Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant prokurorui ir asmeniui, kuriam paskirtą piniginę sankciją prašoma pripažinti ir vykdyti, J.V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos teisinės pagalbos prašymą dėl J. V. skirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos prašymas dėl 2020 m. sausio 27 d. sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 10 d. el. paštu gautas J. V. prašymas, kuriame jis nurodė, jog sutinka, kad byla būtų išnagrinėta jam nedalyvaujant, sutiko su padarytu kelių eismo taisyklių pažeidimu bei sutiko apmokėti jam paskirtą baudą.

Prokuroras į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnį į posėdį teismas šaukia nubaustą asmenį, jo gynėją ir prokurorą, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo nagrinėjimo nesustabdo. Atsižvelgiant į J. V. pateiktą prašymą, taip pat į tai, kad prokuroras tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, į tai, kad minėtų asmenų neatvykimas klausimo nagrinėjimo nestabdo, teikimas nagrinėjamas šiems asmenims nedalyvaujant.

Prašymas tenkintinas.

Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimo, kuriuo paskirta piniginė sankcija, pripažinimo institutas į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą inkorporuotas vykdant Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinį sprendimą 2005/214/TVR Dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinis sprendimas 2005/214/TVR), taigi spręsdamas dėl Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos (Adm. Verwerking flitsgegevens CJIB) 2020 m. sausio 27 d. sprendimu J. V. skirtos finansinės sankcijos pripažinimo, teismas vadovaujasi Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/214/TVR bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis.

Pagal Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą sprendimą kartu su šiame straipsnyje numatytu liudijimu galima perduoti valstybės narės, kurioje fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, turi turto arba pajamų, kurioje fizinis asmuo įprastai gyvena arba kurioje yra juridinio asmens registruota buveinė, kompetentingoms institucijoms. J. V. yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini). Taigi Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos (Adm. Verwerking flitsgegevens CJIB) prašymas dėl J. V. skirtos finansinės sankcijos pripažinimo teismingas Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms.

BPK 365¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. Minėta, kad J. V. gyvena (duomenys neskelbtini), taigi Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos prašymas dėl 2020 m. sausio 27 d. sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nyderlandų Karalystės kompetentinga institucija (Adm. Verwerking flitsgegevens CJIB) yra viešojo administravimo institucija, turinti įgaliojimus priimti sprendimus, kuriais asmenims už padarytus teisės aktų pažeidimus skiriamos piniginės baudos ir kuriuos asmenys turėjo teisę apskųsti kompetentingam teismui, taigi Nyderlandų Karalystės kompetentinga institucija (Adm. Verwerking flitsgegevens CJIB) yra, viena vertus, Europos Sąjungos valstybės narės – Nyderlandų Karalystės kompetentinga institucija BPK 365¹ straipsnio prasme, kita vertus, šios institucijos 2020 m. sausio 27 d. priimtas sprendimas, kuriuo skirtą finansinę sankciją prašoma pripažinti, yra laikytinas sprendimu, kaip jis yra suprantamas Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 1 straipsnio „a)“ punkto „iii)“ papunktyje.

Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos (Adm. Verwerking flitsgegevens CJIB) 2020 m. sausio 27 d. sprendimu J. V. skirta 72,00 eurų dydžio bauda, taigi šiuo sprendimu J. V. skirta finansinė bauda, kaip ji yra suprantama Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 1 straipsnio „b)“ punkto „i)“ papunktyje.

Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos (Adm. Verwerking flitsgegevens CJIB) 2020 m. sausio 27 d. sprendimu J. V. finansinė sankcija skirta už kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, 10 km/h viršijo leistiną greitį.

Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „pagal šio pamatinio sprendimo sąlygas ir netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo, sprendimai pripažįstami ir vykdomi už šiuos nusikaltimus, jeigu už juos baudžiama sprendimą priėmusioje valstybėje ir kaip jie yra apibrėžti sprendimą priėmusios valstybės teisės: <...> elgesys, pažeidžiantis kelių eismo taisykles, įskaitant taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko bei taisyklių dėl pavojingų krovinių pažeidimus <..>“. Nors minėtoje teisės normoje vartojama „nusikaltimo“ sąvoka, tačiau, kaip konstatavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. lapkričio 14 d. sprendime C‑60/12, taip pat 2019 m. gruodžio 5 d. sprendime C‑671/18, „pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, kad šis sprendimas taikomas ir finansinėms baudoms, skirtoms už pažeidimus, kuriuos sudaro „elgesys, pažeidžiantis kelių eismo taisykles“ <..> įvairiose valstybėse narėse šie pažeidimai traktuojami nevienodai: kai kuriose iš jų jie laikomi administraciniais teisės pažeidimais, o kitose – baudžiamaisiais nusižengimais. Taigi tai, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama bauda yra administracinė, neturi jokios įtakos pareigoms, kurios tenka kompetentingoms vykdančiosios valstybės narės institucijoms“. Įvertinus minėtą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, J. V. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurio padarymą Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos (Adm. Verwerking flitsgegevens CJIB) 2020 m. sausio 27 d. sprendimu jam skirta finansinė sankcija, patenka į Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą taikymo sritį netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo.

Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu 4 straipsnyje numatytas liudijimas nebuvo pateiktas, yra neišsamus ar akivaizdžiai neatitinka sprendimo. Sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu yra nustatyta, kad: a) sprendimą vykdančiojoje valstybėje arba bet kurioje valstybėje, išskyrus sprendimą priėmusią arba sprendimą vykdančiąją valstybes, nuteistajam buvo priimtas sprendimas dėl tų pačių veikų ir, pastaruoju atveju, tas sprendimas buvo įvykdytas; b) vienu iš 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų sprendimas susijęs su veikomis, kurios nėra nusikaltimas pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę; c) sprendimo vykdymas yra uždraustas įstatymu pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę ir tas sprendimas susijęs su veikomis, kurios priklauso tos valstybės jurisdikcijai pagal jos pačios teisę; d) sprendimas susijęs su veikomis: i) kurios pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę laikomos įvykdytomis visai arba iš dalies sprendimą vykdančiosios valstybės teritorijoje arba tokiai teritorijai prilyginamoje vietoje, arba ii) kurios yra įvykdytos ne sprendimą priėmusios valstybės teritorijoje, o sprendimą vykdančiosios valstybės teisė neleidžia traukti baudžiamojon atsakomybėn už tokius pačius nusikaltimus, kai jie yra įvykdyti ne jos teritorijoje; e) pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę galioja imunitetas, dėl kurio negalima vykdyti sprendimo; f) sprendimas buvo skirtas fiziniam asmeniui, kuris pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę dėl savo amžiaus dar negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už veikas, dėl kurių sprendimas buvo priimtas; g) pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą yra patvirtinta, kad atitinkamas asmuo i) rašytinės procedūros atveju pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus, arba ii) nedalyvavo pats, išskyrus tuos atvejus, kai liudijime nurodoma: — kad asmuo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, buvo informuotas apie procesą pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę, arba — kad asmuo nurodė, kad jis neginčija bylos; h) finansinė bauda yra mažesnė nei 70 Eur arba šiai sumai lygiavertė suma.

