Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, registruotas darbo biržoje, nedirba, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002-01-21 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246-1 straipsnio 1 dalį - 8 MGL dydžio (1000 Lt) bauda;

2) 2013-10-14 Kauno apygardos teismo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199-2 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnį, 65 straipsnį, 64-1 straipsnį, galutinė bausmė - 172 BBD (22360 Lt) dydžio bauda. Taikyta baudžiamojo poveikio priemonė automobilio konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. smurtavo prieš savo šeimos narį, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 29 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia, sudavė vieną smūgį ranka savo sugyventinei V. S. į dešinę veido pusę, tuo padarydamas veido srities sumušimą ir sukeldamas nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2018-08-29 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyr. patrulio M. D. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuose nurodyta, kad pareiškėja V. S. nurodė, jog 2018-08-29 apie 19.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia ranka į veidą jai sudavė sugyventinis A. J., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Patalpose gana tvarkinga. Tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. A. J. įvykio vietoje nebuvo, iš namų jis buvo pasišalinęs. Girtumo nustatymui buvo naudojamas alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARFM-0234, patikros sertifikato Nr. 0817621, V. S. 2018-08-29 d. 21 val. 47 min. nustatytas 2,07 promilių girtumas. VšĮ Varėnos ligoninės medikai V. S. diagnozavo veido sumušimą ir išleido gydytis ambulatoriškai. (b. l. 7-17)

Nukentėjusiosios V. S. parodymais, kad ji su sugyventiniu A. J. gyvena kartu apie 27 metus jai priklausančiuose namuose, kartu veda bendrą ūkį. Kartu gyvena ir jų dukra L. J.. 2018-08-29 apie 19.00 val. į namus grįžo sugyventinis. Ji tuo metu sėdėjo kambaryje ant lovos. Sugyventinis buvo neblaivus, jam pareiškė pretenzijas dėl girtavimo ir nesitvarkymo namų ūkyje. A. J. dėl to labai supyko ir priėjęs vieną kartą kumščiu sudavė vieną smūgį jai į veidą, pataikė į dešinį skruostikaulį. Smūgis buvo stiprus, nukrito ant sofos ir trumpam prarado sąmonę. Atsigavusi jautė fizinį skausmą. Paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Konfliktą matė dukra L.. Sugyventinis išgirdęs, kad skambina ir kviečia policiją, iš namų išėjo ir negrįžo. Prieš konfliktą ji buvo gėrusi šampano. (b. l. 7-17)

Nukentėjusiosios V. S. papildomais parodymais, kad laikosi savo parodymų, kuriuos davė pirminės apklausos metu, visas aplinkybes pareigūnams, apklaususiems ją, nurodė teisingai, nors ir įvykio metu buvo šiek tiek išgėrusi šampano. Daugiau savo parodymų neturi kuo papildyti. Savo sugyventiniui A. J. pretenzijų neturi, jis jos atsiprašė, jam atleido, jie susitaikė. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius. Tai buvo pirmas kartas, kai sugyventinis prieš ją pakėlė ranką, anksčiau nėra smurtavęs. (b. l. 28-29)

2018-09-10 specialisto išvada Nr. G 860/2018 (06), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai V. S. kliniškai nustatyta veido srities sumušimas. Esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė. (b. l. 38)

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. D. parodymais, kad 2018-08-29 nuo 19.00 val. pradėjo dirbti kartu su vyriausiuoju patruliu L. R.. 2018-08-29 apie 19.00 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), A. J. smurtauja prieš sugyventinę. Nedelsiant buvo nuvykta į įvykio vietą. Namuose juos pasitiko pranešėja V. S.. Ant V. S. veido, dešinėje pusėje matėsi paraudimas. V. S. elgėsi ramiai, neverkė. Ji pasakojo, kad neblaivus sugyventinis A. J. grįžęs į namus jai, sėdinčiai ant lovos ar fotelio, vieną kartą ranka sudavė smūgį į dešiniąją veido pusę ir tuo sukėlė fizinį skausmą. Smurto faktą patvirtino ir namuose tuo metu buvusi nukentėjusios dukra. Įtariamojo A. J. namuose nebuvo, jis buvo pasišalinęs. Nukentėjusiajai V. S. buvo nustatytas girtumas, taip pat ji buvo pristatyta į VšĮ Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, kuriame ją apžiūrėjo medikai ir nustatė veido sumušimą. (b. l. 41-43)

