Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės K. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

A. J., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nedirbantis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini)teistas 2015-01-19 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 1 d., paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra, įpareigojant tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo atsiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, ir privalomai kaltinamajam uždrausta be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J. siekdamas gauti dokumentą, pateikė tarnautojui melagingą informaciją, o būtent:

2014-01-22, pirmoje dienos pusėje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. J., būdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Ukmergės grupės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pateikė Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Ukmergės grupės specialistei Z. K. negaliojančią, S. J. vardu išduotą, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , kuri išduota 2003-12-05 Ukmergės migracijos poskyrio, ir S. J. vardu išduotą neįgalumo pažymėjimą NP Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas 2012-04-24 Kauno VI teritorinio skyriaus, po ko prisistatydamas S. J. vardu, pateikė savo biometrinius duomenis: pirštų atspaudus, veido atvaizdą ir parašą kaip S. J., siekdamas pastarojo vardu gauti naują asmens tapatybės kortelę, tokiu būdu pateikė migracijos darbuotojai melagingą informaciją.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. J. 2015-04-13 kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-01-22, tikslaus laiko neprisimena, pirmoje dienos pusėje, būdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Ukmergės grupės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vienai iš migracijos darbuotojų pateikė negaliojančią brolio S. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Šiai darbuotojai jis taip pat pateikė brolio vardu išduotą neįgalumo pažymėjimą. Iš karto po to, kai pateikė šiuos dokumentus migracijos valdybos darbuotojai, jis buvo nufotografuotas, buvo paimti jo pirštų antspaudai. Taip pasielgė todėl, kad norėjo gauti naują, t.y. galiojančią, jo brolio S. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Dėl tokio savo elgesio jis labai gailisi. Viskas gavosi spontaniškai, migracijos darbuotoja jo neatpažino ir jis tiesiog pasinaudojo susiklosčiusia padėtimi. Savo brolį S. J. jis su savo žmona L. J. globojo apie porą metų, t.y. iki 2014 m. rudens, kol jo nepaguldė į slaugą, tikslaus laiko neprisimena. Jis jokių dokumentų dėl brolio globos susitvarkęs nebuvo. Jį globojo neoficialiai. Tuo metu jų giminėje buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad niekas S. nenorėjo priimti pas save gyventi, tai jis su žmona ir priėmė. Šiuo metu brolio negloboja. Brolį globoti nustojo tada, kai išlindo šitie galai, dėl asmens tapatybės kortelės. Tuo metu, kai jis globojo savo brolį, pas jį buvo visi jo dokumentai: asmens tapatybės kortelė, neįgaliojo pažymėjimas, įvairios gydytojų išduotos pažymos, dėl jo sveikatos būklės. Šiuo metu pas jį nėra jokių S. priklausančių dokumentų. Visus juos jis atidavė broliui D. J.. Kaip jau sakė apklausos pradžioje, 2014 m. sausio 22 dienos pirmoje pusėje, jis kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Ukmergės grupę. Tą dieną į šią įstaigą jis kreipėsi iš pradžių turėdamas tikslą sužinoti, kokiu būdu galima būtų pakeisti pasibaigusią brolio tapatybės kortelę. Iš pradžių jis tikrai nenorėjo nieko apgaudinėti, tiesiog susiklostė tokia situacija ir jis ja pasinaudojo. Tik atėjęs į kabinetą darbuotojai jis padavė savo brolio vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir pasakė „va žiūrėkit baigėsi, ką reikėtų daryti“. Tada jis iškarto parodė ir brolio vardu išduotą neįgaliojo pažymėjimą, kadangi norėjo sužinoti ar su juo bus pritaikyta asmens tapatybės kortelės pagaminimo nuolaida. Kodėl tik atėjęs į kabinetą darbuotojai neprisistatė savo vardu ir pavarde, jis nežino. Migracijos darbuotoja tik paėmusi jo paduotą asmens tapatybės kortelę jam pasakė „sėsk fotografuosimės“. Tada buvo nuimti ir jo pirštų antspaudai. Tarp jo ir brolio S., kurio tapatybės kortelę padavė šiai darbuotojai yra 3 metų skirtumas, bet jie labai panašūs, todėl tikriausiai darbuotoja jų neatpažino. Supratęs, kad migracijos darbuotoja jį sumaišė su broliu, jis nusprendė tuo pasinaudoti ir jai nepasakė, kas jis iš tiesų yra. Jis pamanė, kad bus gerai, nereikės neįgalaus brolio niekur vežti ir vargti gaminant jam tą dokumentą. Prieš eidamas į Migracijos valdybos Ukmergės grupę jis broliui S. sakė, kad eis pasižiūrėti, kaip tą jo pasibaigusią kortelę reikės