- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- eI3-851-426/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05513-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- L. L.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
- Kategorijos
- 29.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. L. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. L. teismo prašo panaikinti atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2022 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. S-1714 (1.2 E) atsisakyti išduoti prašomus duomenis (toliau – skundžiamas Sprendimas), įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl visų duomenų suteikimo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėja aiškina, kad 2022 m. spalio 6 d. gavo atsakovės pranešimą apie tai, kad pradėtas tyrimas Nr. S-1625 (1.2 E) dėl jos elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms vertinimo. Pareiškėja tą pačią dieną raštu paprašė atsakovės pateikti visą apie ją turimą medžiagą. Atsakymą su medžiaga iš VTEK gavo 2022 m. spalio 10 d. Skunde akcentuoja, kad medžiagoje esantis pareiškėjo (skundą padavusio asmens) pranešimas, atsiųstas el. laišku, buvo nevisos apimties, kad nematyti, kas pateikė pranešimą, nes dokumente pašalintas pranešėjo vardas, pavardė, el. pašto adresas, iš kurio siųstas pranešimas, data, laikas. Pareiškėja 2022 m. spalio 11 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti visą VTEK pateikto skundo (el. laišku) kopiją be ištaisymų, pašalinimų ar pakeitimų.
Atsiliepimas
Atsakovė 2022 m. spalio 19 d priėmė skundžiamą Sprendimą. Nurodė, kad 2022 m. spalio 19 d. posėdyje išnagrinėjo prašymą, pateikė turimą bylos medžiagą, susijusią su pareiškėjos atžvilgiu atliekamu tyrimu, bet neatskleisdama skundą VTEK pateikusio asmens (pareiškėjo) duomenų (juos nuasmenindama). Atsakovė pati pripažino, kad pareiškėjai nepateikė skundą padavusio asmens duomenų (vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas, data, laikas), nes neva tai netrukdo būti išklausytai ir neapriboja jos teisės į tinkamą teisinį procesą ar kitas teises, kadangi šie duomenys nesusiję su atliekamo tyrimo dalyku.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad atsakovė sprendimą motyvavo 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, toliau – BDAR) 5 straipsnio 1 dalimi.
Atsakovė padarė išvadą, kad pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas kitais tikslais, pvz., atskleidimas tiriamam asmeniui, nebūtų suderinamas su įstatyme nustatytu šių asmens duomenų tvarkymo tikslu ir galėtų būti laikomas neteisėtu asmens duomenų tvarkymu. Paminėjo įstaigoms taikomą pareigą užtikrinti pareiškėjo asmens duomenų apsaugą, reglamentuotą Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme.
Su tokiu atsakovės vertinimu pareiškėja nesutinka. Skunde aiškina, kad pateiktoje atsakovės medžiagoje buvo nurodyta, jog pareiškėja dalyvavo 2022 m. liepos 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) posėdyje svarstant klausimą „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atstovų delegavimo į VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybą“, balsavo už sprendimo projektą. Priimtu Tarybos sprendimu Nr. T11-222 nuspręsta deleguoti į VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybą 3 metų laikotarpiui tris Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovus.
Susipažinusi su atsakovės pateikta medžiaga pareiškėja pamatė, kad VTEK gavo asmens elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėja, atlikdama Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, painioja interesus, nuolat balsuoja ir sprendžia savo vyro, Sporto centro direktoriaus, darbovietės interesus, neva pati kalba, kad valdo viešąją įstaigą „Gargždų futbolas“, ir kad neva tai nėra pavieniai atvejai, susiję su interesų painiojimu.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad skundą galima vertinti kaip konstatuojamojo pobūdžio, kad jį pateikęs asmuo klaidina atsakovę, šmeižia pareiškėją. Tokios informacijos paskleidimas neatitinka tikrovės, niekina ir žemina ne tik pareiškėjos, bet ir jos sutuoktinio V. L. garbę ir orumą. Dėl šios priežasties pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2022 m. spalio 21 d. nusprendė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarimą 2022 m. spalio 24 d. pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuri skundą atmetė.
Pareiškėja aiškina, kad, nesuteikiant visos ir visapusiškos informacijos apie skundą pateikusį asmenį, jai apribota teisė gintis dėl pareikštų kaltinimų, nes neturi galimybės teikti prašymo apklausti VTEK posėdyje skundą pateikusį asmenį apie jame išdėstytas aplinkybes. Be to, pareiškėja negali ginti savo galimai pažeistų teisių ir civilinio proceso tvarka teikti ieškinio dėl garbės ir orumo pažeidimo.
