Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-366-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-28
Bylos Nr.
1A-306-366-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Bronė Vidzėnienė, Arnoldas Šukaitis
Nuteistasis
P. P., E. S., D. T.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-366/2009

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1., 1.1.8.2., 1.2.14.1.2., 2.4.6.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. gegužės 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Jolantai Činčikienei,gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, Raimundui Kurkliečiui,nuteistajam P. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. P. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. (dyzelinio kuro už 413,37 Lt vagystė) ir nubaustas laisvės apribojimu septyniems mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. (turto už 30848,71 Lt vagystė) ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., šios bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bei vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams.

Taikant BK 75 str. 1, 2 ir 3 d. bausmės vykdymas P. P. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant iki 2010 m. birželio 1 d. atlyginti visą nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, iki 2009 m. gegužės 1 d. pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

E. S. pripažintas kaltu ir pagal BK 187 str. 1 d. (turto už 600 Lt sugadinimas) ir nubaustas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. (dyzelinio kuro už 1075,62 Lt vagystė) ir jam paskirta keturiasdešimt parų arešto bausmė; pagal BK 187 str. 3 d. (turto už 200 Lt sugadinimas) ir nubaustas laisvės apribojimu keturiems mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. (dyzelinio kuro už 413,37 Lt vagystė) ir jam paskirta trisdešimt parų arešto bausmė; pagal BK 178 str. 2 d. (turto už 30848,71 Lt vagystė) ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 p., bausmės už veikas, padarytos esant idealiajai sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, o kitos šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu bei viena arešto para prilyginta vienai laisvės atėmimo dienai ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams penkiems mėnesiams.

Taikant BK 75 str. 1, 2 ir 3 d. bausmės vykdymas E. S. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant iki 2010 m. birželio 1 d. atlyginti visą nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, iki 2009 m. gegužės 1 d. pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. T., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 24 d., tiksliai nenustatytą valandą, Panevėžyje, įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kur, ketindamas pagrobti svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - dyzelinį kurą, sugadino trijų automobilių „R. K.“, valstybiniai numerių ženklai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuro bakų dangtelių spynas, kurių bendra vertė 600 Lt vertės.

Be to, E. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 24 d., tiksliai nenustatytą valandą, Panevėžyje, padėjėjui D. T. suteikus jam priemonę nusikalstamai veikai daryti – automobilį „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir atvežus jį į nusikaltimo vietą, padėjėjui nusikaltimo vietoje stebint aplinką, saugant bei laukiant jo automobilyje užvestu varikliu, kad būtų galima greitai pasišalinti iš įvykio vietos, įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kur iš trijų automobilių „R. K.“, valstybiniai numerių ženklai: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - 292,29 litrų dyzelinio kuro, kurio bendra vertė 1075,62 Lt, kurį, padedant D. T., išvežė pastarojo automobiliu ir paslėpė.

Be to, E. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 26 d., apie 2 val. 08 min., Panevėžyje, įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kur, ketindamas pagrobti svetimą UAB (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą - dyzelinį kurą, sugadino automobilio „R. K.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuro bako dangtelio spyną 200 Lt vertės.

E. S. ir P. P. nuteisti už tai, kad 2008 m. rugsėjo 26 d., apie 2 val. 08 min., Panevėžyje, padedant padėjėjui D. T., D. T. suteikus jiems priemonę nusikalstamai veikai daryti – automobilį „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir atvežus į nusikaltimo vietą, nusikaltimo vietoje stebint aplinką, saugant bei laukiant jų automobilyje užvestu varikliu, kad būtų galima greitai pasišalinti iš įvykio vietos, o P. P. stovint lauke ir stebint aplinką, kad galėtų perspėti E. S. jei kas ateitų, įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kur iš automobilio „R. K.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 112,33 litrų dyzelinio kuro 413,37 Lt vertės, kurį, padedant D. T. išvežė D. T. automobiliu ir paslėpė.

Be to, E. S. ir P. P. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2008-09-26 22 val. iki 2008-09-27 3 val., Panevėžyje, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į saugomą UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur per tris kartus pagrobė svetimą turtą, bendros 30848,71 Lt vertės, o būtent: UAB (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą – 22 vienetus važiuoklių ratų su ratlankiais, bendros 21480,46 Lt vertės, keltuvą – vežimėlį – 1 Lt vertės bei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – vibroplokštę „AVP 3520 Hatz“ 6667,25 Lt vertės.

