- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-15
- Bylos Nr.
- 1N-24/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- T. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. N. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. N. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009 m. balandžio 22 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
T. N. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams už tai, kad veikdamas kartu su A. D. bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais 2006 m. vasario 22 d. nuo 17.11 val. iki 17.14 val., Šiauliuose, iš parduotuvės „Topo centras“, esančios Pramonės g. 6, pagrobė svetimą turtą – UAB „Topo centras“ priklausantį 3799 Lt vertės nešiojamą kompiuterį ACER TM 4402 LMI TU 1,6 GHC.
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 13 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartimis nuteistojo T. N. apeliacinis ir kasacinis skundai atmesti.
Nuteistasis T. N. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas jo baudžiamojoje byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi nuteistojo T. N. skundą atmetė. Nutartyje nurodė, kad nors nuteistasis T. N. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigia, tačiau šie jo argumentai paneigti byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas tinkamai įvertino. Be to, Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dėl T. N. kaltės padarius minėtą nusikaltimą, patikrino Šiaulių apygardos teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis teismas, palikdami T. N. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį galioti.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. N. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą - Lietuvos Respublikos Generalinio 2009 m. balandžio 22 d prokuroro nutarimą panaikinti ir atnaujinti jo baudžiamąją bylą paaiškėjus naujoms aplinkybėms.
Skunde nurodo, kad yra nuteistas nepagrįstai, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą teismuose, nebuvo atliktos akistatos tarp jo ir A. D. , tarp A. D. ir T. L. , bei apklaustas T. L. . Atlikus šiuos procesinius veiksmus, būtų atstatytas teisingumas, pasitvirtinus faktams, kad jis yra nekaltas. Liudytojo G. M. parodymai patvirtina, kad iš parduotuvės jis išėjo be kompiuterio, tačiau teismai jo parodymus laikė neobjektyviais. Nuteistojo teigimu, jis iš A. L. sužinojo, kad A. D. vagystę įvykdė vienas, todėl patvirtinti, kad jis kaip nors yra prisidėjęs prie vagystė, nėra pagrindo. Papildomai T. N. prašo atsižvelgti, kad jis yra antros grupės invalidas, o teismo paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.
Teismo posėdyje gynėjas prašė T. N. skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, o prokuroras prašė šį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. N. skundas atmetamas.
BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl nutarties, gali panaikinti teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą ir toks aukštesniojo teismo sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą.
Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo T. N. skundą dėl apygardos teismo nutarties, konstatuoja, kad teismas išsamiai išanalizavo visus T. N. skundo argumentus ir juos motyvuotai atmetė, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
LR BPK 444 straipsnyje išsamiai nurodytos aplinkybės, iš kurių nustačius bent vieną, baudžiamoji byla privalo būti atnaujinta. Kaip matyti iš skundo turinio, nuteistasis, prašydamas atlikti atitinkamus procesinius veiksmus – apklausti vieną liudytoją, bei atlikti akistatas, yra įsitikinęs, jog teismui priimant nuosprendį, nebuvo ir negalėjo būti žinomos atitinkamos aplinkybės, kurias įvertinus, galimai turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Pagal LR BPK 444 str. 1 d. 4 p., tokios aplinkybės teismui, iki priimant sprendimą, dėl objektyvių priežasčių turi likti nežinomos ir teisine prasme neįvertintos. Tačiau susipažinus su teismui pateikta medžiaga yra nustatyta, kad nuteistojo T. N. skunde nurodytos aplinkybės teismui buvo žinomos, jos buvo įvertintos vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. nuostatomis ir remiantis tik šiuo motyvu, skundas negali būti tenkinamas.
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad Šiaulių m. apylinkės teisme, nagrinėjant bylą, tiek T. N. , tiek A. D. , kaltę, dėl nešiojamo kompiuterio vagystės iš UAB „Topo centras“ parduotuvės, neigė, tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs pačių nuteistųjų parodymus, padarė pagrįstą išvada, kad T. N. ir A. D. kaltę patvirtina byloje esantys kiti įrodymai, t.y. liudytojų R. Ž. , G. M. , J. I. , I. J. parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Esant tokioms aplinkybėms, atlikti T. N. skunde išdėstytus procesinius veiksmus nėra būtina, nes jie nepaneigia T. N. kaltės. Be to, nors nuteistasis T. N. skunde teigia, kad A. D. vagystę įvykdė vienas, tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad abiems nuteistiesiems veikiant bendru susitarimu, t.y. T. N. prieš filmavimo kamerą užstojus A. D. , o pastarajam tuo metu užsikišus už striukės nešiojamą kompiuterį, vėliau abiems pasišalinus iš parduotuvės, buvo užvaldytas svetimas turtas. Kiekvienas iš nuteistųjų atliko dalį aktyvių veiksmų būtinų nusikalstamai veikai padaryti, veikė vieninga tyčia, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip padarytus bendrininku grupe ir pripažino kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Be to, pažymėtina, kad pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai ištirti išsamiai ir visapusiškai, įvertinti objektyviai, nepažeidžiant BPK reikalavimų. Dėl to skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinių galių dar kartą iš naujo ar kitaip vertinti teismuose priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų bei patvirtintų nurodytų aplinkybių.
Pastebėtina, kad nuteistojo T. N. skundai tiek LR Generaliniam prokurorui, tiek apygardos bei apeliacinės instancijos teismams iš esmės yra grindžiami identiškais motyvais, į kuriuos jau ne kartą buvo motyvuotai ir pagrįstai atsakyta, nors tai nuteistojo ir neįtikino.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo ją panaikinti bei reikalaujamais motyvais atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštesnės instancijos teismas nagrinėdamas skundą Lietuvos Respublikos BPK XI dalyje nustatyta tvarka, nesprendžia klausimų, susijusių su nuteistajam paskirta bausme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. N. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.