- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-23
- Bylos Nr.
- 1S-680-172/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavelas Frolovas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. J. (toliau - Pareiškėjas) skundą dėl 2014 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria patenkintas įtariamojo D. V. gynėjo advokato K. A. skundas ir panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro I. M. 2014 m. kovo 24 d. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro G. J. 2014 m. vasario 19 d. nutarimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Generalinės prokuratūros ONKT departamente atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 208 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 209 str., 228 str. 1 d., 229 str., dėl AB "(duomenys neskelbtini)" (toliau - ir Bendrovė) ir kitų AB "(duomenys neskelbtini)" valdomų ir (ar) su jomis susijusių juridinių asmenų vykdytos galimai nusikalstamos veikos.
Šiame ikiteisminiame tyrime D. V. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir 209 str.
2013-11-06 prokuroro nutarimu siekiant užtikrinti civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą 6 mėnesiams buvo laikinai apribotos įtariamojo D. V. nuosavybės teisės į šaunamuosius ginklus: 1) lygiavamzdį šautuvą "Maverick 88" (savigynai), 2) graižtvinį šautuvą .Anseliui/ 525" (medžioklei), 3) lygiavamzdį šautuvą "Toz 34R" (medžioklei), 4) pistoletą "VValther PPK" (savigynai), 5) pistoletą .H. K. USP Compact" (savigynai), 6) graižtvinį šautuvą "VVinchester 70" (medžioklei), 7) graižtvinį šautuvą .Blascr R8" (medžioklei).
Įtariamasis D. V. kreipėsi į prokurorą, prašydamas pakeisti nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į du medžioklinius šautuvus (toliau - ginklai). Prašyme įtariamasis nurodė, kad yra sudaręs preliminarų susitarimą dėl jam priklausančių ginklų perleidimo, todėl prašė leisti parduoti šį turtą, o gautus pinigus pervesti į prokuratūros depozitinę sąskaitą.
Prokuroras 2014-02-19 nutarimu atsisakė tenkinti įtariamojo D. V. prašymą, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos BPK nėra numatyta galimybė ikiteisminio tyrimo metu leisti parduoti daiktus, kurių atžvilgiu taikomi disponavimo apribojimai.
Pareiškėjas šį nutarimą apskundė aukštesniajam prokurorui. Aukštesnysis prokuroras 2014-03-24 nutarimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas, nesutikdamas su aukštesniojo prokuroro nutarimu, pateikė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą.
2014 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria patenkintas įtariamojo D. V. gynėjo advokato K. A. skundas ir panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro I. M. 2014 m. kovo 24 d. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro G. J. 2014 m. vasario 19 d. nutarimus.
Skundu Vilniaus apygardos teismui pareiškėjas prašo panaikinti 2014 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti 2014 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro ir 2014 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro nutarimus.
Remiasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymu ir teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu gali būti parduodami daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jeigu jie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimo, priežiūros ir laikymo išlaidos būtų aiškiai per didelės ir kurie negali būti grąžinami savininkui.
Pažymi, kad Vilniaus apylinkės teismas nutartyje nenagrinėjo klausimo ar įtariamajam D. V. priklausantys ginklai gali būti laikomi daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ar yra pagrindas šiuos ginklus parduoti.
Pareiškėjas nurodo, kad sprendžiant dėl galimybės parduoti įtariamajam D. V. priklausančius ginklus teismas neteisingai interpretavo Lietuvos Respublikos BPK 93 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog tokie ginklai gali būti parduoti, tokiu būdu pakeičiant vieną laikino nuosavybės teisių apribojimo objektą kitu. Pareiškėjo įsitikinimu, tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, nes Lietuvos Respublikos BPK nenumato galimybės parduoti daiktus ar objektus (turtą), kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šios kategorijos daiktai ar objektai (turtas) gali būti realizuojami tik teismo nuosprendžio vykdymo proceso metu.
Pažymi, kad įtariamajam D. V. nuosavybės teise priklausančio turto, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nepakanka ikiteisminiame tyrime pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui.
Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamasis procesas vyksta remiantis imperatyvumo principu, darytina išvada, jog atlikdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras neturi įstatyme nustatytos kompetencijos priimti sprendimą dėl daiktų, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pardavimo, kadangi tokių daiktų ar objektų (turto) pardavimo galimybė nenumatyta Lietuvos Respublikos BPK. Nurodo, kad šiuo atveju, kadangi pats įtariamajam D. V. priklausančių ginklų pardavimas nėra numatytas kaip galimas proceso veiksmas, todėl, anot pareiškėjo, priešingai negu nurodoma skundžiamoje 2014 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nėra jokio teisinio ir procedūrinio pagrindo spręsti klausimą dėl ginklų vertės, kainos, realizavimo tvarkos ar pan.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. J. skundas tenkintinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi nepagrįstai tenkino įtariamojo D. V. gynėjo advokato K. A. skundą ir panaikino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro I. M. 2014 m. kovo 24 d. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro G. J. 2014 m. vasario 19 d. nutarimus.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu.
Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio nuostatos reglamentuoja procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimą ir pratęsimą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y., kai baudžiamajame procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Ši procesinė prievartos priemonė susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai, t. y. teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų patenkintas civilinis ieškinys ar galimas turto konfiskavimas, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai.
Lietuvos Respublikos BPK 116 straipsnyje yra nustatyta pareiga ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui proceso metu imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.
Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, įtariamajam D. V. nuosavybės teisės į ginklus buvo laikinai apribotos siekiant užtikrinti civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK skiria dvi kategorijas daiktų: daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei daiktus ar objektus (turtą), kuriems gali būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas siekiant užtikrinti ikiteisminiame tyrime pareikštą civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 91 straipsnyje yra nurodyta, kad daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti.
Išanalizavus skundžiamos žemesniojo teismo nutarties turinį, aukštesnysis teismas sprendžia, kad pareiškėjas skunde pagrįstai nurodė, jog Vilniaus apylinkės teismas nutartyje nenagrinėjo klausimo ar įtariamajam D. V. priklausantys ginklai gali būti laikomi daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ar yra pagrindas šiuos ginklus parduoti.
Lietuvos Respublikos BPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos. Kai ginčas dėl teisės į daiktus yra spręstinas ieškinio tvarka, daiktai laikomi iki sprendimo, priimto toje byloje civilinio proceso tvarka, įsiteisėjimo. Lietuvos Respublikos BPK nenumato galimybės parduoti daiktus ar objektus (turtą), kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šią aplinkybę savo skunde pagrįstai akcentavo ir pareiškėjas. Taipogi pagrįsta pareiškėjo išvada, kad sprendžiant dėl galimybės parduoti įtariamajam D. V. priklausančius ginklus žemesnysis teismas neteisingai interpretavo Lietuvos Respublikos BPK 93 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog tokie ginklai gali būti parduoti, tokiu būdu pakeičiant vieną laikino nuosavybės teisių apribojimo objektą kitu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
tenkinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. J. skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį.
Priimti naują sprendimą: palikti galioti 2014 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro ir 2014 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro nutarimus.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.