- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- AS-438-678-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Enermega“
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijai, Alytaus miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Enermega“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Enermega“ skundą atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai bei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apygardos administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo AB „Enermega" skundas atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai ir Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gegužės 22 statybos leidimo Nr. NS-13 ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus 2009 m. birželio 22 d. sprendimo „Sutikimas vykdyti žemės darbus" Nr. ŽDS-2651/09 panaikinimo. Pareiškėjas taip pat prašė teismą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t.y. laikinai sustabdyti skundžiamų atsakovų aktų galiojimą.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. priėmė nutartį tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas dėl šio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarties panaikinimo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teismas konstatavo, jog kaip matyti iš atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos atskirojo skundo turinio bei prie jo pateiktų dokumentų Alytaus miesto savivaldybė pateikė paraišką Europos Sąjungos lėšoms gauti siekiant parengti ir įgyvendinti Naujosios ir Pramonės gatvių pramonės zonų infrastruktūros sutvarkymo projektą. Paraiška buvo priimta ir patvirtinta, kad iš Europos Sąjungos bus skiriama viso 9062321 Lt. Kaip konstatavo teismas, teritorijos detalusis planas ir techninis projektas yra nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti, jie nėra nuginčyti. Teismas pabrėžė ir tai, kad detaliuoju planu yra suformuoti 9 nauji sklypai - inžinerinės infrastruktūros teritorijos, visi sklypai yra valstybės žemėje ir nė vienu iš suformuotų sklypų jokia forma pareiškėjas nedisponuoja. Teismo nuomone, projekte numatytu laiku Europos Sąjungos lėšų nepanaudojus, jos būtų prarandamos ir nukentėtų miesto bendruomenės itin svarbūs interesai. Teismo vertinimu, paties ginčo esmė ir galimos aptartos pasekmės rodo, kad nei įvykdymo apsunkinimas, nei jo įvykdymo tapimas negalimu nagrinėjamu atveju neįmanomas, todėl ankstesnė Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis naikintina.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas AB „Enermega“ prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, o Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos, reikiamos reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymui - skundžiamų aktų galiojimo sustabdymui. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi visiškai be pagrindo panaikino anksčiau pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Tokiu būdu teismas priėmė nepagrįstą bei priešingą anksčiau priimtam procesiniam sprendimui nutartį, nenurodydamas joje jokių motyvų, teisinių argumentų, pagrindžiančių naikinamos nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą, ir taip pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 5 punkte teismo nutarčiai keliamus reikalavimus bei sudarydamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą pagrindą nutarčiai panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Taigi ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, jog nagrinėjant administracinę bylą reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo toje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis numato, jog skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Atitinkamai, svarbu nustatyti ar nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.
Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką sprendžiant klausimus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-573/2006, taip pat 2007 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-286/2006), darytina išvada, jog taikant reikalavimo užtikrinimo priemones būtina įvertinti ne tik galimybę konkrečioje byloje atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo, bet ir kitus reikšmingus kriterijus bei principus.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS1-573/2006 yra konstatavęs, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, akcentuotina būtinybė motyvuotai įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, atsižvelgiant į tokios priemonės taikymo tikslingumo (ar jos taikymas realiai padėtų reikalavimo patenkinimo atveju atkurti iki ginčo buvusią teisinę padėtį), proporcingumo (pvz., galimos žalos proporcija: pritaikius reikalavimo užtikrinimą, tačiau netenkinus reikalavimo, ir netaikius priemonės, bet patenkinus reikalavimą), proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos ir kitus principus. Šių principų preciziškas laikymasis ypač aktualus, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios galimai lems didelius finansinius nuostolius, esminius tam tikros rinkos pokyčius ir pan.
Teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo ginčijamų administracinių aktų - Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gegužės 22 statybos leidimas Nr. NS-13 ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus 2009 m. birželio 22 d. sprendimas „Sutikimas vykdyti žemės darbus" Nr. ŽDS-2651/09 – pagrindu yra atliekami statybos darbai Alytaus mieste, Naujojoje g. 124-140 (b.l. 21 – 22, 31). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog statybos darbai įgyvendinami vykdant Naujosios ir Pramonės gatvių pramonės zonų infrastruktūros sutvarkymo projektą (b.l. 86 – 96), finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis (projektui numatyta skirti viso 9062321 Lt dydžio finansavimą). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (2009 m. gegužės 22 statybos leidimo Nr. NS-13 ir 2009 m. birželio 22 d. sprendimo „Sutikimas vykdyti žemės darbus" Nr. ŽDS-2651/09 galiojimo sustabdymas) galėtų lemti reikšmingas neigiamas ekonomines bei finansines pasekmes, pažeisti Alytaus miesto gyventojų (miesto bendruomenės) interesus. Sustabdžius statybos darbus bei numatytu laiku nepanaudojus Europos Sąjungos lėšų (investicijų), kiltų grėsmė viešojo intereso požiūriu svarbaus statybos darbų projekto įgyvendinimui, jo tolesniam finansavimui.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą būtina vadovautis proporcingumo ir viešųjų interesų apsaugos principais. Kaip jau buvo minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas ir ginčijamų atsakovų priimtų administracinių aktų (statybos leidimo bei sutikimo vykdyti žemės darbus) galiojimo sustabdymas galėtų pažeisti viešąjį interesą (Alytaus miesto gyventojų interesus) bei sukeltų grėsmę viešojo intereso požiūriu svarbaus statybos darbų projekto įgyvendinimui. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir stabdyti Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gegužės 22 statybos leidimo Nr. NS-13 bei Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus 2009 m. birželio 22 d. sprendimo „Sutikimas vykdyti žemės darbus" Nr. ŽDS-2651/09 galiojimą.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo UAB „Enermega“ atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Enermega“ atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.