- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-20
- Bylos Nr.
- e2-1119-650/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08359-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei V. G., įtrauktam į procesą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, UAB „Telia Lietuva“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas UAB „Gelvora“ pateikė ieškinį atsakovei V. G., prašydama iš jos priteisti 22,76 Eur skolą, 5,43 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2010-06-23 atsakovė su pirminiu kreditoriumi UAB „Omnitel“ (dabartinis pavadinimas AB Telia Lietuva) sudarė viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. OM 895378, pagal kurią pradinis kreditorius teikė atsakovei skaitmeninio korinio ryšio paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka. Nurodoma, kad atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl susidarė skola – 22,76 Eur. Atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminus, todėl susidarė 5,43 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2012-12-28 iki 2017-09-12. 2012-12-28 ieškovas ir pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. TR3700-12218/12-20-78, pagal kurią UAB „Omnitel“ atlygintinai perleido reikalavimo teisę ir į skolininkę V. G. (1-2 b.l.).
Teismo posėdyje ieškovo atstovė nedalyvavo, gauti prašymai bylą nagrinėti ieškovo atstovei nedalyvaujant. 2017-12-06 teiktame pareiškime dėl nedalyvavimo teismo posėdyje ieškovo atstovė papildomai teikė paaiškinimus dėl atsakovo V. G. atsiliepimo ir nurodė, kad atsakovei pateiktos PVM sąskaitos – faktūros yra dėl suteiktų paslaugų, o ne už įsigytus telefonus. Nors atsakovė nurodo, kad jos pasas negalioja nuo 2010-07-07, o tapatybės kortelė nuo 2012-01-31, kaip prarasti, tačiau sutartis, iš kurios kildinamas įsiskolinimas, sudaryta 2010-06-23, asmens tapatybės kortelės Nr. 10552900 pagrindu, kuri negalioja nuo 2012-01-31 (36-37 b.l.).
A. V. G. atsiliepimu į ieškinį (28-29 b.l.) nesutiko su ieškiniu, nes nebuvo sudariusi ieškovo nurodytos sutarties su UAB „Omnitel“. Nurodo, kad 2012-04-11 įsigyti telefonai iš UAB „Tele2“ ir AB „Omnitel“ dingusios kortelės pagrindu, nors buvo pranešta apie dingimą. A. V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturi tokių pajamų, kad galėtų sudaryti mobilaus ryšio sutartis. Ji nežinanti tiksliai, kaip jos tapatybės kortelė galėjo dingti. Telefonų iš UAB „Omnitel“ neįgijusi, sutarčių nesudarinėjusi. Gyveno ne kokios reputacijos Dvaro gatvės daugiabutyje, pas buvusį vyrą ateidavo draugai, kurie patys pardavinėdavo savo tapatybės dokumentus, todėl mananti, kad tapatybės kortelė galėjo dingo tuo periodu. Ant teiktos sutarties ne jos parašas, nors ir panašus. Nurodo dabar pakeitusi parašą. Tuo metu buvo registruota darbo biržoje, todėl negalėjusi imti jokių telefonų. 2012 metais dingo rankinė, kurioje buvo visi dokumentai, todėl turėjusi pasikeisti tapatybės dokumentus. Atsakovė nuolat naudojasi Tele2 tinklu sąskaitos papildymo metodu.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Telia Lietuva, AB atsiliepime į ieškinį (74-75 b.l.) nurodė, kad atsakovė pasirašydama sutartį patvirtino, kad sutartį sudarė gera valia, esminės sutarties sąlygos buvo aptartos ir atitiko šalių valią. Priežastinio ryšio tarp sutarties ir prarastos kortelės nėra, nes kortelė negalioja nuo 2012-01-31, o sutartis sudaryta 2010-06-23. Atsakovė objektyviai turėjo žinoti apie įsiskolinimą, nes buvo siunčiami raginimai ir įspėjimai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Savo reikalavimams pagrįsti ieškovas pateikė šiuos rašytinius duomenis: palūkanų paskaičiavimo aktą (8 b.l.), viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutarties Nr. OM897369 originalą (97 b.l.), skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartį Nr. TR-3700-12218 (18-19 b.l.). A. V. G. be savo paaiškinimų į bylą pateikė Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad V. G. asmens tapatybės kortelė Nr. 10552900 išduota 2004-05-04 negalioja nuo 2012-01-31, kaip prarasta (30 b.l.).
