Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2016-02-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1-287/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-22
Bylos Nr.
II-1-287/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Pažeidėjas
A. P. L.
Administracinė byla Nr. II-1-287/2016m.Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00751-2015-2
(S)PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 22 d.Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P. L.,

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui Linui Masiuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. L. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato 2015 m. spalio 28 d. nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. L. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos Linos Šniukienės 2015 m. spalio 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 75N-41648464-15 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 177¹ straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – 434 Eur bauda už tai, kad jis 2015 m. spalio 16 d. apie 11 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas baustas vienerių metų laikotarpyje už namų gamybos alaus pardavimą, neturint išduotos licencijos pagal nustatytą tvarką, iš savo namų pardavė Z. R. 2 litrus už 2 Eur namų gamybos alaus, tuo pažeisdamas LR Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba asmuo, sulaukęs 65 metų, o taip pat sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. L. skundu prašė panaikinti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos Linos Šniukienės 2015 m. spalio 28 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, skundą grįsdamas tuo, kad naminio alaus nepardavė, o byloje nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės: Z. R. jam nurodė, jog aplinkybę, kad namų gamybos alų pirko iš jo, liepė nurodyti policijos pareigūnai, namų gamybos alaus mėginys iš jo namų palyginimui nebuvo paimtas, nors tai policijos pareigūnams siūlė padaryti jam dalyvaujant, be to, byloje nustatyto pažeidimo laiku su žmona P. mieste apsipirkinėjo (pateikė parduotuvių kasos kvitus) (1-2 b. l.).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, atsiliepimu dėl A. P. L. skundo nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūno nutarimą (13 b. l.).

Šalies argumentai

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas Linas Masiulis teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė priimto nutarimo nepanaikinti ir palikti jį galioti, nes nuobauda paskirta teisingai, remiantis ne tik R. parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei visa surinkta medžiaga. Nurodė, kad Z. R. paaiškinime nurodė asmenis savo noru, tai daryti nebuvo verčiamas. Policijos pareigūnai K. ir N. tą dieną buvo atsakingi už eismo priežiūrą, budėjo nuo 9 val. ryto iki 21 val. vakaro. Pastebėję eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo sulaikytas Z. R., aiškinantis aplinkybes pastebėjo butelį su skysčiu. Paklausus jo, kas per skystis, iš pradžių pasakė, kad iš parduotuvės, pasižiūrėjus į turinį pamatė, kad naminis, ir iš karto R. atsivežė į policijos komisariatą apklausai, atlikus apklausą jį paleido. Pareigūnai turi pareigą reaguoti į visus įvykius, kurie yra rajone ir jie reagavo į tuos įvykius. Patruliai reaguoja į įvykius, jų darbo specifika - nustatyti pažeidimus, juos užfiksuoti, jie nėra įvykio tyrėjai, todėl sulaikė daiktinius įrodymus, apklausė asmenį ir tuo pasibaigė, medžiaga buvo perduota kitam pareigūnui, kuris atliko tyrimą per tam tikrą nustatytą laikotarpį. Pareigūnas, nagrinėjantis administracinę medžiagą, kurioje užfiksuotas pažeidimas, savarankiškai sprendžia, kokiu laiku apklausti, kokius liudytojus apklausti, kad tinkamai išnagrinėtų administracinę bylą. Spalio 28 dieną A. P. L. atvykus ir pateikus viršininkui prašymą dėl noro pateikti mėginį, nebebuvo prasmės jo paimti, nes nuo spalio 16 dienos iki 28 dienos praėjo ganėtinai ilgas laiko tarpas. Remiantis surinkta medžiaga, administracinėje medžiagoje buvo liudytojo R. parodymai, kuris teigė, kad iš A. P. L. pirko namų gamybos alų, sumokėjo du eurus, alus turėjo specifinį kvapą, todėl buvo padaryta tokia išvada. Pareigūnei, nagrinėjusiai pažeidimą ir priėmusiai sprendimą, nekilo abejonių, kad ten yra alus, manė, kad užtenka duomenų. Alus buvo grąžintas R., kadangi jis buvo jo. Kiek jam žinoma iš administracinės bylos medžiagos, buvo aišku, kad Šniukienė, nagrinėjimo metu pateikė prašymą pateikti mėginį sulyginimui, o A. P. L. kategoriškai atsisakė. Tą dalyvavimą patvirtino administracinės bylos nagrinėjimo metu buvęs kitas pareigūnas, o A. P. L. atsisakė nuo parašų ir tai patvirtino kiti pakviesti pareigūnai. Pareigūnai nurodė, kad alus yra atiduotas R., nežino, kokiu momentu R. atėjo. Duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai spalio 28 dienos vakare atvažiavo pas Z. R. į namus ir nurodė L. neįleisti į kambarį ir sakyti, kad alų pirko iš L., kad išėjo iš L. kiemo, neturi, šie parodymai yra paremti tik asmens žodžiais. Tyrėja, vadovaujantis pirmine medžiaga, surašė protokolą asmeniui, įrodymai buvo pakankami ir surašymo metu A. P. L. buvo pasiūlyta, kad pateiktų mėginius sulyginamuosius, bet asmuo, savo įsitikinimu, klaidingai manydamas, kad pareigūnai yra nepatikimi, nesutiko jų pateikti. Kas liečia L. pristatytus įrodymus, šeimos asmens liudijimą, - ne visai jie yra patikimi, tuo labiau, kad nėra duomenų, kada tiksliai Z. R. įsigijo alų, galėjo alaus įsigyti iš L. prieš išvykstant L. į parduotuves ir tik po to būti sustabdytas. Mano, kad teismas turėtų palikti galioti priimtą nutarimą.

