- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-05-05
- Bylos Nr.
- 1-108-805/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18089-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- P. S.
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:
P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aštuonių klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Prienų rajono apylinkės 2014 m. rugsėjo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui;
2) Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. – 45 parų arešto bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p., bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 35 parų arešto bausmę, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis P. S. 2015 m. kovo 25 d. apie 19 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino užmušti ar „paskersti“ buvusią žmoną B. S., be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. kovo 25 d. apie 20 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, grasino nužudyti B. S., ją užmušti, vaikėsi aplink automobilį, dėl ko nukentėjusioji B. S. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Šiais veiksmais P. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 145 str. 1 d.
Iš kaltinamojo P. S. apklausos protokolo matyti, kad dėl jam pareikšto įtarimo sutinka visiškai, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Paaiškino, kad jis gyvena tame pačiame bute kartu su buvusia sutuoktine B. S.. Jų santykiai prasti, dažnai vyksta asmeninio pobūdžio žodiniai konfliktai. 2015 m. kovo 25 d. jis namuose gėrė alkoholį, buvo labai girtas. Apie 19 valandą iš darbo sugrįžo B. S. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes 2015 m. kovo 20 d. sugrįžo atlikęs teismo paskirtą areštą dėl smurto artimoje aplinkoje pagal B. S. pareiškimą. Konflikto metu jis, būdamas susinervinęs, iškeikė B. S., pagrasino jai, kad ją papjaus, užmuš, tačiau jos nužudyti neketino, norėjo tik pagąsdinti, nes ją myli. B. S. susirinko daiktus ir išbėgo į savo motinos namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. jis nusprendė dar kartą pasikalbėti su B. S., todėl nuėjo į jos motinos namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namo kieme B. S. pagrasino, kad ją užmuš. B. S. išsigando ir pradėjo bėgti aplink kieme stovėjusį automobilį, kažkam skambino telefonu. Jis ir šį kartą neketino nužudyti B. S., tik norėjo ją įbauginti (b.l. 41-42).
Iš nukentėjusiosios B. S. apklausos protokolo matyti, kad 2015 m. kovo 25 d. apie 19 val., sugrįžusi į namus, rado neblaivų buvusį sutuoktinį P. S., kuris iškoliojo ją necenzūriniais žodžiais ir pagrasino nužudyti užmušant ar „paskerdžiant”, už tai, kad jis atliko bausmę dėl smurto artimoje aplinkoje. Ji susirinko būtiniausius daiktus ir išėjo į motinos namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie 20 val., jai būnant motinos sodybos kieme, atbėgęs P. S. pagrasino, kad ją užmuš ir pradėjo vaikyti aplink automobilį. Ji paskambino ir pasikvietė dukrą V. S.. Tuo metu P. S. pabėgo. Buvusio sutuoktinio P. S. veiksmai, pastarajam būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, būna neprognozuojami, jis tampa labai agresyviu, todėl ji mano, kad grasinimai nužudyti yra realūs (b.l. 13-14).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo P. S. prisipažinimo, nukentėjusiosios B. S. parodymų, P. S. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
Iš liudytojos V. S. apklausos protokolo matyti, kad 2015 m. kovo 25 d. apie 19 val. namuose buvo ji ir neblaivus tėvas P. S.. Grįžus iš darbo motinai B. S., ji išėjo pavedžioti šunį. Sugrįžusi po 15 minučių, rado kambaryje verkiančią motiną, kuri pasakė, kad P. S. grasino ją nužudyti, iškeikė necenzūriniais žodžiais. Motina sake, kad bijo būti namuose ir išvažiavo į savo mamos sodybą. Apie 20 val. paskambino mama ir pasakė, kad P. S. ją vaikosi po kiemą, grasina. Mama paprašė jos atvažiuoti. Nuvažiavusi į senelės sodybą rado motiną, stovinčią gatvėje, o tėvo P. S. tenai jau nebuvo. Kai P. S. geria prisigeria alkoholio, jis grasina nužudyti jos motiną. Ji mano, kad tėvo grasinimai realūs, nes jis ne kartą smurtavęs prieš jos motiną B. S. (b.l. 18-19).
2015 m. kovo 29 d. protokolu - pareiškimu B. S. nurodė, jog 2015 m. kovo 29 d. apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ją grasino nužudyti „užmušant, paskerdžiant‘ buvęs sutuoktinis P. S. (b.1. 6).
2015 m. kovo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas ir aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-11).
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., t.y. grasino nužudyti buvusią sutuoktinę B. S., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už P. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis P. S. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 47).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo P. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p., pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. S. praeityje už analogiško nusikaltimo padarymą teistas du kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichiatrinio bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, jis nedirba, sutinka su prokurorės pasiūlyta bausme (b.l. 47).
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, P. S. charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus bei paskirtos bausmės dydį, vartinant tai, kad prokurorės siūlomos skirti bausmės dydis teismo nesaisto, P. S., siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, skirtina prokurės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas, nustatant ilgesnį bausmės terminą.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir nubausti 60 parų arešto bausme.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. pagrindu, P. S. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti P. S. galutinę bausmę – 40 parų areštą, paskiriant jį atlikti areštinėje.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo faktinio P. S. sulaikymo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, P. S. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti P. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.