Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Vytautas Butvilas Baudžiamoji byla Nr. 1A-226-282/2007

2007 m. birželio 8 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, nuteistųjų A. B. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo L. Č. atžvilgiu) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo G. N. atžvilgiu) laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas 1 metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant A. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam (LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d.).

G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo G. N. , M. B. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (dėl plėšimo G. N. atžvilgiu) išteisintas nenustačius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo G. N. , M. B. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš G. B. , A. B. ir E. B. solidariai priteista 2276,87 Lt nukentėjusiajam G. N. turtinės žalos ir 800 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

G. N. civilinis ieškinys dėl 300 Lt žalos atlyginimo iš G. B. atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 30 d., apie 19 val., Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu L. Č. į veidą, sukeldamas jam fizinį skausmą, bei koja spyrė G. N. , tačiau nepataikė. Tokiu būdu A. B. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

A. B. , G. B. ir E. B. nuteisti už tai, kad viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t.y.,

G. B. 2006 m. balandžio 30 d., apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) kaime esančioje degalinėje, viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, iš chuliganiškų paskatų, tyčia metė šepetį į nukentėjusiojo G. N. automobilio „Mitsubishi Eclipse“ dešinės pusės galinį sparną, po ko 2006 m. balandžio 30 d., apie 23 val. 30 min., Radviliškio r., kelyje Panevėžys – Šiauliai, E. B. vairuojamu automobiliu „Chrysler“, vijosi G. N. vairuojamą automobilį, bei iš važiuojančio automobilio mėtė butelius į nukentėjusiojo G. N. automobilį „Mitsubishi Eclipse“, ir kartu su E. B. bei A. B. persekiojo iki (duomenys neskelbtini) namo, kur A. B. , G. B. ir E. B. , veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, iš chuliganiškų paskatų, tyčia, mėtė įvairius daiktus į nukentėjusiojo G. N. automobilį, dėl ko bendrais veiksmais, apgadindami G. N. automobilį, padarė jam 2176,87 Lt turtinę žalą, bei iš chuliganiškų paskatų, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, G. B. ir E. B. sutrikdė viešąją tvarką bei visuomenės rimtį, išplūdo M. B. necenzūriniais žodžiais, tyčia mėtė į jį plytomis, išlaužę laukinių durų staktą bei įleidžiamą 90 Lt vertės durų spyną, įsibrovė į M. B. gyvenamąjį namą, be to, G. B. , tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, mesdamas metalines kopėčias į M. B. gyvenamojo namo langą, išdaužė 60 Lt vertės stiklus, ir šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam M. B. 150 Lt turtinę žalą.

Taip pat G. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. balandžio 30 d., apie 23 val. 18 min., (duomenys neskelbtini) kaime esančioje degalinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė nukentėjusiajam G. N. kumščiu į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą, bei pagrobė jo 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną.

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams. Remiantis LR BK 63 str. 1, 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš G. B. priteisti 300 Lt G. N. žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroras nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai išteisino G. B. pagal LR BK 180 str. 1 d., ir paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę. Mano, jog G. B. kaltė įvykdžius minėtą nusikaltimą yra įrodyta nukentėjusiųjų G. N. bei M. B. , liudytojų R. D. , V. N. , V. Č. parodymais, nes juos ištyrus nustatyta, kad G. B. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo G. N. atžvilgiu bei pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną, netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, o teismas, išteisindamas G. B. , nepagrįstai nurodė, jog G. N. parodymai yra nenuoseklūs. Teigia, jog G. N. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad G. B. užvaldė jo turtą, vėliau nukentėjusysis paaiškino, jog jo parodymai buvo užrašomi skubotai, nes jis buvo susijaudinęs, patyręs šoką. Mano, jog taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad telefonas pas G. B. nebuvo rastas, nes jis tuoj po įvykio sulaikytas nebuvo, o jį sulaikius daugiau kaip po mėnesio, G. B. turėjo galimybę telefoną parduoti, paslėpti ar panašiai. Prokuroras taip pat nurodo, jog tai, kad G. N. neturi mobiliojo telefono įsigijimo dokumentų, dar neleidžia manyti, jog jis nebuvo pagrobtas. Be to, prokuroras mano, jog nepagrįstai teismas nurodo, kad degalinėje esančios kameros neužfiksavo jokio plėšimo, kadangi liudytoja V. Č. parodė, jog tos vietos, kur stovėjo G. N. automobilis, vaizdo kameros nefilmuoja. Dėl paminėto mano, kad ši G. B. veika kvalifikuotina pagal LR BK 180 str. 1 d., jam skirtina bausmė ir priteistinas civilinis ieškinys.