A. P. L. teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad byla yra sukurpta policijos, išgalvotas melas, jis yra apšmeižtas, R. buvo prievartautas, kad sakytų, jog iš L. pirktas alus. Spalio 27 dieną ponios Martišienė ir Šniukienė atvažiavo pas jį į namus ir paklausė, kada gali atvažiuoti į policiją, pasakė, kad gali bet kada, kad 28 dieną 13.00 val. gali. Spalio 28 dieną sutartą valandą atvažiavo į policiją, nuėjo į kabinetą, jam perskaitė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame buvo parašyta, jog spalio 16 dieną, 11.00 val. policininkai sulaikė R., kuris pasakė, kad pirko du litrus alaus iš L. ir sumokėjo 2 eurus. Jis pasakė, kad tai nesąmonė. Tą dieną niekas nebuvo pas jį atėjęs, nei R., nei policininkai, nei buvo iš jo pirktas alus. Jis susiginčijo su Šniukiene ir paprašė, kad būtų iškviesti policininkai, kurie iš R. išėmė alų, kad būtų iškviestas Z. R. Šniukienės paklausė, kokioje gatvėje jis buvo sulaikytas, Šniukienė pasakė, kad P. gatvėje, pasakė, kad jis gyvena ne P. gatvėje, o T. gatvėje ir į tai ji nieko neatsakė. Šniukienė paklausė, ar gali iš jo paimti ištyrimui alų. Pasakė, kad jokiu būdu jis neduos alaus, duos tik jam dalyvaujant, pagalvojo, jeigu jie taip meluoja, jeigu paimtų iš jo alų, perpiltų į dvi „bonkes“, vieną nuvežtų į Šiaulius, ištirtų, būtų tas pats alus, nedavė. Paskui raštiškai rašė viršininkui, kad alus iš jo būtų paimtas jam dalyvaujant. Po to važiavo tiesiai pas R. į namus paklausti. Nuvažiavus pas R., jo neįsileido, gulėjo lovoje, paklausus, kada jį sulaikė policija, ar buvo pas jį pirkti alaus, R. pasakė, kad pas jį nebuvo ir policija jo nesulaikė. Tą pačią dieną grįžo pas viršininką ir pasakė, kad grįžo iš R., kuris pasakė, kad nebuvo sulaikytas, viršininkas pasižiūrėjo į kompiuterį ir pasakė, kad kompiuteris rodo, jog nuo 11.00 val. iki trijų valandų popiet R. buvo policijos komisariate. Pasakė, kad R. serga, jis nenaudoja jokio alaus, viršininkas Pliavga pasakė, kad jis sveikas, negali sirgti, jis net su dviračiu į policijos komisariatą atvažiavo. Paprašė, kad iškviestų policininkus, kurie sulaikė R., patį R. ir apklausti, pasakė, kad šiandiena ar rytoj duos atsakymą į tą klausimą. Kitos dienos rytą, 8 valandą jis vėl nuvažiavo pas R. į namus, beldė, tačiau jis neįleido, per langą pamatė, kad jis vaikšto po kambarį, priėjęs prie lango paklausė, kodėl jo neįleidžia į kambarį, pasakė, kad vakar buvo atvažiavę policininkai ir liepė neįleisti jo ir sakyti, kad alų pirko iš L., kad išėjo iš L. kiemo. Tada jis nuvažiavo atgal pas viršininką, buvo 29 diena, viršininkas ėjo iš pasitarimo, koridoriuje jo paklausė, ar jis davė įsakymą policininkams iš vakaro važiuoti pas R. (28 dieną), kad jie pasakytų, jog alų pirko iš L. Viršininkas užpyko ir pasakė, kad nesikištų į policijos darbą. Nuvažiavo į prokuratūrą. Prokuratūrai raštas yra pridėtas. Po kelių dienų nuvažiavo pas R. ir paprašė jo parašyti visa tai, ką liepė policija, savo ranka jis negalėjo parašyti, nes sirgo, o parašė kitas žmogus. Parašė, kad buvo atvykę du policininkai: vyras ir moteris, liepė sakyti, kad alų pirko iš L. Alumi jį pavaišino A. O., gyvenantis P. kaime. Spalio 16 dieną jis turi alibi, žmona patvirtins, nes spalio 16 diena buvo penktadienis, o penktadieniais be išimčių jie vieną dieną savaitėje važiuoja į Pakruojį apsipirkti maisto, žmona nueina į skudurynus. Jie išvažiavo iš namų 9 val. ryto ir grįžo 13.00 val., visada prabūna 4-5 valandas, jis neina į parduotuves, eina žmona, tik vežioja žmoną iš vienos parduotuvės į kitą parduotuvę, pirmiausia atvažiuoja į „Nemateką“, apsiperka, važiuoja į „Linkuvos mėsą“, važiuoja prie „Kruojos“ restorano, ten žmona užtrunka ilgiau, jis kioske nusiperka laikraščių, skaito, o žmona apsiperka, eina į „blusų“ turgų, o iš tenai eina į vaistines, knygyną, o paskui važiuoja į tikrą turgų, sustoja prie akumuliatorių parduotuvės. Turguje žmona nusiperka prekes ir pasiima prekių čekius, nes žmona yra pedantė, jau du metai knygoje veda buhalteriją, deda kvitus pagal dienas, yra valandos, tai yra įrodymas, kad 11.00 val. negalėjo iš L. pirkti alaus, nes nuo 9.00 val. iki 13.00 