pratęsti. Tuo metu jis jam pritarė. Jis sakė, kad jam reikia sutvarkyt tuos popierius iki galo. Bet brolis turi 80 procentų neįgalumą. Jam pripažinta silpnaprotystė, tai jis negali pasakyti, ką jisai suprato, ko ne, ką prisimena šiuo metu ir ko ne. Dar tą pačią dieną, t.y. 2014-01-22, tik grįžęs į namus, jis S. pasakė, kad „už tave nusifotografavau, dabar turėsime dvi vienodas korteles“. S. pradėjus klausinėti, jis jam papasakojo, kokia tai procedūra. Iš karto apie tai pasakė ir savo žmonai. Jis bijojo eiti po trijų savaičių, po dokumentų surašymo dienos, pasiimti tos kortelės, kadangi jau buvo išsiaiškinęs, kas jam gali grėsti už bandymą suklastoti asmens tapatybės kortelę. Brolis dėl to, kad eina pasiimti kortelės jam jokių priekaištų nekėlė. Nors bijojo, bet vis tiek nuėjo, kaip gi jos nepaimsi, kai jau dokumentas padarytas, o dar tas dokumentas labai reikalingas. Kažkaip ten gavosi, kad jo giminaičiai vienas per kitą išsikalbėjo, kaip jis pasigamino brolio vardu asmens tapatybės kortelę su savo nuotrauka. Apie tai tikrai žinojo jo brolis D. J., jo sesuo B. L., jo motina A. S.. Jie dar jį bandė protinti, iš jo juokėsi. Dėl tos asmens tapatybės kortelės tarp jo ir brolio S. nesutarimų nekilo. Nežino ką jis galvojo, bet barnių tai tikrai tarp jų nekilo. Po to, kai pasiėmė brolio vardu išduotą asmens tapatybės kortelę su savo nuotrauka, jis ją panaudojo greitai, ar tą pačią ar jau sekančią dieną, kai jau ėjo į banką. Jis nuėjo į SEB banką ir padavęs tą asmens tapatybės kortelę gavo brolio vardu išduotą mokėjimo kortelę, t. y. bankomato kortelę. Šiuo metu neprisimena ar tą dieną banke jis tik užsisakė, kad būtų pagaminta ši kortelė, ar jau iš karto ją pasiėmė, bet viskas ten buvo kažkaip labai greitai. Apie tai, kad ėjo į banką jo brolis S. žinojo. Dėl to jis neprieštaravo. Kaip jis galėjo prieštarauti, juk su žmona jį globojo, už jį viską pirko. Jo brolis net PIN kodo bankomate nesugebėtų suvesti. S. niekada nėra davęs jo asmens tapatybės kortelės, nei kitų jam priklausančių dokumentų. Kol jis gyveno pas jį, visi dokumentai buvo pas jį, o paskui jis juos kaip ir sakė atidavė kitam broliui. S. nebuvo galima patikėti jokių dokumentų, nes juos pamesdavo. Apie tai, kad jis išsiėmė S. bankomato kortelę žinojo jis, jo žmona, S., gal ir brolis D.. Nei jis kam tą pasakojo. Tą bankomato kortelę jis naudodavo brolio S. gaunamai neįgalumo pašalpai iš bankomato nuimti. Apie tai jo brolis žinojo ir tam neprieštaravo. R. S. sutikimo naudotis jo dokumentais ir pinigais, jis neturėjo. Gyveno jis pas juos neoficialiai, tai ir naudojosi jis viskuo kas broliui S. priklauso neoficialiai (t. 1, b. l. 92-93).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. J. visiško prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką, jo kaltė yra įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytojo S. J. 2015-01-06 parodymais, kuris parodė, kad kadangi yra neįgalus, juo rūpinasi brolis A. J., kurio namuose ir gyveno. Turėjo banko mokėjimo kortelę, į kurią kas mėnesį pervedama neįgalumo pašalpa, t. y. kas mėnesį gaudavo apie 700 litų. Kartais jis pats pasinaudodavo savo mokėjimo kortele ir bankomate išsiimdavo pinigų, kartais su asmens dokumentu eidavo į banką nusiimti grynųjų pinigų. Jo banko mokėjimo kortele jo leidimu naudojosi ir jo brolis A. J.. Kad A. J. naudojosi jo banko mokėjimo kortele, broliui pretenzijų neturi, nes tai jo brolis darydavo jo naudai ir su jo sutikimu, todėl prašo brolio A. J. dėl naudojimosi jo banko mokėjimo kortele nebausti ir neatlikti ikiteisminio tyrimo. Neprisimena, kada baigėsi jo ankstesnės asmens tapatybės kortelės galiojimo laikas. Pats į migracijos tarnybą dėl kortelės pasikeitimo jis nesikreipė. Apie tai, kad jo vardu buvo išduota asmens tapatybės kortelė, jam pasakė ir naują asmens tapatybės kortelę parodė brolis A. J.. Jis matė, kad ant kortelės buvo A. J. nuotrauka. Ar ant asmens tapatybės kortelės buvęs parašas buvo panašus į jo, nepamena. Dėl to, kad A. J. jo vardu „išėmė“ naują asmens tapatybės kortelę, jis į policiją nesikreipė, nes bijojo, kad brolis jį gali išvaryti iš savo namų. Be to, jis nieko blogo nematė, kad ant jo vardu išduotos asmens tapatybės kortelės buvo jo brolio A. J. nuotrauka, nes jie abu yra panašūs. Šią asmens tapatybės kortelę jis vieną kartą panaudojo banke, kai nuėmė pinigus nuo sąskaitos. Nuo 2014 m. spalio mėn. jis guli Ukmergės ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Kadangi brolis A. J. jo nelankė ir juo nesirūpino, jis supyko ir pasakė seseriai B. L. ir broliui D. J., kad A. J. jo vardu išėmė naują asmens tapatybės kortelę. Dėl to, kad A. J. jo vardu išėmė naują asmens tapatybės kortelę, jis A. J. pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 37-38).