Mano, jog atsakovė, atsisakydama pateikti visą disponuojamą medžiagą, akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kad asmuo, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, turi teisę susipažinti su VTEK tyrimo metu gautais dokumentais ir informacija. Nurodyta norma, pareiškėjos nuomone, nesuteikia teisės atsakovei pačiai nuspręsti, kokius duomenis teikti, kokius teiginius palikti, o kokius pašalinti. Šiuo atveju nurodyta, kad sprendimas atsisakyti pateikti duomenis priimtas 2022 metų spalio 19 d., tačiau duomenų apie tai, kad posėdyje bus nagrinėjamas klausimas, susijęs su pareiškėjos prašymu, nepateikta. Nebuvo tinkamai pranešta apie prašymo nagrinėjimo vietą, laiką ir datą, todėl ji negalėjo tinkamai atstovauti savo interesų.
Pareiškėjos manymu, atsakovė savo nuožiūra pateikė selektyviai atrinktą informaciją, nurodydama, kad nuasmeninus skundą padavusio asmens duomenis, neva nebus pažeistos pareiškėjos teisės būti išklausytai, tokių duomenų neatskleidimas neapribos teisės į tinkamą teisminį procesą. Skunde pareiškėja pažymi, kad turi teisę ne tik būti išklausyta, bet ir apginti savo garbę ir orumą nuo tikrovės neatitinkančių teiginių.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nurodo, kad atsisakė patenkinti prašymą, nes tai draudžia BDAR 5 straipsnio 1 dalis. Pareiškėja pažymi, kad atsakovė, nurodydama šį teisinį pagrindą, abstrakčiai paminėjo teisės normą, apimančią asmens duomenų tvarkymą įstaigoje. Atkreipia dėmesį, kad tas principas, visų pirma, susijęs su duomenų subjektų informavimu apie duomenų valdytojo tapatybę ir duomenų tvarkymo tikslus, taip pat su tolesniu informavimu, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir skaidrus duomenų tvarkymas atitinkamų fizinių asmenų atžvilgiu, jų teise gauti patvirtinimą dėl su jais susijusių asmens duomenų tvarkymo ir teise tuos duomenis gauti. Nurodytas teisinis pagrindas, pareiškėjos nuomone, neapibrėžia duomenų tvarkymo teisėtumo, apibrėžto BDAR 6 straipsnyje, todėl toks atsisakymo pagrindas negali būti pripažintinas tesėtu ir pagrįstu.
Atkreipia dėmesį, jog atsakovė mini kitą teisinį pagrindą, neva užtikrinantį skundą padavusio asmens duomenų apsaugą, bei jį reglamentuojantį Pranešėjų apsaugos įstatymą. Pareiškėjos manymu, atsisakydama pateikti informaciją šiuo pagrindu, atsakovė turėjo pripažinti skundą padavusį asmenį pranešėju Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punkto pagrindu, tačiau tokių duomenų jai nepateikta.
Skunde pareiškėja akcentuoja, jog ginčijamas Sprendimas netinkamai motyvuotas, pagrįstas netinkamomis teisės normomis, neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl prašo jį panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su skundo reikalavimais, prašo juos atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad VTEK 2022 m. spalio 5 d. posėdyje išnagrinėjo gautą pranešimą bei papildomai surinktą informaciją dėl pareiškėjos, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės, elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms bei, vadovaudamasi VTEKĮ 17 straipsnio 2 punktu, 25 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nusprendė pradėti tyrimą dėl jos elgesio atitikties Įstatymo straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms. Nustatė, kad pareiškėja dalyvavo 2022 m. liepos 5 d. vykusiame Tarybos posėdyje, kuriame svarstytas klausimas „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atstovų delegavimo į VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybą“, bei balsavo už sprendimo projektą. Priimtu Tarybos sprendimu Nr. T11-222 nuspręsta deleguoti į VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybą 3 metų laikotarpiui tris Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovus. Privačių interesų deklaracijoje, pateiktoje 2022 m. balandžio 27 d., pareiškėja nurodė privatų ryšį su VšĮ „Gargždų futbolas“, t. y. kad ji ir sutuoktinis – šios įstaigos dalininkai.
VTEK nurodo, kad 2022 m. spalio 6 d. raštu informavo pareiškėją apie pradėtą tyrimą, o 2022 m. spalio 10 d. gavo jos 2022 m. spalio 6 d. prašymą pateikti visą VTEK disponuojamą informaciją bei dokumentus, susijusius su atliekamu tyrimu. Atsakovė 2022 m. spalio 10 d. pateikė pareiškėjai bylos medžiagą, susijusią su tyrimu.