val. nebuvo namuose. R. pasirašyto rašto policijai nedavė sąmoningai, tik davė raštą prokuratūrai, rašytą savo ranka, kad pirktas alus yra A. O.. Byla sukurpta, alus pirktas iš O., o policijos liepta sakyti R., meluojant, prievartaujant, kad sakytų jog pirko iš L. Teismo prašo panaikinti paskirtą baudą, nes buvo nubaustas už tai, kad nieko nepadarė. Gavo atsakymus iš prokuratūros, policijos, kur nurodyta, kad nepažeidė, o dėl visų aplinkybių, dėl kurių buvo uždėta bauda - turi nustatyti teismas. Atsakyme iš prokuratūros buvo parašyta, kad prokuratūra tirti negali, kad persiunčia Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Atsakymą į jo raštą davė Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kuris parašė, kad ne jų kompetencijoje nustatyti, ar jis kaltas dėl alaus pardavimo, ar nėra kaltas, visas aplinkybes turi nustatyti teismas. Policijos klausė, kur yra tas alus, kad iš jo paimtų alų jam dalyvaujant ir ištirtų, nes nebuvo atvažiuota pas jį patikrinti, ar alus pirktas iš jo (kai sulaikė R.), nebuvo alus iš jo išimtas. Bauda turi būti apskųsta mėnesio laikotarpyje, bet jis kai nuėjo į policijos komisariatą, suprato, kad jam neduoda jokių pažymų, vilkino medžiagą, kad nespėtų paduoti į teismą. Yra sukurptas šmeižtas, melas ir savo „durnystėmis“ pagreitino R. mirtį, nes jis labai jaudinosi. Rašė policijai prašymus, kad nurodytų policininkų pavardes, kurie „prievartavo“ R. Spalio 16 dieną jis turėjo namuose alaus, dažnai turi, per žiemą neturi, bet darbymečio metu visada alaus pasidaro savo reikmėms. Yra šeimos tradicijos, uošvienė išmokė daryti alų, pagal uošvienės receptą pasidaro gero kaimietiško alaus, retkarčiais išgeria ir jis, pavaišina žmones. Spalio 28 dieną turėjo bačkelę alaus, spalio 16 dieną R. iš jo alaus nepirko, bet spalio 28 dieną turėjo savo alaus, o ar turėjo spalio 16 dieną alaus, negali pasakyti, kadangi nuolat alaus neturi. Spalio mėnesį vyksta darbymetis, kerta mišką, be alaus neprisiprašysi nei vieno žmogaus. Tik sausio mėnesį parsivežė mišką, o jį spalio mėnesį išsikirto, nes turi savo asmeninį mišką, prašė žmonių, kad padėtų kirsti, alaus nusiveža į mišką, neatsilygina alumi, žmonėms už darbą apmokėjo pinigais, bet baigus darbą pavaišina alumi. Tvirtinti negali, ar spalio 16 dieną turėjo alaus, ar neturėjo. Apie policininkų nesąmonę sužinojo tik spalio 27 dieną, kadangi atvažiavę policininkės paprašė spalio 28 dieną atvykti į policiją. Nuo spalio 16 iki spalio 28 dienos nieko nežinojo apie tą įvykį, apie tą melą sužinojo spalio 28 dieną, nebuvo atvykę jokie policijos pareigūnai. Kai darosi alų, daro bačkutę, kartais dvi, bačkutė gali būti dviejų kibirų talpos, gali būti 5 kibirų talpos. Jo alus yra natūralus ir jį turi sunaudoti per 20 dienų, jis yra gyvas alus, su mielėmis, jeigu palaikys ilgiau 30 dienų, jisai surūgs. Turi daryti dažniau, kad nesurūgtų. P. kaime alaus turi ne tik jis, bet ir jo kaimynas A. O. Buvo nuėjęs pas O. po spalio 28 dienos ir paklausė apie R., kada jis buvo pas jį, pasakė visa tai, kuo jį kaltina, O. pasakė, kad buvo, pasakė, kad davė 1,5 litro butelį alaus. R. pas jį niekada neateidavo, o pas O. retkarčiais ateidavo. Jeigu policija būtų paėmusi iš O., R. ir iš jo, būtų taškai sudėlioti, o to nebuvo padaryta. Šniukienė paklausė, ar gali policininkai paimti iš jo alų, jis pasakė, kad ne, jiems neduos paimti alaus, duos tik jam pačiam dalyvaujant, jis pats iš bačkos įleis alų, “bonkės” policijai neduos, įsikiš į kišenę ar į portfelį ir su savo alumi važiuos į laboratoriją. Policija galėjo paimti iš jo butelį su alumi, parvažiuoti į policiją, perpilti į dvi “bonkės”, nuvežti ištyrimui ir ištiria, kad L. alus. Policija nepasitikėjo dėl to, kad iš jo paimtą alų būtent nuveš ištyrimui. Šniukienės klausė, kurioje gatvėje policininkai sulaikė R., pasakė, kad P. gatvėje. Jis pasakė, kad gyvena T. gatvėje. Rytojaus dieną nuėjęs pas Šniukienę paklausė, ar gali patvirtinti savo žodžius, kad vakar sakė, jog P. gatvėje buvo sulaikytas R., o Šniukienė pasakė, kad “aš to nesakiau”. Nori, kad jam būtų panaikinta bauda, uždėta už nieką. Jo advokatas sakė, kad čia gali būti galimai