Liudytojos B. L. 2014-12-10 parodymais, kuri parodė, kad kažkur prieš du mėnesius brolis S. telefonu pasakė, kad A. nusifotografavo ant jo asmens tapatybės kortelės ir jis nebeturi jokio savo asmens dokumento. Jis pasakojo, kad A. jam asmens tapatybės kortelės net neduoda, o brolio paprašyti, kad jam duotų asmens tapatybės kortelę, bijo, tačiau neaiškina kodėl. S. pats į migracijos tarnybą nesikreipė, nes viską, kas su S. susiję, tvarko A.. Ji su A.iki asmens tapatybės kortelės išdavimo ir dar ilgą laiką po to apie asmens tapatybės kortelę nekalbėjo, kol pats S., atsigulęs į ligoninę, nepradėjo kalbėti visiems sutiktiems žmonėms apie tai, kad jis neturi asmens tapatybės kortelės. Ji pati asmens tapatybės kortelės, išduotos S. J. vardu, nematė. Ji mano, kad tai yra migracijos tarnybos aplaidumas, nes jos brolių parašai skirtingi, be to, jie nėra panašūs. S. turi tik kairę ranką, kadangi dešinė ranka vaikystėje buvo amputuota. Jis negali pirštų atspaudų dėti dviem rankomis, be to, labai sunkiai pasirašo, nes ant kairės rankos yra tik trys veikiantys pirštai. Nemano, kad tarp brolių būtų kokių nors rimtų nesutarimų, kadangi A. slaugo brolį S. jau seniai – kokie dveji – treji metai, rūpinasi jo poreikiais. Nusiskundimų iš S. apie A. nėra girdėjusi. A. pasielgė impulsyviai, išimdamas S. vardu asmens tapatybės kortelę, tačiau su savo atvaizdu, pirštų atspaudais bei parašu. Jis nuvyko pasiteirauti dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo ir darbuotojas pasodino fotografuotis, paėmė pirštų atspaudus, parašą, pats nesutikrindamas asmens duomenų, nors Arvydas turėjo galiojančią asmens tapatybės kortelę (t. 1, b. l. 55-56).

Liudytojos Z. K. 2014-12-29 parodymais, kuri parodė, kad 2014 m. sausio mėn., dienos nepamena, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Ukmergės grupę kreipėsi asmuo, prisistatęs S. J.. Jis pateikė asmens tapatybės kortelę, kuri buvo išduota S. J. vardu. Be to, šis asmuo pateikė neįgaliojo pažymėjimą, kuris taip pat buvo išduotas S. J. vardu. Šio asmens tapatybės kortelė buvo išduota 2003 m., todėl Gyventojų registro duomenų bazėje šio asmens fotonuotraukos dar nebuvo, todėl vizualiai šį asmenį patikrino su asmens tapatybės kortelėje ir neįgaliojo pažymėjime esančiomis fotonuotraukomis. Jai nesukėlė jokių abejonių, kad tai yra vienas ir tas pats asmuo, t. y. S. J.. Šis asmuo kreipėsi dėl naujos asmens tapatybės kortelės išdavimo, nes senajai asmens tapatybės kortelei buvo pasibaigęs galiojimo laikas. Ji užpildė kompiuterinį prašymą išduoti asmens tapatybės kortelę, šis asmuo pasirašė biometrinių duomenų nuskaitymo įrangoje, be to pateikė savo abiejų rankų smilių pirštų atspaudus, kurie buvo nuskenuoti biometrinių duomenų nuskaitymo įranga. Po to, atspausdinus prašymo popierinį variantą, šis asmuo jame dar kartą pasirašė, tuo patvirtindamas, kad pateikti duomenys yra teisingi. Tuo jos darbo funkcijos su šiuo asmeniu buvo užbaigtos. Tolimesnį šio asmens tapatybės patikrinimą kartotekoje atliko migracijos grupės inspektorė L. P.. Ji kartotekos duomenų netikrino, todėl nežino, ar minėtojo asmens parašas ir jo atvaizdas buvo panašūs, tačiau jeigu L. P. būtų buvę kokių nors abejonių dėl šio asmens tapatybės, ji tikrai apie tai būtų pasakiusi. Ji nustatinėdama šio asmens tapatybę buvo įsitikinusi, kad neklysta, t. y. manė, jog šis asmuo ir yra S. J., nes jo parašas buvo panašus į parašą, buvusį asmens tapatybės kortelėje, be to, vizualiai jis buvo panašus į asmenį, buvusį asmens tapatybės kortelės fotonuotraukoje (t. 1, b. l. 63).

