- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-15
- Bylos Nr.
- N-444-7337-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. , atstovaujamo advokato K. S. , apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato pareigūnas 2010 m. vasario 5 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. A. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad A. A. 2010 m. sausio 28 d., 17.15 val., Biržų mieste, prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Lancer“, neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas, apgadino dvi stovinčias transporto priemones ir iš eismo įvykio vietos pasišalino; paliko automobilį neleistinoje stovėti vietoje. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 133, 134, 146, 148 punktų reikalavimus.
II.
Biržų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimu nutarė A. A. nubausti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 150 Lt bauda; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administraciniu areštu dvidešimčiai parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams trims mėnesiams laiko; vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, A. A. paskyrė galutinę nuobaudą – administracinį areštą dvidešimčiai parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams trims mėnesiams laiko. A. A. atliktą nuobaudą 20 parų administracinį areštą, pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimą (panaikintą 2010-04-12 LVAT nutartimi) įskaitė, kaip įvykdytą šioje byloje.
Teismas konstatavo, kad A. A. kaltę dėl padarytų pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodo visa surinkta byloje medžiaga. Teismas pažymėjo, kad neturi jokio pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, kurios sutampa tarpusavyje, sutampa ir su byloje esančiais kitais rašytiniais bylos duomenimis. D. M. parodymus teismas laikė nenuosekliais, todėl vertintino kritiškai. Taip pat kritiškai vertintino ir L. R. parodymus, iš kurių matyti, kad jis sprendžia, kad A. A. nekliudė automobilių, nes jis negirdėjęs jokio atsitrenkimo garso. Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentų, kad jo atstovaujamojo įvykio metu vairuojamas automobilis negalėjo apgadinti pareigūnų vairuojamų automobilių, nes iš fotonuotraukų matomi apgadinimai yra per aukštai, kad juos būtų galima padaryti automobiliu „Mitsubisi Lancer“, teismas pastebėjo, kad tokie argumentai galėtų būti patvirtinti ar paneigti tik atlikus eismo įvykio autotechninę ekspertizę. Teismas pažymėjo, kad atkurti autoįvykio metu buvusias vairavimo sąlygas, tikslius atstumus, automobilio judėjimo trajektoriją yra neįmanoma, todėl aplinkybę ar A. A. autoįvykio metu kliudė policijos pareigūnų vairuojamus automobilius tik iš betarpiškai šiame autoįvykyje dalyvavusių ir jį mačiusių asmenų parodymų juos vertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Teismas taip pat sprendė, kad A. A. atstovo argumentus, kad A. A. išsigando tamsiai apsirengusių vyriškių, kurių vienas trankė į jo vairuojamo automobilio priekinį stiklą ir bandė atidaryti automobilio dureles, todėl išsigandęs automobiliu važiavo ieškoti draugų pagalbos ir taip veikė būtinosios ginties sąlygomis, paneigia liudytojų V. A. ir V. A. parodymai iš kurių matyti, kad A. A. galėjo juos matyti ir turėjo realią galimybę kreiptis į juos pagalbos, kaip į policijos pareigūnus, net ir manydamas, kad jam yra iškilusi reali grėsmė. Kaip matyti iš V. S. parodymų jis patruliuodamas prie „IKI“ parduotuvės pastebėjo A. A. automobilį ir ketino įteikti jam šaukimą asmeniškai, toks šaukimo įteikimo būdas yra tinkamas, o A. A. vertindamas situaciją aiškiai klydo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų leidžiančių patvirtinti, kad A. A. veikė būtinosios ginties sąlygomis.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į padarytų pažeidimų pobūdį, į tai, kad pažeidėjas 2009 metų laikotarpyje net 14 kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, už juos eilę kartų baustas ir anksčiau, tačiau jokių išvadų nedaro, kas rodo aiškų jo nenorą laikytis nustatytų taisyklių.
III.
Apeliaciniu skundu A. A. , atstovaujamas advokato K. S. , prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimą panaikinti, bylą nutraukti ATPK 250 straipsnio 1, 4 punktuose numatytais pagrindais.