L. J. atsisakė duoti parodymus ikiteisminio tyrimo byloje, kadangi įtariamasis yra jos tėtis A. J.. Ji įvykio aplinkybes matė, tačiau nenori kištis į tėvų gyvenimą. (b. l. 46-47)

2018-08-31 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateiktu 2018-08-29 d. 19:21:27 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotu pranešimu. 2018-09-06 apžiūrėjus pokalbio garso įrašą nustatyta, jog pranešimas buvo dėl to, kad girtas sugyventinis muša. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Pranešėja – V. S.. (b. l. 51-55)

2018-08-30 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. A. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018-08-29 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41837-18 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto artimoje aplinkoje prieš V. S., gimusią (duomenys neskelbtini) m., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Įtariamasis, jos sugyventinis A. J., gimęs (duomenys neskelbtini) m., po nusikalstamos veikos padarymo iš įvykio vietos pasišalino ir buvo ieškomas. A. J. 2018-08-30 d. 6.00 val. buvo surastas namuose pas R. N., gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir pristatytas į Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui. 2018-08-30 d. 06.01 val. alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0251, patikros sertifikato Nr. 0812655, A. J. buvo nustatytas 2.60 promilių neblaivumas. (b. l. 56-57)

Apklaustas įtariamuoju A. J. kaltę pripažino, parodė, kad galvos traumų neturėjęs, psichiatrinėje negydytas, narkologo įskaitoje nestovi, dėl alkoholio vartojimo problemų neturi. Su sugyventine V. S. kartu gyvena apie 30 metų, turi bendrą vaiką - dukrą L. J., gimusią (duomenys neskelbtini) m. Namai, kuriuose visi kartu gyvena (duomenys neskelbtini), priklauso jo sugyventinei V.. 2018 metų rugpjūčio 29 d. vakarop, tikslios valandos neprisimena, grįžo į namus išgėręs šiek tiek degtinės. Parėjęs į namus rado savo sugyventinę taip pat neblaivią, namuose buvo ir jų dukra L.. Kambaryje sugyventinė jam pradėjo priekaištauti, kad jis jos neveža į mišką grybauti, kad ji turi vaikščioti pėsčiomis arba važiuoti su dviračiu. Jam labai nepatiko sugyventinės priekaištai. Sugyventinei pasakė, kad sudėtų jo drabužius ir jis išeis iš namų. Tada ji atsistojo nuo lovos ar fotelio iš spintos išmėtė ant žemės visus jo drabužius ir vėl atsisėdo, liepė jam savo drabužius susirinkti. Jis supykęs priėjo prie sugyventinės ir jai sėdinčiai vieną kartą lyg kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę. Tiesiog neišlaikė jo nervai. Sudavęs smūgį, jis išėjo iš namų pas draugą R. N., gyvenantį (duomenys neskelbtini), už 3-4 kilometrų nuo (duomenys neskelbtini), pas jį ir liko nakvoti. Draugui įvykio aplinkybių nepasakojo. Ar sugyventinei padarė kokį nors sužalojimą, nežino, nes nežiūrėjo. Įvykį galimai matė ir jų dukra. 2018-08-30 apie 06.00 val. į draugo namus atvyko policijos pareigūnai ir jį pristatė į policijos komisariatą apklausai. Nuoširdžiai gailisi smurtavęs prieš savo sugyventinę, nori jos atsiprašyti. Laikinai gali gyventi pas draugą R. N., gyvenantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 85-87)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Kaltinamojo A. J. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčia, sudavė vieną smūgį ranka savo sugyventinei į dešinę veido pusę, tuo padarydamas veido srities sumušimą ir sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis tyčia sudavė vieną smūgį ranka savo sugyventinei į dešinę veido pusę.