Liudytojos L. P. 2015-01-09 parodymais, kuri parodė, kad jai dirbant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Migracijos poskyryje inspektore, jei gerai pamena, bendradarbė Z. K. jai kaip ir kiekvieną rytą pateikė priimtus dokumentus, t. y. prašymus asmens dokumento keitimui. Kada Z. K. jai pateikė S. J. prašymą dėl asmens dokumento keitimo, ji neprisimena, tačiau tai galėjo būti ir 2014 m. sausio mėn. Pagal jai priskirtas darbo funkcijas ji, gavusi prašymus asmens dokumento keitimui, sutikrindavo su esančiais ankstesniais prašymais, esančiais poskyrio kartotekoje. Ji tikrindavo, ar sutampa prašyme esantys duomenys su ankstesniu prašymu, be to vizualiai tikrindavo, ar panašus asmens parašas bei tikrindavo asmens fotonuotraukas, t. y. sulygindavo naujame prašyme esančio asmens nuotrauką su sename prašyme esančia nuotrauka. S. J. prašymą ji tikrino kaip įprastai, ką tik minėtu būdu. S. J. prašymo tikrinimo fakto ji neprisimena, nes tai jai nesukėlė jokio įtarimo, kad tai galėjo būti kito asmens prašymas. Per jos 20 m. darbo laiką jai niekada nebuvo tokio atvejo, kad koks kitas asmuo būtų galėjęs pateikti prašymą gauti asmens dokumentą kito asmens vardu. Ankstesnis S. J. prašymas buvo pateiktas 2003 m., o šis naujas prašymas buvo pateiktas 2014 m. sausio mėn., todėl natūralu, kad per tiek laiko, t. y. ne mažiau kaip 10 m. asmens veido bruožai keitėsi. Be to, neatmetama, kad galėjo pasikeisti ir jo asmens parašas. Kadangi 2014 m. sausio mėn. pateiktas S. J. prašymas jai nesukėlė jokių abejonių nei dėl asmens atvaizdo, nei dėl parašo, todėl ji šį 2014 m. sausio mėn. S. J. prašymą gauti asmens dokumentą pateikė poskyrio viršininkei J. R., kuri ant prašymo deda antspaudą bei pasirašo. Jeigu jai S. J. prašymas gauti asmens dokumentą būtų sukėlęs kokių nors abejonių, ji tokio prašymo nebūtų teikusi pasirašyti viršininkei. Nepažįsta asmeniškai nei S. J., nei A. J.. Su asmenimis, kurie kreipiasi dėl asmens dokumentų pakeitimo, tiesiogiai bendrauja Z. K. arba poskyrio viršininkė. Jai pagal darbo funkcijas nereikėdavo tiesiogiai bendrauti su asmenimis (t. 1, b. l. 67).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą dėl A. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. J. neprieštarauja prokurorės priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jai siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 140).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. J. baustas administracine tvarka (t.1, b. l. 116-125), teistas (t. 1, b. l. 105-113), VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre į įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 138-139), VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas į priežiūros grupę (t. 1, b. l. 135), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 132).

Atsižvelgiant į kaltinamojo A. J. asmenybę, padarytos veikos aplinkybes ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamajam paliktina prokuroro siūloma paskirti bausmės rūšis ir jos dydis, kuri kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.

Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis LR BK 64¹ str., A. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 304 str. 1 d., ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai dirbti po 30 valandų

Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per 4 mėnesius neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, LR BK 65 str. 1 d. 3 a p. pagrindu viešųjų darbų bausmę pakeitus laisvės apribojimo bausme, subendrinti iš dalies sudedant su 2015-01-19 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti: laivės apribojimą 7 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra, įpareigoti tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo atsiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, ir privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2015-01-19 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalį.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - asmens tapatybės kortelę Nr. 13642038, išduotą S. J. vardu, palikti saugoti byloje.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.