Civiliniame procese galioja rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar tarp pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ ir atsakovės V. G. buvo sudaryta ginčo sutartis. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) ieškovas turėjo įrodyti, kad sutartis su atsakove buvo sudaryta ir paslauga jai buvo teikiama.
Atmestini atsakovės argumentai, kad ginčo sutartis sudaryta negaliojančio asmens tapatybės dokumento pagrindu. Ginčo sutartis sudaryta 2010-06-23 asmens tapatybės kortelės Nr. 10552900 pagrindu. Tiek Migracijos departamento pažymoje pateikta informacija, tiek pačios atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad minėtas asmens tapatybės dokumentas nustojo galioti 2012-01-31. Atsakovės teikti paaiškinimai, kad galimai jos tapatybės kortelę galėjo panaudoti jos bute besilankantys asmenys, atmestini kaip prielaidos, nesant tai pagrindžiančių įrodymų. Nėra duomenų, kad atsakovė būtų anksčiau kreipusis dėl asmens dokumentų praradimo, pati atsakovė nurodė, kad tai padarė tik 2012 metais. Nors atsakovė nurodo, gyvenusi kitu adresu Dvaro g., ant ginčo sutarties yra nurodytas adresas Tilžės g. 121-422, Šiauliai, t.y. jos dabartinis adresas. Ant asmens tapatybės kortelės nėra nurodyti tokie asmens duomenys, kaip gyvenamoji vieta, ir sudarant sutartį, tokius duomenis pateikia pati sutarties šalis. Kadangi ginčo sutartyje nurodytas teisingas ir dabartinis atsakovės gyvenamasis adresas, manytina, kad pati šalis šiuos duomenis ir suteikė. Nors atsakovė teigia, kad ant sutarties yra ne jos ranka pasirašytas parašas, tačiau vizualiai palyginus parašo rekvizitus (vardą, pavardę ir patį parašą) ant sutarties originalo, prašymo įjungti abonentą originalo ( vokas -50 b.l.) ir teismo pažymos šaknelės, kurioje atsakovė pasirašė gavusi teismo šaukimą ir nutarties kopiją (35 b.l.), vardo ir pavardės parašymo bei parašo manieros tapatumas yra akivaizdus. Be to byloje nebuvo teiktas prašymas skirti ekspertizės parašo tikrumui nustatyti, todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad ant sutarties originalo pasirašė pati atsakovė. Šios šalies teikti papildomi duomenys apie tai, kad galimai 2012 metais dingusiais asmens tapatybės dokumentais buvo pasinaudota sudarant kitose bendrovėse mobilaus ryšio paslaugas, neturi esminės reikšmės vertinant šią 2010 metais sudarytą atsakovės sutartį.
Darytina išvada, kad ieškovas įrodė aplinkybes, jog sutartis, kurios pagrindu yra pateiktas ieškinio reikalavimas, buvo faktiškai sudaryta tarp pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ (dabar UAB „Telia Lietuva) ir atsakovės V. G.. Esant įrodytam sutarties sudarymo ir paslaugų teikimo faktui, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 22,76 Eur skola. Pagal CK 6.256 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kreditorius reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovui UAB „Gelvora“, kadangi atsakovė nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl jos ieškovui be skolos priteistinos ir 5,43 Eur ieškovo apskaičiuotos palūkanos už laikotarpį nuo 2012-12-28 iki 2017-09-12.
Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį iš jo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 28,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad šio klausimo išsprendimas yra sąlygotas būtinumu šaliai, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti teismui prašymą dėl jų priteisimo bei turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas ieškinyje prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminį mokestį ir visas kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau kitų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. iki sprendimo priėmimo, ieškovas nepateikė, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas tik 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, 22,76 Eur (dvidešimt dviejų eurų, 76 centų) skolą, 5,43 Eur (penkių eurų, 43 centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 28,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.