Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Š., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gegužės 7 d. apie 14.09 val. Kaune M. K. Čiurlionio ir H. Ir O. Minkovskių gatvių sankirtoje J. Š., vairuodamas automobilį, išvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, nedavė kelio ir susidūrė su keliu važiavusiu automobiliu ir nesustojęs iš įvykio vietos pasišalino. Apgadinti abu automobiliai. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 107; 231.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. kaltę dėl padaryto eismo įvykio pripažino pilnai, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino ir paaiškino, kad 2013 m. gegužės 7d. jis išvažinėjo iš aikštelės prie Minkovskių gatvės. Įsukant į pagrindinę gatvę, matė, kad iš kairės pusės atvažiuoja automobilis, todėl ją praleidęs, pradėjo įvažiuoti į pagrindinį kelią ir nepastebėjo, kad už pirmojo automobilio važiavo dar vienas automobilis. J. Š. greitai stabdė bei jam pasirodė, kad jis su minėtu automobiliu prasilenkė jo neužkliudydamas. Minėtas automobilis nuvažiavo nesustojęs bei J. Š. nematė, kad minėto automobilio vairuotojas būtų įjungęs avarinį signalą. Š., išvažiavęs į pagrindinį kelią, netrukus persirikiavo į antrą eismo juostą, iš jos –į trečią ir po to pasuko į kairę ir nuvažiavo lik Europos pr. į darbą. Sekančią dieną ant savo automobilio pastebėjo nežymų nubrėžimą ir tada suprato, jog padarė eismo įvykį. Tą dieną jo motinai paskambino iš policijos ir pranešė apie įvykį. J. Š. ir pats tą dieną ketino nueiti į policiją ir pranešti apie įvykį, tačiau tai ruošėsi padaryti pasibaigus jo darbo laikui. Jei būtų jautęs, kad kliudė automobilį, tikrai nebūtų iš eismo įvykio vietos išvažiavęs. Sutinka atlyginti padarytą žalą.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2013 m. gegužės 7d. jo sūnus vairavo automobilį bei jam paskambino, kad įvyko eismo įvykis, todėl M. K. liepė sūnui sustoti ir iškviesti policiją. Netrukus ir pats nuvažiavo į įvykio vietą. Matėsi ant automobilio sugadinimai, buvo įtrūkęs sparnas. Sūnus aiškino, kad jį kliudė iš aikštelės išvažiuojantis automobilis. Sūnus sakė, kad sūnus, kiek pavažiavęs į priekį, sustojo bei mojo rankomis, tačiau tas automobilis nesustojęs nuvažiavo. Sūnui atrodė, kad smūgis buvo stiprus, nes jų automobilis yra mažytis ir lengvas.

Liudytojas K. K. parodė, kad 2013 m. gegužės 7d. kartu su broliu važiavo iš mokyklos. Važiuojant per Čiurlionio tiltą, matė, kad iš įvažiavimo į transformatorinę pradėjo judėti automobilis Honda Civic. K. K. galvojo, kad automobilis sustos ir jį praleis, tačiau staiga pajuto smūgį į galinę dešinę mašinos dalį. K. K. iš lėto pradėjo stabdyti automobilį. K. K. pradėjus stabdyti, automobilis Honda Civic truputį dar pavažiavo iš paskos. Kai K. K. sustojo bei įjungė avarinį signalą ir rodė rankų gestais, kad automobilis Honda Civic sustotų, minėtas automobilis persirikiavo į kitą juostą ir nuvažiavo.

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti eismo įvykio vieta bei automobilio AIXAM 400 susidūrimo bei sustojimo vieta bei jame nurodyta, kad automobilio AIXAM 400 apgadintas galinis bamperis. (b. l. 2)

Iš fotonuotraukų matyti abiejų automobilių apgadinimai. (b. l. 3-4)

Iš transporto priemonės Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akto matyti, kad ant priekinio bamperio kairės pusės yra braukimo žymė. (b. l. 5)

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad nuvykus į eismo įvykio vietą, buvo rastas nežymiai apgadintas automobilis AIXAM 400. (b. l. 6)

Iš J. Š. pirminio paaiškinimo matyti, kad išvažiuodamas iš aikštelės, apsidairė ar yra laisvas kelias ir praleidęs vieną automobilį, kito nepastebėjęs, pradėjo važiuoti bei staigiai stabdė, tačiau jokio smūgio nepajuto. Pradėjęs važiuoti toliau, atkreipė dėmesį, kad dešinėje buvęs vairuotojas labai įdėmiai į jį žiūrėjo, tačiau nieko nesupratęs, J. Š. nuvažiavo nesustojęs, o ant savo automobilio apgadinimus pamatė tik sekančią dieną. Juos pamatęs suprato, jog 2013 m. gegužės 7d. kliudė automobilį. (b. l. 7)

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. Š. paaiškinimų matyti, kad pripažįsta, kad jis kliudė K. K. vairuojamą automobilį, sutinka, kad galimai jį tuo metu apgadino.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad J. Š. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą) ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. Š. paaiškinimų matyti, kad jis teigia, jog nesuprato, jog jo vairuojamas automobilis kliudė K. K. vairuojamą automobilį, nes jei būtų pajutęs, būtų sustojęs.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Iš eismo įvykio schemos ir fotonuotraukų matyti, kad automobilio AIXAM 400 apgadintas galinis bamperis bei transporto priemonės Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akto bei nuotraukų matyti, kad ant priekinio bamperio kairės pusės yra braukimo žymė. Iš K. K. paaiškinimo matyti, kad smūgis buvo pakankamai stiprus bei iš karto po susidūrimo K. K. pradėjo lėtinti važiavimo greitį, jam lėtinant greitį J. Š. automobilis trumpą laiko tarpą važiavo iš paskos, ir beveik tuo pačiu metu kai K. K. sustabdė automobilį ir įjungė avarinį signalą, J. Š. vairuojamas automobilis persirikiavo į antrą, po to į trečią eismo juostą ir nuvažiavo. Iš J. Š. pirminio paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog jis matė, kad pravažiavusio automobilio vairuotojas labai įdėmiai į jį žiūrėjo, tačiau jis nesustojo. Iš K. K. pirminio paaiškinimo matyti, kad jį kliudęs automobilis persirikiavo į antrą eismo juostą, o K. K. sustojus, jį kliudžiusio automobilio vairuotojas į jį pasižiūrėjo ir nuvažiavo. Iš J. Š. ir K. K. paaiškinimų matyti, kad K. K. vairuojamą automobilį J. Š. savo automobiliu kliudė priekine kairės pusės dalimi, todėl kliudant automobilį iš vairuotojo pusės, teismo nuomone, nepajusti susidūrimo kontakto neįmanoma. vertinant J. Š. veiksmus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad jis, nors ir sekančią dieną pastebėjęs įbrėžimus ant savo automobilio, iš karto nepranešė policijai, o į ją nuvyko tik po to, kai policijos pareigūnai apie įvykį pranešė jo motinai. Esant nustatytiems automobilių apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog J. Š. pajuto automobilių kontaktą ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. Š. padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. Š. nebaustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2d., padarymo pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą bei nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, J. Š. skirtinos minimalaus dydžio baudos, numatytos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose. Už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1d., skirtina papildoma nuobauda- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (LR ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Kauno apskrities VMI, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, priešingu atveju ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Kaunas, Chemijos g. 4B).

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.