Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, automechanikas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. spalio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 12 MGL bauda;

2) 2009 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2010 m. kovo 19 d. teismo nutartimi 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. Bausmę atliko, 2011 m. vasario 14 d. paleistas iš bausmės atlikimo vietos;

3) 2013 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 60 parų arešto bausmė. Bausmę atliko, 2013 m. spalio 4 d. paleistas iš bausmės atlikimo vietos;

4) 2017 m. spalio 5 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 20 parų arešto bausmė, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams;

5) 2018 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti darbą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. 2019 m. birželio 2 d., apie 15.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems ir neturintiems teisės vairuoti asmenims - neturėdamas teisės vairuoti motorinių transporto priemonių, kai ši teisė atimta nuo 2017 m. spalio 26 d., vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį Seat Alhambra, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARFF-0052, patikros sertifikato Nr. 0973828, nustatyta 2,26 promilės etilo alkoholio, iki kol M(duomenys neskelbtini)Kaune, buvo sulaikytas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo pareigūnų;

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 2 d. dirbo įprastu darbo grafiku Kauno AVPK KPV EĮRS. Apie 17.00 val. gavo techninio eismo įvykio medžiagą Nr. ROIK 07-19-9500621, dėl apie 15.40 val įvykusio eismo įvykio Kaune, (duomenys neskelbtini), kurio metu automobilis Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitus tris automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Gavęs medžiagą nustatė, kad automobilis Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. Š.. Susisiekęs telefonu su savininku, šis paaiškino, kad automobilį yra palikęs meistrams taisyti (duomenys neskelbtini)g. ties (duomenys neskelbtini)namu sukant į kairę, garažų masyvuose. Gavęs duomenis maždaug apie 18.30 kartu su kolega G. G. vyko ieškoti automobilio. Atvykę į garažus automobilio nerado. Išvažiuojant iš garažų maždaug už 100 metrų pastebėjo mėlynos spalvos panašų į Seat Alhambra automobilį. Minėtas automobilis nuvažiavo į kiemų teritoriją link (duomenys neskelbtini) namo. Nusprendę patikrinti ar tai ne jų ieškomas automobilis, važiavo paskui jį. Kuomet išvažiavo iš garažų masyvo, nematė ar automobilis nuvažiavo M. Romerio g. ar į kiemų teritoriją. Bandydami susekti automobilį, nusprendė pasukti į gyvenamųjų kiemų teritoriją. Atvažiavę į kiemus, iš tolo matė, kad tarp stovinčių automobilių vaikšto žmonės (tikslaus skaičiaus įvardinti negali, matėsi žmonių galvos). Privažiavus prie pat, pamatė stovintį automobilį Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio ieškojo), automobilio variklis buvo neužvestas. Automobilyje sėdėjo trys asmenys - du vyrai ir viena moteris. Vairuotojo vietoje sėdėjo labai stambaus sudėjimo, tamsių plaukų, vyriškis, dėvintis juodus šortus, juodus trumpų rankovių marškinėlius ir juoda kepure, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo G. V.. Šalia jo keleivio vietoje sėdėjo vidutinio sudėjimo, šviesių plaukų vyriškis, dėvėjęs tamsios spalvos sportinį kostiumą, bliuzonas buvo ilgomis rankovėmis, ant kurių buvo trys baltos juostos, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo R. L., o gale sėdėjo S. K.. Priekyje sėdintys vyriškiai akivaizdžiai atrodė neblaivūs. Nuo jų sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus asmenų, kuris vairavo automobilį, abu nurodė, kad automobilį vairavo G. V.. Taip pat paklausus, kas vairavo automobilį eismo įvykio metu Vaišvydavoje, taip pat abu nurodė, kad automobilį vairavo tas pats G. V.. Buvo peržiūrėję prie eismo įvykio medžiagos pateiktą vaizdo įrašą, kuriame akivaizdžiai pagal aprangą matyti, kad automobilį vairavo asmuo apsirengęs tamsios spalvos bliuzonu su baltomis juostomis. Tikrindami G. V. blaivumą, jį pasivedė prie tarnybinio automobilio, kiek toliau nuo R. L., tada dar kartą paklausė ar tikrai jis vairavo, tuomet G. V. paaiškino, kad jis visai nevairavo, o tik norėjo prisiimti atsakomybę už savo svainį R. L., kadangi svainis turi lygtinumą ir yra teistas. Patikrinus G. V. blaivumą, alkotesteriu nustatė, kad jis yra neblaivus. R. L. visą laiką teigė, kad automobilį vairavo tik G. V.. Patikrinę R. L. blaivumą, alkotesteriu nustatė, kad jis buvo neblaivus. Patikrinimo metu R. L. teigė, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio. Kadangi alkotesteris parodė daugiau nei 1,5 promilės girtumą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 109–110).