kriminalinis nusikaltimas, nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Spalio 28 dieną policijoje neprašė, kad parodytų kur yra iš R. išimtas alus, to alaus nematė. Šniukienės paprašė, kad iškviestų tuos policininkus, kurie sulaikė R., kad iškviestų patį R., tačiau jam pakišo pasirašyti, ant vieno parašė, kad nesąmonė, iškvietė dar kitus policininkus. Nėra nei vieno įrodymo už ką jį nubaudė. Spalio 28 dieną policijoje prašė akistatos, o kodėl jų nekvietė, nieko jam nepaaiškino. R. pažinojo, nes gyveno A. kaime, netoli P. kaimo, su juo nebendraudavo, tačiau P. tarybiniame ūkyje technikume jis išdirbo 10 metų vyriausiu agronomu, o ūkyje dirbo du broliai R.i, vienas iš R. dirbo traktorininku, o kitas - paprastu darbininku, tai galėjo būti prieš kokius 25 metus. Su R. nebendravo, niekada neidavo pas jį, nėra pas jį dirbęs, o jeigu retkarčiais nueidavo, tai tik pas A. O., žino, kad kai gauna pašalpas tenai nueina, pakapoja malkas pas O. Dėl prekių pirkimo kvitų geriau paaiškins žmona. Penktadieniais iš visos respublikos į P. turgų atvažiuoja parduoti prekes, galėjo būti iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, bet geriau apie pirkinių kvitus paaiškins L. S. R. paaiškinimą, gali aiškiai paaiškinti, kaip sakė R., kad K. jį prievartavo, kaip K. rašė visas tas įmantrybes, liepė jam pasirašyti, jis pasirašė. Galėjo būti taip, kad iš vakaro tas pats K. ir ta moteris atvažiavę pas R. liepė sakyti, kad pirko iš L. R. yra vargšas žmogelis, visą gyvenimą vargo, gaudavo ar pašalpą, ar invalidumą. Tuo vargšu policija ir pasinaudojo.

Liudytoja Lina Šniukienė parodė, kad prisimena nutarimą, kurį rašė L. Nutarimą rašė iš medžiagoje buvusių dokumentų, protokolas L. buvo surašytas už namų gamybos alaus pardavimą. L. aiškino, kad alaus nepardavė, o kad pardavė alų nustatė iš R. paaiškinimo. Kai L. buvo rašomas nutarimas, buvo paprašyta ar sutinka atlikti lyginamuosius tyrimus, jis atsisakė, nurodė, jog nesutinka, o tiksliai dėl ko atsisakė atlikti lyginamuosius tyrimus neatsimena, atrodo, kad tarnybiniame pranešime surašė, jog nebuvo atlikti lyginamieji tyrimai, kadangi kategoriškai atsisakė duoti alų atlikti tyrimui. Alaus pirkimo faktas buvo užfiksuotas spalio 16 dieną, o su L. bendravo, nutarimą rašė spalio 28 dieną. Pareigūnai neprivalo tą pačią dieną atlikti alaus tyrimo, vykti į vietą pas L. sulyginimui. Medžiagų tyrimui yra nustatyti terminai, nes tiria ir turi ne vieną medžiagą. Iki spalio 28 dienos nieko nežinojo, kad L. ginčys. Negali už kitus pareigūnus duoti parodymų, kodėl jie tą pačią dieną nebuvo nuvykę pas L. ir nesiaiškino aplinkybių, ar jis turi alaus, reikėtų klausti pareigūnų, kurie sulaikė R., nes ji medžiagą gavo vėliau. Kai buvo rašomas nutarimas L., akistata administracinės bylos nutarimo priėmime neprivaloma, administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra nurodyta, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą, turi tai padaryti. Pareigūnai, kurie surašė tarnybinį pranešimą, atsako už tarnybinį parnešimą, nes yra pasirašę, nematė reikalo tai daryti, nes medžiagoje buvo aiškiai nurodyta, apklaustas žmogus, kad tokią dieną ir tokią valandą pirko alų. Apklaustas žmogus yra pasirašęs už teisingų parodymų davimą. L. kategoriškai atsisakė duoti alų bandomajam tyrimui sulyginamajam ištyrimui. L. paaiškino alaus išėmimo tvarką. L. yra baustas ne kartą, žino kaip yra išimamas alus, butelis užplombuojamas, pasirašo žmonės ir išsiunčiamas į ekspertizę. Negali tiksliai pasakyti, kaip tuo metu L. pasakė, bet siūlė, kad bus paimamas alus, jis atsisakė kategoriškai leisti vykti į jo namus ir paimti alų, neatsimena ar tiksliai aiškino, kaip bus alus įpilamas. R. alų grąžino spalio 28 dieną, kurį nuvežė į jo namus, tą pačią dieną po protokolo surašymo, kadangi L. atsisakė duoti alų palyginamam tyrimui. R. pasirašė pakvitavimą ir jam grąžino alų. R. davė parodymus, kad jis įsigijo namų gamybos alaus, todėl nutarime nurodė, kad alus, rėmėsi R. parodymais. Po nutarimo surašymo L. matė policijos komisariato koridoriuje, gal jis ko ir klausė, byla buvo baigta. Neturi tokių duomenų, kad policijos