- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- 1-1056-1060/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,
kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 4.25 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu neblaiviai sugyventinei J. N., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, tyčia du kartus delnu sudavė į veidą ir vieną kartą įspyrė, tokiu būdu smurtaudamas šeimos nariui – sugyventinei J. N. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiklą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. R. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. 2018 m. rugsėjo 14 d. su sugyventine J. N., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Kartu buvo sugyventinės draugė B. A.. Naktį apie 4.00 val., susipyko su sugyventine dėl kaimynės, kuri nėjo namo. Konflikto metu susistumdė su sugyventine, gali būti, kad sudavė jai ranka ar koja. Tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių, nes buvo neblaivus. Policijai paskambino B. A.. Gailisi dėl tokio savo elgesio, nenorėjo užgauti sugyventinės (b. l. 46).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. N. parodė, kad apie 14 metų gyvena kartu su sugyventiniu A. R., jam priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Su A. R. konfliktai vyksta kai išgeria alkoholio. 2018 m. rugsėjo 14 d. po pietų, pas juos atėjo kaimynė B. A., kuri atsinešė alaus. Visi iki vėlumos alkoholį gėrė. Nakties metu, kuri valanda buvo nežino, A. R. pradėjo vyti kaimynę B. A. namo. Ji užstojo kaimynę, pasakė, kad ji gali likti miegoti pas juos. A. R. nesutiko ir jie abu susibarė. Konflikto metu A. R. rankos delnu jai sudavė du smūgius į veidą ir spyrė koja į kairės kojos šlaunį. Dėl suduotų smūgių suskaudo veidą bei koją. Koją skaudėjo dar kurį laiką. Sužalojimai nepadaryti, todėl pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė, pas medikus nesikreipė. A. R. suduodamas smūgius sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis jos atsiprašė, abu susitaikė. B. A. iškvietė policiją norėdama pagąsdinti A. R.. Pretenzijų A. R. neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 20-21).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
2018 m. rugsėjo 15 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, jog 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 4.25 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje kilus konfliktui tarp sugyventinių A. R. ir J. N., A. R. sudavė rankos delnu du kratus į veidą ir vieną kartą įspyrė koja sugyventinei J. N.. A. R. nustatytas 1,45 promilių girtumas, o J. N. – 1,38 promilių girtumas (b. l. 4);
2018 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamas namas (b. l. 7-8);
2018 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė B. A.. Smurtą patyrusi J. N., gyvenanti (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jai gulint lovoje sugyventinis A. R. sudavė du smūgius delnu į veidą ir įspyrė į koją, dėl to ji jautė fizinį skausmą (b. l. 13-16).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. R. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad konflikto su sugyventine metu tyčia nukentėjusiajai J. N. du kartus delnu sudavė į veidą ir vieną kartą įspyrė į koją. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji juto fizinį skausmą.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad A. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 52-55, 56, 57). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškė, dėl prokurorės sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 58).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: A. R. baustas administracine tvarka (b. l. 33-37), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 29), niekur nedirba (b. l. 32), registruotas Darbo biržoje (b. l. 31). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. R. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas A. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 6.20 val. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. 7.15 val. (dvi paros) (b. l. 41-42, 43).
Teismas paskiria kaltinamajam A. R. vieną BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50-51) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kaltinamąjį A. R. pareigoti per 4 (keturių) mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Įskaityti į paskirtos bausmės laiką A. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 6.20 val. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. 7.15 val., prilyginant vieną laikino sulaikymo parą šešioms viešųjų darbų valandoms (iš viso 12 val.).
Palikti galioti A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam A. R. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam A. R. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.