- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- ATP-1144-383/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00420-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs G. P. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis kad jis 2015 m. vasario 26 d. 10.50 val. Alytuje, Naujojoje gatvėje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Naujosios-Raudonkalnio-Žuvinto gatvių sankryžą pravažiavo degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, Naujosios-Lauko gatvių sankryžoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusio pėsčiojo, Putinų gatvėje dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, lenkė prieš Putinų-A. J. gatvių šviesoforu reguliuojamą sankryžą stovinčius automobilius, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, dėl chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų eismo ir kitų dalyvių saugumui, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 73.7, 30, 73.11, 118 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 1 d., 124¹ str. 1 d., 124² str. 2 d.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto 2015-03-17 nutarimu, G. P. buvo pripažintas padaręs ATPK 124¹ str. 1 d., 124¹ str. 1 d., 124² str. 2 d. numatytus pažeidimus ir nubaustas 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.
Nesutikdamas su Institucijos 2015-03-17 priimtu nutarimu, G. P. jį apskundė Alytaus rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-10-08 nutartimi G. P. skundą atmetė, skundžiamą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto 2015-03-17 nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. P. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-08 nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį. Skunde nurodė, jog skundžiama teismo nutartis nėra teisinga ir pagrįsta, priimta objektyviai neįvertinus visų byloje pateiktų įrodymų, o išvadas grindžiant tik prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pagrindiniu neva teisiškai vertingu įrodymų, šioje byloje, laikė 2015-03-02 „Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apklausos protokole“ užfiksuotas aplinkybes. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad įstatymas tokios protokolo formos visiškai nenumato. Teismas taip pat neteisėtai neatkreipė dėmesio į tai, kokia forma buvo gauti ir užfiksuoti parodymai R. P. sugalvotame „apklausos protokole“. Pareigūnas apklausdamas pareiškėją, neteisėtai vertė jį duoti parodymus prieš save. G. P. teigimu, teismas visiškai neįvertino aplinkybių, kad pareigūnai jam, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, neišaiškino jo teisių ir pareigų nesudarė galimybių pačiam surašyti paaiškinimą, kaip numato įstatymas, o darydami psichologinį spaudimą tik siekė gauti G. P. parašą po jų pačių sugalvotu ir surašytu apklausos protokolu. Pareiškėjas pažymėjo, jog savo poziciją dėl jam inkriminuojamų kaltinimų jis išdėstė 2015-03-10 administracinės teisės pažeidimo protokole, kur pasirašydamas pareiškė, kad su kaltinimais nesutinka. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas turėjo girdėti, kaip jis pasakojo, kokiomis aplinkybėmis iš manęs buvo paimtas mano vairuotojo pažymėjimas, kokį psichologinį spaudimą, kelių policijos patalpose, patyrė iš pareigūnų R. P. ir pareigūno Virkučio.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog vaizdo registratorius nėra užfiksavęs jokių duomenų, kad jam inkriminuojamus KET pažeidimus yra padaręs vairuodamas savo automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), o pareigūnų R. S., bei J. A. parodymai jog 2015- 02-26 KET pažeidimus padarė G. P. vairuodamas minėtą BMW automobilį, yra neatitinkantys tikrovės, niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktai medžiagai. Pareiškėjo teigimu, vaizdo įraše yra užfiksuotas KET pažeidimus padaręs vyšninės spalvos automobilis BMW. Tačiau jokie šio automobilio identifikavimo numeriai specialia įranga nėra užfiksuoti. Garso įraše, taip pat nėra užfiksuota, kad administracinės teisės pažeidimus yra padaręs raudonos spalvos automobilis BMW, kurio v/n (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas skunde taip pat pažymi, kad teismo posėdžio metu jis parodė, kad jo automobilio, kurį tuo metu turėjo, ratlankių forma ant priekinės ir galinės ašių buvo vienoda, o vaizdo įranga užfiksuoto automobilio ratlankių forma ant priekinės ir galinės ašių skiriasi ir tai akivaizdžiai matyti policijos pareigūnų padarytame vaizdo įrašo „stop kadre“. Akivaizdu, jog teismo teiginys, kad G. P. padarytus KET pažeidimus yra užfiksavęs policijos automobilyje sumontuotas vaizdo ir garso registratorius, neatitinka tikrovės ir yra niekuo nepagrįstas.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pareigūnas tarnybinį pranešimą budėtojų dalyje surašė praėjus vienai valandai po įvykio, t.y. apie 11 valandą. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu kelis kartus patvirtino pats liudytojas R. S.. Kad po įvykio pareigūnų ekipažas buvo Alytaus AVPK patalpose nuo 11 val. 33 min. iki 11 val. 52 min. rodo ir pareigūnų teismui pateikti telemetriniai duomenys. Pareigūnai Alytaus AVPK patalpose užtruko apie 18 min. Galimai pareigūnai tuo metu ir rašė tarnybinius pranešimus. Tačiau byloje esanti pažyma pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM akivaizdžiai parodo, kad automobilio BMW, paieška pagal valstybinius numerius v/n (duomenys neskelbtini) atlikta duomenų bazėje 2015-02-26 tik 17 val. 36 min. Ši pažyma akivaizdžiai parodo prieštaravimus tarp liudytojo duotų parodymų teisme ir pačio liudytojo surašyto tarnybinio pranešimo. Šie prieštaravimai teismo posėdžio metu nebuvo pašalinti.
