Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2419-737/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-14
Bylos Nr.
1-2419-737/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28408-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2419-737/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28408-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 14 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui,kaltinamajam A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) akmens apdirbėju, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2019 m. liepos 6 d. apie 09.30 val., Janonio gatvėje, ties namu Nr. 7, Jonavoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ 2019 m. liepos 6 d. 09.36 val. nustatytas 1.70 promilių girtumas, 09.51 val. – 2.10 promilių girtumas.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu A. B. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, paaiškino, kad iš vakaro po darbo gėrė stipraus alaus. Atsikėlęs iš ryto išgėrė dar ir vežė tėvus apsipirkti į Jonavą. Kol mama apsipirkinėjo Maxima parduotuvėje, susitikęs su draugu dar išgėrė alaus. Grįžus mamai važiavo link turgaus, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl nusikaltimo gailisi.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, prokuroras sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, todėl byloje įrodymų tyrimas buvo nutrauktas ir buvo paskelbti bei išvardinti kiti byloje esantys įrodymai bei dokumentai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 2 dalimi).

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo A. B. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu paskelbtų bei išvardintų įrodymų visuma.

Liudytojo E. Š. parodymais nustatyta, kad 2019 m. liepos 6 dieną dirbo kartu su Jonavos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule I. B. Apie 9.30 val. Jonavoje, J.Basanavičiaus gatvėje pastebėjo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikrinimui sustabdė Janonio gatvėje ties 7 namu. Priėjus prie paminėto automobilio vairuotojo, kaip vėliau sužinojo A. B., jo būsena sukėlė įtarimų, nes jo rankos drebėjo, kalbėjo nerišliai, neaiškiai, todėl buvo atliktas girtumo patikrinimas alkotesteriu. Pirmu tikrinimu A. B. buvo nustatytas 1,70 promilių girtumas, praėjus 15 minučių buvo atliktas antras patikrinimas alkotesteriu, kuris parodė 2,10 promilių girtumą. Apie tai radijo ryšiu informavo Kauno apskr. VPK budėtoją (b. l. 26).

Liudytojos S. B. parodymais nustatyta, kad A. B. yra jos sūnus, kuris gyvena kartu su ja. Jų tarpusavio santykiai yra geri ir artimi. Ji mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukta, alkoholio nevartoja, todėl prašo leisti jai būti kaltinamojo A. B. laiduotoja ir paskirti laidavimą be užstato. Teigia, kad jei būtų pastebėjusi, kad sūnus A. B. apsvaigęs nuo alkoholio ketina vairuoti transporto priemonę būtų atėmusi iš jo raktelius (b. l. 30).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad A. B. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0326“ pirmu tikrinimu 2019 m. liepos 6 dieną 09:36 val. nustatytas 1,70 promilių girtumas. Antruoju tikrinimu 09: 51 val. – 2,10 promilių girtumas ( b.l. 37-41).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Janonio g. 7, Jonavoje. Apžiūrėtas automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-16).

Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į aikštelę, Darbininkų g. 4, Jonavoje (b. l. 42).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas A. B. (b. l. 45).

VŠĮ Emprekis pažymoje nurodyta, kad automobilio Audi A4 vidutinė vertė 1490 eurų (b. l. 46).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas. Šis straipsnis kitų pasekmių nereikalauja, pakanka vien paties vairavimo fakto esant kaltininkui nustatytam tokiam girtumo laipsniui.

Nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu, girtumo nustatymo duomenimis ir kitais rašytiniais įrodymais, neabejotinai nustatyta, kad A. B. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas. Ši A. B. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta

Kaltinamasis A. B. prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti motinos S. B. atsakomybėn.

A. B. parodė, kad S. B. yra jo motina, gyvena kartu su ja, santykiai yra geri, pasižadėjo klausyti jos nuomonės. S. B. teisiamojo posėdžio metu palaikė kaltinamojo prašymą, prašė atiduoti sūnų pagal laidavimą jos atsakomybėn.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo prašymui prieštaravo, nurodė, kad jam turi būti skiriama bausmė.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Atsižvelgiant į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, veikos pavojingumą, kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, konstatuotina, kad šioje byloje nėra pakankamo pagrindo taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto. Šiame kontekste pažymėtina, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be to, formuojamoje teismų praktikoje, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) asmenybės brandumo ar gyvenimiškų vertybių nesusiformavimo ir teismas nemano, kad kito asmens priežiūra duotų kokių nors teigiamų rezultatų, tuo labiau, kai siūlomas laiduotojas yra jo motina, kuri nors ir kartu gyvena, kartu važiavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau kaip teigia, nepastebėjo, kad sūnus yra neblaivus. Tiek S. B., tiek pats kaltinamasis, nurodo, kad toks įvykis atsitiko pirmą kartą, kad kaltinamasis su alkoholio vartojimu problemų neturi. Teismas šiuos kaltinamojo ir jo motinos parodymus vertina kritiškai ir štai dėl kokių priežasčių: visų pirma, jeigu A. B. niekada nebūtų vartojęs alkoholio, kartu su juo viename automobilyje važiavusi motina, tikrai būtų pastebėjus, kad sūnus yra neblaivus, juolab, kad neblaivumo požymius aiškiai matė policijos pareigūnai, nepažįstantys kaltinamojo. Antra, alkoholiu nepiktnaudžiaujantis asmuo paprastai neprisigeria per 20 minučių sėdėdamas už vairo, kol mama parduotuvėje apsipirkinėja. Trečia, ta aplinkybė, kad ryte, tai yra 9 val. 30 min., kaltinamajam nustatytas 2.10 promilių girtumas, ir jis užsiima įprastine savo veikla, parodo, kad tokia būsena A. B. nėra neįprasta. Teismo vertinimu, A. B. turi problemų, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu, tačiau nei jis, nei jo motina, nėra kritiški šioms problemoms, nemato reikalo jų spręsti, todėl šiuo atveju kaltinamojo elgesio korekcija atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nebūtų rezultatyvi.

Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Be to, kaip jau minėta, atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobūdžio bylose net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad šiuo atveju būtų realiai formuojama ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika, taigi A. B. baudžiamosios atsakomybės klausimai spręstini iš esmės.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. B. bausmę, atsižvelgia į tai, kad padarytas baigtas, tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, pagal LR ANK 416 str. 2 d., nuobauda galiojanti. VšĮ Jonavos PSPC PSC nesilanko, nesigydo, psichiatro ir priklausomybės ligų aktyvioje priežiūroje neregistruotas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. B. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda, nustatant terminą, mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Nagrinėjamu atveju taikytinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas, nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, nebaustas už ypač šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nustatytinas dvejų metų uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis de facto galimybės vairuoti transporto priemonę neteko iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. liepos 8 d. (2018 m. gegužės 29 d. Kasacinė nutartis Nr.2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltinamajam turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tokiais atvejais įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Teisiamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad transporto priemonė Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, transporto priemonė konfiskuotina (BK 72 str.).

A. B. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00366965, išduoto A. B. vardu) (b. l. 81-83), specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemonę) (b. l. 78) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76) – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos.

2019 m. liepos 8 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo A. B. automobiliui Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas transporto priemonės konfiskavimą vykdančiam antstoliui; vairuotojo pažymėjimą Nr. 00366965, išduotą A. B. vardu nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL, t. y. 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti 50 MGL, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones - 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti A. B. automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

2019 m. liepos 8 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamojo A. B. automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki turto konfiskavimo įvykdymo.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinti ir vairuotojo pažymėjimą, išduotą A. B. vardu, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. B., kad paskirtą baudą (viso 2 500 Eur) jis turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liudijimą nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jūratė Petraškienė