Šalies argumentai

Nuteistasis P. P. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-12 nuosprendį pakeisti, už abi nusikalstamas veikas (dėl dyzelinio kuro vagystės ir vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini)) paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas, bei pripažinti, kad epizode dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.. Skunde nurodo, kad jis pilnai prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl jų padarymo, ėmėsi priemonių žalai atlyginti, tačiau teismas pripažino jo prisipažinimą lengvinančia aplinkybe tik pirmame epizode. Dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) teismas nurodė, kad nepripažįsta lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo teisme, nes tas prisipažinimas atsirado tik po to, kai jis susipažino su bylos medžiagos duomenimis, todėl negali būti laikomas nuoširdžiu. Su tokiu teismo teiginiu jis nesutinka, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis pasinaudojo savo kaip įtariamojo teise, juolab, kad buvo spaudžiamas pareigūnų prisipažinti. Dėl tokio pasirinkto gynybos būdo, teismas negalėjo sunkinti jo padėties. Be to, susipažinimas su bylos medžiaga neturėjo įtakos jo prisipažinimui, nes jokių kaltės įrodymų be jo ir E. S. prisipažinimų, byloje nėra. Todėl jo nuomone, epizode dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) turi būti pripažinta lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis bei skiriant bausmę, atsižvelgta į jos buvimą.

Skunde taip pat teigiama, kad dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) teismas jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, kas prieštarauja BK 55 str. nuostatoms, kur nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę motyvavo tuo, kad jis nusikalsta nebe pirmą kartą, kad pagrobto turto vertė yra artima didelei, tačiau jis su tokiais teiginiais sutikti negali, kadangi anksčiau nebuvo teistas, o turto vertė paskaičiuota neatsižvelgiant į tai, kad pavogti daiktai buvo panaudoti, jų likutinė vertė yra gerokai mažesnė, nei nurodyta nukentėjusiųjų, be to dalis daiktų buvo grąžinti.

Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad buvo bandoma tartis su nukentėjusiais dėl žalos atlyginimo mokėjimus išdėstant dalimis, tačiau šiems pareikalavus visos sumos iš karto, pasirašyti susitarimo dėl žalos atlyginimo nepavyko. Tai rodo jo nusiteikimą pašalinti dėl nusikalstamos veikos kilusius neigiamus padarinius, kas leidžia manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti parinkus jam su laisvės atėmimo bausme nesusijusią bausmės rūšį. Be to, kaltintojas taip pat neprašė teismo skirti laisvės atėmimo bausmę. Kaltintojo manymu, bausmės tikslai būtų pasiekti paskiriant arešto bausmę. Ir nors teismas yra nesaistomas kaltintojo ar gynėjo pozicijomis dėl bausmės, tačiau, tai parodo, kad teismas skyrė aiškiai per griežtą bausmę.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-12 nuosprendį dalyje dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. (vagystė iš UAB (duomenys neskelbtini)) pakeisti ir už šią nusikalstamą veiką paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Jo skundo argumentai analogiški nuteistojo P. P. skundo argumentams dėl bausmės skyrimo pirmą kartą teisiamam asmeniui, dėl pagrobto turto vertės dydžio, dėl bandymo tartis dėl žalos atlyginimo bei dėl kaltintojo nuomonės skiriant bausmes. Be to nurodo, kad nusikalstamas veikas padarė spontaniškai, iš anksto nesitardami, todėl teigti, kad jo vaidmuo buvo pagrindinis, nėra pagrindo.

Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų P. P. ir E. S. apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 str. 1d. 1p.), 2009 m. kovo 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3d.). Teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamoji byla dėl P. P. ir E. S. padarytos nusikalstamos veikos išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Nuteistieji skunduose neginčija padarytų veikų, dėl kurių jie nuteisti kvalifikavimo bei su šiomis veikomis susijusių įrodymų ir jų pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstyto vertinimo, todėl šiuo klausimu kolegija atskirai nepasisako.

E. S. skundo motyvas, kad nusikalstamas veikas padarė spontaniškai, iš anksto nesitardami, todėl teigti, kad jo vaidmuo buvo pagrindinis nėra pagrindo, yra visiškai nepagrįstas. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotų D. T., P. P., paties E. S. parodymų, visi be išimties prisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Prieš pavagiant kurą iš krovininių automobilių, stovėjusių adresu Beržų g. 4, Panevėžyje, pirmiausia nuvyko apsižvalgyti ir tik po to, sekantį vakarą, važiavo vogti kuro. Dėl padangų ir kitų įrenginių vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos, tiek P. P., tiek E. S. nurodė, kad pavogti padangas sugalvojo abu kartu. Be to, specialiai nusikaltimų darymui buvo pasirinkta patogesnė transporto priemonė – autobusiukas, priklausantis E. S.. Taip pat pažymėtina, kad E. S. savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Tokie nuteistųjų parodymai įrodo, kad nusikalstamos veikos buvo daromos iš anksto susitarus, o ne spontaniškai, kaip teigia E. S..

