- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e1-1680-957/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12868-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- R. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. L. 2021 m. balandžio 24 d., apie 13.40 val. Vilniuje, Pelesos-Dariaus Girėno gatvių sankirtoje, neturėdamas teisės vairuoti ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „VOLVO S60“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 2,62 promilių etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą nustatė 2,76 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Taip R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, jog 2021 m. balandžio 24 d. apie 11.00 val. susitikęs su draugu planavo sutvarkyti draugei G. Š. priklausantį automobilį „VOLVO S60“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atvykus į garažą, jis pasiūlė draugui išgerti alkoholio, 3 butelius alaus po 1 l ir slyvų užpiltinės, kuriuos turėjo iš praeitos dienos palikęs automobilyje. Kai jie išgėrė visą alkoholį, draugui reikėjo namo, todėl jis pasiūlė draugą parvežti. Atsisėdo už automobilio vairo ir važiuojant Dariaus ir Girėno g. apie 14.00 val. priešais jį važiavo automobilis „Volvo“, kuris pradėjo staigiai stabdyti, o kadangi buvo išgėręs, nespėjo sureaguoti ir atsitrenkė jam į galinę automobilio dalį. Kito automobilio vairuotojas iškvietė policiją ir atvykę pareigūnai alkotesteriu nustatė jam 2,62 ir 2,76 promiles. Kadangi buvo susinervinęs, pasakė pareigūnams, kad ne jis buvo už vairo, tačiau dabar pilnai prisipažįsta, kad asmeniškai sėdėjo už vairo būdamas neblaivus. Anksčiau buvo teistas baudžiamąja ir administracine tvarka už tai, kad vairavo neblaivus, teisė vairuoti transporto priemonę buvo atimta dar prieš 7 metus. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai gailisi, savo veiksmų nepateisina, žino, kad pasielgė netinkamai (b. l. 51-53).
Liudytojas A. K. (A. K.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 24 d. apie 13.34 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad prie „Alaušos“ degalinės, adresu Vilniuje, Pelesos-Dariaus ir Girėno gatvių sankirtoje, susidūrė du automobiliai: „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie 13.40 val. atvykus į nurodytą vietą, pamatė du susidūrusius automobilius, automobilis „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo įvažiavęs į automobilio „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), galinę dalį. Automobilyje „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), (keleivio vietoje) sėdėjo R. L.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, neigė vairavęs automobilį. Kas vairavo automobilį, R. L. negalėjo paaiškinti. Jis sakė, kad šis automobilis yra ne jo, jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilio „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas A. C. paaiškino, kad kai sustojo Pelesos-Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje, užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipęs iš mašinos A. C. pamatė, kaip iš automobilio „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), išlipo vairuotojas, persėdo į keleivio vietą ir ten liko sėdėti iki jiems atvykstant. Anot A. C., autoįvykio metu automobilyje „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo tik vienas žmogus – vairuotojas, kuris iki jiems atvykstant, persėdo į keleivio vietą. Paklaustas, ar vartojo alkoholį prieš sėdant į automobilį ir prieš šį vairuojant, R. L. pasakė, kad vartojo alų prieš valandą. Alkoholio matuokliu 13.54 val. R. L. buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas, 14.15 val. – 2,76 promilių girtumas. R. L. pasirašė neblaivumo nustatymo aktą, sutiko su alkoholio matuoklio rodmenimis, nereikalavo, kad būtų patikrintas jo kraujas. Automobilyje „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo du ar trys buteliai nuo alaus, kurie buvo uždaryti. Nuo to momento, kai jie atvažiavo į įvykio vietą, jiems esant joje, R. L. nieko nevartojo. R. L. buvo sulaikytas (b. l. 41-43).
