Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2018-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1586-229/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-17
Bylos Nr.
1-1586-229/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Bilevičienė
Kaltinamasis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1586-229/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47125-2018-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.9.10.; 1.2.5.4.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4.;
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė

išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Broniaus Šiaudinio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Plungėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. D. 2018 m. rugsėjo 30 d., apie 00.15 val., Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas kirvį ir M. V. pasakydamas žodžius, kad M. V. sukapos į gabalus bei, jei tai nepavyks padaryti įtarime nurodytą datą, tai jis žinantis, kur M. V. gyvena ir atvažiavęs pas jį į namus, vis tiek jį sukapos, kuriuos M. V. suprato, kaip realų grasinimą jį nužudyti, ir kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. D., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), pas sugyventinę L. G.. 2018 m. rugsėjo 30 d. apie 21.30 val., tikslaus laiko neprisimena, bet buvo tamsu, jis ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Eidamas pro K. Š. namus adresu – (duomenys neskelbtini) jis pamatė, kad name dega šviesa, todėl nutarė užeiti į svečius. Jis buvo truputi išgėręs, nes namuose išgėrė du kokteilius su brendžiu. Įėjęs į K. Š. namus ten rado K. Š. ir jos vyrą R., bei jam iš matymo pažįstamą K. brolį M., kurio pavardės nežino. M. buvo su žmona. K. Š. jį pakvietė prisėsti prie jų ir jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, pirktini alų. Po kiek laiko, gal po valandos ar daugiau, jis su M. pradėjo pyktis ir apsižodžiavo. Dabar gerai neprisimena, bet jam M. žmona liepė eiti į namus. Jis su M. pradėjo stumdytis ir abu susikabinę nugriuvo ant žemės. Tai įvyko namo koridoriuje. Jie vienas kitam smūgių nesudavė ir sužalojimų vienas kitam nepadarė. Jį su M. išskyrė M. sesuo K. Š. ir jis išėjo į savo namus. Eidamas į namus, jis buvo labai supykęs ant M.. Grįžęs į namus užsikūrė krosnelė ir tada jam į akis krito kirvis, su kuriuo kapojo malkas. Kadangi buvo girtas, todėl sugalvojo su šiuo kirviu M. pagąsdinti. Turėdamas rankose kirvį nuėjo pas K. Š. į namus, tačiau jo ten niekas neįsileido. Jis K. Š. namo kieme, turėdamas rankose kirvį grasino M., bet ką tiksliai sakė neprisimena. Kiek prisimena jis šaukė, kad M. sukapos. Jis tik norėdamas pagąsdinti M. grasino, kad jį sukapos , tačiau to tikrai nebūtų padaręs. Kaip jam atrodo M. žmona pradėjo šaukti ir iškvietė policijos darbuotojus, todėl jis prie jų gyvatvorės numetė turėtą rankoje kirvį ir išėjo į namus. Jis suprato , kad atvažiavę policijos darbuotojai jį sulaikys, todėl namuose pasiėmęs savo dviratį išvažiavo į Panevėžio miestą. Ryte jis grįžęs į Pragarėlės kaimą, nuėjo pas K. Š., jos atsiprašė, kad negerai pasielgė ir susitaikė ir ji jam jokių pretenzijų neturėjo. M. tuo metu nebuvo, todėl jo atsiprašyti negalėjo. Jis norėjo susitikti su M. ir jo atsiprašyti, bet jis į jo skambučius neatsakė, o jo motina jam pasakė, kad M. dirba Šiauliuose. Konfliktas tarp jo ir M. įvyko dėl jų abiejų girtumo. Taip pat patvirtino, kad jis psichinėmis ligomis nesirgo ir galvos traumų neturėjo (b. l. 59-62).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. D. visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1. 2018 m. rugsėjo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) namo teritoriją juosianti metalinė tvora, šalia kurios, ties įvažiavimu į vidinį kiemą, tęsiasi tujų gyvatvorė. Vidiniame kieme, šiaurinėje pusėje, ties metalinės tvoros ir tujų gyvatvorės kampu, ant žemės yra numestas kirvis šviesios spalvos mediniu kotu. Kirvis apžiūrėtas ir supakuotas į popierinį paketą bei įvykio vietos apžiūros metu paimtas. Patekus į kiemą, jo pietinėje pusėje yra ūkinis pastas, šalia kurio stovi šuns voljeras ir du lengvieji automobiliai. Vakarinėje kiemo pusėje yra antrasis ūkinis pastatas. Gyvenamasis namas yra plytinis, vieno aukšto. Ties pagrindiniu įėjimu į vidų yra dengta lauko terasa, šalia kurios, kieme yra numesta kambarinė vazoninė gėlė su atviromis šaknimis. Pro pagrindinį įėjimą patenkame į prieškambarį. Prie šiaurinės prieškambario sienos stovi spintelė. Prieškambario langai yra į pietų pusę. Prie lango stovi dvi kėdės, stalas, ant kurio sudėtas maistas ir alaus skardinės. Ant prieškambario grindų mėtosi kambarinės gėlės, panašios į tos, kuri numesta kieme lapai. Taip pat matomos prieškambaryje išbarstytos vazoninės gėlės žemės (b. l. 12-20);