VTEK į 2022 m. spalio 11d. pareiškėjos prašymą pateikti visą turimą medžiagą, taip pat ir visą elektroninio laiško-skundo kopiją, 2022 m. spalio 19 d. raštu atsakė, kad negali pateikti / atskleisti jos prašomų asmens duomenų.
Atsiliepimas
Atsakovės nuomone, pareiškėjos skundas nepagrįstas. Atsiliepime VTEK aiškina, jog Sprendime nurodė, kad pateikė pareiškėjai turimą bylos medžiagą, susijusią su jos atžvilgiu atliekamu tyrimu, bet neatskleisdama skundą VTEK pateikusio asmens (pareiškėjo) duomenų (juos nuasmenindama). Atsiliepime pažymi, kad skundą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms VTEK gavo 2022 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku. Skundą pateikęs asmuo savęs neįvardijo, el. laiškas nepasirašytas, todėl pareiškėjai pateiktas skundas yra nenuasmenintas. Skundą pateikusio asmens duomenys, kuriais disponuoja VTEK, yra šio asmens kontaktiniai duomenys: elektroninio pašto adresas, iš kurio atsiųstas skundas, bei su šiuo adresu nurodomi asmens vardas, pavardė. Pareiškėjai teikiant bylos medžiagą buvo nuasmeninti dokumentai, adresuoti skundą pateikusiam asmeniui (uždengti vardas, pavardė, el. pašto adresas).
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad skundą pateikęs asmuo yra asmens duomenų subjektas, todėl tvarkydama šio asmens duomenis yra įpareigota laikytis principų, išdėstytų BDAR. VTEKĮ nustato pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo tikslą. Šiuo įstatymu nustatyta teisė pareiškėjo asmens duomenis tvarkyti informavimo apie pateikto pranešimo nagrinėjimą tikslu ir nenumatyta kitų duomenų tvarkymo tikslų. Skundą VTEK pateikusio asmens duomenų atskleidimas šiuo atveju galėtų turėti esminių neigiamų pasekmių ne tik pačiam pranešimą pateikusiam asmeniui, jo privačiam gyvenimui, bet ir sistemai, sudarančiai galimybes visuomenei pranešti, be kita ko, ir anonimiškai, apie galimus Įstatymo pažeidimus bei įsitraukti kontroliuojant valstybės valdymą. Atsakovė pažymi, kad skundą pateikęs asmuo pareiškė prašymą neviešinti jo duomenų.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka, kad skundą pateikęs asmuo klaidina VTEK. Pažymi, jog, gavusi skundą, patikrino pareiškėjos privačių interesų deklaraciją bei nustatė jos deklaruojamą privatų ryšį / interesą, kreipėsi į jos darbovietę – Klaipėdos rajono savivaldybę, paprašė pateikti vardinius Tarybos posėdžio balsavimo rezultatus sprendžiant klausimą dėl VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybos sudarymo, pateikti sprendimo dėl valdybos sudarymo projektą bei visus jį lydinčius dokumentus. Gavus prašomus dokumentus, nustačius faktinį pareiškėjos dalyvavimą Tarybos posėdyje, pradėjo tyrimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms.
VTEK pažymi, kad skunde buvo nurodoma ir daugiau aplinkybių, tačiau, nenustačiusi tiesioginio pareiškėjos privataus intereso, tyrimo dėl jų nepradėjo. Atsiliepime paaiškina, kad pateikto skundo turinys nebuvo paviešintas ar kitaip atskleistas visuomenei, tik tinklalapyje paviešino informaciją apie pradėtą tyrimą pareiškėjos atžvilgiu. Pranešime aiškiai ir konkrečiai nurodė tik tas aplinkybes, dėl kurių pradėtas tyrimas gauto pranešimo ir papildomai surinktos informacijos pagrindu. Pranešime pabrėžė, kad tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo.
Atsakovė nesutinka su skundo teiginiais, kad pareiškėjai apribota teisė gintis dėl pareikštų kaltinimų, nes nėra galimybės teikti prašymo apklausti VTEK posėdyje skundą pateikusį asmenį apie tiriamas aplinkybes. Paaiškina, kad nagrinėjamuoju atveju atliekamo tyrimo dalykas yra konkretus ir aiškus, t. y. pareiškėjos dalyvavimas Tarybos posėdyje sprendžiant klausimą, susijusį su viešąja įstaiga, su kuria ji ir jai artimas asmuo turi privatų ryšį ir kuris nurodytas jos privačių interesų deklaracijoje bei įregistruotas Juridinių asmenų registre. VTEK vertinimu, pareiškėjai nenurodyti skundą pateikusio asmens duomenys (vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas) nesusiję su atliekamo tyrimo dalyku ir nesudaro kliūčių teikti paaiškinimą dėl dalyvavimo Tarybos posėdyje.
