Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-15 · Civilinė byla Nr. 2A-346-221/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-15
Bylos Nr.
2A-346-221/2013
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02020-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Atsakovas
V. D.
Ieškovas
A. D.
Trečiasis asmuo
J. Ž.
Civilinė byla Nr. 2A-346-221/2013Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02020-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui V. D. bei trečiajam asmeniui J. Ž. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą (b. l. 1-3), prašydamas priteisti iš atsakovo jo išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos iki tol, kol jis mokysis Alytaus A. R.-Vanago gimnazijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. balandžio 29 d. iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant po 300 Lt už 13 mėnesių, iš viso 3900 Lt; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas yra jo tėvas. Tėvai išsituokę, po santuokos nutraukimo jis liko gyventi su motina J. Ž.. Nutraukus santuoką, iš atsakovo jam išlaikymas nebuvo priteistas, nes tėvas geranoriškai kas mėnesį mokėdavo tam tikrą pinigų sumą, pastaraisiais metais po 200 Lt. 2011 m. balandžio 29 d. jam tapus pilnamečiu, atsakovas ir toliau mokėjo po 200 Lt periodinėmis išmokomis, tačiau jam tokios sumos nepakanka būtinų poreikių patenkinimui. Ieškovo poreikiams, t. y. mitybai, transportui, mokymuisi, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms, laisvalaikiui patenkinti reiktų 1162 Lt. Papildomai mokosi matematikos ir lietuvių kalbos. Viena akademinė valanda Alytuje kainuoja 20-30 Lt. Laukia paskutinio skambučio šventė, išleistuvės, atestatų įteikimas, dėl šios priežasties jis turės papildomų išlaidų. Be to, jam reikalinga lova, kuri kainuoja apie 700 Lt. Nori turėti vairuotojo pažymėjimą, kuris kainuoja 1500 - 2000 Lt, kurį turėdamas jis galėtų greičiau gauti darbą ir studijas derinti su darbu, kad galėtų pats save išsilaikyti, ir jo kaip studento našta negultų tėvams. Mokymuisi jam reikalingas kompiuteris, kuris kainuoja apie 2000 - 2500 Lt. Reikalinga nauja žieminė striukė, kuprinė. Mokėti didesnę sumą atsakovas atsisakė, todėl jis priverstas kreiptis į teismą. Ieškovas mokosi Alytaus A. R.-Vanago gimnazijos dieniniame skyriuje 4 klasėje. Besimokydamas mokykloje, jis negali dirbti ir turėti pajamų, nes kasdien vyksta pamokos nuo 8 valandos ryto, kurios baigiasi apie 16 valandą. Pamokas jis lanko pastoviai, yra pažangus mokinys. Jokio turto ieškovas neturi, išlaiko motina, su kuria jis ir gyvena. Motina yra bedarbė, pragyvena tik iš 650 Lt nedarbo (pastaruoju metu iš 366 Lt) pašalpos. Nekilnojamo turto ar transporto priemonių ji neturi. Augina nepilnametę dukterį iš kitos santuokos B. Ž., gimusią 1998 m. balandžio 17 d. Motina su antru savo sutuoktiniu taip pat yra išsituokusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu (b. l. 81-85) ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš V. D. sūnaus A. D. išlaikymui po 425 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2012 m. gegužės 29 d. iki jis mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė; priteisė iš V. D. A. D. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 153 Lt žyminį mokestį valstybei bei 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso 163 Lt.