Liudytojas A. C. (A. C.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 24 d. apie 13.30 val. važiavo tėvui priklausančiu automobiliu „VOLVO XC70“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, Dariaus ir Girėno gatve su broliu. Užsidegus šviesoforo raudonai šviesai, sustojo Pelesos-Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje, staiga pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Išlipęs pamatė, kad į mašinos galinę dalį įvažiavo automobilis „VOLVO S60“, juodos spalvos, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tame automobilyje buvo tik vienas žmogus, sėdėjo už vairo. Jis (A. C.) priėjęs prie jo pasakė, kad liptų iš mašinos. Išlipęs vyras vos laikėsi ant kojų. Pasak liudytojo, suprato, kad jis girtas. Paklausė vyro, ar jis išgėręs. Vyras pasakė, kad išgėręs. Tada tas vyras vėl įsėdo į savo mašiną už vairo, visą laiką kalbėjo telefonu. Visą laiką iki kol policininkai atvažiavo į įvykio vietą, šis vyras sėdėjo už automobilio vairo. Tik po to, kai policininkai davė jam rašyti pasiaiškinimą, vyras persėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Kai policininkai atvažiavo, vairuotojas pradėjo neigti, kad vairavo. Liudytojo teigimu, buvo juokinga, kad suaugęs žmogus taip vaikiškai elgiasi. Jis asmeniškai matė, kad tas vyras sėdėjo už vairo, brolis taip pat matė. Niekas nebuvo išlipęs iš automobilio „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip ir sakė, jame buvo tik vairuotojas. Po smūgio, jam (A. C.) pradėjo skaudėti nugarą. Smūgis buvo ganėtinai stiprus. Į vietą atvykę medikai jį apžiūrėjo. Vis dar skauda nugarą, bet į ligoninę nevažiuos, skausmas pakenčiamas. Kaip jis suprato, automobilis „VOLVO“ nepriklauso vyrui. Vairuotojas sakė, kad mašina priklauso kažkokiai moteriškei, kuri vėliau atvažiavo į vietą ir klausė vairuotojo, ką jis padarė. Moteris sakė, kad automobilis buvo nelabai techniškai tvarkingas ir reikėjo remonto, o vyras pasisiūlė jai padėti ir nuvaryti automobilį į servisą. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, jam matant, automobilio vairuotojas nieko negėrė (b. l. 83-85).
Liudytojas E. K. (E. K.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 24 d. apie 13.30 val. važiavo su savo broliu A. C. automobiliu „VOLVO XC70“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, Dariaus ir Girėno gatve, vairavo brolis. Kai užsidegė šviesoforo raudona šviesa, brolis sustojo Pelesos-Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje. Tuo metu staiga pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Abu su broliu išlipę iš automobilio pamatė, kad į automobilį įvažiavo automobilis „VOLVO S60“, juodos spalvos, valstybinio numerio neprisimena. Tame automobilyje buvo tik vienas žmogus – vairuotojas, vyras, kurį vėliau sulaikė policijos pareigūnai. Kai brolis priėjo prie to automobilio vairuotojo, brolis pasakė tam vairuotojui išlipti. Kai tas vairuotojas išlipo, jam tapo akivaizdu, kad jis išgėręs. Jis svyravo, sunkiai laikė pusiausvyrą, jo veidas buvo paraudęs, kalba nerišli. Jis nebuvo arti priėjęs prie to vairuotojo, todėl negali pasakyti ar nuo jo sklido alkoholio kvapas. Iki kol atvažiavo policijos pareigūnai, jis visą laiką stebėjo tą vairuotoją, jis nieko negėrė ir visą laiką sėdėjo už mašinos vairo. Tik po to, kai policininkai davė jam rašyti pasiaiškinimą, vyras persėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Atvykus pareigūnams, vyras pradėjo neigti, kad vairavo mašiną. Kaip sakė, toje mašinoje jis buvo vienintelis, kitų keleivių nebuvo, po smūgio iš to automobilio niekas išėjęs nebuvo. Po smūgio, broliui pradėjo skaudėti nugarą, smūgis buvo ganėtinai stiprus. Jis nebuvo sužalotas, nejaučia jokių skausmų. Į vietą atvykę medikai apžiūrėjo brolį. Kaip suprato, automobilis „VOLVO S60“, nepriklauso vyrui, nes atvažiavusi moteris aiškino, kad vyras savavališkai paėmė raktus nuo mašinos ir išvažiavo (b. l. 91-93).