Skundžiamą Sprendimą atsakovė priėmė 2022 m. spalio 19 d. VTEK posėdyje. Pareiškėja nebuvo kviečiama jame dalyvauti vadovaujantis VTEKĮ nustatyta VTEK posėdžių tvarka, pagal kurią asmenys kviečiami į VTEK posėdžius tik tuomet, kai, atlikus tyrimą, turi būti priimamas vienas iš VTEKĮ 30 straipsnio 1 dalyje išvardytų sprendimų. Šiuo atveju sprendimas dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms nebuvo priimamas.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo prašo skundą atmesti.
VTEK neprieštarauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2022 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. S-1714 (1.2 E) atsisakyti išduoti prašomus duomenis teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VTEK 2022 m. spalio 5 d. posėdyje išnagrinėjo gautą pranešimą bei papildomai surinktą informaciją dėl pareiškėjos elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms bei, vadovaudamasi VTEKĮ 17 straipsnio 2 punktu, 25 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nusprendė pradėti tyrimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – tinkama tvarka nusišalinti, t. y. 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.
Nustatyta, kad pareiškėja dalyvavo 2022 m. liepos 5 d. vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje svarstant klausimą „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atstovų delegavimo į VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybą“ bei balsavo už pateiktą Tarybos sprendimo projektą. Priimtu Tarybos sprendimu Nr. T11-222 nuspręsta deleguoti į VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybą 3 metų laikotarpiui tris Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovus. Savo privačių interesų deklaracijoje pareiškėja nurodė turimą privatų ryšį su VšĮ „Gargždų futbolas“, t. y. kad pareiškėja ir jos sutuoktinis yra šios įstaigos dalininkai.
VTEK 2022 m. spalio 6 d. raštu Nr. S-1625 (1.2 E) „Informacija apie pradėtą tyrimą“ informavo pareiškėją apie jos atžvilgiu pradėtą tyrimą. 2022 m. spalio 10 d. atsakovė gavo pareiškėjos 2022 m. spalio 6 d. prašymą pateikti visą disponuojamą informaciją bei dokumentus, susijusius su jos atžvilgiu atliekamu tyrimu. VTEK 2022 m. spalio 10 d. raštu Nr. S-1651 (1.2 E) „Dėl Jūsų prašymo“, vadovaudamasi VTEKĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pateikė pareiškėjai turimą bylos medžiagą, susijusią su atliekamu tyrimu.
Atsakovė 2022 m. spalio 11 d. gavo tos pačios dienos pareiškėjos prašymą pateikti visą VTEK turimą medžiagą, taip pat ir visą elektroninio laiško-skundo kopiją, kadangi pareiškėjai pateiktuose dokumentuose nematomas elektroninio pašto adresas, gavimo data, laikas, šį laišką pasirašęs asmuo. Atsakovė 2022 m. spalio 19 d. raštu Nr. S-1714 (1.2 E) „Dėl Jūsų prašymo“ pateikė atsakymą pareiškėjai, kad VTEK, atsižvelgdama į šiame rašte išdėstytus motyvus, negali pareiškėjai pateikti / atskleisti jos prašomų pareiškėjo asmens duomenų. Pareiškėja su tokiu sprendimu (atsisakymu jai atskleisti skundą VTEK padavusio asmens duomenis) nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl prašomų duomenų suteikimo.
Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai.
VTEKĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmuo, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, turi teisę susipažinti su VTEK tyrimo metu gautais dokumentais ir informacija.
2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys inter alia (taip pat, kartu) turi būti:
1. duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas);
2. renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas);
3. adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas);
4. laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi (saugojimo trukmės apribojimo principas);
5. tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo (vientisumo ir konfidencialumo principas).
VTEKĮ nustato pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo tikslą. Šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pranešimai ir prašymai VTEK gali būti pateikti raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis, atsakymai į pranešimus ir prašymus bei su jų nagrinėjimu susijusi informacija pateikiama asmenims pranešime ar prašyme nurodytu elektroniniu paštu, asmens pageidavimu siunčiami paštu jo nurodytu adresu laikantis šio įstatymo nustatytų terminų. VTEKĮ 21 dalies 2 ir 6 punktuose apibrėžta, kokius savo asmens duomenis pareiškėjas turėtų pateikti VTEK pranešime (vardą, pavardę, adresą, pranešimo surašymo datą, parašą ir kontaktinius duomenis), aptariamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo kontaktinių duomenų nenurodamas nėra pagrindas atsisakyti tirti pranešimą.