Abu nuteistieji panašiais motyvais prašo švelninti jiems paskirtas bausmes. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, t.y. parinkdamas bausmės rūšis ir nustatydamas jų dydžius už atskiras nusikalstamas veikas, tinkamai taikė BK 54, 61, 63 str. nuostatas. Teismas teisingai įvertino kiekvieno iš apeliantų vaidmenį, jų konkrečius veiksmus nusikaltimų padaryme, nusikaltimų motyvus bei tikslus, apeliantų asmenybes, jų pavojingumo visuomenei laipsnį. Skirdamas apeliantams bausmes, teismas atsižvelgė ir į jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nors P. P. teisiamojo posėdžio metu ir prisipažino padaręs nusikaltimus bei pareiškė, kad dėl to gailisi, tačiau teismas pagrįstai jo prisipažinimo dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos nepripažino lengvinančia aplinkybe, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, P. P. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus pasinaudodamas savo teisėmis. Ir nors P. P. teigia, kad parodymus atsisakė duoti, nes pareigūnų buvo verčiamas prisipažinti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad P. P. buvo daromas koks nors spaudimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, tokiu būdu P. P. siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau susipažinęs su bylos medžiaga, kitų nuteistųjų parodymais ir įvertinęs, kad jam baudžiamosios atsakomybės išvengti nepavyks, prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas taip siekdamas palengvinti savo padėtį. Todėl toks prisipažinimas ir deklaruojamas gailėjimasis dėl padarytų veikų nelaikytinas nuoširdžiu.

Apylinkės teismas nuteistiesiems už nusikaltimą dėl padangų vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) paskyrė mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nėra jokio pagrindo laikyti ją aiškiai per griežta. Bendrinant tarpusavyje nuosprendžiu paskirtas bausmes už visas nusikalstamas veikas nuteistiesiems buvo taikomas palankesnis įstatymo leistinas bausmių subendrinimo būdas - dalinis bausmių sudėjimas ir nustatant subendrintą bausmę, prie paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę. Tokiu būdu, ir subendrintos bausmės laikyti aiškiai per griežta bei jos mažinti nėra jokio pagrindo.

BK 55 str. vartojama sąvoka „paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes“ išreiškia tik bendrinę nuostatą, tačiau kokią bausmę skirti sprendžia tik teismas, priimantis sprendimą. Skiriant bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, įstatymas įpareigoja tokį sprendimą motyvuoti. Apylinkės teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmes dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos tokį savo sprendimą motyvavo – atsižvelgė į nuteistųjų vaidmenį padarant šį nusikaltimą, į pagrobto turto vertę, į nusikaltimo padarymo būdą, kaltinamųjų asmenybes, padarė pagrįstą išvadą, kad P. P. ir E. S. turi būti paskirta griežtesnė bausmė – laisvės atėmimas. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl nepagrįstas apeliantų teiginys, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nesvarstė galimybės taikyti BK 55 str. nuostatas. Nepagrįstas nuteistojo ir jo gynėjo teiginys, jog pirmos instancijos teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę negalėjo nurodyti, jog nusikalsta nebe pirmą kartą, kadangi anksčiau teistas nebuvo. Motyvuojant bausmių skyrimą nuosprendyje aiškiai yra pasisakyta, kad tiek P. P., tiek E. S. anksčiau nebuvo teisti. Frazė, kad nusikalsta nebe pirmą kartą reiškia tik tai, kad jie yra padarę ne vieną nusikalstamą veiką, o kelias, už kurias ir teisiami. Dar kartą į tai, jog apeliantai anksčiau nebuvo teisti pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir akcentavo motyvuodamas savo išvadą, jog bausmės tikslai jų atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir remiantis BK 75 str., paskirtas galutines laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, vykdymą atidėjo, paskirdamas teismo įpareigojimus.

Byloje civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškė: UAB (duomenys neskelbtini) – 2178,59 Lt; UAB (duomenys neskelbtini) – 5164,99 Lt; UAB (duomenys neskelbtini) – 6667,25 Lt; UADB (duomenys neskelbtini) – 13545,03 Lt. Tokio dydžio civiliniai ieškiniai yra visiškai pagrįsti byloje pateiktais dokumentais, turtinės žalos padarymo bendrovėms faktas skundžiamame nuosprendyje nustatytas teisingai, todėl absoliučiai nepagrįstas P. P. apeliacinio skundo motyvas, kad turto vertė paskaičiuota neatsižvelgiant į tai, kad pavogti daiktai buvo panaudoti, jų likutinė vertė yra gerokai mažesnė, nei nurodyta nukentėjusiųjų, be to dalis daiktų buvo grąžinti. Apylinkės teismas apeliantams priteisė tik visiškai dokumentais įrodytą turtinę žalą. Taigi, ir šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis yra visiškai teisingas bei pagrįstas. Be to, pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu P. P. visus civilinius ieškinius pripažino.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistųjų P. P. ir E. S. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Bronė VidzėnienėArnoldas Šukaitis