- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-11-08
- Bylos Nr.
- A6.-3065-540/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01834-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- A. S.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S. ir pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) pareigūnams tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2017 m. rugpjūčio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) pradėtas operatyvus patikrinimas pagal 2017 m. liepos 18 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR 1043-4119, kurio metu buvo tikrinamas laikotarpis nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. 2017 m. rugpjūčio 21 d. surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)- FR1042-5575. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pavedimo išrašymo dieną, t. y. 2017 m. liepos 18 d., UAB „Ekstara“ skolinga valstybės biudžetui 42 793,52 Eur, iš jos: 41 039,95 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 1 088,25 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-04-26), 619,00 Eur Gyventojų pajamų mokesčio (tolia – GPM) ir 46,32 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-06-15). Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2017-04-26. Priverstinis išieškojimas iš Bendrovės lėšų pradėtas vykdyti nuo 2017-05-03. Pagal kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2017-06-30 nustatyta, kad Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje Bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis tikrinamo laikotarpio pradžioje buvo 1,37 Eur, pajamos sudarė 70 784,17 Eur, išlaidos – 67 727,05 Eur, likutis tikrinamo laikotarpio pabaigai sudarė 3 058,49 Eur. Iš šios sąskaitos VMI prie FM išieškojo priverstine tvarka 53 172,83 Eur; sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis buvo 0,01 Eur, pajamos ir išlaidos sudarė 519,20 Eur, likutis pabaigai sudarė 0,01 Eur; atsiskaitymai per sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo vykdomi. Kiti mokėjimai buvo atliekami per atskaitingus asmenis direktorių A. S., regiono vadovę I. S., regiono vadovą E. R., plėtros vadovą R. P., administratorę A. L. pagal avansines apyskaitas. Pagal atskaitingų asmenų avansines apyskaitas nustatyta, kad per tikrinamą laikotarpį avansinėms išlaidoms iš Bendrovės kasos buvo gauta 58 982,26 Eur, išleista 136 265.53 Eur (103 370,05 Eur sumokėta tiekėjams, 30 004,04 Eur įnešta į UAB (duomenys neskelbtini) kasos aparatus, 2 513,86 Eur sumokėta komandiruotės išlaidos). Likutis pas atskaitingus asmenis 2017-04-01 sudarė 173 601,34 Eur, likutis 2017-06-30 buvo 96 318,07 Eur.
Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) atliko sekančius atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI prie FM interesus (pateikiami tik dalis stambiausių finansinių operacijų):
1) 2017-05-12 buvo atliktas mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) 378,54 Eur, advokato padėjėjui V. K. 160,00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 52 957,79 Eur;
2) 2017-05-15 buvo atliktas mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) 100.000,00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 52 957,79 Eur;
3) 2017-05-31 buvo atliktas mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) 990,75 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 36 522,51 Eur.
4) 2017-05-15 buvo išmokėtas darbo užmokestis 376,09 ir 422,87 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 52 957,79 Eur;
5) 2017-06-02 buvo išmokėta I. S. 4.500,00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 32 588,28 Eur;
6) 2017-06-10 buvo išmokėta I. S. 3.200,00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 31 879,45 Eur;
7) 2017-06-29 buvo išmokėti atlyginimai 708,54 Eur, 1.268,87 Eur, 1.022,59 Eur, I. S. 1 900,00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 45 249,07 Eur.
Tuo UAB (duomenys neskelbtini), būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM- teises. Bendrovės direktorius A. S., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė turi pakankamai lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokesčius, to nedarė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui nelikviduota.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta pasirašytinai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, jo atstovas prašo bylą nagrinėti A. S. nedalyvaujant. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriose nurodė, kad jis pripažįsta padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Skiriant nuobaudą prašo atsižvelgti į tai, kad jam yra nustatytas 35 % darbingumo lygis, be to, jo vadovaujamai įmonei susidūrus su finansinėmis problemomis, ėmėsi priemonių jas išspręsti (sumažinti kaštus), atleido didelę dalį darbuotojų, siekdamas padengti įsiskolinimą VMI, pasiekė, kad su VšĮ (duomenys neskelbtini) 2017-10-18 buvo pasirašyta sutartis, užtikrinanti 174.240 Eur pajamas, kurios dar šiais, 2017 m., bus skirtos atsiskaitymui su VMI. Mokėjimų eiliškumo pažeidimas nebuvo padarytas tyčia siekiant išvengti mokėjimų VMI, mokėjimai buvo atliekami tik tiekėjams ir darbuotojams. Padarytas pažeidimas nėra itin pavojingas, nes VMI dalį kreditorinio reikalavimo yra pasitenkinusi, o kitos dalies reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas 3 žemės sklypų priverstine hipoteka ir 2 automobilių areštais. Esant nurodytoms aplinkybėms A. S. prašo teismo skirti jam mažesnę nuobaudą arba jos neskirti apskritai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. atstovas advokatas L. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) užsiima pakuočių atliekų ir depozitinės taros supirkimu iš gyventojų per supirkimo punktus. Šiuo metu įmonė veikia kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) papildanti pakuočių atliekų surinkimo sistema. UAB (duomenys neskelbtini) priklauso nuo nurodytų abiejų organizacijų pateikiamų užsakymų. Kad įmonė normaliai funkcionuotų, reikalinga gauti užsakymus dėl apie 10 000 t. atliekų tvarkymo. Tuo tarpu 2017 m. pradžioje buvo gautas tik 3000 t. atliekų tvarkymo užsakymas, kuris 2017 m. balandžio mėn. buvo įvykdytas. Nuo 2017 m. balandžio mėn. sumažėjus užsakymams, įmonė susidūrė su finansinėmis problemomis, nes VšĮ (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) nebepateikė reikiamo kiekio atliekų tvarkymui. A. S., stengdamasis išsaugoti įmonę, žymiai sumažino darbuotojų skaičių, iš daugiau kaip 70 darbuotojų liko dirbti tik 25 ir atsiskaitymus vykdė tik su tiekėjais bei mokėjo darbo užmokestį. 2017-10-18 buvo sudaryta sutartis su VšĮ „Žaliasis taškas“, kurioje sutarė, jog UAB (duomenys neskelbtini) gauna užduotį sutvarkyti 2000 t. pakuočių atliekų, už kurias gautas pajamas VšĮ (duomenys neskelbtini) perves ne UAB (duomenys neskelbtini), o iš jos bus pervedamos VMI ir Sodrai. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti A. S. švelnesnę nuobaudą ar iš viso neskirti nuobaudos.
Byloje surinkti rašytiniai duomenys: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 2-6), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 7), UAB (duomenys neskelbtini) balansas (b. l. 8-11), UAB (duomenys neskelbtini) ataskaita - įplaukos (b. l. 12), 2017-07-18 operatyvaus patikrinimo pavedimas (b. l. 13), 2017-08-21 operatyvaus patikrinimo pažyma, A. S. paaiškinimas (b. l. 14-17), įsakymai dėl atskaitingų asmenų paskyrimo (b. l. 17-19), išrašai iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos (b. l. 19-31), tarpusavio skolų įskaitymo aktai (b. l. 31, 32, 33, 34, 35), trišalis susitarimas dėl tarpusavio užskaitos (b. l. 32), tarpusavio reikalavimų užskaitymo sutartis (b. l. 33), UAB (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitos (b. l. 36, 37, 38, 39, 40, 41), kasos knyga (b. l. 42), kasos išlaidų orderiai (b. l. 43, 44, 45, 46, 47, 48), UAB (duomenys neskelbtini) skolos skaičiuotė (b. l. 49, 50), UAB (duomenys neskelbtini) skolų apyvartos (b. l. 51, 52), VMI įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo (b. l. 53-54), VMI sakymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo (b. l. 55), A. S. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 68-70), UAB (duomenys neskelbtini) sutartos dėl pakuočių atliekų tvarkymo su priedais (b. l. 71-78), duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus (b. l. 79), A. S. darbingumo lygio pažyma (b. l. 80), išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b. l. 81).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos C 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) yra VMI prie FM skolininkė. Iš bylos duomenų matyti, kad VMI prie FM, dėl susidariusios skolos valstybės biudžetui, nuo 2017-05-03 Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2017 m. liepos 18d., UAB (duomenys neskelbtini) skolinga valstybės biudžetui 42 793,52 Eur, iš jos: 41 039,95 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 1 088,25 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-04-26), 619,00 Eur Gyventojų pajamų mokesčio (tolia – GPM) ir 46,32 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-06-15). Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2017-04-26. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad įstatymų atsiskaitymų tvarkos Bendrovėje nebuvo laikomasi.
Iš rašytinės bylos medžiagos bei A. S. pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei darbuotojais.
Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad Bendrovės vadovas A. S., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus VMI, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatas. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl A. S. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie Bendrovės vadovo veiksmai, kuomet Bendrovė turėjo galimybę pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi.
Tuo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Duomenų apie A. S. baustumus nėra. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas ). A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).
Skiriant A. S. nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog jis būtų baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus. Atsižvelgtina ir į A. S. paaiškinimus dėl bendrovės skolos susidarymo ir į A. S. požiūrį, į tai, kokiems asmenims bei kreditoriams buvo teikiamas išmokėjimų pirmumas, į įsiskolinimo dydį. Skiriant nuobaudą, taip pat atsižvelgtina į bendrovės vadovo veiksmus siekiant šalinti įsiskolinimą.
Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta A. S. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu
nutarė:
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.