BK 140 straipsnio2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis tyčia suduodamas vieną smūgį ranka savo sugyventinei į dešinę veido pusę sąmoningai leido kilti pasekmėms.

BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju BK 140 straipsnio 2 d. veiką kvalifikuoja kaltinamojo veika padaryta asmeniui, kuri yra jo sugyventinė, su kuriuo gyvena tame pačiame name, veda bendrą ūkį. Nusikalstama veika baigta.

Kaltinamajam A. J. buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlant paskirti laisvės apribojimą 1 metams ir 3 mėnesiams, skirti įpareigojimus: dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taikyti BK 64-1 straipsnį ir bausmės dydį sumažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi, prašė sumažinti bausmės dydį.

Nukentėjusiajai V. S. 2018-08-09-24 raštu pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. ( b. l. 94).

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kai šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis A. J. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis nedirba, teistas, už administracinius teisės pažeidimus baustas: 2015-10-09 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį; 2015-10-09 pagal ATPK 205 straipsnio 1 dalį, 163 (2) straipsnio 4 dalį; 2016-05-02 pagal ATPK 124 (1) straipsnio 8 dalį, 129 straipsnį; 2017-05-24 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 427 straipsnį; 2018-07-24 pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 2 dalį; 2018-07-28 pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį (b. l. 61-67). Nėra duomenų, kad būtų įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą.

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamasis A. J. sistemingai daro administracinius nusižengimus (alkoholinių gėrimų gėrimas viešose vietose, transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas neblaiviam neturint teisės vairuoti ir kt.), paskirtos nuobaudos galiojančios (duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra).

Kaltinamajam A. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė, taikant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Nuo A. J. nusikalstamų veiksmų nukenčia šeimos narys, todėl turi būti taikomos tokios priemonės, kurios užkardytų naujų nusikalstamų veikų darymą. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką namuose, kuriuose gyvena kartu su nukentėjusiąja, o prokurorė siūlė jam paskirti įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Toks įpareigojimas nėra pozityvus bausmės paskirtimi, kai kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir savo namuose apie 19 val., kuriuose gyvena su nukentėjusiąja. Teismo skiriami įpareigojimai ir draudimai turi būti veiksmingi skiriamos bausmės paskirtimi. Būtent darbas, sąžiningas, nemokamas darbas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, gali teigiamai paveikti žmogaus supratimą apie gyvenimo vertybes, o taip pat pagarbą ir supratimą nukentėjusiems asmenims.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei neatlygintinai išdirbti nustatytą teismo laiką, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taip pat kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnis), kadangi kaltinamasis yra darbingas asmuo, turi kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. BK 71 straipsnis numato, kad teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Esant kaltinamojo atsakomybę vienai lengvinančiai atsakomybę aplinkybei ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, bausmės dydis parinktinas ne didesnis, kaip numatytos bausmės vidurkis.

Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (tame tarpe ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.

A. J. 2018-08-30 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 88-90).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės nebuvo laikinai apribotos. Daiktų, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepateikta.

Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalys.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 48 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 dalies 3 punktu, 4 punktu, 7 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo V. S.) ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė aštuoniems (8) mėnesiams, taikant BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktą, 5 punktą, 7 dalį, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį, paskiriant įpareigojimus, draudimą ir baudžiamojo poveikio priemonę:

pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šį įpareigojimą vykdyti aštuonis (8) mėnesius;

neatlygintinai išdirbti 100 valandų per keturis (4) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šį draudimą vykdyti aštuonis (8) mėnesius;

paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL (300 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per penkis (5) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

Jeigu kaltinamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonės, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti A. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei A. J. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas baudžiamojo proceso kodekso ir bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.