Pareiškėjo įsitikinimu, liudytojo J. A. parodymai, kad jis įsidėmėjo automobilio padariusio KET pažeidimus numerį yra akivaizdžiai melagingi, nes liudytojas automobilį matė tik iš dešinio šono 20-30 m atstumu ir tik 1 sekundę, nes automobilis dideliu greičiu kirto sankryžą. Nors liudytojas teigė, kad kai pažeidėjas pravažiavo sankryžą jis iš karto pamatė jo numerius, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad J. A. numerio nepasakė nei kolegai R. S., nei pranešė per ryšio priemones budėtojui, nei kur nors užsirašė, o po valandos įtempto vairavimo ir bendravimo su kolegomis sugeba prisiminti numerį, kuris susideda iš šešių skirtingų simbolių, nors tą numerį geriausiu atveju galėjo matyti tik vieną akimirką. Liudytojų duotų parodymų prieštaravimai, bylos surinktai medžiagai, teismo posėdžio metu pašalinti nebuvo. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo G. P. skundo netenkinti ir palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
G. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvada, kad konstatuoti, tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. P. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Institucijos priimto nutarimo, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pareiškėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų iš esmės nekartoja.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas G. P., apklaustas Alytaus rajono apylinkės teismo posėdžio metu, savo kaltę dėl pažeidimų numatytų ATPK 124¹ str. 1 d., 124¹ str. 1 d., 124² str. 2 d. neigė, teigdamas, kad įvykio dieną, nurodytu laiku jis nevairavo automobilio Naująja gatve, kur buvo užfiksuotas pažeidimas, tačiau pirmos instancijos teismas šia jo versija nepatikėjo ir ją atmetė, kaip paneigtą byloje surinkta medžiaga. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pats pažeidėjas G. P., apklausiamas 2015-03-02, pripažino važiavęs Naująja gatve apie 10.50 val., tačiau teigė Naujosios-Žuvinto-Raudonkalnio gatvių sankryžą kirtęs, degant žaliam šviesoforo signalui, taip pat pripažino važiavęs greičiau už kitus eismo dalyvius, keitęs važiavimo juostas, pripažino kirtęs Putinų-A. J. gatvių sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui. Sutiko, kad vairuodamas automobilį pažeidė KET reikalavimus, dėl pažeidimų nuoširdžiai gailisi (b. l. 9). Tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde G. P. nurodomos aplinkybės, kad pareigūnas apklausdamas pareiškėją, neteisėtai vertė jį duoti parodymus prieš save ir darydamas psichologinį spaudimą tik siekė gauti G. P. parašą po jo pačio sugalvotu ir surašytu apklausos protokolu, aukštesniojo teismo neįtikina ir tai vertinama kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, G. P. jokio konkretaus psichologinio smurto atvejo nenurodė, teigė norėjęs greičiau išeiti iš kabineto, todėl beveik neskaitęs protokolo ir pasirašęs. Į teismo posėdį iškviestas pareigūnas R. P. parodė, jog jokio psichologinio spaudimo G. P. nedaręs, protokole viską surašęs iš paties pažeidėjo paaiškinimų (b.l. 129-130). Teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, nes nenustatytas jo suinteresuotumas nepagrįstai apkaltinti G. P.. Nesutiktina ir su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pagrindiniu neva teisiškai vertingu įrodymų, šioje byloje, laikė 2015-03-02 G. P. apklausos protokole užfiksuotas aplinkybes. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog konstatuodamas, kad G. P. padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos buvo nubaustas skundžiamu Institucijos nutarimu, rėmėsi ne vien jo 2015-03-02 apklausos protokole nurodytais duomenimis, bet ir visa kita, skundžiamoje nutartyje aptarta bylos medžiaga, ištirta betarpiškai teismo posėdžio metu. Pareiškėjo G. P. padarytus pažeidimus, degant draudžiamiems šviesoforo signalams pravažiuojant sankryžas, chuliganiškai vairuojant Naujojoje, Putinų gatvėse, patvirtino tiek vaizdo registratoriaus įrašas dėl pažeidimo Žuvinto-Naujosios-Raudonkalnio gatvių sankryžoje, tiek liudytojų R. S. ir J. A. parodymai, garso įrašai, padaryti tarnybiniame automobilyje, tiek paties pažeidėjo apklausos policijoje metu duoti paaiškinimai.
Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad pareigūnų R. S., bei J. A. parodymai, jog 2015-02-26 KET pažeidimus padarė G. P. vairuodamas minėtą BMW automobilį, yra neatitinkantys tikrovės, niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktai medžiagai.
Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų R. S. ir J. A. parodymais, kurie sutampa su jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje policijos pareigūnas R. S. (b. l. 82-83) patvirtino savo tarnybiniame pranešime (b. l. 3-4) nurodytas aplinkybes, bei detaliai ir nuosekliai išdėstė įvykio eigą. Pareigūno R. S. teigimu, jis pats BMW automobilio numerio neįžiūrėjo, kadangi toldamas automobilis nuo jų buvo ir 100-200 m atstumu, tačiau kolega J. A. įsidėmėjo BMW automobilio numerį, po kiek laiko jį pasakė. Vėliau duomenų bazėje jie nustatė, kam priklauso BMW automobilis. Kadangi jie tuo metu dar turėjo ir kitų iškvietimų, todėl automobilio ne iš karto po įvykio ieškojo. Po įvykio praėjus gal valandai, surašė tarnybinį pranešimą, smulkiai jau nebeatsimena. Po įvykio iš vaizdo registratoriaus išėmė medžiagą, pamatė, kad įrašas nėra tokios didelės raiškos, kaip jis pats matė. Jie matė aiškiau ir geriau. Tiek tarnybiniame pranešime (b. l. 5-6), tiek apklaustas teismo posėdžio metu (b. l. 83-85) tokias pačias aplinkybes nurodė ir policijos pareigūnas J. A.. Teismo posėdžio metu J. A. kategoriškai patvirtino, jog jis įsidėmėjo visą automobilio numerį tiksliai tuo metu, kai jis pralėkė sankryžą, tuo metu jis buvo arčiausiai pareigūnų. Kolegoms apie automobilio numerį pranešė, kai baigėsi visas vaikymasis, kai jau pranešė budėtojui, kad jį pametė, tada ir kolegai R. S. pasakė, kad įsidėmėjo valstybinį numerį. Jam automobilio numerių netoli sankryžos stovėjęs reklaminis stulpas neuždengė, regėjimo problemų neturi, kas dveji metai yra tikrinami gydytojų komisijos. Jų tarnyboje pagrindinis dalykas yra įsidėmėti nesustojusio automobilio valstybinius numerius, jo dėmesys visada būna sutelktas į automobilio valstybinius numerius. Dirba 15 metų ir dar niekada neapsiriko. Tarnybinį pranešimą surašė, kai grįžo į policijos komisariatą. Jei nebūtų numerio įsidėmėjęs, taip ir būtų parašęs. Išėmę vaizdo registratoriaus medžiagą, pamatė, kad jie su kolega matė viską aiškiau, geriau ir toliau, nei fiksuoja vaizdo registratorius. Aukštesniojo teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, jog vaizdo registratorius nėra užfiksavęs duomenų, kad KET pažeidimus yra padaręs būtent G. P. vairuodamas savo automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo netikėti pareigūno J. A. parodymais, kad jis tiksliai įsidėmėjo automobilio numerį, kai jis pralėkė sankryžą. Abu pareigūnai patvirtino, jog jie matė viską aiškiau, geriau ir toliau, nei fiksuoja vaizdo registratorius. Be to, pažymėtina, jog kaip ir minėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, J. A. įsidėmėti pažeidėjo automobilio numeriai visiškai atitiko būtent G. P. automobilio numerius ir šis automobilis, buvo būtent tos pačios markės, modelio ir spalvos, kaip pareigūnų matytas. Pareigūnų parodymuose esantys netikslumai dėl tarnybinių pranešimų surašymo laiko ir pažeidėjo automobilio atliktos paieškos duomenų bazėje laiko, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, aukštesniojo teismo vertinami kaip neesminiai, nepaneigiantys pačio pažeidimo padarymo fakto bei nesudarantys pagrindo abejoti pareigūnų parodymų teisingumu. Atsižvelgiant į minėtų policijos pareigūnų užfiksuotus parodymus, G. P. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pažeidimų, dėl kurių jam skirta nuobauda, nepadarė ir jam priklausančio automobilio įvykio dieną nurodytoje vietoje nevairavo, atmestini kaip nepagrįsti.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai pakankamai išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Keisti nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.