jai atrodo tarnybinis pranešimas buvo surašytas prieš atostogas, negalėjo būti taip, kad jį surašė grįžusi iš po atostogų. Šioje byloje buvo abejonių, buvo kalbėtasi ir su kitais kolegomis. Jie turi ne vieną medžiagą, todėl tyrimas šiek tiek užtruko. Iš pradžių pakalbėjusi su nukentėjusiosios dukra, svarstė nutraukti tyrimą. Po pokalbio su kitais liudytojais, pvz. N. ji padarė kitokią išvadą. Vėliau dar kitas žmogus nurodė, kad toje laiptinėje gyvena tik trys šunys. Ji aiškinosi tų šunų veisles. Jis pasakė, kad panašus į anglų buldogą gyvena pas M. pirmajame aukšte. Žinojo tas aplinkybes, kad buvo prikabinta skelbimų. Ji yra bendravusi su abejomis pusėmis. Neatsimena, kas jai pasakė, kad pasižiūrėtų straipsnį (ar M., ar P.). Ji to straipsnio nesureikšmino. Apsisprendimą nutraukti ar surašyti protokolą lėmė G., N. parodymai. Jis nurodė, kad šuo įbėgo apie 21 val. Taip pat kitas asmuo, kuris nurodė, jog toje laiptinėje gyvena trys šunys. Jokių asmens kūno sužalojimų nustatyta nebuvo. Buvo pateiktas žalą patvirtinantis dokumentas. Policiją pirmam įvykiui iškvietė A. M.. P. tuo metu negalėjo iškviesti policijos, nes tuo metu nešė sužalotą šuniuką namo. P. buvo suinteresuotas kviesti policiją, taip pat ir M. Pareigūnas nėra medikas ir neprivalo apžiūrėti šuns, nes tam yra arba nėra dokumentai, patvirtinantys žalą. Skausmo sukėlimas jau yra žala. P. buvo išsigandusi dėl savęs, dėl šuns ir dėl dukros. Atsimena, kad ji pasakojo, kaip kėlė savo šunį, o tas kitas šuo vis neatstojo, šokinėjo. jai nesusidarė įspūdis, kad P. galėjo pulti daug didesnis šuo. Moteris nėra labai aukšto ūgio, tad ji negalėjo labai aukštai iškelti savo šuns. Ji matyt gynė save dėl to ir gavosi, kad tas buldogas ne perkando to šuniuko, o už kažkur sučiupo. Ji neprisimena, kas buvo nurodyta pareigūnų tarnybiniame pranešime. M. N. nepasakojo būtent apie M. šunį. Jis tik nurodė, kad į laiptinę apie 21 val. įbėgo šuo, panašus į anglų buldogą. Visi liudytojai stengėsi pasakyti, kad šuo panašus į anglų buldogą. Jie nėra ekspertai ir negali konkrečiai nurodyti veislės. G. nurodė, kad tai buvo M. šuo, nes pastaroji ne kartą buvo susidūrusi su M. sūnumi. Mergaitė nuvedė pareigūnus pas M., nes jos motina nežinojo, kieno tas šuo ir kur jis gyvena. Tas žmogus, kuris taip pat turi šunį, nurodė, kad žino tą situaciją, kad gal galimai klausinėja jie dėl šuniukų. Jis paminėjo, kad tai girdi jau ne pirmą kartą. Jis pats taip pat apibūdino arba konkrečiai nurodė savo šuns veislę. Neatsimena, po kiek laiko atvyko į to namo laiptinę. Mano, kad liudytojas N. galėjo matyti, kas yra laiptinėje tuo paros metu. Liudytoja nurodė, kad buvo tamsesnis paros metas. Ji nenurodė, kad tai konkrečiai buvo M. šuo. Savanorių 11 kieme nei karto nematė didelio srauto žmonių. Jos viršininkė šio tyrimo neįtakojo. Ji nebuvo suinteresuota baigtimi. Atliko tyrimą dėl M. šeimos persekiojimo. Ji pamena situaciją dėl plakatų, kalbėjosi su P. apie tai. Ji tada tik rinko medžiagą. Jai neatrodė, kad antram įvykiui buvo pasiruošta. Jai tai buvo labiau panašu į žmonių nerimą dėl situacijos, dėl vaikų saugumo. Pareigūnai situaciją bandė išsiaiškinti vietoje. Kas surašyta tarnybiniame pranešime – tas surašyta. Liudytojas iš Turkijos nepasakė esminių aplinkybių. Negali atsakyti, iš kur tokie duomenys (5-b.l. dėl V. B.). Mano, kad tai iš pareigūnų tarnybinio pranešimo. Negali prisiminti, iš kur duomenys su tel. Nr. Kai skambino telefonu – asmuo nurodė savo vardą, pavardę. Jis pasakė: ,,aš tik paėmiau pagalį ir nuvijau šunį“. V. B. buvo apklaustas telefonu. Ką jis paaiškino, tas ir buvo užfiksuota tarnybiniame pranešime. Pažeidimą tvirtina pažyma apie padarytą žalą. Viskas vertinama apklausus liudytojus. Administracinėje teisenoje pakanka liudytojų apklausos telefonu. Jai neatrodė, kad tai kaimynų konfliktas su bandymu įtraukti policiją. Tai galėtų būti kerštas dėl M. aktyvumo, tačiau tai darytų dauguma kaimynų. Žinant M. šeimą, kad jis tada su trimis vaikais buvo vienas namuose, kuriuose daug darbų. Galbūt yra galimybė, kad jis paleido tą šuniuką pasilakstyti. Niuansas yra toks, kad G. pasakė, jog M. dažnai vedžiodavo šuniuką. Klausimas, kodėl tuo metu M. negalėjo pavedžioti to šuniuko. Gali ji tik spėlioti, ar šuo buvo paleistas specialiai ar nespecialiai. Dėl to šuns daugiau jokių nusiskundimų nebuvo. Ji konkrečiai negali atsakyti į klausimą, ar K. tarnybiniame pranešime nurodytas teisingas V. B. tel. Nr. Jai reikėtų pasitikslinti. Jei buvo nurodytas neteisingas tel. Nr., buvo ieškota ir duomenų bazėse. A. B. buvo Turkijoje. Buvo nurodyta berods tarnybiniame pranešime.

Teismo posėdyje liudytojas A. S. parodė, jog su A. M. ir I. P. asmeniniais ryšiais nesusijęs. Parodė, jog jis su dukra buvo kieme, pamatė kaip šuo pristojęs prie moters, loja. Moteris su šuniuku buvo gal 50 metrų atstumu. Vaikų nematė aplink. Moters neatsimena. Buvo vakaras. Šuo norėjo pažaisti. Realios grėsmės nebuvo. Spardyti su kojomis nereikėjo. Šuns veislės nežino, šuo vidutinis. Paėmė pagalį ir sudavė šuniui per užpakalį. Šuniui sudavė, nes moteris rėkė. Šuo buvo pristojęs prie moters, bet jai nekando. Šunį reikėjo nuvaryti, kad padėti moteriai. Ką moteris sakė, neatsimena, atsimena tik, kad šūkavo. Šuo nubėgo, kur, nežino, nematė, į kur. Dėl telefono neatsimena nieko. Vaikas atėjo paskiau gal su tėvu. Tai, jog įvardijo, kad tai yra M. šuo, to neatsimena. Tai, jog šuo visą laiką šoko ant moters, kabinosi už jos, neatsimena. Nematė to. Matė, jog moteris paprasčiausiai išsigando ir pradėjo rėkauti. Jo nuomone, grėsmės nebuvo, tik pas moterį buvo stresinė situacija. Kai jis matė, moters šuniukas buvo ant žemės, po to jį paėmė. Šuniukas buvo ant žemės, moteris jį paėmė. Ant rankų laikė paskiau šuniuką. Šuo buvo ant žemės. Nukentėjusiosios šuo buvo ant rankų. Kieno tas šuo, tada nesakė. Jam nėra skirtumo, koks kur šuo. Iš karto jam niekas neskambino. Tik dabar jo pradėjo ieškoti. Tai, jog būtų kandęs ant žemės buvęs šuo nukentėjusiajai ar dar kam nors, to nematė. M. šuns palaido nematė, visą laiką su pavadėliu. Buvo tamsu. Jo policijos patruliai neapklausinėjo, jis iš karto su dukra nuėjo namo.