Liudytoja G. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso jai, kurį įsigijo praeitą savaitę, todėl reikėjo patikrinti, pakeisti tepalus. Paprašė savo pažįstamo R. L., kad jai padėtų. Jie susitarė, kad jis pakeis kieme tepalus. 2021 m. balandžio 24 d. ryte R. L. atvažiavo pas ją, jai reikėjo į darbą ir ji išvažiavo, o R. L., pakeitęs tepalus, turėjo laukti jos namuose. R. L. buvo blaivus, net nepagalvojo, kad jam gali kilti mintis gerti. R. L. ir ankščiau yra jai padėjęs, niekada nebuvo problemų. R. L. pats neturi teisių, bet ji negalvojo, kad jis vairuos. Apie 14.00 val. paskambinęs R. L. pasakė, kad papuolė į avariją. Ji iš balso suprato, kad jis buvo neblaivus, jai buvo šokas ir ji iš karto važiavo į įvykio vietą (b. l. 106-107).
Iš 2021 m. balandžio 24 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta transporto priemonė „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pridedamos fotonuotraukos iš transporto priemonės salono, kuriame ant galinio kilimėlio guli du alaus buteliai (b. l. 55-62).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. K. 2021 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodomos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir jo ikiteisminio tyrimo apklausos metu (b. l. 63).
Iš 2021 m. balandžio 24 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog R. L. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkoholio matuokliu 13.54 val. jam buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas, 14.15 val. – 2,76 promilių girtumas (b. l. 70).
Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2021 m. balandžio 24 d. 13.54 val. R. L. buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas, o 14.15 val. – 2,76 promilių girtumas (b. l. 71).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „VOLVO“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 102-103).
Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2021 m. balandžio mėn. duomenimis, automobilio „VOLVO“ (2002 m., sedanas) kaina su PVM yra 2 070 Eur, be PVM 1 635,30 Eur (el. priedo b. l. 27).
Motyvuojamoji dalis
R. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte numatyta, be kita ko, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis R. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2021 m. balandžio 24 d. apie 11.00 val. susitikęs su savo draugu planavo sutvarkyti draugei G. Š. priklausantį automobilį „VOLVO S60“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atvykus į garažą, jis pasiūlė draugui išgerti alkoholio. Kai jie išgėrė, draugui reikėjo namo, todėl jis pasiūlė draugą parvežti. Atsisėdo už automobilio vairo ir važiuojant Dariaus ir Girėno g. apie 14.00 val. priešais jį važiavo automobilis „Volvo“, kuris pradėjo staigiai stabdyti, o kadangi buvo išgėręs, nespėjo sureaguoti ir atsitrenkė jam į galinę automobilio dalį. Kito automobilio vairuotojas iškvietė policiją ir atvykę pareigūnai alkotesteriu nustatė jam 2,62 ir 2,76 promiles (b. l. 51-53). Tokie kaltinamojo R. L. parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Štai liudytoja G. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso jai, jį įsigijo praeitą savaitę, todėl reikėjo patikrinti, pakeisti tepalus. Paprašė R. L., kad jai padėtų, susitarė, kad jis pakeis kieme tepalus. 2021 m. balandžio 24 d. ryte R. L. atvažiavo pas ją, ji išvažiavo į darbą, o R. L., pakeitęs tepalus, turėjo laukti jos namuose. R. L. buvo blaivus. Apie 14.00 val. paskambinęs R. L. pasakė, kad papuolė į avariją. Ji iš balso suprato, kad jis buvo neblaivus ir iš karto važiavo į įvykio vietą (b. l. 106-107). Tuo tarpu liudytojas A. C. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2021 m. balandžio 24 d. apie 13.30 val. važiavo automobiliu „VOLVO XC70“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, Dariaus ir Girėno gatve su broliu. Užsidegus šviesoforo raudonai šviesai, sustojo Pelesos-Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje, staiga pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Išlipęs pamatė, kad į jo mašinos galinę dalį įvažiavo automobilis „VOLVO S60“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Jis (A. C.) prie jo priėjęs pasakė, kad liptų iš mašinos. Išlipęs vyras vos laikėsi ant kojų. Pasak liudytojo, suprato, kad jis girtas. Paklausė vyro, ar jis išgėręs. Vyras pasakė, kad išgėręs. Tada tas vyras vėl įsėdo į savo vairuojamą mašiną už vairo, visą laiką kalbėjo mobiliuoju telefonu. Minėtame automobilyje buvo tik vairuotojas, kuris įvažiavo į jo vairuojamą automobilį ir, kuris buvo akivaizdžiai girtas (b. l. 83-85). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir su A. C. važiavęs jo brolis, liudytojas E. K. (b. l. 91-93). Pirmiau nurodytas liudytojų aplinkybes patvirtina į policijos pareigūno A. K. parodymai apie tai, kad apie 13.40 val. atvykus į nurodytą vietą, pamatė du susidūrusius automobilius, „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo įvažiavęs į automobilio „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), galinę dalį. Automobilyje „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), (keleivio vietoje) sėdėjo R. L., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, neigė vairavęs automobilį „VOLVO“. Jis sakė, kad šis automobilis yra ne jo, jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Paklaustas, ar vartojo alkoholį prieš sėdant į automobilį ir prieš šį vairuojant, R. L. pasakė, kad vartojo alų prieš valandą. Alkoholio matuokliu 13.54 val. jam buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas, 14.15 val. – 2,76 promilių girtumas. Automobilyje „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo du ar trys buteliai nuo alaus, kurie buvo uždaryti (b. l. 41-43). Analogiškas aplinkybes A. K. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 63). Be kita ko, pirmiau nurodytas aplinkybes detalizuoja byloje esantis 2021 m. balandžio 24 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas su fotonuotraukomis (b. l. 55-62). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamasis R. L. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina pirmiau minėtų liudytojų parodymai, 2021 m. balandžio 24 d. neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 70) ir alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. balandžio 24 d. 13.54 val. jam buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas, o 14.15 val. – 2,76 promilių girtumas (b. l. 71). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, R. L. 2021 m. balandžio 24 d., apie 13.40 val. Vilniuje, Pelesos-Dariaus Girėno gatvių sankirtoje, neturėdamas teisės vairuoti ir pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „VOLVO S60“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 2,62 promilių etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą nustatė 2,76 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo R. L. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. L. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei prašo iš mokėjimą (el. priedo b. l. 86).
Dėl R. L. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę R. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam R. L., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. L. – yra vidutinio amžiaus, nedirbantis (b. l. 121-124), paties kaltinamojo teigimu, anksčiau buvo teistas baudžiamąja ir administracine tvarka už tai, kad vairavo neblaivus, veikos padarymo metu baustas administracine tvarka (b. l. 75-78). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad R. L. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas viršijantis šios rūšies bausmės minimalų dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
R. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 24 d. 14.45 val. iki 2021 m. balandžio 25 d. 10.57 val. (b. l. 24-26, 30). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Teismas, įvertinęs R. L. skirtinos baudos dydį, jog jis yra nedirbantis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prašo leisti tai padaryti dalimis, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – vienerius metus ir šešis mėnesius.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 95-97) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo R. L.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, R. L. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustatė sunkų girtumo laipsnį. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemones, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui spręsti dėl BK 68 straipsnio numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, kadangi skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo būdamas neblaivus, važiavo miesto gatvėmis dienos metu, kur eismas pakankamai intensyvus, taip pat atsitrenkė į kitą transporto priemonę, kito vairuotojo teigimu, smūgis buvo stiprus, vairavo neturėdamas teisės, kuri, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutarimu jam atimta už administracinio nusižengimo padarymą, t. y. vairavimą transporto priemonę neblaiviam, trejiems metams, taigi matyti, kad toks R. L. elgesys besikartojantis, jis išvadų dėl savo elgesio nepadarė, todėl spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 24 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam R. L., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso G. Š. (b. l. 102-103). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš R. L. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. L. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, nors jis pats ir yra bedarbis, tačiau vidutinio amžiaus, turi galimybę įsidarbinti. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė su PVM siekia 2 070 Eur, t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors prokuroras prašė išieškoti iš kaltinamojo sumą be PVM, tačiau kasacinėje praktikoje nurodyta, jog konfiskuotino turto vertė turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-12-495/2020). Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo yra būtinas. Šiuo metu pagal duomenų bazę „Emprekis“, kurioje aktualaus automobilio kaina 2021 m. balandžio mėn. nustatyta 2 070 Eur, neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. paskirti 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. balandžio 24 d. 14.45 val. iki 2021 m. balandžio 25 d. 10.57 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti R. L. nubaustu galutine 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.
Paskirti R. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 24 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. L. automobilio „VOLVO“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 070 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt eurų).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.
Nustatyti R. L. vienerių metų ir šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.