Taip pat prokuroras nurodo, jog G. B. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, praeityje teistas 7 kartus, teistumai neišnykę, 2004-09-03 nutartimi paleistas lygtinai prieš 11 mėn. 4 d., yra recidyvas, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas, abi nusikalstamos veikos baigtos, po jų įvykdymo nerodė jokio noro taikytis su nukentėjusiuoju, o priešingai, atvykęs pas nukentėjusįjį į namus jo neatsiprašė, žalos neatlygino, bandė per trečiuosius asmenis įbauginti nukentėjusįjį, kuris iki šiol po įvykio jaučia baimę, kreipėsi į gydytojus, vartoja vaistus, ji kankina nemiga, nukentėjo darbingumas. Nurodo, jog G. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje, todėl, esant šioms aplinkybėms, G. B. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Mano, jog dėl paminėto Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007-04-11 nuosprendis dėl G. B. išteisinimo pagal LR BK 180 str. 1 d., naikintinas, ir šioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, skirtina reali laisvės atėmimo bausmė ir priteistinas G. N. civilinis ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti visiškai, Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Dėl nuteistojo E. B. apeliacinio skundo argumentų

Kolegija, išanalizavusi visus byloje esančius įrodymus, šių įrodymų pagrindu daro išvadą, jog E. B. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta. E. B. nepagrįstai teigia, jog jo kaltę įvykdžius G. N. atžvilgiu viešosios tvarkos pažeidimą teismas grindžia tik melagingais nukentėjusiojo G. N. parodymais. Liudytojas M. B. , tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, teigė, jog įvykio vakarą pas jį prie namų atvažiavo G. N. , o jį atsivijo G. B. ir E. B. , matė, kaip jie į G. N. automobilį mėtė įvairius daiktus (t. 1, b.l. 66-68, 76-78). Teisme M. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas R. D. , apklausiamas teisme, teigė, jog M. B. kieme matė G. B. ir E. B. mėtant plytas į G. N. automobilį (t. 1, b.l. 96-97). Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. D. davė iš esmės analogiškus parodymus. Tokiu būdu šių liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiojo G. N. parodymus, be to, nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina ir kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita (t. 4, b.l. 48-60), iš kurios matyti, kokie apgadinimai padaryti nukentėjusiojo automobiliui. Nors E. B. teigia, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad apgadinimai automobiliui buvo padaryti būtent įvykio dieną, o ne kada nors anksčiau, tačiau nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog apgadinimai G. N. automobiliui buvo padaryti būtent įvykio metu, ir tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Tokiu būdu visi paminėti įrodymai paneigia nuteistojo E. B. nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl kolegija konstatuoja, jog E. B. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra visiškai įrodyta.

E. B. nepagrįstai teigia, jog jo veiksmai buvo antraeiliai, konfliktas prasidėjo tarp G. B. ir G. N. , o jis tik vėliau, prie M. B. namo įsijungė į jį, ir tai, kad jis vairavo automobilį, negali būti vertinama kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes į važiuojantį G. N. automobilį jis jokių daiktų nemėtė. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog iš važiuojančio automobilio, kurį vairavo E. B. , G. B. į nukentėjusiojo G. N. automobilį mėtė įvairius daiktus ir, nors kaip teigia nuteistasis E. B. , jis tik vairavo automobilį, tačiau šiuo savo veiksmu prisidėjo prie neteisėtų G. B. veiksmų, veikė išvien su juo. E. B. veiksmai – G. N. automobilio persekiojimas – sudarė G. B. sąlygas mėtyti į G. N. automobilį butelius bei įvairius daiktus, todėl E. B. ir G. B. veika pagrįstai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas bendrininkų grupėje. Kadangi jo kaltė įvykdžius LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą yra visiškai įrodyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiojo civilinius ieškinius ir priteisė iš E. B. nukentėjusiajam G. N. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl E. B. paskirtos bausmės