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rintinės 2-osios kuopos 4-o būrio vyr. patrulio tarnybinio pranešimo matyti, jog 2018-09-09, apie 21.00 val., Vilniaus apskrities VPK Patrulių rintinės 2-osios kuopos 4-o būrio vyr. patrulis P. K. patruliuodamas kartu su vyr. patrule G.L.S. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Savanorių per. 11A, pranešėją užpuolė šuo. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi I. P., kuri paaiškino, kad vedžiojo papilono veislės šunį ir staiga pamatė, kaip prie jos šuns pribėgo anglų veislės buldogas ir užpuolė ją kartu su jos šuniu. Ji norėdama apsaugoti šunį, jį paėmė į glėbį ir iškėlė į viršų. Agresyviai nusiteikęs anglų veislės buldogas šoko į viršų ir sučiupo dantimis papilono veislės šunį. Grumtynės vyko apie 2 minutes. Nuo šuns padėjo apsiginti kaimynas. I. P. nurodė, kur galimai gali gyventi šuns šeimininkas. Patikrinus nurodytą adresą, (duomenys neskelbtini), moters teigimu tai šuns savininkas A. M., kuris jiems, patruliams, paaiškino, kad nurodytu laiku jo šuo buvo namuose ir kokiu būdu galėjo užpulti kaimynę, jis nežino. Įvykį gali paliudyti V. B. (b.l. 5).