Liudytojas G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad supranta, kad parodymus duoda apie galimai nusikalstamą veiką padariusį savo giminaitį R. L.. 2019 m. birželio 2 d. Kaune, buvo pas savo svainį R. L. garažuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)g. Kaune, garažų masyvuose (tikslaus adreso nežino). Svainis užsiima automobilių remontu. Kartu buvo ir jų draugė S. (pavardės ir gimimo metų nežino), tel. (duomenys neskelbtini). Garažuose vartojo alkoholį, vartojo alų, kokį kiekį išgėrė, neprisimena. Kadangi garaže buvo paliktas svetimo žmogaus automobilis Seat Albreh (tikslaus pavadinimo nežino buvo tamsiai mėlynos spalvos) taisymui, o S. automobilyje nebuvo kuro, nutarė Seat automobiliu važiuoti iki Vaišvydavos. Automobilį vairavo svainis R. L.. Jis buvo išgėręs ir vairavo neblaivus. Pats G. V. sėdėjo šalia vairuotojo. S. sėdėjo gale už vairuotojo sėdynės. Trise vyko į Vaišvydavą. Vaišvydavoje vyko pas R. draugą, kurio nepažįsta. Nuvykę į Vaišvydavą, pasiėmė R. draugą, tada G. V. persėdo į galą pas S., o draugas sėdo šalia R.. Važiavo atgal į (duomenys neskelbtini)g. Kol R. vairavo, jis alkoholio negėrė. Pats su R. draugu ir S. toliau vartojo alkoholį. Bevažiuojant keliu, Vaišvydavos pagrindine gatve, pajuto stiprų stabdymą ir smūgį. R. stipriai stabdė automobilį, kadangi priekyje stabdė kiti važiavę automobiliai. Atstumas buvo per mažas, todėl trenkėsi į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį VW Golf automobilį. Smūgis nebuvo labai stiprus. Po kontakto su automobiliu, apėmė panika. Kadangi visi buvo išgėrę, o R. neturi teisės vairuoti, R. draugas pasakė bėgti iš įvykio vietos. R. nieko nelaukęs padidino savo važiavimo greitį, taip pabėgo iš eismo įvykio vietos. Važiavo atgal į garažus. Atvažiavę į garažus apžiūrėjo automobilį, buvo sulūžusios tik grotelės ir valstybinis numeris. Kadangi R. draugui reikėjo grįžti į Vaišvydavą, nutarė vėl važiuoti ten, tuo pačiu pažiūrėti eismo įvykio vietą. Kuomet atvyko į Vaišvydavą, eismo įvykio vietoje jau nieko nebebuvo. Paleido R. draugą namo ir vyko atgal į (duomenys neskelbtini)g. Kuomet vyko į garažus jiems jau paskambino Seat automobilio savininkas, kuris pasakė, kad automobilio ieško policija. Jis liepė greičiau važiuot į garažus pastatyti automobilį ir jį paslėpti. R. galvojo, kad dar spės paslėpti automobilį į garažus, todėl skubėjo ten. Atvažiavę į garažus pamatė, kad ten stovi policijos pareigūnai, juos išvydęs R. pradėjo bėgti į kiemus. Pavažiavo apie 40 metrų į kiemus ir sustojo. Pareigūnai išvažinėjo iš garažų. Tada patys nutarė su R. apsikeisti vietomis, G. V. persėdo už vairo. Tai padarė, kadangi R. yra registruotas probacijos tarnyboje ir jam yra paskirta intensyvi priežiūra, jis nešioja „apykoję“. Pareigūnai išvažiuodami iš garažų pastebėjo jų automobilį. Pastebėję važiavo link jų, o tada buvo sulaikyti. Pareigūnai įformino eismo įvykį. Nors ir sėdėjo pats už vairo, tačiau niekur nevažiavo. Pats neturi teisės vairuoti transporto priemonę, jos vairuoti net nemokėtų (1 t., b. l. 112–113).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas R. L. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, pasitvirtino.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad R. L. 2019 m. birželio 2 d., apie 15.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems ir neturintiems teisės vairuoti asmenims - neturėdamas teisės vairuoti motorinių transporto priemonių, kai ši teisė atimta nuo 2017 m. spalio 26 d., vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį Seat Alhambra, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARFF-0052, patikros sertifikato Nr. 0973828, nustatyta 2,26 promilės etilo alkoholio, iki kol (duomenys neskelbtini)Kaune, buvo sulaikytas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo pareigūnų.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu. Vairavimo neblaiviam faktą patvirtina liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Be to, kaltinamasis R. L. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2017 m. spalio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, kurio jis turėjo laikytis iki 2019 m. spalio 26 d., 2019 m. birželio 2 d., apie 15.40 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kauno mieste, (duomenys neskelbtini)g., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Seat Alhambra, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę– uždraudimą naudotis specialia teise, numatytą BK 68 straipsnyje.