Teismas, įvertinęs ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pateikti visą pareiškėjos prašomą informaciją. Vertinant bylos duomenis, matyti, kad VTEK 2022 m. spalio 10 d. raštu Nr. S-1651 (1.2 E) pareiškėjai pateikė turimą bylos medžiagą, susijusią su jos atžvilgiu atliekamu tyrimu, neatskleisdama skundą pateikusio asmens duomenų (juos nuasmenindama).
Teismas pažymi, kad VTEK paskirtis – užtikrinti, kad valdžios įstaigos ir jose dirbantys asmenys etiškai tarnautų žmonėms. VTEK uždaviniai: padėti asmenims deklaruoti privačius interesus ir juos derinti su viešaisiais interesais; užtikrinti, kad asmenys skaidriai darytų įtaką teisėkūrai; įgyvendinant Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytus įgaliojimus užkirsti kelią atsirasti ir plisti korupcijai; įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės politikų etikos kodekse nustatytus įgaliojimus padėti valstybės politikams viešajame gyvenime elgtis etiškai; koordinuoti tarnybinės etikos politikos formavimą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose bei kituose viešojo sektoriaus subjektuose; atlikti privačių interesų deklaravimo stebėseną, interesų konfliktų rizikos vertinimą ir valdymą, pažeidimų prevenciją valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kituose viešojo sektoriaus subjektuose ir kituose Įstatyme nurodytuose juridiniuose asmenyse, kuriuose dirba deklaruojantys asmenys (toliau visi kartu – institucijos ir įstaigos). Taigi, vienas iš VTEK uždavinių – padėti asmenims deklaruoti privačius interesus ir juos derinti su viešaisiais interesais; užtikrinti, kad asmenys skaidriai darytų įtaką teisėkūrai.
Minėtu atveju teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančią medžiagą, vertina, kad asmens, pateikusio VTEK skundą, veiksmai buvo laikomi ne kaip šmeižimas, o informacijos gavimas iš institucijų. Akcentuotina, kad pačiame skunde asmuo prašė išsiaiškinti nurodytus faktus, ar vicemerės elgesys yra tinkamas. Vertinant bylos duomenis, matyti, kad asmuo norėjo išsiaiškinti, ar tai yra tiesa, todėl ir kreipėsi į instituciją su skundu. Akcentuotina ir tai, kad tyrime nebuvo nustatyta, jog jis paskleidė minėtą informaciją tretiesiems asmenims.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, vadovaudamasi teisės normomis, beje, ir pačio pateikusio skundą asmens prašymu neatskleisti jo tapatybės, pagrįstai nepateikė papildomų duomenų. Pažymėtina, kad pareiškėjai nebuvo pateikti tik asmens duomenys (vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas), kurie nesudarė kliūčių būti išklausytai ir neapribojo jos teisės į tinkamą teisinį procesą ar kitas teises, kadangi šie duomenys nesusiję su pareiškėjos atžvilgiu atlikto tyrimo dalyku. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundą VTEK pateikusio asmens duomenų atskleidimas šiuo atveju galėtų turėti esminių neigiamų pasekmių ne tik pačiam pranešimą pateikusiam asmeniui, jo privačiam gyvenimui, bet ir sistemai, sudarančiai galimybes visuomenei pranešti (dažnu atveju ir anonimiškai) apie galimus Įstatymo pažeidimus. Teismas dar kartą akcentuoja, kad skundą pateikęs asmuo išreiškė prašymą neviešinti jo duomenų.
VTEKĮ 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dalyvauti VTEK posėdyje yra kviečiamas asmuo, kurio veika tiriama, ir pranešimą pateikęs asmuo, o 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad asmuo, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, turi teisę dalyvauti VTEK posėdyje nagrinėjant jo veiką. Taigi, pagal šią aptariamo Įstatymo nustatytą tvarką, asmenys kviečiami į VTEK posėdžius tik tuomet, kai, atlikus tyrimą, turi būti priimamas vienas iš VTEKĮ 30 straipsnio 1 dalyje išvardytų sprendimų. Nagrinėjamuoju atveju pareiškėja į VTEK posėdį, kuriame nagrinėtas jos prašymas dėl skundą pateikusio asmens duomenų jai pateikimo, nebuvo kviečiama atsakovei tiesiogiai vadovaujantis VTEKĮ nustatyta VTEK posėdžių tvarka. VTEK posėdyje sprendimas dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms nebuvo priimamas, todėl į šį posėdį, vadovaujantis VTEKĮ nuostatomis, nebuvo kviečiama.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo Sprendimo argumentais ir padarytomis išvadomis, todėl pripažįsta, kad naikinti jį nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos L. L. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.