Iš nukentėjusiosios I. P. 2018-09-09 pareiškimo matyti, jog ji nurodė, kad apie 20.50 val., kieme Savanorių per. 11A, kartu su (duomenys neskelbtini) dukra G. P. už pavadėlio vedžiojo savo papilono veislės šunį. Staiga pamatė prie jo pribėgantį anglų buldogo veislės šunį, kuris puolė jos šunį. Ji norėdama apsaugoti savo šunį staiga paėmė į glėbį ir iškėlė virš savęs. Agresyviai nusiteikęs šuo šoko į aukštį, jį sučiupo dantimis. Ji tada savo šunį suspaudė glėbyje norėdama apsaugoti. Tada buldogas šoko ant jos, norėdamas jai įkasti. Tokios grumtynės vyko apie 2 min, kol išgirdęs jos spiegimą pribėgo vyras ir su pagaliu atmušė tą šunį. Jo mob. telefoną pateikė pareigūnams. Nurodytas šuo dingo, tačiau jo šeimininkas nepasirodė. Išsikvietus policijos pareigūnus, kartu su liudininkais išsiaiškino, kad tai yra tas pats šuo, kuris prieš savaitę jau buvo užpuolęs jų šunį ir jos vyrą S. P., dėl to jau pradėtas tyrimas. Patyrė stresą ir ji ir šalia buvusi jos mažametė duktė. Šuo dar kartą buvo sukąstas to paties šuns. Atsitiktinai sutiktas žmogus paliudijo, jog dar prieš valandą matė tą šunį palaidą ir jo dėka rado šeimininkus. Toliau įvykio vietoje aiškinosi pareigūnai (b.l. 4a).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos I.O. tarnybinio pranešimo matyti, jog ji pakartoja nukentėjusiosios pareiškimo turinį. Taip pat nurodo, jog medžiagos tikrinimo metu susisiekus telefonu buvo bendrauta su M. N., kuris paaiškino, kad 2018-09-09, apie 21.00 val., nešiojo iš savo automobilio daiktus į neseniai įsigytą butą. M. N. būdamas kieme šalia savo automobilio pamatė, kaip rudos spalvos, vidutinio kūno sudėjimo ir žemo ūgio šuo, panašus į buldogo veislės šunį, įbėgo į Vilniuje, Savanorių per., esančią namo laiptinę, kurioje M. N. įsigijo butą. Tuomet M. N. įėjo į laiptinę ir eidamas link savo buto minėto šuns nebematė. M. N. papildomai parodė, kad bute gyvena nuo 20187-09-08, todėl negali pasakyti, kam priklauso minėtas šuo (b.l. 7).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos I. O. tarnybinio pranešimo matyti, jog ji pakartoja nukentėjusiosios pareiškimo turinį. Taip pat nurodo, jog medžiagos tikrinimo metu 2018-09-27 buvo bendrauta su I. P. mažamete dukra G. P., gim. 2008 m., kuri paaiškino, kad 2018-09-09, apie 20.50 val., Vilniuje, Savanorių per. 11A, kieme eidama su savo mama vedė už pavadėlio pririštą papilonų veislės šunį vardu Gordis. G. P. trumpam nusisuko, tačiau atsisukus pamatė, kad atbėga kiemo draugo M., kuris gyvena Vilniuje, Savanorių per. 11 name, anglų veislės buldogas vardu Liza. Mažametė paaiškino, kad jos mama iškart paėmė papilonų veislės šuniuką ant rankų ir iškėlė į viršų. Kadangi minėtas anglų buldogo veislės šuo agresyviai (urzgė ir lojo) pradėjo šokinėti ant jos mamos ir ją pulti, norėdamas pasiekti papilonų veislės šuniuką, G. P. labai išsigando ir stovėdama bijojo pajudėti iš vietos. Mergaitė teigė, kad anglų buldogo veislės šuniui šokinėjant ant mamos ir puolant jos papilonų veislės šuniuką, girdėjo kaip jos šuo vardu Gordis būdamas pas mamą rankose sucypė. Mažametė papildomai paaiškino, kad dažnai kieme matydavo, kaip M. (apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) vedžiojo savo anglų veislės šuniuką vardu Liza (G. P. šuns veislę ir jo vardą pasakė mažametis M.), todėl patvirtino, jog atpažino, kad anglų buldogo veislės šuo užpuolęs jos papilonų veislės šunį vardu Gordis, yra M. anglų buldogo veislės šuo vardu Liza (b.l. 8).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos I. O. tarnybinio pranešimo matyti, jog ji pakartoja nukentėjusiosios pareiškimo turinį. Taip pat nurodo, jog medžiagos tikrinimo metu susisiekus telefonu buvo bendrauta su Š. K., kuri paaiškino, kad 2018-09-09, apie 21.00 val., būdama namuose išgirdo per atidarytą langą, kad kažkas kviečiasi pagalbos. Pažvelgusi pro langą pamatė, kaip vidutinio ūgio, tamsaus plauko šuo, panašus į buldogo veislės šunį, bėgiojo aplink iš baimės šaukiančią moterį. Tuomet netoliese esantis nepažįstamas vyriškis paėmęs pagalį ir mojuodamas juo bėgo link moterį puolančio šuns, kuris išsigandęs pabėgo link Savanorių g. 11, Vilniuje. Š. K. paaiškino, jog nežino, kam priklauso minėtas šuo (b.l. 9).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos I. O. tarnybinio pranešimo matyti, jog ji pakartoja nukentėjusiosios pareiškimo turinį. Taip pat nurodo, jog medžiagos tikrinimo metu buvo nuvykta adresu Savanorių per. 11, Vilniuje, ir bendrauta su M. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris paaiškino, kad jo laiptinėje (kurioje butai yra nuo 50 iki 59), tik dviejuose butuose (duomenys neskelbtini) yra laikomi šunys, iš kurių vienas yra panašus į buldogą, laikomas (duomenys neskelbtini)bute. M. Č. nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena ilgą laiką ir vedžiodamas kieme bei aplink savo cvergšnaucerio veislės šunį niekada nėra matęs kito bėgiojančio šuns, panašaus į buldogą (b.l. 10).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos I. O. tarnybinio pranešimo matyti, jog ji pakartoja nukentėjusiosios pareiškimo turinį. Taip pat nurodo, jog medžiagos tikrinimo metu susisiekus telefonu buvo bendrauta su A. S. (tarnybiniame pranešime klaidingai nurodytas kaip V. B.), kuris paaiškino, kad 2018-09-09, apie 21.00 val., būdamas kieme, adresu Savanorių pr. 11A, Vilniuje, pamatė, kaip agresyviai nusiteikęs šuo, panašus į buldogo veislės šunį šokinėjo ir puolė šaukiančią moterį, kuri rankose laikė iškėlusi savo mažą šuniuką. A. S. paaiškino, jog tuo metu stengėsi greitai sureaguoti į situaciją ir pamatęs netoliese medžio šaką, gulinčią ant žemės, ją paėmė ir pribėgęs prie minėto agresyvaus šuns jį nuvijo. Šuo, panašus į buldogą, nubėgo link Savanorių pr. 11, Vilnius (b.l. 143).

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalyje

Nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje priimtas ne teismo tvarka. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Lietuvos Respublikos ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tam institucija privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus byloje, kuriuos institucijos pareigūnas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio straipsnio dalies dispozicija yra tiek nukreipiančioji, tiek blanketinė, pirmiausia nukreipianti į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, taip pat kitus gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, todėl administracinei atsakomybei kilti būtina nustatyti jų pažeidimą. Be to, šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad ne tik turi būti nustatytas atitinkamų teisės aktų pažeidimas, bet ir padaryta žala asmens sveikatai ar turtui, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu.

Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (3 punktas), taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (4 punktas). Atitinkama teisės norma įtvirtinta ir Vilniaus miesto savivaldybės 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėse, kurių 5.4 punkto pagrindu gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Šių teisės aktų nuostatų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.

Skundą padavęs – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžiamu nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje. A. M. skundu prašo minėtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Pagal ANK 569 straipsnį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (ANK 563, 567, 569 straipsniai).

Kaip matyti, šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta I. P.. Nukentėjusioji nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai teigė, jog ji 2018-09-09, vakare, kieme, su jos papilonų veislės šuniuku ir (duomenys neskelbtini) dukra buvo užpulta buldogų veislės šuns. Nurodė, jog vedžiojant šuniuką, pamatė dideliu greičiu atlekiantį palaidą šunį. Ji čiupo savo šuniuką ir laikė glėbyje, nesitikėjo, kad atbėgęs šuo puls ir ją. Šuniuką vis kėlė į viršų, nes užpuolęs šuo vis šokinėjo bandydamas šuniuką pačiupti. Pajuto, kad šuniukas buvo sukabintas dantimis ir pradėjo tekėti kažkoks skystis. Labai išsigando, pradėjo klykti ir šauktis pagalbos. Jos (duomenys neskelbtini) metų dukra, serganti (duomenys neskelbtini) patyrė šoką. Tai tęsėsi keletą minučių, nes šuo nenustojo agresyviai puldinėti. Tikriausiai išgirdęs jos klyksmą pribėgo kaimynas ir iš tvoros išsitraukęs lentigalį, pradėjo daužyti tą šunį, nes jis tiesiog nuo jos nebuvo atplėšiamas. Ji apie keletą minučių negalėjo pajudėti net kelių metrų. Jei pasisukdavo, tas šuo šokdavo jai iki pečių. Tas vyriškis su lenta stipriai atmušė tą šunį ir pamatė kaip tas šuo nubėgo į M. laiptinę, užlipo laiptais ir laukė prie durų. Parnešė savo šuniuką į namus, vyras iškvietė policiją. Tos pačios aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiosios I. P. pareiškime, t.y., kad atbėgo šuo, ji iškėlė šuniuką, šuo puldinėjo ir tai tęsėsi keletą minučių, kol žmogus pagaliu neatmušė to užpuolusio šuns.

Šias aplinkybes patvirtino ir betarpiškai įvykyje buvusi mažametė G. P., apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnės. Šios apklausos duomenys nurodyti tarnybiniame pranešime.

Liudytojas A. S., kuris šunį atmušė su pagaliu, teismo posėdyje parodė, jog su dukra buvo kieme, pamatė kaip šuo pristojęs prie moters, loja. Moteris su šuniuku buvo gal 50 metrų atstumu. Šuo norėjo pažaisti. Realios grėsmės nebuvo. Paėmė pagalį ir sudavė šuniui per užpakalį. Šuniui sudavė, nes moteris rėkė. Šuo buvo pristojęs prie moters, bet jai nekando. Tyrimo metu pareigūnė fiksavo šiek tiek kitokius A. S. parodymus. Apklaustas telefonu jis buvo nurodęs, jog 2018-09-09, apie 21.00 val., būdamas kieme, adresu Savanorių pr. 11A, Vilniuje, pamatė, kaip agresyviai nusiteikęs šuo, panašus į buldogo veislės šunį šokinėjo ir puolė šaukiančią moterį, kuri rankose laikė iškėlusi savo mažą šuniuką. A. S. paaiškino, jog tuo metu stengėsi greitai sureaguoti į situaciją ir pamatęs netoliese medžio šaką, gulinčią ant žemės, ją paėmė ir pribėgęs prie minėto agresyvaus šuns jį nuvijo. Šuo, panašus į buldogą, nubėgo link Savanorių pr. 11, Vilniuje.