pareigūnai vertė R. duoti parodymus, jog jis alų pirko iš L. Rašant protokolą, nutarimą, L. sakė, kad turi alaus, atrodo, kad minėjo, jog alaus turi labai dažnai, gal nepaklausė, ar turi alaus spalio 16 dienos, iš konteksto reikėjo suprasti, kad alaus turi nuolat, arba labai dažnai, atrodo, kad jis yra baustas už tą patį straipsnį nepraėjus metams, galėjo turėti alaus ir spalio 16 dienos. Su R. jai neteko bendrauti. Pažeidėjui nesutikus, kad būtų atliekamas alaus tyrimas, todėl po to R. grąžino alų, kurį nuvežė į namus, pasakė, kad grąžina alų, išimtą tokią dieną, nes už alų žmogus buvo susimokėjęs pinigus, manė, kad byla baigta, kad alaus nebereikės tyrimui. A. R. buvo grąžintas dėl to, kad žmogui nėra administracinės atsakomybės už įsigijimą, konfiskavimas neina, o konfiskavimas eina už pardavimą. A. R. buvo grąžintas, nes priėmė tokį sprendimą, nebebuvo prasmės, kadangi žmogus kategoriškai atsisakė duoti alų ištyrimui, nėra reglamentuota, kada grąžinti, ar negrąžinti. R. alų nuvežė su kolege Lina Martišiene, pareigūno vyro su jomis nebuvo. R. nieko nesakė, t. y., nesakė, kad sakytų, jog alus yra iš L., iš L. kiemo, kadangi administracinėje byloje jau buvo priimtas nutarimas, tik jam grąžino alų. Byloje yra duomenys, kokie pareigūnai sustabdė R., kokioje gatvėje, bijo suklysti pareigūnų vardus, pavardes, negali jų įvardinti. Neatsimena, ar rašant protokolą minėjo P. gatvę, yra duomenys byloje. Neatsimena, ką sakė rytojaus dieną, nes praėjo daug laiko, nutarimo apskundimo tvarka buvo išaiškinta, atrodo, kad daugiau nieko nekomentavo. R.pareigūnai sulaikė P. gatvėje, o protokolą, nutarimą surašė ir pažeidimo vietą nurodė (duomenys neskelbtini), nes ten buvo pažeidimo vieta. P. kaimas yra nedidelė teritorija ir nuo L. namų iki P. gatvės nėra labai didelis atstumas, metrais nepasakys, žmogus važiavo ar stūmėsi su dviračiu, galėjo sulaikyti ne tik P. kaime, bet ir P. mieste. P. gatvė yra žmogaus sustabdymo vieta. Negali paaiškinti, kodėl R. buvo nuvežtas į policiją ir sulaikytas nuo 11.00 va. iki trečios valandos. R. buvo pristatytas į policijos komisariatą ir tai turėtų būti įtraukta į pristatytų asmenų registrą, turėtų matytis duomenų bazėje, bet ar jis buvo sulaikytas, negali pasakyti. Apie L. alibi, kad spalio 16 dieną nuo 9 valandos ryto iki 13.00 valandos buvo P. mieste, nieko negali pasakyti.

Liudytoja A. M. L. parodė, kad L. yra jos sutuoktinis. Spalio 16 diena buvo penktadienis, jie penktadieniais visada važiuoja į parduotuves, turgų, užtrunka gana ilgai, išvažiuoja apie 10 valandą, grįžta pirmą, o kartais dar vėliau. Tą dieną R. pas juos nebuvo, alaus nepirko, tai melas. Prekių kvitukus renka, turi knygą, kur rašosi, ką pirko, deda kvitukus ir pasižiūri, kiek per mėnesį išleido pinigų. Spalio 16 dieną iš namų išvyko gal apie 10 valandą, tiksliai nežino, buvo turguje, po to važiuoja į „Maximą“, „Norfą“, „Nemateką“, Linkuvos parduotuvę, „Kanrugę“, vyras veža, ji nuperka jam laikraštį, jis skaito, o ji vaikšto. Visada ji prašo išduoti kvitukus, tačiau ne visada išduoda, perkant medų, duoną, daržoves, neduoda. Tada ji ant kvitukų pasižymi, iš kitos pusės, ką pirko. Jie kiekvieną penktadienį taip važiuoja apsipirkti, toks jų maršrutas. UAB „Laitera“ yra turguje. Ką pirko iš „Nemateko“ neprisimena, perka grietinę, duoną, barankas, žuvį. Pasitaiko, jeigu ką pamiršta, apsisuka ir grįžta atgal nusipirkti. Spalio 16 dieną vyras gal ir turėjo alaus, pasidaro šventėms, vaikai atvažiuoja. Z. R. labai ji nepažinojo, bet žinojo, nes 35 metus gyvena kaime, jo namas prie pat kelio, važiuojant link Petrašiūnų, artimai jo nepažinojo. R. jų namuose niekada nėra buvęs. Jos vyras alaus neparduoda, vieną kartą lyg yra baustas, bet dabar yra šlykštus melas. Gerbia policijos darbą, bet žino, kiek jie ir pridirba, ką rašo laikraščiai, ką rodo televizija, grynai nekaltą žmogų. Apsipirkti iš namų išvažiuoja tarp 9 ar 10 valandos, o tą dieną kada išvažiavo tiksliai nežino. Penktadieniais apsiperka visai savaitei. Ūkinis pastatas yra kieme, alų vyras laiko ūkiniame pastate, lango į kiemo pusę nėra, kad matytų, kas ateina, nemato, kas ateina į kiemą.

