Kauno apygardos teismo nutartis

2024-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-337-348/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-05
Bylos Nr.
1S-337-348/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43858-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
Ž. O.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-337-348/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43858-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.21 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,sekretoriaujant Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 19 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Ž. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ž. O. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta 10 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. balandžio 28 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 14 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2024 m. birželio 12 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 11 mėnesių 2 dienos. Nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas sprendžiamas trečią kartą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 19 d. nutartimi patvirtintas Komisijos 2024 m. birželio 14 d. nutarimas, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam Ž. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutartyje padaryta išvada, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas, todėl kliūčių jį patvirtinti nėra, kadangi nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netaikyti nuteistajam Ž. O. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde prokuroras sutinka, kad egzistuoja BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti formalūs pagrindai taikyti nuteistajam Ž. O. lygtinį paleidimą, tačiau kitos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas. Prokuroras sutinka, kad Ž. O. jau kurį laiką elgiasi būtent taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė.

4.2. Nors Ž. O. teisiamas pirmą kartą, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka už veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neatlikta bausmės dalis yra gana ženkli (2 metai 11 mėnesių 2 dienos), nusikaltimai atlikti bendrininkų grupėje, turi tarptautinį faktorių. Skunde sutinkama, kad teisės pažeidėjo netenkino jo oficialiai gaunamas darbo užmokestis arba jis turėjo tam tikrų lėšų paskirstymo įgūdžių problemų, jam trūko finansinio stabilumo.

4.3. Bausmės atlikimo metu fiksuoti narkotinių medžiagų ir svaigalų vartojimo atvejai rodo, kad nuteistasis, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje tokių psichikai poveikį turinčių medžiagų gali tuo labiau nevengti, kas įvertinus tai, kad jis stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai susijęs finansinės naudos siekimas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikas tik didina.

4.4. Skunde pažymima, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai, kuriuos akcentuoja ir pirmosios instancijos teismas, egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau jo nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė. Todėl abejojama, kad šių aplinkybių egzistavimas šiuo metu galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio.

4.5. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 15 kartų skatintas, tačiau bausmės atlikimo laikotarpiu jis taip pat 10 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus ir 7 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinį drausminį pažeidimą nuteistasis padarė 2022 m. gegužės 24 d. ir nors po to drausmės pažeidimų nefiksuota, tačiau prokuroro nuomone, toks nuteistojo elgesio koregavimas tinkama linkme nulemtas artėjančios galimybės būti lygtinai paleistam iš pataisos namų ir tai nėra nuoseklus nuteistojo elgesys.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundą nuteistasis Ž. O. prašo prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 19 d. nutartį, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Ž. O. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Atsiliepime nurodo, kad Ž. O. atitinka tiek formalųjį tiek materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą ir sąlygas, tokią išvadą padarė tiek arčiausiai nuteistųjų esanti komisija, tik pirmosios instancijos teismas. Ž. O. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme.

5.2. Ž. O. įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra sistemingai mažėjanti. Likusią laisvės atėmimo bausmę atlikdamas laisvėje, Ž. O. turėtų galimybę integruotis į visuomenę. Gyventų seneliams priklausančiame bute, dirbtų, daugiau laiko praleistų su šeimos nariais ir nepilnamečiu sūnumi, o Probacijos tarnybos priežiūra leistų kontroliuoti jo elgesį. Komisija teisingai nustatė, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai.