2. Nukentėjusiojo M. V. pareiškimu policijai ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 13.00 val. atvažiavo pas seserį K. Š., gyvenančią adresu - (duomenys neskelbtini), padėti prie ūkio darbų. Dienos metu kartu su sesers sutuoktiniu R. Š. ir seserimi dirbo sode. Apie 20.00 val., baigę darbus nutarė išsikepti lauke šašlykų. Apie 21.00 val., išsikepę šašlykus virtuvėje prie stalo vakarieniavo ir kartu su sesers vyru pradėjo vartoti alkoholį. Apie 21.30 val., sėdėdami prie stalo išgirdo beldimą į lauko duris. Atidariusi duris, pamatė jam iš matymo pažįstamą asmenį, kurį pažinojo kaip A. D., apie 40 metų amžiaus, kurį anksčiau yra matęs kaimynystėje prie savo mamos namų. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. A. D. pasisveikinęs prisėdo prie stalo netoli jo. Sesers tuo metu jau nebebuvo, ji išėjo į kitą kambarį. Jiems bendraujant A. D. išgėrė kelias skardines alaus ir pradėjo pasakoti, kad jis "sėdėjęs" 7 su puse metų kalėjime. Prieš tai jis dar gyrėsi savo pažintimis ir ryšiais. Jis jam pasakė, kad ir jis buvo kalėjime ir nėra ko čia girtis. A. D. jam pasakė "aš žinau, kur tu gyveni ir kur tave rasti". Po šių žodžių jis jam pasakė, kad jis eitų į namus, kad jis ne ten atėjo. Jis atsistojęs nuo stalo ėjo lik durų, o tuo metu jo sesuo išėjusi iš kito kambario padavė jam striukę. Jis apsirengęs striukę ėjo lik durų į koridorių, A. D. ėjo iš paskos. Jiems būnant tarpduryje, A. D. atsisukęs užsimojo kumščiu ir sudavė vieną smūgį jam į veido dešinę pusę, ties akimi. Po suduoto smūgio A. D. stvėrė jį už striukės ir jie perkrito ant kambario grindų. Jiems gulint ir besigrumiant A. D. jam sudavė vieną smūgį, tačiau kur nežino. Sesuo, kuri buvo šalia, juos išskyrė ir A. D. išstūmė pro duris. Kai A. D. išėjo, jis dar stovėjo koridoriuje ir rūkė. Durys buvo uždarytos, tačiau nerakintos. Vienu metu, kažkur apie 00.15 val., jis pastebėjo, kad lauke kažkas eina link durų. Kai asmuo buvo nebetoli, pamatė, kad tai A. D., kuris rankose laiko kirvį ir šaukia "aš tavo brolį sukaposiu". Suprato, kad A. D. grasina jam, todėl įbėgęs į kambarį, seseriai, kuri buvo virtuvėje pasakė, kad greičiau rakintų duris. Koridoriuje su juo buvo sesers vyras. Jis įbėgęs į namo vidų, pasislėpė už užuolaidų antrame aukšte ir iš savo mobiliojo ryšio telefono kvietė pareigūnus. Sesuo laikė duris, kad A. D. neįeitų į kambarį. Girdėjo, kaip A. D. sakė, kad "jei nepavyks padaryti šiandien, tai jis žino, kur M. V. gyvena ir atvažiavęs pas į namus vis tiek jį sukapos ". Kai iškvietė pareigūnus, sesuo jį išleido pro kitas duris į lauką ir jis išbėgęs ant kelio laukė pareigūnų. Kai sulaukė pareigūnų, dar laukė pastiprinimo ir kai jie atvyko, nuvažiavo pas jo seserį. A. D. jau ten nebebuvo. Smūgių metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Bijo, dėl savo ir savo artimųjų gyvybės, mano, kad jo grasinimai buvo realūs. Papildomos liudytojo apklausos metu M. V. paaiškino, kad konflikto su A. D., metu 2018 m. rugsėjo 30 d. apie 00.15 val. (duomenys neskelbtini), jis su A. D. ne tiek, kad susimušė, bet daugiau apsistumdė. A. D. išeidamas į namus ir eidamas pro duris jam ne tai, kad kumščiu sudavė smūgį į veido dešinę pusę, ties akimi ir kumščiu pastūmė jo galvą. Dėl to jis supykęs sugriebė A. D. už striukės ir jie pergriuvę pradėjo ristis. Šių veiksmų metu jis A. D. jokio smūgio nesudavė, bet jie risdamiesi, tampėsi ir stumdėsi. Dėl šių jų veiksmų nei jam nei A. D. jokių sužalojimų nebuvo. Kadangi šio konflikto metu jam jokie sužalojimai padaryti nebuvo, todėl jis į teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Po šio įvykio jis A. D. nematė ir su juo nesikalbėjo, tačiau jis ant A. D. nebepyksta, jam pretenzijų nebeturi ir civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 7-9, 26-29, 41-44);