Iš esmės analogiškos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimo, kuriuo paskirta piniginė sankcija, nepripažinimo sąlygos įtvirtintos ir BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu: 1) piniginės sankcijos vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves; 2) Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje, išskyrus sprendimą priėmusią valstybę, nubaustam asmeniui buvo priimtas sprendimas dėl tų pačių veikų ir tas sprendimas buvo įvykdytas; 3) piniginė sankcija paskirta dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai piniginė sankcija paskirta dėl 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų; 4) piniginė sankcija paskirta dėl veikos, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai; 5) nubaustas asmuo pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos; 6) nubaustas asmuo veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą nusikalstamą veiką; 7) piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus; 8) piniginė sankcija buvo paskirta nedalyvaujant nubaustam asmeniui, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad asmuo buvo informuotas apie procesą pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę ir galimybę asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, bet aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, taip pat aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos; 9) piniginė sankcija buvo paskirta asmeniui, kuris asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, o sprendimas buvo priimtas, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą, taip pat asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą, arba b) jis, žinodamas apie numatomą bylos nagrinėjimą, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti bylos nagrinėjimo metu ir gynėjas iš tiesų šį asmenį gynė bylos nagrinėjimo metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę paduoti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepadavė apeliacinio skundo; 10) piniginės sankcijos dydis yra mažesnis negu 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte numatyta suma; 11) nėra gautas 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnyje numatytas liudijimas arba jis yra neišsamus, arba aiškiai neatitinka dėl nubausto asmens priimto sprendimo; 12) gauti dokumentai nėra išversti į lietuvių arba anglų kalbas.

Teismas pažymi nenustatęs nė vienos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse ar BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje nurodytų Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimo, kuriuo paskirta piniginė sankcija, nepripažinimo sąlygų: teismui pateiktas liudijimas yra išverstas į anglų kalbą, yra išsamus ir atitinka sprendimą. Piniginė sankcija J. V. paskirta dėl veikų, patenkančių į Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą taikymo sritį netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo. Teismas neturi duomenų, kad Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje, išskyrus sprendimą priėmusią valstybę – Nyderlandų Karalystę, J. V. buvo priimtas sprendimas dėl tų pačių veikų ir tas sprendimas buvo įvykdytas. Taip pat teismas nemato pagrindo pripažinti, kad sprendimo vykdymas yra uždraustas įstatymu pagal Lietuvos Respublikos teisę ar kad piniginės sankcijos vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. Sprendimas susijęs su veikomis, kurios pagal Lietuvos Respublikos teisę laikomos įvykdytomis ne Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tokiai teritorijai prilyginamoje vietoje: veikos yra įvykdytos sprendimą priėmusios valstybės – Nyderlandų Karalystės teritorijoje, taigi dėl šios veikos negali būti taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai. Taip pat teismas neturi duomenų, kad J. V. pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus naudojasi imunitetu, dėl kurio negalima vykdyti sprendimo, ar kad J. V. veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos įstatymus galima teisinė atsakomybė už jo padarytą veiką. Teismui pateiktame liudijime yra patvirtinta, kad piniginė sankcija J. V. buvo paskirta rašytinio proceso būdu, pagal Nyderlandų Karalystės teisę jis buvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal Nyderlandų Karalystės teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus bei juos pagrindžiančius duomenis, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos (Adm. Verwerking flitsgegevens CJIB) 2020 m. sausio 27 d. sprendimu, įsigaliojusiu 2020 m. kovo 9 d., J. V. skirtą 72,00 eurų dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, nustatytinas dviejų mėnesių terminas, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, J. V. sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹, 365² straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR „Dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms“,

nutaria:

Pripažinti Nyderlandų Karalystės kompetentingos institucijos (Adm. Verwerking flitsgegevens CJIB) 2020 m. sausio 27 d. sprendimu, įsigaliojusiu 2020 m. kovo 9 d., J. V. skirtą finansinę sankciją – 72,00 eurų dydžio baudą ir ją vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Įpareigoti J. V. 72,00 eurus sumokėti per du mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Bauda mokama Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą jis turi pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

Per nustatytą terminą teismui nepristačius mokėjimą patvirtinančio dokumento, piniginė sankcija bus išieškoma priverstinai.

Nutarties nuorašus išsiųsti prokurorui, J. V., Nyderlandų Karalystės kompetentingai institucijai (Adm. Verwerking flitsgegevens CJIB) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Apie piniginės sankcijos įvykdymą, apie visišką ar dalinį neįvykdymą nedelsiant raštu informuoti Nyderlandų Karalystės kompetentingą instituciją.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.