Liudytoja Lina Martišienė parodė, kad L. yra rašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, sieja darbiniai santykiai. L. buvo pasiūlyta atlikti alaus sulyginamąjį tyrimą, tačiau atsisakė tai daryti, nieko nesiklausė, kategoriškai neigė padaręs pažeidimą. Su tyrėja Šniukiene dirba viename kabinete. Kai atvyko L., buvo kabinete, todėl girdėjo visą situaciją. Dėl medžiagos aiškinosi Šniukienė, rašė dokumentus. Ji L. pasiūlė, kad turi teisę atlikti sulyginamąjį tyrimą, tačiau jis atsisakė. Atsakė, kad turi teisę namuose turėti naminio alaus, visą laiką kartojo, kad nemato jokio reikalo daryti sulyginamąjį tyrimą, nes jis nepardavė alaus, nepripažino pažeidimo. Negali pasakyti, ar sakė, kad nepasitiki, kaip jie išims alų. Vyko ginčas, todėl negirdėjo, ar Šniukienė aiškino, kaip bus išimamas alus, o kad buvo siūlyta atlikti sulyginamąjį tyrimą, tai tikrai. L. yra baustas ir žino alaus išėmimo tvarką. Pažeidėjas atsisakė nuo parašo, todėl savo parašu patvirtino faktą, kad atsisako pasirašyti. Buvo nuvykę pas asmenį, kuris buvo įsigijęs alaus ir pareigūnė Šniukienė grąžino alų, o kada - nepamena, važiavo lyg į A. kaimą. Negali tiesiogiai įvardinti, kad girdėjo, jog L. prašė akistatos, tačiau to negali ir paneigti, kad to nebuvo sakyta, nepamena, nes vyko ginčas. Neatsimena, ar L. Šniukienės prašė iškviesti policininkus. L. turi atsiminti, kad kabinete kalba buvo labai įtempta, žadėjo jas atleisti iš pareigų, įžeidinėjo įvairiais žodžiais, vyko ginčas, nesutiko su pažeidimu. L. buvo pasiūlyta atlikti alaus sulyginamąjį tyrimą, reikalavimo, sąlygų, kad ne policijos pareigūnai dalyvautų, to nebuvo pasakyta. L. atsakė, kad pilietis gali važiuoti, bet kuria gatve iš jo įsigijęs vadinamą turinį alaus, gali P. gatve, S. gatve ir kita, o ką atsakė Šniukienė, negirdėjo. Negirdėjo, kad kitą dieną atėjęs klausė Šniukienės, ar gali patvirtinti savo žodžius, kad iš P. gatvės. Su Šniukiene buvo nuvažiavę pas R. ir pareigūnė, kuri atliko tyrimą, R. grąžino butelį, datos neatsimena. Nieko negali pasakyti, kas iš policijos pareigūnų vyras ir moteris buvo nuvažiavę pas R. Kai važiavo R. grąžinti alų, jos buvo dviese su Šniukiene, pareigūno vyro nebuvo. Kad būtų pas R. nuvažiavę kiti pareigūnai, tokių duomenų neturi. Kai žiemos metu jos būna su tarnybinėmis juodomis kepurėmis, apsirengę žieminę uniformą, senyvo amžiaus žmonės ne vienas yra suklydęs, kad esi vyras, kol nepradedi kalbėti. Pareigūnė Šniukienė iš R. ėmė pakvitavimą, nežino, iš kur jis galėjo žinoti ar ji yra moteris ar vyras. Neturi kompetencijos vertinti pareigūnų veiksmus.

Liudytojas V. K. parodė, kad neatsimena įvykių, vykusių 2015 m. spalio mėnesį, konkrečiai apie spalio 16 dienos įvykį yra surašyta tarnybiniame pranešime. Atsimena, jog buvo sulaikytas asmuo, pristatė į policijos komisariatą, ėmė paaiškinimą, išėmė alų. Spalio 16 dieną ekipaže patruliavo su Narkevičiūte, dirbo pagal užduotį, nustatytą maršrutą, nes vykdė transporto priemonių, dviratininkų blaivumo patikrinimą, dviratininką sustabdė blaivumo patikrinimui. Užduotyje buvo parašyta, jog stabdyti pagal galimybes visas transporto priemones, todėl dviratininkas buvo sustabdytas. Jeigu tarnybiniame pranešime nerašė apie dviratininko blaivumą, vadinasi buvo blaivus. Dviratininkas su savimi turėjo plastikinį butelį su specifiniu namų gamybos alaus kvapu, pilietį atsivežė į policijos komisariatą. Į vietą išsikvietė operatyvinį darbuotoją, kadangi jie savo automobilyje negalėjo įsikrauti dviračio, nes nebuvo vietos. Tą žmogų pristatė į policijos komisariatą, paėmė iš jo paaiškinimą, išėmė alų. Po to žmogus buvo paleistas. Bylą pridavė budėtojų dalyje, nes jiems nebepriklausė su medžiaga kažką daryti toliau. Žmogus paaiškinime nurodė, iš kur vežėsi alų, paaiškinimą surašė jis iš to žmogaus žodžių, kaip sakė, taip surašė. Po to su tuo žmogumi neteko bendrauti. Rašant paaiškinimą, žmogui uždavinėjo klausimus, o ką jis atsakė, tą užrašė, surašė viską, ką žmogus pasakė. Negali pasakyti, konkrečiai kokioje vietoje, gatvėje, buvo sulaikytas R. Nebuvo įgaliotas surašyti protokolą, vietoje išimti alų taip pat neturėjo priemonių, nes reikia užplombuoti. R. atsivežė į policijos komisariatą, o jo dviratis buvo atvežtas kitu ekipažu. Nežino, kodėl viršininkas sakė, kad R. pats atvažiavo su dviračiu į policiją. Gerai atsimena, kad R. dviratis buvo pristatytas kitu automobiliu. Jis protokolo nerašė, nematė ir nežino, kas jį surašė. Jis rašė tik tarnybinį pranešimą. Rašant paaiškinimą, dalyvavo jis ir tas žmogus – R. kiti pareigūnai nedalyvavo. Jis surinko tik pirminius duomenis, paėmė paaiškinimą, surašė tarnybinį, išėmė alų ir