- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-11
- Bylos Nr.
- 1A-272-337-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00987-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- B. B.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-11-27 ir 2008-12-16 nuosprendžiais, kurie buvo subendrinti 2009-08-04 nutartimi, paskirta ir neatlikta bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir D. B. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems (2) metams trims (3) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. nuteistas už tai, kad jis 2011 metų rugsėjo mėnesio pradžioje, laikotarpiu nuo 5 iki 9 d., apie 6 val. ryto, nuėmęs virvelę nuo vartelių, įsibrovė į sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iš kur pagrobė svetimą B. B. priklausantį turtą: tai yra 20 vnt. 120 cm. ilgio armatūros strypų, kurių bendra vertė - 60 Lt, 2 vnt. špižinių troškintuvų be dangčių, kurių bendra vertė - 60 Lt, aliuminį puodą be dangčio, 20 Lt vertės, metalinį puodą be dangčio, 20 Lt vertės, metalines kopėčias, 300 Lt vertės, metalinį rėmą 250x40 cm., 30 Lt vertės, špyžinę lentą krosniai 80x40 cm., 30 Lt vertės, metalinį vamzdį, 10 Lt vertės, 2 vnt. lengvojo automobilio ratlankių be padangų, bendros 40 Lt vertės – iš viso pagrobė turto, bendros 570 Lt vertės.
D. B. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendį ir prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d. bei švelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, teismas jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, sutinka atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, kadangi jis savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, buvo nurodęs ir iki teismo ten gyveno. Nurodo, kad dirbo neoficialiai. Tvirtina, kad jis nepagrįstai charakterizuojamas kaip dažnai vartojantis alkoholinius gėrimus, kadangi tokiu atveju nebūtų galėjęs dirbti. Nurodo, kad ruošėsi vesti. Prašo švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes ją atlikus bus sunku adaptuotis.
Taip pat apeliantas prašo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d., kadangi jis į nukentėjusiosios sklypą įėjo pro vartelius, kurie nebuvo užrakinti, o teritorija nebuvo saugoma.
Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžiu D. B. pagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 178 str. 2 d., t.y. dėl svetimo - B. B. priklausančio turto pagrobimo įsibraunant į saugomą teritoriją. Teismas teisingai įvertino įrodymus byloje bei kvalifikavo D. B. padarytą nusikalstamą veiką. Apeliantas nepagrįstai prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d. nurodydamas, jog jis į nukentėjusiosios kiemą įėjo pro nerakintus vartelius, o teritorija nebuvo saugoma. Teismų praktikoje įsibrovimu laikoma patekimas į patalpą prieš savininko valią bet kuriuo būdu, jei tai buvo padaryta turint tikslą pagrobti ten esantį turtą, todėl šio kvalifikuojančio požymio nustatymas nepriklauso nuo įsibrovimo būdų, kurie gali būti labai įvairūs, taip pat ir patekimas į saugomą teritoriją ar patalpą pro neužrakintas duris, šiuo atveju – tvoros vartelius. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad tiek pats apeliantas, tiek nukentėjusioji nurodė, kad kiemas buvo aptvertas tvora ( b.l.14;15), todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas bylos aplinkybes ir pripažindamas D. B. kaltu pagal BK 178 str. 2 d., baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Skirdamas bausmę D. B. teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė.
BK 56 str. 1 d. numato, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. D. B. nusikalto būdamas eilę kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, todėl yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Be to, jis nusikalto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Visa tai rodo, kad D. B. nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, padarytas dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o yra loginė jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Padarytas tyčinis, baigtas apysunkis nusikaltimas. Įvertinus visas šias bei kitas kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat atsižvelgus į D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių nebuvimą konstatuotina, kad paskirtąją laisvės atėmimo bausmę, kuri savo trukme net nesiekia BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkio, pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Apelianto teiginiai apie turimą gyvenamąją vietą, neoficialų darbą bei ketinimą kurti šeimą esminės reikšmės skiriamos bausmės dydžiui neturi ir teismo išvados nepaneigia.
Tokiu būdu keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.