- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-34-278/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- N. Č.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Makveža“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-34-278/2009
35.4;42.11.1;44.2.4.2;45.1;
121.15;121.18; 121.21;
2009 m. vasario 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Makveža“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-203-228/2008 pagal ieškovės N. Č. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Makveža“ dėl sutarties nutraukimo, nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, ieškovės ir šalių atstovų paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. Č. nurodė, kad 2006-10-27 UAB „Makveža“ parduotuvėje, esančioje Aukštaičių g. 3b, Utena, įsigijo 67 lakštus rudo beasbestinio šiferio gyvenamojo namo stogo dangai. Šiuo šiferiu apdengus namo stogą, nepraėjus metams, šiferio lakštai pabalo. Ieškovė kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kuri nustatė, kad išorinės dažytos dangos paviršius išblukęs, ruda spalva pašviesėjusi, pagal pateiktą atitikties deklaraciją negalima identifikuoti beasbestinio šiferio lakštų ir nėra patvirtinimo, kad produktas atitinka specifikacijas arba kriterijus, nurodytus Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo 10.6 p.. Ieškovė nurodė, kad pašalinti netinkamos stogo dangos trūkumus galima tik uždengus stogą nauja danga ir tai pagal darbų sąmatą kainuotų 6120 Lt. N. Č. nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais ir nepatogumais dėl nekokybiškos prekės įsigijimo, atsakovo atsisakymo atlyginti patirtą turtinę žalą gera valia, būtinybe kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos. Prašė teismą nutraukti 2006-10-27 pirkimo – pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovo 8 203,83 Lt turtinei ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus darė išvadą, kad atsakovas UAB „Makveža“, būdamas verslininkas užsiimantis statybinių medžiagų prekyba, privalėjo užtikrinti, kad parduodamų prekių kokybė atitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau šių reikalavimų nevykdė ir šiais veiksmais pažeidė vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių vykdymo principus. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo prekes ieškovė įsigijo kituose prekybos centruose, todėl privalo atlyginti 2083,83 Lt ieškovės išlaidas už parduotus šiferio lakštus bei 6 120 Lt stogo dangos pakeitimo išlaidas pagal ieškovės pateiktą sąmatą, nes atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų kitokią šių darbų kainą. Teismas pripažino, kad ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl nekokybiškų prekių įsigijimo, todėl vadovaudamasis CK 6.299 straipsnio ir 6.250 straipsnio nuostatomis, tenkino reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Makveža“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad beasbestinis šiferis, kurį įsigijo ieškovė, yra įsigytas UAB „Makveža“ prekybos centre. Nurodo, kad ieškovė, pateikdama reikalavimą atlyginti jos patirtą žalą dėl tariamai iš atsakovo įgytų netinkamos kokybės prekių, privalėjo pateikti kasos kvitą ar kitą prekės pirkimą – pardavimą patvirtinantį dokumentą. Nepateikdama nei vieno iš teisės aktuose numatytų dokumentų, ieškovė neįrodė, kad nekokybiškas prekes ji įsigijo iš atsakovo. Teigia, kad ieškovės pateikta 2006-10-27 sąskaitos Nr. 0637018 kopija nėra PVM sąskaita – faktūra, o vidinis UAB „Makveža“ dokumentas, kuris yra skirtas prekės atsiėmimui iš sandėlio. Minėtame dokumente nėra visų būtinų duomenų, numatytų LR Pridėtinės vertės įstatyme, kurie leistų daryti prielaidą, kad šis dokumentas yra PVM sąskaita-faktūra, kuri galėtų patvirtinti prekių įsigijimą UAB „Makveža“ prekybos centre. Nurodo, jog kasos čekis yra prarastas dėl ieškovės kaltės, todėl nustatant sandorio sudarymo faktą, teismas negalėjo vadovautis vien tik liudytojų parodymais ir trečiųjų asmenų paaiškinimais (CK 1.93 str. 2, 6 d.). Atsakovas nurodo, kad ieškovės stogo dangos pakeitimo išlaidų sąmata neatitinka bendrų rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, nes nenurodomas keičiamo šiferio lakštų kiekis, objektas, todėl neaišku kokiam statybos objektui parengta sąmata ir kokia joje numatyta darbų apimtis. Atsakovas teigia, kad šioje byloje bendraieškovu turėjo būti ieškovės N. Č. sutuoktinis A. Č., nes sprendimu buvo nuspręsta ir dėl jo turtinių teisių ir pareigų, todėl pagal CPK 329 str. 2 d. 1 p. nuostatas ši aplinkybė yra absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog Utenos m. beasbestiniu šiferiu prekiavo kitos prekybos įmonės, todėl teismas darė pagrįstą išvadą, kad 2006-10-27 tarp ieškovės N. Č. ir atsakovo UAB „Makveža“ buvo sudaryta 67 lapų rudo beasbestinio šiferio pirkimo-pardavimo sutartis. Šią aplinkybę patvirtino byloje esantys