medžiaga buvo perduota apylinkės inspektoriui. Po to išvyko į kitus įvykius, nes jis buvo reaguojantis ekipažas. Jis nežino nubausto asmens, nei jo pavardės, su juo neteko susidurti, nepažįsta asmeniškai, todėl negalėjo tam piliečiui sakyti, kad jis sakytų, jog iš L. pirko alų, ko klausė to žmogaus, tą jis jam ir atsakė. Butelį buvo atidaręs, pauostė, todėl tarnybiniame parašė, kad galimai alus - turintis specifinį alaus kvapą. Butelis su alumi buvo perduotas į pristatytų daiktų knygą ir užrakintas reikiamoje vietoje. Imant paaiškinimą, R. nurodė, jog galimai T. gatvėje, nes jis konkrečiai gatvės nenurodė, todėl užrašė galimai T. gatvėje, sakė, kad gal T. gatvėje. Jeigu R. būtų vairavęs dviratį neblaivus, būtų nustatytas girtumas, būtų forminęs visą įvykį, rašęs protokolą. Medžiagą perdavė į budėtojų dalį, kuri buvo užregistruota. Kai R. pasakė, kad alų galimai pirko pas L., jam L. pavardė nieko nesakė, anksčiau su L. nėra turėjęs jokių reikalų, iš viso jo nepažįsta. Pats R. nurodė, jog alų pirko iš L. Medžiaga buvo perduota ten, kur priklauso perduoti, viršininkas vizuoja kam reikia medžiagą tirti, medžiaga perduodama tolimesniam tyrimui. Kas buvo daroma toliau, nieko nežino. Apie tą įvykį su kitais pareigūnais nebendravo, nieko nesiaiškino, tolimesnės eigos nežino.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos ATPK 177¹ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naminių alkoholinių gėrimų, išskyrus alų, pagamintą pagal norminius dokumentus, kai turimas nustatyta tvarka išduotas leidimas jį gaminti, pardavimą ar kitokį realizavimą. Tuo tarpu ATPK 177¹ straipsnio 2 dalyje yra nustatyta atsakomybė už pirmoje dalyje numatytus veiksmus, t. y., naminių alkoholinių gėrimų, išskyrus alų, pagamintą pagal norminius dokumentus, kai turimas nustatyta tvarka išduotas leidimas jį gaminti, pardavimą ar kitokį realizavimą, padarytą asmens, kuris jau baustas už tokį pat pažeidimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamu nutarimu A. P. L. nubaustas pagal ATPK 177¹ straipsnio 2 dalį, t. y., už tai, kad jis, būdamas baustas vienerių metų laikotarpyje už namų gamybos alaus pardavimą, neturint išduotos licencijos pagal nustatytą tvarką, 2015 m. spalio 16 d. apie 11 val. P. rajone, (duomenys neskelbtini), iš savo namų pardavė Z. R. 2 litrus už 2 Eur namų gamybos alaus. A. P. L. neigia padaręs tokią veiką motyvuodamas tuo, kad jis alaus Z. R. nepardavė, o byloje nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, įstatymas įpareigoja konstatuoti, kurios aplinkybės byloje yra nustatytos ir kurios nenustatytos, be to, kokiais įrodymais tai yra grindžiama.

Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos dėl A. P. L. pažeidimo, numatyto ATPK 177¹ straipsnio 2 dalyje bei paties A. P. L. pozicijos teismo posėdžio metu akivaizdu, jog jis atkakliai ir nuosekliai neigė padaręs šį pažeidimą. Šio administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skundžiamas nutarimas priimtas, kaip patvirtino teismo posėdžio metu šią bylą tyrusi ir paminėtus procesinius dokumentus priėmusi pareigūnė Lina Šniukienė, iš esmės pasiremiant tik Z. R. paaiškinimu. Z. R. 2015 m. spalio 16 d. paaiškinime, paimtame policijos pareigūno V. K., yra nurodyta, kad 2015 m. spalio 16 d. apie 11 val. jis nuvažiavęs į P. rajoną, (duomenys neskelbtini), iš L. nusipirko už 2 eurus 2 litrus namų gamybos alaus, kuris buvo supiltas į jo paties atsineštą plastikinį butelį. Teismas neturėjo galimybės apklausti Z. R. kaip liudytoją ir patikrinti jo paaiškinime nurodytų naminio alaus įsigijimo aplinkybių, o kartu ir pašalinti esminius prieštaravimus tarp tokių Z. R. duotų paaiškinimų ir A. P. L. parodymų, nes Z. R., šauktas atvykti į teismo posėdį 2016 m. sausio 28 d. (27 b. l.) neatvyko, nes jis 2016 m. sausio 16 d. mirė (41 b. l.). A. P. L. nurodomos aplinkybės apie tai, jog Z. R. galimai naminį alų įsigijo iš kito asmens, netirtos. Po skundžiamo nutarimo nuoseklus neigimas apie parduotą alų patvirtintas prie skundo pridėtais A. P. L. prašymais tiek Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai, tiek Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato viršininkui, ir nors jų pagrindu priimti procesiniai sprendimai nepateikti, tačiau šie A. P. L. veiksmai liudija aktyvų siekį išsiaiškinti visas susiklosčiusios situacijos, tame tarpe, jam inkriminuoto pažeidimo, aplinkybes. Be to, iš prie skundo pateiktų paminėtų dokumentų taip pat matyti, kad A. P. L. versiją, jog Z. R. galimai namų gamybos alų įsigijo iš kito asmens, nurodė netrukus po to, kai jis sužinojo apie jam inkriminuojamą pažeidimą. Tačiau iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad bylos medžiaga nebuvo nedelsiant ir išsamiai tirta, netikrintos galimai naminio alaus įsigijimo aplinkybės, iškart po įvykio nenuvykta pas A. P. L., nepaimtas iš jo rašytinis paaiškinimas, nedelsiant nespręstas lyginamojo naminio alaus pavyzdžio paėmimo klausimas, netikrintos A. P. L. nurodytos versijos ir t.t., o tą pačią protokolo surašymo dieną – 2015 m. spalio 28 d. priimtas skundžiamas nutarimas. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iš Z. R. 2015 m. spalio 16 d. išimtas 2 litrų talpos plastikinis butelis su skysčiu yra iš tiesų namų gamybos alus ir kad jis yra parduotas A. P. L., nes joks tyrimas (ekspertizė) nebuvo atliktas, kaip minėta, alaus mėginys iš A. P. L. paimtas nebuvo, lyginamasis tyrimas neatliktas. Policijos pareigūnės Linos Šniukienės 2015 m. spalio 28 d. tarnybiniame pranešime, o taip pat teismo posėdžio metu patvirtinta aplinkybė, kad A. P. L. atsisakė pateikti namuose turimą alų vertintina kritiškai. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo nesutikti tiek su institucijos atstovo pozicija dėl lyginamųjų pavyzdžių tyrimo tikslingumo paties A. P. L. pripažintos aplinkybės dėl alaus pasidarymo pakankamai dažnai ir dėl greito jo gedimo (surūgimo) kontekste, nes klausimą (iš esmės – ginčas) dėl namų gamybos alaus lyginamųjų pavyzdžių paėmimo ir tyrimo, imtasi spręsti tik po 12 dienų nuo Z. R. sulaikymo, tiek ir tuo aspektu, jog, kaip matyti iš A. P. L. pozicijos šiuo klausimu teismo posėdžio metu, - jis iš esmės sutiko pateikti alų lyginamiesiems tyrimams atlikti, tačiau primygtinai reikalavo, kad šis procesinis veiksmas būtų atliktas jam dalyvaujant. Taigi, iš esmės jokių kitų įrodymų, patvirtinančių A. P. L. kaltę, dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 177¹ straipsnio 2 dalyje padarymo, nenustatyta.

Dėl A. P. L. kategoriško neigimo 2015 m. spalio 16 d. pardavus Z. R. namų gamybos alų nurodytu laiku, teigiant, jog jis iš viso nebuvo namuose tuo laiku, nes su žmona buvo išvykęs į P. miestą, pažymėtina, kad nors A. P. L. pateikė į bylą įvairių parduotuvių kasos kvitus, tačiau šie kvitai negali būti laikomi įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais aplinkybę, jog būtent jis kartu su sutuoktine lankėsi pažeidimo padarymo laiku šiose parduotuvėse. Tačiau ši aplinkybė, kad A. P. L. iš vis tuo laiku nebuvo namuose taip pat byloje nėra paneigta.

Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, visos įrodinėjimo galimybės yra išsemtos, surinkti naujų įrodymų, kurie pašalintų byloje kilusias abejones, nėra įmanoma, nes nuo įvykio jau yra praėję daug laiko (4 mėnesiai), iš Z. R. išimtas alus buvo nutarimo priėmimo dieną jam grąžintas, pagrindinis liudytojas miręs. Todėl įvertinus nustatytas aplinkybes bei byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgus į principą, kad visi neaiškumai susiję su teisės pažeidimu, jo įforminimu, tyrimu, įrodymų vertinimu, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens naudai, darytina išvada, jog nėra byloje tiesioginių ir neginčytinų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. L. byloje nurodytą dieną ir laiku pardavė Z. R. naminį alų, pagamintą ne pagal norminius dokumentus, ir neturėdamas tam leidimo.

Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į kitus byloje nustatytus neteisingus duomenis, o būtent, pareigūnės nurodyta byloje nustatyta sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, negali būti šiuo atveju laikytina būtent sunkinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nes ši aplinkybė yra asmens veiką kvalifikuojanti aplinkybė, numatyta ATPK 177¹ straipsnio 2 dalies dispozicijoje (ATPK 32 str. 3 d.). Tačiau byloje nesant surinkta pakankamai abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių, jog A. P. L., neturėdamas leidimo, pardavė namų gamybos alų ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, ATPK 177¹ straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju pastaroji aplinkybė išsamiau nevertintina.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, A. P. L. skundas tenkinamas, o Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos Linos Šniukienės 2015 m. spalio 28 d. nutarimas, kuriuo A. P. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 177¹ straipsnio 2 dalį, naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

A. P. L. skundą tenkinti.

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos Linos Šniukienės 2015 m. spalio 28 d. nutarimą, kuriuo A. P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 177¹ straipsnio 2 dalį, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Razumienė