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, jog veika įvykdyta bendrininkų grupėje. E. B. anksčiau ne kartą teistas, nusikalto neišnykus teistumui, (Baudžiamojo kodekso 27 str. nusikaltimų recidyvas), dėl ko darytina išvada, jog nuteistasis nedaro jokių išvadų iš savo veiksmų, todėl bausmės rūšis – laisvės atėmimas - pagrįstai paskirta atsižvelgiant į aplinkybes, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. Nors E. B. dirba ir išlaiko šeimą, tačiau dėl aukščiau paminėtų priežasčių nėra pakankamo pagrindo manyti, kad jam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nėra ir pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas bei atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. E. B. įvykdytas nusikaltimas yra baigtas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis neatlygino nusikaltimu padarytos žalos nukentėjusiajam. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, kolegija laiko, jog apylinkės teismas E. B. už padarytą nusikaltimą pagrįstai paskyrė bausmę, mažesnę nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, todėl paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, švelninti ją nėra pagrindo.

Dėl vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo argumentų

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras nepagrįstai teigia, jog G. B. kaltė įvykdžius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d., yra visiškai įrodyta nukentėjusiųjų G. N. bei M. B. , liudytojų R. D. , V. N. ir V. Č. parodymais. Nukentėjusiojo G. N. parodymai dėl šios jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos yra prieštaringi, ir jų nepatvirtina jokie kiti baudžiamosios bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo pradžioje nukentėjusysis G. N. parodė, jog G. B. jam iš rankų ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, tačiau smurto jo atžvilgiu nevartojo (t. 1, b.l. 18, 40), vėlesniuose parodymuose G. N. nurodo, jog G. B. ranka smūgiavo jam į veidą ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. M. B. paneigė G. N. parodymus ir nurodė, jog praėjus kelioms dienoms po įvykio G. N. turėjo savo mobiliojo ryšio telefoną, o jam liepus G. N. nuvykti į policiją ir pranešti apie telefono atsiradimą, G. N. atsisakė tai padaryti sakydamas, kad visų pirma tegul kaltininkai atlygina padarytą žalą (t. 1, b.l. 76-78, 81-82, t. 4, b.l. 85). Liudytoja V. Č. nematė, ar iš G. N. buvo pagrobtas telefonas, ji tik parodė, jog šio įvykio kolonėlės vaizdo kameros neužfiksavo, nes nukentėjusiojo automobilis stovėjo už kamerų stebėjimo zonos, o liudytojai V. N. , kuris yra nukentėjusiojo G. N. tėvas, ir R. D. tik atpasakoja tą, ką jiems sakė nukentėjusysis G. N. . Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis G. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė pagrobęs G. N. telefoną, telefonas nei pas G. B. , nei pas kitą asmenį surastas nebuvo. Tokiu būdu kolegija konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad G. B. ar kitas asmuo G. N. atžvilgiu įvykdė plėšimą ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, todėl apylinkės teismas jį pagrįstai išteisino pagal LR BK 180 str. 1 d.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. B. pagal LR BK 180 str. 1 d., nurodė netinkamą išteisinimo pagrindą, todėl teismo nuosprendis G. B. atžvilgiu keistinas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (LR BPK 328 str. 3 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. yra numatyti du išteisinimo pagrindai – kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir kai nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Išteisinimo pagrindai skiriasi vienas nuo kito, todėl jie nuosprendyje turi būti nurodomi tiksliai ir aiškiai, nes nuo išteisinimo pagrindo priklauso ne tik padarytos žalos atlyginimo klausimas. Tais atvejais, kai išteisinama tuo pagrindu, jog nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, ir asmuo, padaręs tą veiką, lieka nenustatytas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui teismas perduoda bylą prokurorui asmens, padariusio nusikalstamą veiką, nustatymui. Kai išteisinama tuo pagrindu, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bylos baigtį nulemia išteisinamasis nuosprendis, nes tai reiškia, kad visai nebuvo įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką. Kaip minėta aukščiau, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad G. B. ar kitas asmuo G. N. atžvilgiu įvykdė plėšimą ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, todėl pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. B. pagal LR BK 180 str. 1 d., išteisinimo pagrindą turėjo nurodyti tai, jog nenustatyta, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nuosprendis šioje dalyje G. B. atžvilgiu keistinas.