Vadovaudamasis bylos duomenimis, teismas pripažino, kad ieškovui parama reikalinga, nes jo turtinė padėtis neužtikrina būtinų jo poreikių tenkinimo ir jis gali būti pripažįstamas išlaikymo santykių pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį subjektu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, yra rūpestingas, vykdydamas savo pareigą mokytis. Atsižvelgęs į ieškovo poreikius, jo tėvų materialinę padėtį, vadovaudamasis CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, teismas pripažino, kad tėvas privalo materialiai remti savo sūnų, kol šis baigs vidurinę mokyklą ir priteisė po 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas pažymėjo, kad ieškovui teisė reikalauti išlaikymo kaip pilnamečiam, bet besimokančiam vidurinėje mokykloje, atsirado jam tapus pilnamečiu. Tačiau svarbi aplinkybė yra ir tai, ar vaiko tėvas ar motina, vaikui tapus pilnamečiu nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas sūnui tapus pilnamečiu, išlaikymą teikė po 200 Lt per mėnesį. Tai, kad atsakovo teikiamas išlaikymas, pagal ieškovą buvo nepakankamas, neleidžia teigti, kad atsakovas nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo sūnų, jam tapus pilnamečiu. Išlaikymo dydžio klausimas nėra sietinas su pareigos išlaikyti vaiką momentu. Todėl reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas netenkino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovas galėjo nedidinti bylinėjimosi išlaidų, ne samdydamas advokatą, o pasinaudodamas valstybės garantuojama pagalba, atmestina, nes ir pastaruoju atveju, šalis pralaimėjusi bylą, turi atlyginti valstybės skirto advokato išlaidas, tik ne šaliai, o valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 90-95) prašo teismo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą, sumažinant priteistą iš atsakovo išlaikymą nuo 425 Lt iki 250 Lt ir sumažinant bylinėjimosi išlaidas iki 200 Lt.

Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas tiek dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio, tiek dalyje dėl visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, ieškinį patenkinus iš dalies, kadangi:

Šalies argumentai

1) ieškovas, pateikdamas ieškinį jokiais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrindė reikalavimų dėl išlaikymo dydžio iš atsakovo priteisimo būtinumo per mėnesį po 500 Lt, o poreikių tenkinimui per mėnesį nurodytų reikalingų 1270 Lt, nepagrindė jokiais įrodymais;

2) neįrodyta aplinkybė, kad ieškovas, būdamas užsienyje, neuždirbo pinigų, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų kiek uždirbo per šį laikotarpį, o teismas neįpareigojo jo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus;

3) ieškovas nepateikė duomenų, kad jis išnaudojo protingą galimybę gauti valstybės finansuojamą paskolą, siekdamas lėšų tenkinimo naštą perkelti kitam asmeniui – atsakovui;

4) teismas prijungė prie bylos ieškovo pateiktus dokumentus užsienio kalba, pažeidžiant CPK 113 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas dėl jų vertinimo sprendime nepasisakė, kas įtakojo neteisėto sprendimo priėmimą;

5) priteistas 425 Lt išlaikymas per mėnesį sudaro vos ne trečdalį atsakovo gaunamų mėnesinių pajamų, todėl yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad teismas negali priteisti vaikui daugiau negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis;

Atsiliepimas

6) atsakovas nesutinka su teismo motyvu, kad teismų praktikoje vaiko būtiniems poreikiams tenkinti, pripažįstamas būtinu MMA algos dydžio išlaikymas, dėl ko atsakovas turi ieškovui teikti pusę MMA dydžio išlaikymą, nes atsakovui lieka daugiau nei mėnesinė alga 1175 Lt. Paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių mokyklų ir aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Jei ieškovas neišnaudoja galimybės įsisavinti žinias mokykloje ir neskiria pakankamai pastangų popamokiniu laiku namuose, dėl ko reikalingi korepetitoriai, tai šioms išlaidoms jis turi galimybę pasinaudoti teise į valstybės remiamą paskolą, korepetitorių teikiamų paslaugų kainai sumokėti;

7) trečiasis asmuo nuo 2008 m. įrašyta į darbo ieškančių asmenų sąrašą, tačiau iki šio laiko yra bedarbė ir jai mokama bedarbio pašalpa. Nepateisinama, kad per ketverius metus ji negalėjo savarankiškai susirasti darbo. Atsakovo nuomone, trečiasis asmuo gauna nelegalias pastovias pajamas, tik jas slepia nuo atsakovo ir nuo teismo;