Kaltinamasis R. L. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje bei jam uždrausta teisė vairuoti transporto priemones dvejus metus. Ši BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė buvo taikyta iki 2019 m. spalio 26 d. R. L., žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ją pažeidė, tai yra 2019 m. birželio 2 d., apie 15.40 val. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuojamas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar išvis, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o jo draugas. Teisme jis savo kaltę pripažino, gailėjosi nusikaltęs. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. L. jau ne kartą vairavo automobilį neblaivus ir dėl to yra nuteistas, be to, už vairavimą neblaiviam praeityje (dar iki baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo) ne kartą baustas administracine tvarka. Kaltinamojo veika laikytina iki pavojinga ir piktybiška, nes kaltinamasis ne tik nesilaikė baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise, tai yra vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, bet dar ir būdamas neblaivus. Kaltinamajam buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas, tai yra daugiau nei 5 kartus viršijantis leistiną normą, kas rodo itin didelį veikos pavojingumą ir kaltinamojo neatsakingumą.

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 243 straipsnį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad BK 243 straipsnyje numatytą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad R. L. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Praeityje R. L. 4 kartus teistas už vagystes ir vieną kartą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Dabar nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu (1 t., b. l. 18–29, 31–66, 147–155), baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (1 t., b. l. 61–62, 156–162), dirba (1 t., b. l. 63, 64), Respublikiniame priklausomybės ligų centre registruotas nuo 2018 m. birželio 12 d., diagnozė- konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant alkoholį (1 t., b. l. 145), pagal Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno psichiatrijos skyriaus 2019 m. liepos 29 d. specialisto išvadą R. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 146).

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas bei BK 243 straipsnyje numatyta arešto bausmė, nes, kaip matyti iš duomenų apie kaltinamojo teistumus ir administracinius baustumus, bei į tai, kad nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, jis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, sistemingai daro įvairius teisės pažeidimus. Švelnesnėmis jam paskirtų bausmės rūšimis bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas artimas sankcijoje numatytam vidurkiui.

Vis tik, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo norą socializuotis, į tai, kad jis stengiasi pakeisti netinkamą savo gyvenimo būdą, savanoriškai gydosi nuo alkoholizmo, dirba, padeda sugyventinei prižiūrėti ir auginti jos neįgalų sūnų, laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtinas maksimaliam laikotarpiui, suteikiant kaltinamajam paskutinį šansą pasitaisyti ir neatlikti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei nebedaryti nusikalstamų veikų, kaltinamajam paskiriant įpareigojimus: dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktai).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi kaltinamasis nusikalto neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus– padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kraujyje nustatyto alkoholio kiekį, į tai, kad transporto priemonę neblaivus vairavo jau ne pirmą kartą, taip pat ir neturėdamas teisės vairuoti, vairuoti kelių eismo transporto priemones jam uždraudžiama 4 metus.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Kaltinamasis R. L. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padarė vairuodamas automobilį Seat Alhambra, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. Š. (1 t., b. l. 118), tai yra priklauso trečiajam asmeniui ir nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis bei už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Seat Alhambra“ 1.9 TDI Stella, gamybos periodas 2000-2004 m., pasirinkti metai - 2001, vidutinė rinkos vertė be PVM 1529 Eur (1 t., b. l. 98). Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos - 1529 Eur išieškojimas bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Kaltinamajam R. L. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 129, 136, 139), paliktini saugoti byloje; automobilis „Seat Alhambra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), paliktinas V. Š. nuosavybėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę;

už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, skirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir skirti galutinę bausmę – 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant R. L. bausmės vykdymo atidėjimo metu:

- dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje;

- nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

- konfiskuoti iš R. L. automobilio Seat Alhambra, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 1529 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt devynis eurus).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su vaizdo medžiaga - palikti saugoti byloje; automobilį Seat Alhambra, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), - palikti V. Š. nuosavybėje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.