rašytiniai dokumentai ir liudytojų parodymai. Nurodo, kad CK 1.93 str. 2 d. numatyta, jog įstatymų reikalaujamos paprastosios rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais šiam faktui įrodyti, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, o CK 1.73 str. 1 d. įtvirtintas sąrašas atvejų, kada rašytinė sandorio forma būtina. Teigia, kad ieškovės ir atsakovo sudarytas sandoris neatitinka nei vieno sandorio, numatyto CK 1.73 str. 1 d., todėl ir draudimas šioje byloje vadovautis liudytojų parodymais, numatytas CK 1.93 str. 2 d., netaikytinas. Nurodo, kad reikalavimas atsakovui yra susijęs su turtu, reikalingu šeimos poreikiams tenkinti, todėl sutuoktinio įtraukimas bendraieškiu byloje nebuvo būtinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Civilinio kodekso (toliau CK) 6.363 straipsnio 2 dalis nustato, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t.y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (jeigu jis toks yra) ir daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas (išskyrus maisto produktus), turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, be kitų 6.363 straipsnyje numatytų teisių, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 str. 8 d.). Pirmosios instancijos teismui ieškovė N. Č. nurodė, kad ji iš atsakovo UAB „Makveža“ įsigijo netinkamos kokybės prekes ir dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalą, o apeliantas teigia, jog ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių ginčo prekės įsigijimą iš atsakovo, todėl neturi pareigos atlyginti ieškovės turėtų nuostolių. Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų nustato, kad žala yra atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad žala padaryta, kad produktas (paslauga) yra netinkamos kokybės ir kad egzistuoja priežastinis netinkamos kokybės ir nuostolių ryšys (CK 6.295 str.). Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Makveža“, 2006 m. spalio ir gruodžio mėnesiais, iš AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ įsigijo 200 vnt. rudos spalvos banguotų cemento pluošto lakštų ir šiuos lakštus pardavė privatiems pirkėjams, t.y., 2006-10-27 pardavė 67, o 2006-12-21 – 133 beasbestinio šiferio lakštus (b.l. 91-92, 136). Iš bylos dokumentų matyti, kad šiferio lakštai pakeitė spalvą, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl įsigytos prekės broko, tačiau atsakovas atsisakė spręsti kilusią problemą. UAB „Makveža“ nurodo, jog ieškovė nepateikė kasos kvito ar kito dokumento, patvirtinančio, jog ginčo prekę įsigijo pas atsakovą. Pagal LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 217 patvirtintų „Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių“ 6 punktą prekė keičiama arba vykdomi kiti pirkėjo reikalavimai, pirkėjui pateikus kasos aparato kvito ar kitą nustatyta tvarka išduodamo prekės pirkimo-pardavimą iš šio pirkėjo patvirtinantį dokumentą, priešingu atveju pirkėjo reikalavimai vykdomi tik pardavėjui sutikus. Ieškovė teismui pateikė UAB „Makveža“ išduotą dokumentą Nr. 0637018, patvirtinantį prekių išdavimą iš sandėlio, tačiau atsakovas teigia, jog šis dokumentas nėra PVM sąskaita –faktūra ir neįrodo, jog iš atsakovo prekes įsigijo ieškovė, nes ji teismui nepateikė kasos kvito. Šiuos teiginius kolegija vertina kritiškai. Iš ieškovės pateikto dokumento matyti, kad už 67 vnt. beasbestinio šiferio bei vinis kasos aparato Nr. DD00101539 kvitu Nr. 0040 įmonei buvo sumokėta 2006-10-27 ir šios prekės pirkėjui išduotos UAB „Makveža“ sandėlyje (b.l.10, 120). UAB „Makveža“ kasos kontrolinės juostos čekio Nr.0040 kopija patvirtina, kad 2006-10-27 atsakovas privačiam pirkėjui pardavė 2 083,83 Lt vertės 67 vnt. beasbestinio šiferio (b.l.135). Be to, įmonės darbuotojas, liudytojas M. G. patvirtino, kad dokumente esantys parašai yra įmonės darbuotojų ir tik sumokėjus už prekes, jos yra išduodamos sandėlyje (b.l. 124-127). Šie duomenys patvirtina, kad UAB „Makveža“ pardavė ginčo prekę, už kurią buvo sumokėta ir kasos čekį bei prekę išdavė pirkėjui, nes priešingu atveju prekės pirkėjui nebūtų išduotos. Tas faktas, kad ieškovė neišsaugojo kasos kvito, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad tarp šalių nebuvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis ar prekės buvo įsigytos iš kitų prekybos centrų. Atsakovo atstovo teiginys, kad UAB „Makveža“ dokumentą Nr. 0637018, kuriame nenurodoma pirkėjo pavardė, ieškovė galėjo įsigyti iš kito pirkėjo, pagrįstas tik spėliojimais. Be to, UAB „Makveža“ nepaneigė, kad iš trečiojo asmens atsakovo įsigytus 200 vnt. beasbestinio šiferio, 2006m. spalio-gruodžio mėn. laikotarpiu įsigijo tik du asmenys ir abu pirkėjai pareiškė pretenzijas atsakovui dėl prekių kokybės (b.l.88-106). Kolegija pažymi, kad kasos aparato kvito ar pirkimo – pardavimo kvito neturėjimas neatima galimybės prekės įsigijimo fakto