8) ieškovas bylinėjimosi metu samdėsi advokatą už 800 Lt, kas patvirtina, jog ieškovas turi lėšų, kadangi nepasinaudojo valstybės garantuota pagalba nemokamai, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, proporcingai patenkintai reikalavimų daliai. Nepagrįstas teismo argumentas, kad šalis pralaimėjusi bylą turi atlyginti valstybės skirto advokato išlaidas, tik ne šaliai, o ir valstybei, nes ieškovas bylinėjimosi metu būtų neturėjęs jokių išlaidų, nes jis kreipėsi dėl paramos priteisimo, kadangi neturi lėšų ir dėl mokymosi gimnazijoje negali jų turėti. Atsakovo nuomone, valstybės skirtam advokatui išlaidos būtų buvę mažesnės, kadangi byla nėra sudėtinga, nebuvo reikalingos specialios žinios. Esant šioms aplinkybėms, priteistos išlaidos mažintinos iki 200 Lt.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas (b. l. 98-101) prašo teismo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Ieškovas nesutinka su atsakovo nurodymu, kad ieškovas turėjo siekti vidurinio išsilavinimo kartu su profesiniu. Ieškovo nuomone, jo siekis sėkmingai užbaigti vidurinę mokyklą ir įstoti studijuoti į aukštąją mokyklą turi būti skatinamas abiejų tėvų, ne tik vienos motinos. Mokyklos išduotoje charakteristikoje ieškovas charakterizuojamas teigiamai, išrinktas klasės seniūnu, o kaip žinia, klasės seniūnais renkami patys pažangiausi mokiniai.

2. Ieškovas nurodo, kad poreikių dydį įrodė tinkamai savo paaiškinimais, trečiojo asmens J. Ž. parodymais, rašytiniais įrodymais. Atsakovas jokiais įrodymais nepaneigė, kad ieškovui reikalingas mažesnis nei teismo priteistas 425 Lt išlaikymas mėnesiui.

3. Neteisingas atsakovo teiginys, kad trečiasis asmuo registruota darbo biržoje jau ketveri metai, kadangi J. Ž. registruota darbo biržoje nuo 2012 m. vasario 15 d. iki dabar, šiuo metu nedarbo draudimo išmoka jai jau nemokama. Motina darbo neteko tik 2011 m. pabaigoje. Jokių nelegalių pajamų, kaip teigia atsakovas, motina neturi. Nemokamas maitinimas ieškovui mokykloje neskirtas, nes socialinės paramos skyriui privalu pateikti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo. Kol nebuvo priteistas išlaikymas iš atsakovo, ieškovas neturėjo galimybės kreiptis dėl nemokamo maitinimo.

Atsiliepimas

4. Atsakovo nurodyta LAT nutartis yra priimta civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas aukštojoje mokykloje studijuojančiam pilnamečiam asmeniui, taigi, nurodytos bylos aplinkybės nėra analogiškos skundžiamos bylos aplinkybėms, todėl remtis minima nutartimi negalima. Valstybė suteikia paskolas tik aukštųjų mokyklų studentams, o ne vidurinių mokyklų moksleiviams (Mokslo ir studijų įstatymas), todėl šioje byloje nėra pagrindo vadovautis skunde nurodytoje byloje suformuota kasacinio teismo praktika.

Šalies argumentai

5. Ieškovas nurodo, kad į Norvegiją išvyko už skolintus 1500 Lt. Dirbo pas ūkininką, vėliau statybose, legaliai ieškovo įdarbinti dėl kalbos nemokėjimo ir galimybės dirbti šalyje tik porą mėnesių niekas nesutiko. Ieškovas teisme paaiškino, kad uždirbo apie 10 266 Lt, o ne 12 000 Lt, kaip teigia atsakovas. Patyrė pragyvenimo išlaidas: būstui apie 3000 Lt, mitybai apie 4000 Lt bei transportui apie 1500 Lt, be to, grįžęs turėjo atiduoti skolintus kelionei 1500 Lt. Todėl liko tik apie 500 Lt. Dirbdamas nelegaliai, ieškovas negalėjo pateikti teismui įrodymų apie gautas pajamas.