5.3. Prokuroras skunde daug dėmesio teikė padaryto nusikaltimo pavojingumui ir neatliktai bausmės daliai, tačiau nenurodė, kodėl nuteistojo asmenybė iki šiol lieka pavojinga visuomenei. Ž. O., atlikęs daugiau nei 7 metus laisvės atėmimo bausmės, patyrė suvaržymus ir neigiamas pasekmes. Skirdamas bausmę, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį. Atsiliepime nurodo, kad dėl įkalinimo įstaigos sąlygų pažeidimo jau buvo nubaustas, todėl jis neturėtų būti du kartus baudžiamas už tą patį. Bausmės atlikimo laikotarpiu jis buvo skatintas 15 kartų, o paskutinė nuobauda buvo paskirta 2021 m. kovo 23 d. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, nes lygtinio paleidimo atveju asmuo yra toliau prižiūrimas.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras Mindaugas Sabaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs prokuroro skundo argumentus ir išanalizavęs bylos nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei apylinkės teismo nutarties motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nuteistasis Ž. O. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, svarbu įvertinti ir tai, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, kad Ž. O. priklauso žemai rizikos grupei. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistajam Ž. O. žema nusikalstamo elgesio vertinimo rizika yra nustatoma jau nuo 2021 m. sausio 12 d. Nuteistajam nėra nustatytas nei vienas statinis kriminogeninis veiksnys ir nustatytas tik vienas dinaminis kriminogeninis veiksnys, kuriam atsverti yra nustatyti keturi apsauginiai veiksniai. Vis dėl to, kaip teisingai pažymėjo prokuroras savo skunde apsauginiai veiksniai: socialinių ryšių palaikymas, artimųjų parama, teigiama darbinė motyvacija, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę – patvirtinta galimybė įsidarbinti egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu. Nors nuteistasis nesilaiko neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų ir šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje, tačiau vertinant tai, kad nuteistasis yra teistas tik vieną kartą, laikytina, kad ir nusikalstamų veikų padarymo metu jis nesilaikė nuteistųjų bendrijos tradicijų, be to, matyti, kad ir iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, taigi save realizavo socialiai priimtinais būdais, tačiau tai taip pat nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Nors pastaruoju metu nuteistasis yra ne kartą skatintas už pavyzdingą elgesį, bausmės atlikimo metu iš viso buvo skatintas 15 kartų, tačiau taip pat itin svarbu ir tai, kad jis 10 kartų pažeidė įkalinimo įstaigoje numatytą tvarką, paskutinis pažeidimas yra užfiksuotas 2022 m. gegužės 24 d., taigi, Ž. O. asmens bylos duomenys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti, kad Ž. O. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

10. Teismo nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomas dinaminis veiksnys, kurį savo teigiamu elgesiu jis dar gali sumažinti, daromi įkalinimo sąlygų pažeidimai, yra akivaizdus patvirtinimas, kad viso bausmės atlikimo metu Ž. O. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

11. Ž. O. pirmą kartą su teisėsaugos pareigūnais susidūrė būdamas 23 metų, kuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu yra nuteistas. Nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Paties nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (siekis platinti narkotines medžiagas, jog gautų finansinės naudos) galėjo turėti įtakos palankioms situacijoms nusikalsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta tai, kad nuteistasis šiuo metu teigia atpažįstantis socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veiką. Visgi bausmės atlikimo pradžioje Ž. O. nebuvo linkęs laikytis nustatytų vidaus taisyklių, buvo baustas drausmine tvarka, 1 kartą buvo baustas administracine tvarka. Nors šiuo metu nuteistojo elgesys iš ties yra būtent toks, koks ir turėtų būti atliekant laisvės atėmimo bausmę, o jo elgesys neprognozuoja asocialaus elgesio raiškos laisvėje ir yra matomos asmens dedamos pastangos keisti gyvenimo būdą, tačiau pažymėtina, kad toks nuteistojo elgesys stebimas sąlyginai neseniai ir būtent struktūruotoje aplinkoje jo elgesys pradėjo keistis teigiama linkme. Vis dėl to, vien prasidėjus teigiamiems elgesio pokyčiams, kurie yra matomi struktūruotoje aplinkoje ir vertinant, kad paskutinis drausmės sąlygų pažeidimas buvo padarytas dar 2022 m. gegužės 24 d., bausmės atlikimo laikotarpiu buvo padaryta net 10 drausmės sąlygų pažeidimų, o du iš jų (psichotropinių medžiagų vartojimas ir alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas) buvo itin šiurkštūs, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, kad Ž. O. iš tiesų sugebėtų būdamas laisvėje, net ir prižiūrimas atsakingos institucijos, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų moralės normų.

Motyvuojamoji dalis

12. Teismas pažymi, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo bei likusi neatlikta bausmės dalis negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pobūdis atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistąjį Ž. O. teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos Socialinio tyrimo išvadoje, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sutinkama su tuo, kad nuteistasis dirba, dalyvauja tiek privalomose, tiek papildomose socialinės reabilitacijos programose, nuo 2023 m. vasario 6 d. lanko sporto būrelį, lankė ir sėkmingai baigė Narkotikų vartojimo prevencijos grupę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau paminėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip besąlygiškas įpareigojimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo pastangos bausmę atlikti tinkamai buvo įvertintos pataisos įstaigoje, nuteistasis Ž. O. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo Ž. O. pažangos, pažymint, kad dar lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, tuo pačiu pažeidžiant teisingumo principą bei visuomenės interesus.

14. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, net ir po ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpio nuteistajam vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys: tinkamų problemų įgūdžių sprendimo stoka, kuris, aukštesniojo teismo nuomone vis dar nėra suvaldytas, kadangi bausmės atlikimo metu nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas, kaip pats nurodo, nes tuo metu turėjo asmeninių problemų ir psichotropines medžiagas panaudojo kaip nusiraminimo būdą. Šio įkalinimo sąlygų pažeidimo kontekste svarbu tai, kad būtent narkotinių, psichotropinių ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimas yra viena iš probleminių sričių, nuteistasis 1,5 metų pasyviai vartojo amfetaminą, jis yra nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis, dideliu jų kiekiu, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą labai svarbu tai, ar šios problemos yra sprendžiamos ir tai, kaip efektyviai tai yra daroma. Iš Ž. O. asmens bylos matyti, kad nuteistasis lankė ir sėkmingai baigė vieną programą susijusią su narkotinėmis medžiagomis ir vieną programą susijusią su alkoholio vartojimu. Atsižvelgiant į tai, kad net ir struktūruotoje aplinkoje, kur narkotinių medžiagų ir alkoholio patekimas yra itin apsunkintas, Ž. O. vis tiek sugebėjo ne tik gauti šių medžiagų, bet ir jas vartoti, tai sudaro pagrįstas abejones, kad nuteistasis padarė pakankamą pažangą ir būdamas laisvėje jis gebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti.

15. Teismas nepritaria Komisijos motyvams, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, o lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais bei nesutinka su socialinio tyrimo išvadoje nurodytu pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančiu veiksniu – socialinių ryšių palaikymu, artimųjų parama, kadangi šis veiksnys egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu. Be to, nuteistasis nors ir turi vaiką, tačiau šiuo metu yra išsiskyręs su vaiko mama, o su dabartine drauge santykius palaiko dar tik vienerius metus, taigi, nors nuteistojo turimi romantiniai santykiai yra artimi ir palaikantys, kaip santykiai su kitais šeimos nariais bei sūnumi, tačiau šiuo metu neeliminuoja galimybės, jog išėjęs į laisvę nuteistasis nedarys nusikalstamų veikų, siekdamas šeimos finansinės gerovės.

16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatyti veiksniai – teigiama darbinė motyvacija ir galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, taip pat negali būti laikomi kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys, kadangi ir iki nusikalstamų veikų padarymo, už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę, Ž. O. dirbo ir tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė. Priešingai, nors ir turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, Ž. O., siekdamas finansinės naudos pasiryžo bendrininkų grupėje daryti nusikalstamas veikas. Nors struktūruotoje aplinkoje nėra stebima finansinių nuteistojo sunkumų, jo atžvilgiu nebuvo gauta vykdomųjų dokumentų, tačiau tai buvo pasiekta Ž. O. būnant struktūruotoje aplinkoje, o šiuo metu dar negalima teigti, kad nuteistasis nebandys užsitikrinti finansinę gerovę taip pat ir užsiimdamas nusikalstamomis veikomis. Šiame kontekste pažymėtina, kad darbdavio pažyma, kuria yra patvirtinamas nuteistojo įdarbinimas lygtinio paleidimo atveju nėra įpareigojančio pobūdžio ir negarantuoja, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis iš tiesų turės darbo vietą, tame tarpe ir legalų pragyvenimo šaltinį.

17. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenis taip pat nustatyta, jog nuteistasis Ž. O. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu buvo paskatintas 15 kartų, tačiau net 10 kartų pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką, paskutinis pažeidimas buvo padarytas 2022 m. gegužės 24 d., nors drausminė nuobauda ir nebuvo paskirta, tačiau tai nepaneigia fakto, kad nuteistasis nesilaikė įkalinimo įstaigos taisyklių. Nors drausminės nuobaudos negaliojančios, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengė elgtis nepriekaištingai. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad pažeidimų buvo ne vienas, dalis iš jų yra itin šiurkštūs, be to, jie buvo padaromi ne tik bausmės atlikimo pradžioje, kuomet nuteistasis adaptuojasi prie naujos tvarkos ir tik pradeda laikytis nustatytų taisyklių, pažeidimai buvo daromi pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikotarpio. Paklusimas reikalavimams yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju pažymėtina, jog nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtiniam paleidimui taikyti reikšmingų aplinkybių, o padaryta išvada, kad išėjęs į laisvę Ž. O. laikysis įstatymų ir nenusikals, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Todėl prokuroro skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta. Vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei turi gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius, dirba, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, o nuteistąjį bei jo elgesio pažangą bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Ž. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė