- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-29
- Bylos Nr.
- ATP-283-116/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00825-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Advokatai
- Aldevinas Ščigla
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. G. atstovo advokato Aldevino Ščiglos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria S. G. nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį – 100 litų bauda,
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šios nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir galutinė nuobauda S. G. paskirta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. kovo 10 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga nepaliko saugaus atstumo iš galo, dėl to atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir jį apgadinęs pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. G. atstovas advokatas A. Ščigla prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarimą paskiriant S. G. švelnesnę nuobaudą, t. y. paliekant galioti pirmosios instancijos teismo paskirtą 3000 Lt baudą, tačiau neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skunde apeliantas nurodo, kad byloje liko nepilnai išaiškinta aplinkybė, ar S. G. bandė pranešti apie įvykį nukentėjusio automobilio savininkei. Pažymi, kad byloje esančiame S. G. paaiškinime nurodyta, jog jis važiavo kartu su savo žmona, kuri, kol jis rinko šukes, buvo nuėjusi pas automobilio savininkę, kaimynę, gyvenančią šalia, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau jai durų niekas neatidarė. Nors D. Z. teigė, kad tuo metu ji buvo namuose, mano, kad ji galėjo neišgirsti, jog į jos duris pasibeldė (paskambino) įvykio kaltininko sutuoktinė. Be to, durų ji galėjo neatidaryti ir dėl kitų priežasčių. Pasak advokato, byloje vadovautasi tik neįvardinto asmens parodymais, kuris dėl nežinomų priežasčių neprisistatė policijos pareigūnams ir kategoriškai atsisakė bendrauti. Atkreipia dėmesį, kad neprisistatęs asmuo, policijos pareigūnų teigimu, nurodė, kad jis matė kaip asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), jo pavardė G., vairuodamas lengvąjį automobilį atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį „Honda Civic“, išlipęs iš savo automobilio susirinko šukes ir neskubėdamas išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Mano, jog tai, kad S. G. neskubėjo pasišalinti iš įvykio vietos, leidžia manyti, jog vis dėlto įvykio kaltininkas bandė surasti nukentėjusio automobilio savininkę, kaimynę D. Z..
Be to, S. G. atstovo teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad S. G., surinkdamas automobilio šukes, siekė, jog nebūtų nustatytas įvykio kaltininkas. Nurodo, kad S. G. šukes surinko paprasčiausiai nenorėdamas palikti šiukšlių, be to, dar nežinodamas apie iškviestą policiją, grįžo namo su apgadintu automobiliu ir neketino jo slėpti ar remontuoti iki neįforminto įvykio su nukentėjusio automobilio savininke.
Skunde taip pat nurodoma, kad S. G. tikslo tyčia nuvažiuoti iš įvykio vietos neturėjo, tam nebuvo jokios prasmės: S. G. automobilį vairavo būdamas blaivus, jo automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir tai garantavo žalos atlyginimą nepatiriant nuostolių nei S. G., nei D. Z.. Advokato teigimu, S. G. tiesiog tikėjosi apsieiti be formalumų ir įforminti autoįvykį, suradęs kaimynę.
S. G. atstovas advokatas A. Ščigla prašo atsižvelgti į tai, kad S. G. yra garbingo amžiaus, nepriekaištingos reputacijos, jo žmona, gimusi (duomenys neskelbtini), nėra stiprios sveikatos, jai tenka vykti pas medikus, apsipirkti ir pan., o tai padaryti einant pėsčiomis, sunku. Be to, G. turi sodą (duomenys neskelbtini) regioniniame parke, esančiame apie 25 km nuo (duomenys neskelbtini), S. G. su D. Z. užpildė eismo įvykio deklaraciją, ji draudimo išmoką gavo ir jokių pretenzijų S. G. nereiškia. S. G. atstovo teigimu, žinant, kad norint atgauti teisę vairuoti transporto priemones, atimtą ilgesniam nei 1 metų terminui, reikia baigti kursus, perlaikyti egzaminus, skundžiamas teismo sprendimas prilygsta „nuosprendžiui“ atimti S. G. teisę vairuoti transporto priemones iki gyvos galvos.
Šalies argumentai
Apelianto manymu, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį, taip pat vadovautis teisingumo, protingumo bei humaniškumo principais ir neskirti S. G. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į S. G. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo S. G. atstovo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti apylinkės teismo nutarimą.
S. G. atstovo advokato A. Ščiglos apeliacinis skundas netenkinamas.
Kaip jau minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. G. administracinės nuobaudos paskirtos už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1000 iki 2000 litų.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 4000 iki 5000 litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarimu S. G. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 100 Lt bauda, o pagal 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, t. y. S. G. paskirtos minimalios minėtų straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad S. G. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus įrodyta visiškai. Tai, kad vairuodamas automobilį S. G. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, patvirtina byloje surinkti ir teismo įvertinti duomenys. S. G. atstovo skundo argumentą, kad pastarasis nesiekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, priešingai – ėjo ieškoti apgadinto automobilio savininkės, paneigia liudytojos D. Z. parodymai, kad ji visą dieną buvo namuose, be to, jos namuose dirbo meistras, tačiau S. G. pas ją nebuvo atėjęs, taip pat liudytojų, policijos pareigūnų S. V. ir S. Č. parodymai, kad atvykus į įvykio vietą, iš priešais esančio namo išėjęs žmogus pasakė, kas apgadino automobilį, nurodė to asmens pavardę, taip pat pasakė, kad po atsitrenkimo vairuotojas išlipo iš automobilio, susirinko šukes ir nuvažiavo (27-28 b. l.). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, tai, jog S. G. galbūt iš tikrųjų neskubėdamas nuvažiavo iš įvykio vietos, pastarojo kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą nepaneigia. S. G. kaltės nepaneigia ir pastarojo gynėjo prielaida, kad S. G. šukes surinko paprasčiausiai nenorėdamas palikti šiukšlių, taip pat tai, kad jis automobilį vairavo blaivus, automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino visus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), o ne vien neįvardinto asmens parodymus, kaip teigiama skunde, ir priėmė teisingą sprendimą.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis S. G. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad S. G. ir jo žmona yra garbaus amžiaus, jiems tenka vykti pas gydytojus, taip pat apsipirkti, jie turi sodą, kuris yra apie 25 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini), be to, S. G. tektų iš naujo laikyti vairuotojo egzaminą, nėra pakankama sąlyga ATPK 30¹ straipsnio taikymui. Pažymima, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad S. G. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarimą nepakeistą, S. G. atstovo advokato Aldevino Ščiglos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.