6. Atsakovo motina gauna senatvės pensiją, išlaikytinių atsakovas neturi, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Jo darbinės pajamos yra apie 1600 Lt. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad po teismo sprendimo priėmimo būtų sumažintas jo darbo užmokestis ir kad jis būtų materialiai nepajėgus teikti 425 Lt išlaikymą. Tuo tarpu, ieškovo motina šiuo metu negauna jokių pajamų. Todėl, teismo išvada, kad atsakovas yra pajėgus materialiai man mokėti 425 Lt išlaikymą, yra pagrįsta.

Atsiliepimas

7. Atsakovo teiginys, kad ieškovo motina ištekėjo trečią kartą, tačiau teismui apie sutuoktinio turtinę padėtį įrodymų nepateikė, yra atmestinas, kadangi motina ištekėjo 2012 m. spalio 12 d., t. y. jau išnagrinėjus bylą teisme iš esmės. Motinos sutuoktinio turtinė padėtis jokios įtakos priteisto iš atsakovo išlaikymo dydžiui neturi. Ne patėvio, o atsakovo prigimtinė pareiga teikti vieninteliam biologiniam vaikui paramą iki jis mokinsis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje.

Trečiasis asmuo J. Ž. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus, buvo pateikti į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šalių paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose, nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes apeliacinį skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis), todėl jis nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnis).

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė mamos naujai sudarytos santuokos liudijimą (b. l.103) bei rūbų pirkimo kvitą (b. l. 104). Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus dokumentus, konstatuoja, būtinybė juos pateikti apeliacinės instancijos teismui nenustatyta, todėl juos atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas yra atsakovo ir trečiojo asmens sūnus (b. l. 5-9). Ginčas kilo dėl paramos pilnamečiam vaikui teikimo iki jis mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje dydžio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką, yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Teismas, naudodamasis diskrecija, apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tuo, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas, 2011 m. balandžio 29 d. tapo pilnamečiu, tačiau dar mokosi Alytaus A. R.-Vanago gimnazijoje (b. l. 11-12). Ieškovas gyvena kartu su motina – trečiuoju asmeniu byloje, kuri jam gera valia teikia išlaikymą. Gera valia išlaikymą po 200 Lt teikė ir atsakovas. Jis tokią pat paramą teikia ir sūnui sulaukus pilnametystės, tačiau ieškovui, anot jo, tokia parama yra nepakankama.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, konstatavo visas paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui sąlygas, t. y. kad ieškovas sukakus pilnametystę mokėsi gimnazijoje, padarė išvadą, kad jis mokėsi pažangiai ir nustatė atsakovo galimybę teikti išlaikymą pilnamečiam besimokančiam sūnui. Ginčo dėl to, kad ieškovui parama reikalinga, kol jis mokosi vidurinėje mokykloje, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo motyvais dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui teikimo sąlygų ir paramos reikalingumo, plačiau dėl jų nepasisako.

Tačiau ieškovas teigia, jog jo poreikiams patenkinti reikia apie 1200 Lt, todėl atsakovo teikiama parama yra per maža ir jis prašė priteisti po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismas priteisė po 425 Lt. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog tokios paramos suteikti negali, nes to neleidžia jo turtinė padėtis, ieškovas neįrodė savo poreikių dydžio, nepateikė įrodymų dėl galimybės dirbti bent dalį dienos ar atostogų metu, kad išnaudojo galimybę gauti valstybės finansuojamą pagalbą.

