Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-44-397/2009

NUTARTIS

2009 m. sausio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Alberto Milinio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui, nuteistiesiems A. Š. ir R. S., nukentėjusiajam V. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir R. S. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo

A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 3 d., bausmės vykdymas jam atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – iki 2009-05-31 atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. nuteistas už tai, kad, būdamas AB (duomenys neskelbtini) gamybos padalinio vadovu (meistru), paskirtas atsakingu už darbų saugą bendrovės gamybos padalinyje, skydų gamybos skyriaus „C“ ceche, supažindintas su gamybos padalinio vadovo pareiginiais nuostatais („gamybos padalinio vadovo pareigos: instruktuoti ir kontroliuoti, kaip pavaldūs darbuotojai laikos saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų), 2006-10-22 atestavimo komisijos protokolu Nr. 06-2 atestuotas įvairios ekonominės veiklos įmonės atskiro padalinio vadovų, būdamas atestuotas pagal 2004-04-18 darbdavio, jo įgalioto asmens saugos darbe mokymo programą dirbti darbdavio įgaliotu asmeniu saugai darbe, privalėdamas pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01 (galioja nuo 2003-07-16, su papildymais) 11 str. 1 d. sudaryti gamybos padalinio darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, šio įstatymo 16 str. 1 d. užtikrinti, kad gamybos padalinyje būtų naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, neužtikrino ir nekontroliavo AB (duomenys neskelbtini) skydų gamybos skyriaus „C“ ceche darbo priemonių naudojimą gamyboje, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, t.y. 2007-11-23 apie 10 val. 30 min. pagalbiniam darbininkui V. M., jo nurodymu dirbant darbo sutartimi pagalbinio darbininko darbą skydų gamybos skyriaus „C“ ceche, V. M. nesilaikydamas pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos 2003-12-22 (1.13.6 p.: visi darbuotojai privalo dirbti tik tą darbą, kurį atlikti jis yra apmokytas ir instruktuotas bei kurį leido dirbti padalinio vadovas arba vadovo potvarkio paskirtas asmuo), operatoriui R. S. pradėjus kalibravimą (mašinai pasiekus nustatytus matmenis, linija perjungiama į rankinį rėžimą ir judamoji dalis yra atstumiama iki nulinės padėties), nesulaukęs kalibravimo proceso pabaigos, savavališkai įlipo į keturpusės kraštų apdirbimo linijos „Ima Cimbina“ vidų, kur pradėjo atsukinėti nejudamosios įrenginio dalies diskinį pjūklą, ko pasekoje kraštų apdirbimo linijos judamoji dalis jį suspaudė ir traumavo, padarydama krūtinės ląstos sumušimą su kairės ląstos pusės I-II šonkaulių lūžimais, dešinio plaučio sužalojimu ir oro - kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, abipusiu dubens kaulų lūžimu - abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžimu, kairio kryžmeninio klubo sąnario panirimu, suardžiusiu dubens žiedo vientisumą, dešinės pusės gūžduobės priekinio krašto lūžimu, kairio klubakaulio sparno lūžimu, V-jo juosmens slankstelio skersinės ataugos lūžimu, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.

R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d. nuteistas už tai, kad, būdamas AB (duomenys neskelbtini) skydų gamybos skyriaus „C“ cecho keturpusės kraštų apdirbimo linijos „Ima Combina“ operatoriumi, paskirtu 2007-11-22 Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 195-p bei supažindintas su 2003-12-22 dirbantiems su kraštų faneravimo staklėmis Saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 17 (4.9.6 stakles (liniją) reikia sustabdyti, jeigu: laikinai pasitraukus nuo staklių arba baigus darbą), nesilaikė AB (duomenys neskelbtini) skydų gamybos skyriaus „C“ ceche srautinės mašinos eksploatavimo instrukcijos (2.9.1 „būkite atidus prieš keisdami mašinos plotį, turite užtikrinti, kad linijos darbinėje dalyje nėra žmonių,,) dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, t.y. 2007-11-23 apie 10 val. 30 min. pagalbiniam darbininkui V. M., dirbant pagalbinio darbininko darbą skydų gamybos skyriaus „C“ ceche ir nesilaikant pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos 2003-12-22 (1.13.6 p.: visi darbuotojai privalo dirbti tik tą darbą, kurį atlikti jis yra apmokytas ir instruktuotas bei kurį leido dirbti padalinio vadovas arba vadovo potvarkio paskirtas asmuo), pradėjus kalibravimą (mašinai pasiekus nustatytus matmenis, linija perjungiama į rankinį rėžimą ir judamoji dalis yra atstumiama iki nulinės padėties), nesulaukus kalibravimo proceso pabaigos, savavališkai įlipo į keturpusės kraštų apdirbimo linijos „Ima Cimbina“ vidų, kur pradėjo atsukinėti nejudamosios įrenginio dalies diskinį pjūklą, ko pasėkoje kraštų apdirbimo linijos judamoji dalis jį suspaudė ir traumavo, padarydamas krūtinės ląstos sumušimą su kairės ląstos pusės I-II šonkaulių lūžimais, dešinio plaučio sužalojimu ir oro - kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, abipusiu dubens kaulų lūžimu - abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžimu, kairio kryžmeninio klubo sąnario panirimu, suardžiusiu dubens žiedo vientisumą, dešinės pusės gūžduobės priekinio krašto lūžimu, kairio klubakaulio sparno lūžimu, V-jo juosmens slankstelio skersinės ataugos lūžimu, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas nepagrįstai nevertino R. S. veiksmų, įvykus nelaimingam atsitikimui. Būtent R. S. skubus kraštų apdirbimo linijos sustabdymas, pagalbos šaukimasis ir pasirūpinimas nukentėjusiuoju, anot apelianto, buvo tie veiksmai, kurie buvo atlikti laiku ir buvo pagrindinė sąlyga, išgelbėjusi nukentėjusiajam V. M. gyvybę, dėl ko nuteistojo R. S. veiksmai turėjo būti vertinami kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 str. 1 d. 1 p.). Taip pat, nuteistojo gynėjo teigimu, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad R. S. rūpinosi nukentėjusiuoju V. M., lankė jį ligoninėje, susitaikė, o taip pat privalėjo vertinti ir paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus, kurie buvo įvykusio nelaimingo atsitikimo pagrindinė priežastis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo gynėjo nuomone, R. S. paskirta bausmė turėtų būti sušvelninta. Be to, apeliaciniame skunde akcentuojama, jog kaltinamieji neturėjo tinkamos gynybos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. Š. ir R. S. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį.

Kadangi apeliantas neginčija nuteistųjų kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, byla patikrintina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra bausmių paskyrimo nuteistiesiems pagrįstumo ir teisėtumo klausimais (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistiesiems A. Š. ir R. S. pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė bausmes už jiems inkriminuotus nusikaltimus, tačiau nuosprendyje išdėstė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, todėl nuosprendis šioje dalyje pakeistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimui konstatuoti būtini kaltininko veiksmai, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad nepadaugėtų atsiradusių padarinių. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės kiekvienam iš nuteistųjų nepripažino nepagrįstai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, abu nuteistieji, įvykus nelaimingam atsitikimui, suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą ir aktyviais veiksmais išvengė sunkesnių padarinių, o būtent: A. Š. suteikė nukentėjusiajam V. M. pagalbą, ėmėsi visų priemonių, kad nukentėjusiajam būtų suteikta pirmoji medicininė pagalba, iškviesta greitoji medicininė pagalba, informuoti darbdaviai ir darbo saugos inspekcija, o R. S. skubiai sustabdė kraštų apdirbimo liniją, šaukė pagalbą, pasirūpino nukentėjusiuoju. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, tiek A. Š., tiek ir R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą ir aktyviais veiksmais išvengė sunkesnių padarinių (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę sudaro dvi privalomosios dalys – prisipažinimas padarius nusikaltimą bei nuoširdus gailėjimasis. Nuteistasis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, ir nors byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose nėra užfiksuota jo nuoširdaus gailėjimosi ikiteisminio tyrimo metu, visgi pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (b.l. 152). Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teismas netgi nesiaiškino šios aplinkybės ir nuosprendyje konstatavo, jog šio nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis R. S. taipogi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neišreiškė aiškios pozicijos dėl nuoširdaus gailėjimosi, tačiau pirmosios instancijos teismas, tik nustatęs faktą, kad jis lankė nukentėjusįjį ligoninėje, pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis A. Š. išreiškė nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikaltimą. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiajam V. M. nebuvo atlyginta turtinė ir neturtinė žala, AB (duomenys neskelbtini) neskyrė pašalpos. Šį faktą nukentėjusysis nurodė ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, teigdamas, jog negavo jokio žalos atlyginimo bei kompensacijos, tik 5500 litų draudimo išmoką (b.l. 169, 197). Netikėti teismui šiais jo parodymais nebuvo ir nėra jokio pagrindo, juolab, kad ir byloje nėra jokių minėtą apeliacinio skundo teiginį patvirtinančių objektyvių duomenų.

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo teiginys, jog kaltinamieji neturėjo tinkamos gynybos, kadangi ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamaisiais A. Š. bei R. S., abu nurodė, jog gynėjas jiems nereikalingas (b.l. 116, 130), be to, šį faktą jiedu patvirtino ir paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu metu (b.l. 144, 146) bei bylos teisminio nagrinėjimo metu (b.l. 168).

Netgi ir pripažinus dvi nuteistojo A. Š., o nuteistojo R. S. vieną atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pagrindo dar labiau mažinti kiekvienam iš jų paskirtąsias bausmes nėra. Vien tik paskirtųjų bausmių dydis, tai yra jis žymiai mažesnis nei atitinkamose įstatymo sankcijose numatytas bausmės vidurkis ir yra netgi labai artimas minimumui, ir rūšis rodo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas, tame tarpe ir į paties nukentėjusiojo neatsargų elgesį, kuris ir sąlygojo atsiradusias pasekmes.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą ir aktyviais veiksmais išvengė sunkesnių padarinių bei tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, o nuteistojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą ir aktyviais veiksmais išvengė sunkesnių padarinių.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.