Nurodo, kad policijos pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo, Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatas, stabdymas buvo be teisinio pagrindo, agresyvus, todėl pagrįstai A. A. įvertintas kaip užpuolimas ir priimtas sprendimas gelbėtis bėgant. Pareigūnų padaryti pažeidimai stabdant A. A. automobilį sąlygojo jo atsakomuosius veiksmus – gelbėtis bėgant nuo užpuolimo. Teigia, kad pareigūnai nuvažiuodami iš eismo įvykio vietos patys pažeidė ATPK 130 straipsnio 1 dalį, dėl ko tapo neįmanoma užfiksuoti transporto priemonių padėties, kliudymo pėdsakų, jų išsidėstymo. Mano, kad apkaltinančio A. A. nutarimo priėmimui įtakos turėjo ir tai, kad jis dar neišnagrinėjus apeliacinio skundo pagal neįsiteisėjusį Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimą buvo sulaikytas 2010 m. balandžio 5 d. ir atliko visą 20 parų administracinio arešto nuobaudą, minėtą Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas prašo skundą atmesti, Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
A. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
A. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai pripažino A. A. kaltu padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą ir tinkamai juos vertino. Spręsdamas apie eismo įvykio aplinkybes, teismas rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, protokolu, foto lentelėmis, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių įrodymų visuma patvirtina, kad A. A. 2010 m. sausio 28 d., 17.15 val., Biržų mieste, prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį, neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas, apgadino dvi stovinčias transporto priemones ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai policijos pareigūnai A. K. , V. A. , R. S. , V. M. , V. A. , J. N. , R. K. , V. S. . Teisėjų kolegija, įvertinusi šių liudytojų parodymus, sprendžia, kad minėtų liudytojų paaiškinimai yra nuoseklūs, jie detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, taip pat liudytojų D. M. , L. R. parodymais bei vertino juos kritiškai, kadangi jie nėra nuoseklūs, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, be to minėti liudytojai yra A. A. pažįstami. L. S. I. įvykio nematė, todėl jo parodymai nagrinėjamu atveju nelaikytini reikšmingais, siekiant nustatyti įvykio aplinkybes.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo, Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, policijos pareigūnų parodymus, apeliacinio skundo argumentus, nenustatė policijos pareigūnų veikloje šių ar kitų teisės aktų pažeidimų ir šią apelianto versiją laiko pasirinktu gynybos būdu siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus.
Apeliacinio skundo argumentai, kad A. A. veikė būtinosios ginties sąlygomis, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. ATPK 18 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būklėje, tai yra ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad A. A. veiksmai, kuomet jis, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, apgadino dvi stovinčias transporto priemones ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, buvo visiškai nesusiję su būtinybe gintis nuo gresiančio užpuolimo, kilusio objektyvaus pavojaus apelianto teisėms ir laisvėms ir pan. Pastebėtina, kad įvykis įvyko nevėliu paros metu – 17.15 val., viešoje vietoje – prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo filmavimo kamera, toje pačioje aikštelėje buvo apelianto draugas, stovėjo policijos automobilis, pareigūnas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, be to, byloje nėra duomenų, jog apeliantas būtų pranešęs apie tariamą užpuolimą policijai vėliau.
Apelianto argumentai, jog pareigūnai nuvažiuodami iš eismo įvykio vietos patys pažeidė ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės sprendžiant dėl A. A. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatydamas įvykio aplinkybes, rėmėsi betarpiškai šiame autoįvykyje dalyvavusių ir jį mačiusių asmenų parodymais juos vertindamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Aplinkybė, jog A. A. pagal neįsiteisėjusį Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimą buvo sulaikytas 2010 m. balandžio 5 d. ir atliko 20 parų administracinio arešto nuobaudą, taip pat nėra susijusi su A. A. inkriminuotų pažeidimų kvalifikavimu ar vertinimu. ATPK 304 straipsnio 2 dalis numato, kad apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas, išskyrus nutarimus skirti įspėjimą ir administracinį areštą, taip pat tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje skiriama ir imama bauda. Pastebėtina, kad Biržų rajono apylinkės teismas skundžiamu 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimu A. A. atliktą nuobaudą 20 parų administracinį areštą, pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimą (panaikintą 2010-04-12 LVAT nutartimi) įskaitė, kaip įvykdytą šioje byloje.
Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, paskirta laikantis ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.