3. Liudytojos K. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. pas ją į svečius (duomenys neskelbtini), atvažiavo brolis M. V.. M. V. jos vyrui R. Š. padėjo dirbti ūkio darbus. Apie 20.00 val. baigęs darbus, M. V. ir R. Š. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Apie 22.00 val. atėjo kaimynas A. D., kuris su vyrais taip pat pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Apie ką jie kalbėjosi, ji negirdėjo, nes buvo kitame kambaryje. Apie 22.30 val. išgirdo triukšmą ir suprato, kad vyksta kažkas negero. Atėjusi į virtuvę ji pamatė, kad jos brolis ir kaimynas konfliktuoja, tačiau dėl ko, nežino. Ji A. D. liepė eiti į savo namus, bet jis neklausė. Jos vyras jai pasakė, kad viskas gerai ir ji išėjo į kitą kambarį. Apie 22.45 val. ji vėl išgirdo triukšmą ir išėjusi pamatė, kad tarp jos brolio ir kaimyno vėl vyksta konfliktas ir jie susistumdė. Ji girdėjo kaip A. D. M. V. pasakė „pydarai tau bus pizda“. Tai pamačiusi ji kaimynui liepė eiti į savo namus. A. D. einant pro duris jis M. V. trenkė į veidą. Tarp jų įvyko grumtynės ir M. V. A. D. išstūmė pro duris. Po kiek laiko jos brolis ir vyras išėjo į koridorių parūkyti. Jiems rūkant koridoriuje, staiga į virtuvę atbėgo jos brolis M. V., kuris pasakė, kad atbėgo kaimynas A. D., kuris rankose turėjo kirvį. Ji pažiūrėjusi pro duryse esantį stiklą pamatė, atbėgantį A. D., kuris turėjo rankose kirvį. Tada ji laikė duris, kad A. D. nepatektų į namo vidų, o broliui pasakė kviesti policijos darbuotojus. Apie 00.15 val. brolis iškvietė policijos pareigūnus, nes A. D. elgesys tiek ją, tiek brolį išgąsdino. Jos vyras tuo metu liko kieme su A. D. ir norėjo iš jo paimti kirvį, bet jam tai padaryti nepavyko. Tada jos vyras pasakė, kad eina miegoti, o kaimynas išėjo į savo namus su kirviu rankoje. M. V. tuo metu buvo su policijos darbuotojais. Kaimynas į savo namus nubėgo pro kieme esančias tujas (b. l. 47-50).

Tokiu būdu byloje kaltinamojo A. D. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodyto konflikto metu grasino M. V. jį nužudyti, kuris buvo suprastas, kaip realus grasinimas, kuris gali būti įvykdytas. Todėl A. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. D. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 88-90). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis A. D. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas vienerių metu laikotarpyje (b. l. 79), Psichikos sveikatos centro įskaitoje ir Priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (b. l. 82), dirbantis pagal įmonės vadovu (b. l. 86). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokuroro siūlomą ir BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant terminą, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 7 punktu, paskiriant įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką kaltinamojo A. D. elgesiui. Būtent tokios rūšies ir trukmės bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. D. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Klatinamjam neskirtina prokuroro siuloma baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi tam nėra nustatyta butinų salygų, numatytų BK 72² straipsnyje.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63-64), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas, išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka taip: kirvis, rastas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu, kuris pagal 2018 m. spalio 2 d. kvitą BBB Nr.0004224 atiduotas saugoti į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Daiktų saugojimo patalpą (b. l. 21-23), grąžintinas teisėtam savininkui A. D., šiam teismo baudžiamjam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. D. palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti taip: kirvį, kuris pagal 2018 m. spalio 2 d. kvitą BBB Nr.0004224 atiduotas saugoti į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Daiktų saugojimo patalpą – grąžinti teisėtam savininkui A. D., įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti A. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rita Bilevičienė