iš konkretaus pardavėjo pirkėjui įrodinėti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tai yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir kt., todėl apelianto teiginys, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis liudytojų parodymais, atmestinas (CK 1.73 str.1 d., 1.93 str. 2 d., CPK 178 str. 2 d.). CK 1.73 straipsnio 1 dalyje išvardinti sandoriai, kuriems įstatymas nustato privalomą rašytinę formą, tačiau nei ši, nei CK šeštosios knygos teisės normos, reglamentuojančio vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių ypatumus, nenustato privalomos rašytinės formos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, todėl CK 1.93 str. nuostata, nustatanti privalomos sandorio formos nesilaikymo padarinius, šiam konkrečiam ginčui netaikytina. Be to, kaip nurodyta aukščiau ieškovė savo teiginius, kad prekes įsigijo pas atsakovą įrodinėja ne tik liudytojų parodymais, bet ir minėtu atsakovo išduotu dokumentą Nr. 0637018, kas leidžia daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog prekes ieškovė įsigijo iš atsakovo, o nei iš kitų asmenų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad 2006-10-27 tarp šalių buvo sudaryta 67 lapų rudo beasbestinio šiferio pirkimo – pardavimo sutartis ir UAB „Makveža“, kaip verslininkas, užsiimantis statybinių medžiagų prekyba, neužtikrino, kad jo parduodama prekė būtų tinkamos kokybės, todėl pagrįstai šią aplinkybę laikė esminiu sutarties pažeidimu. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kad parduotas beasbestinis šiferis yra kokybiškas, nepaneigė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos patikrinimo akte nurodytų išvadų, todėl UAB „Makveža“ teiginys, kad parduota ginčo prekė buvo kokybiška, taip pat atmestinas (b.l. 99). Nors atsakovas nurodo, kad šiferiu dengtą stogą galima perdažyti ir jis gali būti toliau naudojamas, šiuos teiginius kolegija vertina kritiškai, nes UAB „Makveža“ nepaneigė N. Č. parodymų, jog šiferio lakštai yra pakeitę ne tik spalvą, bet ir savo įprastinę formą, todėl neatmestina, kad ir toliau naudojant šią dangą ji gali dar labiau pakisti, kas ilgainiui gali padidinti ieškovės nuostolius. Esant minėtoms aplinkybėms bei įvertinus teismui pateiktus duomenis apie stogo dengimo darbų kainas, teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl stogo keitimo darbų išlaidų priteisimo, kurio dydžio atsakovas neginčija. Iš pateiktos sąmatos, sudarytos namo J. B. (duomenys neskelbtini)m. stogo uždengimui matyti, kad sąmata yra sudaryta 2007 07 03 kainomis. Kad šios kainos būtų užaukštintos duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikta, o UAB „Makveža“ teiginiai, kad sąmatoje nenurodoma kokiam objektui ji skirta, atmestini, kaip nepagrįsti, prieštaraujantys esantiems duomenims (b.l.13).
LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio nuostatos, be kitų vartotojų teisių numato, kad vartotojas turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, todėl apelianto teiginiai, kad ieškovei nepagrįstai priteista neturtinė žala, vertintini kritiškai (CK 6.250 str.). Byloje nustatyta, kad dėl stogo dangos ieškovė N. Č. kreipėsi tiek į atsakovą, tiek ir į kitas institucijas, patyrė įvairius nepatogumus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįtstai tenkino jos ieškinį šioje dalyje.
Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies antrojo skirsnio, reglamentuojančio įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinį režimą 3.92 straipsnio nuostatos numato, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad beasbestinį šiferį ieškovė su sutuoktiniu įsigijo bendrai naudojamo jų turto - gyvenamojo namo, esančio J. B. (duomenys neskelbtini), stogo uždengimui. Ieškovė pateikė ieškinį dėl šio beasbestinio šiferio 2006-10-27 pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo bei žalos atlyginimo. CK 3.92 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai pareiškiamas ieškinys dėl bendrosios sutuoktinių nuosavybės gynimo, todėl tuo atveju kai yra ginamas sutuoktinių bendras turtas, pakanka vieno iš jų valios išreiškimo. Dėl paminėto, apeliacinio skundo motyvas, kad N. Č. pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (ieškovės sutuoktinio) turtinių teisių ir pareigų, atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais ir priėmė pagrįstą, teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Išlaidos valstybės naudai, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme bei ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 8 p., 93 str., 98 str., b.l. 193, 202, 206).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Makveža“ (į.k. 161621777) 1100 Lt (vieną tūkstantį šimtą Lt) atstovavimo išlaidų N. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 24,00 Lt (dvidešimt keturis Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.