- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2-937-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Biont“ ieškinį atsakovui A. L. dėl žalos atlyginimo, išnagrinėjo taikos sutarties tarp šalių patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Biont“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Tavix“, Įgaliotas bankroto administratorius V. Š..
Šalies argumentai
2. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus MB „Tavix“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. L. ieškovės naudai 41 672,69 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal proceso metu pateiktus dokumentus.
3. Byloje dalyvaujančios šalys pateikė teismui prašymą rašytinio proceso tvarka patvirtinti tarp šalių pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 straipsnio 2 dalis).
5. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Vis dėlto dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliutūs. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.
6. Teismas, įvertinęs taikos sutarties sąlygas, mano, kad taikos sutarties patvirtinimas neprieštarauja viešajam interesui ir imperatyviosioms įstatymo normoms ir nepažeidžia bylos šalių ar kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų. Be to, šalys taikos sutartyje nurodė, kad joms yra žinomas ir suprantamas CPK 94 straipsnio 2 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 140 straipsnio 3 dalies, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 294 straipsnio 2 dalies bei CK 6.985 straipsnio 1 dalies turinys ir taikymo pasekmės, t. y. kad sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus bei nutraukus dėl to civilinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Šalys taip pat žino, kad, vadovaujantis CK 6.985 straipsniu ir CPK 584 straipsniu, teismo patvirtinta taikos sutartis laikoma vykdytinu dokumentu.
7. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas tvirtina 2020 m. spalio 14 d. byloje dalyvaujančių asmenų sudarytą taikos sutartį ir nutraukia šią civilinę bylą (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).
8. Kadangi šalys, sudarydamos taikos sutartį, nurodė, kad nė viena iš šalių nereikalauja priešingos šalies (šalių) turėtų bylinėjimosi išlaidų, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, teismas
nutaria:
patvirtinti tarp BUAB „BIONT“, įmonės kodas: 140657916, atstovaujama nemokumo administratoriaus MB „Tavix“ įgalioto asmens V. Š., ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 14 d., byloje sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė:
Šalys abipusių nuolaidų būdu sudarė šią taikos sutartį civilinėje byloje Nr.e2-937-613/2020:
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumoka BUAB „BIONT“, įmonės kodas: 140657916, 5000 EUR (penkių tūkstančių eurų) sumą į BUAB „BIONT“ depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. BUAB „BIONT“ atsisako visų kitų civilinėje byloje Nr. e2-937-613/2020 keliamų reikalavimų (įskaitant reikalavimus dėl palūkanų priteisimo, dėl bylinėjimo išlaidų).
Jeigu A. L. šios Sutarties 1 punkte nustatyta tvarka ir terminu nesumokės 5000 EUR (penkių tūkstančių eurų), bus laikoma, kad A. L. privalo BUAB „BIONT“ sumokėti 41672,69 EUR (keturiasdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt dvejų eurų ir 69 euro centų) sumą (ieškinio sumą) ir šiai sumai BUAB „BIONT“ įgys teisę gauti vykdomąjį raštą.
BUAB „BIONT“ neatšaukiamai patvirtina, kad ateityje neturės jokių ieškinių, pretenzijų ir/ar bet kokio pobūdžio turtinių ir (ar) neturtinių reikalavimų nei vienai iš šią Taikos sutartį pasirašančių šalių ir (ar) su ja susijusių asmenų, kadangi šia Taikos sutartimi yra galutinai išsprendžiami visi BUAB „BIONT“, reikalavimai, ginčai bei nesutarimai, kylantys iš nesutarimų su buvusiu įmonės vadovu A. L. ir jo vadovavimo metu sukeltų pasekmių ir jokių su tuo susijusių neišspręstų reikalavimų nelieka.
Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad sudarydamos šią Taikos sutartį ir vykdydamos savo įsipareigojimus, kylančius iš šios Taikos sutarties, nepažeis jas saistančių įsipareigojimų, sutarčių, susitarimų, kitų dokumentų.
Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad ši Taikos sutartis atitinka tikrąją Šalių valią. Taikos sutarties tikslas ir prasmė Šalims aiškūs. Šalys pareiškia, kad ši Taikos sutartis sudaryta laisva Šalių valia, nenaudojant jokio spaudimo, dėl kurio Šalys būtų priverstos sudaryti šią Taikos sutartį. Šalys pareiškia, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią Taikos sutartį neteisėtą ir negalimą sudaryti bei įvykdyti.
Šalys pareiškia, kad šią Taikos sutartį perskaitė, jos turinį, prasmę ir teisines pasekmes suprato ir, kaip atitinkančią jų valią, ją pasirašo.
Nė viena iš Šalių neatlygina priešingos Šalies (Šalių) turėtų bylinėjimosi išlaidų ar kitų ryšium su civilinės bylos Nr. e2-937-613/2020 iškėlimu ir nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Vadovaudamosi LR CPK 140 straipsnio 3 dalimi, Šalys prašo teismo patvirtinti šią Taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
Šalys patvirtina, kad joms yra išaiškintos ir žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos LR CPK 294 str. 2 d. (draudimas šalims dar kartą kreiptis į teismą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu) ir LR CK 6.985 str. (teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią, t.y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu ir tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas).
Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-937-613/2020.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.