Duomenų apie tai, kad ieškovas turėjo pakankamai pajamų ar turto, nėra. Kadangi jis mokosi gimnazijoje, todėl sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, jog jis, siekdamas kuo geriau užbaigti vidurinę mokyklą, didžiąją dalį dienos praleidžia mokykloje, pamokų ruošai, todėl jis neturi objektyvios galimybės pats užsidirbti ir save išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl ieškovo tėvų, t. y. atsakovo ir trečiojo asmens, turtinės padėties, atsižvelgė į jų gaunamas pajamas ir turimą turtą. Pagal bylos duomenis atsakovas turi tik vieną išlaikytinį vaiką, t. y. ieškovą. Nors jis teigia, kad turi prižiūrėti mamą, su kuria gyvena (b. l. 42, 48-51), mokėti mokesčius, tačiau tikėtina, kad mama gauna pensiją ir save išsilaiko, o duomenų, kad būtent atsakovas moka mokesčius, jis nepateikė (pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos, sąskaitos išrašytos jo mamos vardu (b. l. 43-44, 47). Atsakovas neturi nekilnojamojo turto (b. l. 37), turi automobilį (b. l. 38), dirba ir jo gaunamas vidutinis mėnesinis atlyginimas sudaro apie 1600 Lt (po mokesčių atskaitymo) (b. l. 39-40, 70). Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovo mamos turtinė padėtis blogesnė nei atsakovo - ji nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, registruotų savo vardu neturi (b. l. 15-16), kurį laiką buvo registruota darbo biržoje ir gavo tik bedarbio pašalpą (b. l. 17), turi dar vieną išlaikytinę – nepilnametę dukrą (b. l. 10). Taigi, visos nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovui yra reikalinga parama, teiktina CK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu, nustatė jos dydį, atsižvelgęs į ieškovo poreikius, bei tinkamai įvertino atsakovo realią turtinę padėtį bei galimybę teikti sūnui išlaikymą po 425 Lt per mėnesį, o dėl to iš esmės nepabloginama paramą teikiančio tėvo turtinė padėtis.

Nesutiktina su apeliantu, jog teismas negalėjo atsižvelgti į M. P., kad tai orientacinis kriterijus ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR Konstitucinis teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pažymėjo, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Be to, pasisakė, kad tik paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto.

Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad jis išnaudojo protingą galimybę gauti valstybės finansuojamą paskolą, siekdamas lėšų tenkinimo naštą perkelti kitam asmeniui – atsakovui, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011. Tačiau sutiktina su ieškovu, kad nurodytoje byloje ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios: nagrinėjamoje byloje ieškovas yra vidurinės mokyklos (gimnazijos) moksleivis, o nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje – pilnametis, besimokantis aukštojoje mokykloje. Valstybė suteikia paskolas būtent aukštųjų mokyklų studentams (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus tam tikroms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismo sprendimu priteista atitinkamo dydžio parama, esant suinteresuoto asmens prašymui šiuo klausimu, gali būti pakeista, priimant naują sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teismas sutinka su apelianto argumentu, jog teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisė ieškovui visas išlaidas, kurias jis sumokėjo advokatui už teisinę pagalbą, nors vienas jo ieškinio reikalavimas atmestas, kitas patenkintas iš dalies. Atmestinas apelianto argumentas dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei, kadangi žyminis mokestis 153 Lt paskaičiuotas nuo priteistos sumos (425 Lt x 12 mėn. x 0,03 proc.), tačiau sutiktina, jog ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai turėtų būti skirstomos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą. Kadangi šios išlaidos sudarytų mažiau nei 10 Lt, todėl jos iš šalių nepriteistinos. Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje sprendimas tikslintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis C PK 325-326 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo V. D. priteistas A. D. 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 225 Lt bei valstybei priteistas iš atsakovo V. D. išlaidas 163 Lt sumažinti iki 153 Lt.

Teisėja Virginija Lozoraitytė