Dėl A. B. apeliacinio skundo argumentų

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. B. nuteisimo pagal LR BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo G. N. atžvilgiu) panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 1 p.).

Visų pirma baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, jog A. B. važiavo automobiliu kartu su E. B. ir G. B. , kad jis kokiais nors neteisėtais tyčiniais veiksmais prisidėjo prie E. B. ir G. B. priešingų teisei veiksmų. Netgi nukentėjusysis G. N. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog nematė, kas buvo trečias asmuo, automobilyje važiavęs kartu su E. B. ir G. B. , jis tik manė, kad tai galėjo būti A. B. (t. 1, b.l. 57-61, t. 4, b.l. 9-10). Be to, G. N. taip pat neparodė, ar matė, jog į važiuojantį jo automobilį butelius mėtė ir šis trečiasis asmuo. Savo kaltę dėl šio nusikaltimo įvykdymo nuteistasis A. B. neigė. E. B. ir G. B. taip pat nuosekliai teigė, jog A. B. kartu su jais nebuvo. Nors M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė matęs šalia savo namo A. B. , kuris taip pat prisidėjo prie neteisėtų E. B. bei G. B. veiksmų, tačiau apklausiamas teisme šis liudytojas įvykio aplinkybių nebeprisiminė, prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Nukentėjusysis G. N. ir liudytojas R. D. taip pat negalėjo konkrečiai nurodyti, matė A. B. šalia M. B. namo, ar nematė, ar jis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, ar ne. Todėl, esant paminėtoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną ir pagrįstą išvadą dėl A. B. kaltės įvykdžius viešosios tvarkos pažeidimą G. N. atžvilgiu, todėl jis dėl šio nusikaltimo išteisintinas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

A. B. taip pat naikintinas bausmių subendrinimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pagrindu. G. N. civiliniai ieškiniai A. B. atmestini, o nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala priteistinos solidariai iš E. B. ir G. B. .

Taip pat išteisinus A. B. dėl minėtos nusikalstamos veikos, jam nustatytinas trumpesnis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas bei naikintinas įpareigojimas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam.

Kadangi A. B. dėl viešosios tvarkos pažeidimo G. N. atžvilgiu išteisinamas, nuosprendis keistinas ir kitų nuteistųjų, t.y., E. B. ir G. B. atžvilgiu, šalinant iš kaltinimo aplinkybę, jog jie LR BK 284 str. 1 d. numatytą veiką įvykdė kartu su A. B. .

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis susideda iš dviejų dalių, tačiau apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog E. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, nuteistojo E. B. veika kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., todėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta klaida laikytina technine. Ši techninė klaida taisytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 d. ir 331 str.,

nuspre ndžia:

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. nuosprendį A. B. atžvilgiu dalyje dėl jo nuteisimo pagal LR BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo G. N. atžvilgiu) panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo G. N. atžvilgiu) išteisinti nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

A. B. panaikinti bausmių subendrinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. pagrindu.

A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo L. Č. atžvilgiu) paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis LR BK 75 str., atidėti 1 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

E. B. ir G. B. atžvilgiu nuosprendį dalyje dėl viešosios tvarkos pažeidimo G. N. atžvilgiu pakeisti, pašalinant iš kaltinimo aplinkybę, jog jie LR BK 284 str. 1 d. numatytą veiką įvykdė kartu su A. B. .

Nuosprendį G. B. atžvilgiu dėl jo išteisinimo pagal LR BK 180 str. 1 d. pakeisti nurodant, jog jis išteisintas nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinius ieškinius A. B. atmesti.

Nukentėjusiajam G. N. priteisti solidariai iš E. B. ir G. B. 2276,87 Lt turtinės ir 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą techninę klaidą nurodant, jog E. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.