Įvykį matė ir liudytoja Š. K., kuri parodė, jog sėdėdama kambaryje išgirdo šauksmus. Pasižiūrėjo pro langą, pamatė, kad moteris po jos langais bando išsisukti nuo šuns ir rėkia. Šalia stovėjo mergaitė, kuri nieko nedarė, nes gal buvo išsigandusi. Veiksmas persikėlė link požeminės aikštelės. Pamatė, kad atbėga vyras su pagaliu ir tą šunį nuvijo. Šuo nubėgo prie Savanorių pr. 11 esančio namo. Matė besisukiojančią moterį su šuniuku ant rankų, kuri vis bandė išsisukti nuo užpuolusio šuns. Tas šuo vis neatstojo, bandė link jos bėgti. Ji tiesiog matė, kad tas šuo šoka ant moters ir bėga link jos, o ji bando nuo jo išsisukti ir pastoviai rėkia. Šuo ją persekiojo, moteris, bandydama nuo jo išsisukti traukėsi link požeminės aikštelės. Ji galvojo, ką daryti, nes buvo rimta situacija. Liudytojas A. B. parodė, jog išgirdo triukšmą ir išėjo pažiūrėti, kas vyksta. Moteris pasakojo, jog mergaitė vedžiojo šuniuką ir jas abi užpuolį šuo. Moteris bandė gelbėti šuniuką ir nukentėjo. Liudytoja a G. L. S. parodė, jog kai atvyko nukentėjusioji buvo susijaudinusi ir pasakė, kad tikrai tas šuo buvo lauke ir užpuolė. Liudytojas V. B. parodė, jog jis grįžinėjo iš miesto. Kaimynė I. ir jos vyras kaip tik išeidinėjo pro duris. Jie atrodė išsigandę, pasakė, kad juos užpuolė kažkoks šuo kieme. Kaimynai aiškino, kad M. šuo užpuolė jų šunį, kad I., gelbėdama savo šunį jį laikė rankose, o M. šuo vis puolė. Kiek prisimena, nukentėjusioji pasakojo, jog M. šuo įkando jos šuniui, pastaroji savo šunį bandė pakelti į orą, tačiau ant jos šoko buldogas ir bandė pasiekti jos šunį. Taigi, visi šie parodymai sutampa, t.y. tai, jog nukentėjusioji vedžiojo papilono veislės šuniuką su mažamete dukra, jog atbėgo palaidas šuo, jog nukentėjusioji pačiupo savo šuniuką, iškėlė, o tas šuo bandė sugriebti, trukdė nukentėjusiajai judėti, ji išsigando. Be to, liudytoja E. Ž. parodė, jog tąkart veterinarijos klinikoje šuniui buvo suleisti vaistai, nes jis neleido liestis, buvo skausmingas. Įkandimo žymių nebuvo, rentgeno tyrimas nedarytas. Šuo neleido liestis, bandė priešintis, bandė atitraukti kojytę, juntamas drebulys, susigūžimas. Tai rodė skausmą. Tai, jog buvo sugriebta nukentėjusiosios šuniukui už kojos patvirtino ne tik apklaustos veterinarijos klinikos medikės E. Ž. parodymai, bet ir išrašas iš ligos istorijos („... Šiuo metu šlubuoja užpakaline dešine koja. Šios kojos neleidžia liesti, jaučia skausmą. Šuo lauke išvestas nebeina, jaučia baimę“). Tą patį patvirtino ir liudytojas S. P., jog jų šuniui skaudėjo. Liudytojas S. P. parodė ir tai, jog būdamas namuose po kažkiek laiko išgirdo skambutį į laiptinės duris, klykė jų dukra, buvo minimas šuo. Dukra buvo šoko būsenos, negalėjo pasakyti, kas įvyko. Paskui suprato, kad buvo užpultas jų šuo su žmona. Iš sutuoktinės pasakojimo suprato, kad tai galėjo būti tas pats šuo, kuris prieš savaitę užpuolė ir jį, bevedžiojantį šunį. Atėjus į namus, šuo buvo nejudantis, atrodė akivaizdžiai nukentėjęs, šlapias nuo kažkokio skysčio.

Taigi, apklausti liudytojai, tiek policijos pareigūnė G. L. S., atvykusi iš karto po įvykio pagal gautą iškvietimą, tiek matę tiesiogiai įvykį liudytojai Š. K., A. S., taip pat po įvykio iš karto susidūrusių su nukentėjusiąja liudytojų: jos vyro S. P., V. B., M. N. parodymai patvirtina, jog šuo kieme buvo užpuolęs nukentėjusiąją I. M., buvusią su mažamete dukterimi ir savo šuniuku, šokinėjo ant nukentėjusiosios, moteris turėjo atsiginti, netoli buvęs vyras, t.y. A. S., paėmė pagalį ir šunį nuvijo, šuo spėjo sugriebti nukentėjusiosios šuniukui už kojos.

