- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-404-392/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00487-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) V. B. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jo motinos L. B. mirties 2010 m. vasario 23 d.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sutinka, kad teismas sprendimą priimtų savo nuožiūra.Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas neprieštarauja pareiškėjo prašymo patenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjo V. B. pareiškimą paliko nenagrinėtu. Teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, niekam nepavedė atstovauti jo interesus teisme, teismo šaukimas, pareiškime nurodytu adresu, įteiktas įgaliotam asmeniui L. L. bei viešo paskelbimo būdu, konstatavo, jog pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas (apeliantas) V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad nuo 2017 m. balandžio 6 d. jo įgaliotas asmuo yra O. L.. Anksčiau buvęs įgaliotas asmuo L. L. apie teismo posėdį nepranešė, todėl jis nedalyvavo nagrinėjant bylą. Iki paskirto teismo posėdžio nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nesiekė nepagrįstai užtęsti teismo procesą. Šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria pareiškimas paliktas nenagrinėtu į teismo posėdį neatvykus pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą tais atvejais, kai ieškovas/jo atstovas, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, taip pat kai iki teismo posėdžio pradžios buvo pateikęs prašymą atidėti dėl tam tikrų priežasčių bylos nagrinėjimą, bet teismas nepripažįsta prašyme nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios tinkamai informuota apie posėdį šalis (jos atstovas) pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai vilkinti procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad proceso šalis iš esmės nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą, yra pasyvi, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar pan.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismui padavė 2017 m. vasario 17 d. Teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti pareiškimo trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjui pašalinus pareiškimo trūkumus, teisėjas 2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija pareiškimą priėmė. Teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi nutarė, kad posėdis skiriamas 2017 m. gegužės 16 d., ir išsiuntė pareiškėjui teismo šaukimą. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam neįteiktas. Teismas nutarė teismo posėdį atidėti 2017 m. birželio 6 d. Pareiškėjas apie teismo posėdį buvo informuotas viešo paskelbimo būdu, teismo šaukimas įteiktas įgaliotam asmeniui L. L.. Pareiškėjas į teismo posėdį 2017 m. birželio 6 d. neatvyko. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, 2017 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškimą paliko nenagrinėtą.Formaliai vertinant susiklosčiusią situaciją, kai apeliantas į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdį buvo informuotas viešo paskelbimo būdu, be to, teismo šaukimas buvo įteiktas jo įgaliotam atstovui, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, neteikė ir dokumentų patvirtinančių neatvykimo priežastis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę palikti pareiškimą nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).Kita vertus, nors ir pripažįstama, kad formalus procesinis pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą nagrinėjamu atveju egzistavo, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, teismo šaukimas jam nebuvo įteiktas, nuo 2017 m. balandžio 6 d. pareiškėjo įgaliotas asmuo yra O. L., buvęs įgaliotas asmuo L. L. apie 2017 m. birželio 6 d. teismo posėdį nepranešė, pareiškimo palikimas nenagrinėtu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, formalus procesinių normų taikymas pareiškėjui lems atitinkamus neigiamus padarinius – teisės paveldėti motinos turtą praradimą. Atkreiptinas dėmesys, kad tam neprieštarauja joks suinteresuotas asmuo.Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, pagrindų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti pareiškėjo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei siekį nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl anksčiau nurodytų motyvų neigiamų procesinių padarinių taikymas apelianto atžvilgiu dėl jo neatvykimo į teismo posėdį, šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg formalus bei neatitinka pareiškimo palikimo nenagrinėtu instituto paskirties. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti pareiškimo pagrįstumo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.