Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T. L. 2016 m. rugpjūčio 9 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), mažamečio vaiko K. K. L., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje konfliktavo su vaiko motina K. K., konflikto metu stumdėsi, atiminėjo iš jos telefoną bei sudaužė jį, tuo sukeldamas mažamečiui vaikui išgąstį. Šiais savo veiksmais K. T. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. T. L. į teismo posėdį neatvyko, nors buvo pasirašytinai informuotas apie jo vietą ir laiką (b. l. 15). Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Esant šioms aplinkybėms, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (Įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.

K. T. L. kaltę padarius ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš K. T. L. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės ir asmens paaiškinimas, jog su pažeidimu nesutinka (b. l. 15). K. T. L. nesutikimas su padarytu pažeidimu vertintinas kritiškai, kadangi protokole nurodytas faktines aplinkybes įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. lapkričio 8 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodyta, kad: policijos komisariate registruotas K. K. pareiškimas, jog 2016 m. rugpjūčio 9 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis K. T. L. konflikto metu stumdėsi, pirštais bedė į akis, sudaužė telefoną, suplėšė striukę, šis konfliktas įvyko mažamečio vaiko akivaizdoje; apklaustas K. T. L. paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su K. K., kurio metu įvyko grumtynės, K. K. trenkė jam delnu per veidą ir apdraskė kairę ranką, o jis sudaužė jos telefoną (b. l. 2–3). Šiuo nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau buvo nustatyti ATPK 181³ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai. K. K. pareiškime nurodyta, jog 2016 m. rugpjūčio 9 d., apie 17.20 val., kartu su savo 2 metų vaiku nuėjo pas savo buvusį sugyventinį K. T. L., kad vaikas galėtų su juo pasimatyti; vaikas pradėjo verkti ir prašytis ant rankų; perdavus vaiką tėvui ir pamačius, kad vaikas taip reaguoja, pradėjo filmuoti; sugyventinis stvėrė jos telefoną, o ji bandė susigrąžinti telefoną; sugyventinis stumdėsi, pirštais bedė į akis; vaikas isteriškai verkė, matydamas, kas vyksta; sugyventinis, laikydamas vaiką ant rankų, bandė ją išstumti į lauką (b. l. 6). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), pasitiko K. K., kuri paaiškino, kad ji kartu su 2 metų vaiku atėjo pas savo buvusį sugyventinį ir vaiko tėvą K. T. L.; tarp jų kilus konfliktui, sugyventinis išstūmė ją iš namų, pirštu dūrė į akį ir, atėmęs telefoną, jį sudaužė; K. T. L. paaiškino, kad K. K. pirma trenkė jam delnu į veidą ir apdraskė kairę ranką, o jis, gindamasis, išstūmė ją iš savo namų ir sudaužė jos telefoną (b. l. 9). Šias nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, K. K. pareiškime ir tarnybiniame pranešime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės pripažino ir pats K. T. L., kuris savo paaiškinime nurodė, kad su K. K. turi bendrą vaiką, su kuriuo norėjo pabūti 2016 m. rugpjūčio 9 d.; kai K. K. atėjo pas jį su vaiku, šis verkė; jis paėmė vaiką norėdamas nuraminti, tačiau pastebėjo, kad K. K. pradėjo juos filmuoti ir aiškinti, kad vaikas nenori būti su juo; tarp jų prasidėjo barnis, perėjęs į konfliktą; jis tiesiog norėjo, kad ji nustotų filmuoti, tačiau tarp jų prasidėjo grumtynės (b. l. 7).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad K. T. L. savo mažamečio sūnaus akivaizdoje konfliktavo su buvusia sugyventine ir tuo pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalį, kurioje numatytas draudimas demonstruoti vaikui fizinį ar psichinį smurtą.

K. T. L. veika administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai kvalifikuota pagal jos padarymo metu galiojusio ATPK 181³ straipsnio 1 dalį, kurioje numatytas administracinis teisės pažeidimas atitinka nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, darytina išvada, kad ANK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė nėra švelnesnė nei ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, todėl K. T. L.

veikos kvalifikavimas paliktinas pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į viešąją tvarką), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), K. T. L. asmenybę (vykdantis individualią veiklą, baustas administracine tvarka (b. l. 13)). K. T. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, K. T. L. skirtina ATPK 181³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas (ANK 34 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. T. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.