Nors liudytojas R. S. teismo posėdyje bandė švelninti savo parodymus, išsakytus telefonu tyrėjai, jog realios grėsmės pačioje situacijoje nebuvo, tačiau byloje ir nėra fiksuota duomenų, jog šuo būtų draskęs ar kandęs nukentėjusiajai I. P.. I. P. parodė, jog patyrė didelį išgąstį, be to, duktė serga (duomenys neskelbtini). Mažametė G. apklausta tyrėjos taip pat parodė, jog labai išsigando. Liudytojos Š. K. požiūriu situacija buvo rimta. Liudytojas M. N. taip pat patvirtino, jog girdėjo mergaitės spiegimą ir šuns lojimą. Tai, jog nukentėjusioji buvo susijaudinusi patvirtino visi su ja bendravę iš karto po įvykio liudytojai.

Taigi, byloje nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 20.50 val. šuo bėgiojo vienas palaidas kieme, adresu Savanorių per. 11A, Vilniuje ir pribėgęs prie I. P. ir jos pavadėliu vedžiojamo papilono veislės šuns, pastarąjį, P. pakėlus ant rankų, pagriebė dantimis, tuo padarant jam turtinę žalą.

A. M. neigė, jog tai buvo jų šeimos šuo. Parodė, jog nukentėjusioji galimai tyčia apkalba jį, A. M., dėl nesibaigiančių tarpusavio konfliktų. Nurodė, jog jo, A. M., žmona A. M. yra Savanorių pr. 11, Vilnius namo pirmininkė, kuri stropiai prižiūri namo kieme esančių automobilių parkavimą ir nuolat praneša policijos pareigūnams duomenis apie ne vietoje laikomus automobilius. To pasėkoje, kaimynai iš Savanorių pr. 11A namo nuolatos reiškia nepasitenkinimą ir persekioja ne tik A. M., tačiau ir jos šeimą.

A. M. neigė, jog jam nuosavybės teise priklausantis šuo - anglų buldogų mišrūnas buvo išbėgęs į lauką ir buvo pribėgęs prie nukentėjusiosios šuns, o juolab galėjo nukentėjusiosios šuniui padaryti kokių nors sužalojimų. Liudytojas A. S. parodė, jog nematė, į kurią pusę nubėgo jo su pagaliu nuvytas šuo, kieno tas šuo, nežino. Tačiau tyrimo metu fiksuota, jog jis matė, kaip šuo nubėgo link Savanorių pr. 11. Nukentėjusioji I. P. parodė, jog kai pamatė atlekiantį šunį, suprato, kad tai tas pats šuo, nes jis prieš savaitę buvo užpuolęs jos vyro vedžiojamą šunį. Dukra taip pat iš karto pažino M. šunį, žinojo pastarojo vardą, nes matydavo vedžiojamą kieme, bendravo su M. šunimi. Vyriškis su lenta stipriai atmušė tą šunį ir pamatė kaip tas šuo nubėgo į M. laiptinę, užlipo laiptais ir laukė prie durų. Vėliau tik po įvykio kieme sutiko ją išgelbėjusį vyriškį. Jam padėkojo. Jis taip pat atpažino M. šunį, tačiau paaiškino, kad policijos laukti negali, nes turi spėti į lėktuvą. Jis paliko savo telefoną, tačiau pasakė, kad nenori veltis į teisinius procesus su šiais kaimynais. Jokios abejonės dėl M. šuns nekilo nei jai, nei jos dukrai, nei jos vyrui. Jos vyrą prieš savaitę jau buvo užpuolęs tas pats palaidas šuo. Jokio panašaus į M. šunį jų name nei aplinkiniuose namuose nėra laikoma. Liudytojas V. B. parodė, jog kaimynai aiškino, kad M. šuo užpuolė jų šunį, kad I., gelbėdama savo šunį jį laikė rankose, o M. šuo vis puolė. S. P. parodė, jog dukra juos nuvedė į laiptinę, esančią Savanorių 11, kur gyvena M. Šunį atpažino jo žmona, kad tai tas pats šuo, kuris prieš savaitę užpuolė jį ir jo šunį. Žmona pasakė, kad juos užpuolė M. šuo. Kur gyvena M., parodė jam ir pareigūnams jų duktė. M. šunį atpažino tada, kai jis buvo išvestas iš laiptinės. Jis jau vieną kartą buvo užpuolęs jo šunį.

