Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, 2008-06-20 sudarė su atsakove R. J. kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį Nr. CREDO_V_4481 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 1 737,72 Eur kreditą 24 mėnesių terminui. Atsakovė savo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, negrąžino 679,05 Eur kredito dalies, taip pat atsakovė nėra sumokėjusi Sutarties specialiojoje dalyje nurodytų 9,9 procento metinių palūkanų, kurios sudaro 107,77 Eur. Sutarties bendrosios dalies 9 p. įtvirtinta, jog atsakovei laiku nesumokėjus bet kokių pagal Sutartį mokėtinų sumų ieškovui, atsakovė įsipareigoja mokėti 30 metinių procentų dydžio delspinigių nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra praleistas. Atsakovės mokėtini delspinigiai už laikotarpį nuo 2013-03-11 iki 2014-12-08 sudaro 235,06 Eur. Taip pat ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 39,10 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių už 9 priminimų apie įsipareigojimų nevykdymą siuntimą (Sutarties bendrosios dalies 7 p.). Šalys sutarties bendrosios dalies 23 p. susitarė, jog tais atvejais, kai kredito gavėjo prievolė bankui vykdoma priverstine tvarka pagal teismo sprendimą, kredito gavėjas įsipareigoja mokėti 11 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio dėl skolos išieškojimo pateikimo teismui dienos iki faktinio teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Be to, CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 str.), taip pat atsakovė savo prievolės mokėti nesugrąžintą kredito dalį ir palūkanas neginčija (CPK 12 str.). Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 679,05 Eur skola ir 107,77 Eur palūkanos.

Sprendžiant delspinigių dydžio pagrįstumo ir jų priteisimo klausimą, pabrėžtina, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį teismas privalo kontroliuoti, ar nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma ir kitus kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009). Teismas daro išvadą, kad šalių sudarytoje sutartyje, kuri savo pobūdžiu yra vartojimo sutartis (CK 1.39 str. 2 d.), įtvirtinta sąlyga dėl delspinigių dydžio nustato neproporcingai didelę atsakovės civilinę atsakomybę dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, o byloje konstatuota aplinkybė, kad atsakovė sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovės sąskaita. Atsižvelgiant į tai, teismo iniciatyva delspinigių dydis yra mažintinas iki teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus atitinkančio 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydžio (delspinigių dydžio kriterijus pasirinktas pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procentų dydžio). Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovas, matydamas, kad yra pažeidžiamos Sutarties sąlygos, jos iš karto po kredito limito laikotarpio pabaigos (2010-06-20) vienašališkai nenutraukė, ilgai nesikreipė į teismą, nors šiam veiksmui netrukdė jokios kliūtys. Todėl sprendžiant netesybų klausimą, kai pats ieškovas ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę ir dėl to netesybos didėjo, pagal analogiją ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5, 1.8 straipsniai) netesybų dydis apribotinas, taikant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas taisykles – iki šešių mėnesių (180 dienų) laikotarpio netesybų ir iš atsakovės ieškovui priteistina 70,81 Eur delspinigių (CK 6.258 str., 1.5 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Šiuo atveju šalys Sutarties bendrųjų sąlygų 23 p. numatė 11 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys teisme priimtas 2014 m. gruodžio 18 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 11 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 857,63 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 39,10 Eur skolos išieškojimo išlaidų (už priminimų apie įsipareigojimų nevykdymą siuntimą) netenkintinas, nes pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą šios išlaidos yra įskaičiuojamos į nuostolius. Tokiu atveju šalis negali reikalauti priteisti ir netesybas (delspinigius) ir nuostolius, nes netesybos yra įskaitomos į nuostolius (CK 6.258 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškovo nurodytas nuostolių dydis neviršija jo paskaičiuotų netesybų, todėl papildomai negali būti išieškomas iš atsakovės.

Ieškovui iš atsakovės priteistina 23,75 Eur žyminis mokestis ir 210,26 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, nors pateiktas ieškinys ir tenkintinas iš dalies. Priešingas aiškinimas pažeistų ieškovo teisėtą interesą gauti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 4 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259, 285, 286 straipsniais ir 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, kodas 301694694, 679,05 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 5 ct) skolą, 107,77 Eur (vieno šimto septynių eurų 77 ct) palūkanas, 70,81 Eur (septyniasdešimties eurų 81 ct) delspinigius, 11 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 857,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23,75 Eur (dvidešimt trijų eurų 75 ct) žyminį mokestį ir 210,26 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų 26 ct) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio nustatyta tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.