Teismo posėdyje liudytoja Š. K. parodė, jog pamatė, kad atbėga vyras su pagaliu ir tą šunį nuvijo. Šuo nubėgo prie Savanorių pr. 11 esančio namo. Ji matė iš trečio aukšto.

Teismo posėdyje liudytoja I. O. parodė, jog buvo apklaustas liudytojas N. Jis tik neseniai buvo atsikraustęs į tą namą, tą laiptinę, tad jai pasirodė neutralus abejoms pusėms. Liudytojas matė, jog apie 21 val. šuo, kuris panašus į anglų buldogą, įbėgo į tą laiptinę, kur gyvena M.

Taigi, tiek mažametė nukentėjusiosios dukra G. P., kurią apklausė policijos pareigūnė, tiek nukentėjusioji I. P., tiek liudytojas S. P., liudytoja Š. K., liudytojas M. N. patvirtino, jog šuo nubėgo prie Savanorių per. 11 namo, įbėgo į laiptinę. G. P. atpažino, jog tai M. šuo. Taip pat apklausta liudytoja I.O. nurodė, jog ir kiti liudytojai pirminėse apklausose minėjo M. šunį. Liudytojas V. B., bendravęs iš karto po įvykio su nukentėjusiąja, patvirtino, jog ji nurodė, kad ją su dukra užpuolė M. šuo. Nukentėjusiosios parodymai dėl šio fakto taip pat nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios.

Kitų liudytojų L. G., I. D., U. K., T. Ž. – K., E. K., A. M., M. Č., A. S. parodymai reikšmės neturi, nes jie tiesiogiai įvykio nematė.

Teismas sutinka su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. V. atsiliepime išreikšta nuomone, kad A. M. padarytas administracinis nusižengimas buvo įrodytas administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga. Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrojo PK 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja priimdama nutarimą teisėtai ir pagrįstai įvertino administracinėje byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. A. M. nurodyta aplinkybė, kad 2019-09-09 policijos pareigūnams atvykus į jo butą adresu Vilniuje, Savanorių pr. 11-50, jų auginamas šuo - anglų buldogas buvo namuose, neužginčija fakto, kad šuo iki atvykstant policijos pareigūnams galėjo grįžti į namus. Be to, kaip minėta, I. P. parodymus pagrindžia ir prie pareiškimo pateiktas išrašas iš ligos istorijos, kuriame nurodyta, jog šuo šiuo metu šlubuoja užpakaline dešine koja. Šios kojos neleidžia liesti, jaučia skausmą. Šuo lauke išvestas nebeina, jaučia baimę. Tai, kad būtent A. M. auginamas šuo apkandžiojo I. P. auginamą papilono veislės šunį nurodo kartu įvykio metu buvusi, ir kaimynų šunį atpažinusi, I. P. mažametė dukra G. P. bei kiti jau aptarti liudytojai.

Be to, A. M. parodė, jog tuo metu buvo namuose vienas. Dėl to jis buvo atsakingas už savo šeimos šunį.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje pateiktus pareiškėjo, institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, nukentėjusiosios paaiškinimus, teismo vertinimu, surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad A. M. veikoje, yra visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai ir A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, t. y. jo šuo anglų buldogas mišrūnas bėgiojo vienas palaidas kieme ir pribėgęs prie I. P. ir jos pavadėliu vedžiojamo papilono veislės šuns, pastarąjį pagrėbė dantimis, tuo padarant jam turtinę žalą, A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl ko atsirado žalos asmenų turtui, todėl jam administracinė nuobauda skundžiamu Nutarimu paskirta pagrįstai.

Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas (Lietuvos Respublikos ANK 589 straipsnis). Bylą išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškino visas bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą sprendimą, konstatavo Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Nenustatė atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskyrė nuobaudą – baudą artima sankcijos vidurkiui.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. V. 2019 m. vasario 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR-N-425-2019 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, -

nutaria:

netenkinti A. M. skundo.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. V. 2019 m. vasario 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR-N-425-2019 palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė