Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-654-354-2012

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-11-15
Bylos Nr.: 1A-654-354-2012
Teisminio proceso Nr.: 1-08-1-04005-2011-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Virginija Žindulienė
Nuteistasis: S. T.
Advokatai: Irmantas Motužis

Kategorijos

1.2.14.6Turto pasisavinimas (BK 183 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-654-354/2012Teisminio proceso Nr. 1-08-1-04005-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6., (S) 1.2.19.4; 1.2.29.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.3.3.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Boleslovo Kalainio, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,gynėjui advokatui Irmantui Motužiui,nuteistajam S. T.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 3 d. areštu 30 parų;

pagal BK 228 str. 2 d. (galiojanti 2000 09 26 įstatymu Nr. įstatymu Nr. VIII-1968, įsigaliojusi 2003 05 01 ir galiojusi redakcija iki 2011 07 05) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Remiantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

S. T. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, profesinės karo tarnybos kariu – vyresniuoju seržantu, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės vado plk. ltn. V. R. 2008-05-15 įsakymu Nr. P-118 ,,Dėl vyr. srž. S. T. perkėlimo“ paskirtu Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės Štabo ir aptarnavimo kuopos Tiekimo ir transportavimo būrio Transportavimo skyriaus vadu, pagal LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės vado 2011-03-04 įsakymu Nr. V-155 patvirtintus ,,Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės Štabo ir aptarnavimo kuopos Tiekimo ir transportavimo būrio Transportavimo skyriaus vado pareiginius nuostatus“ atsakingu už planavimą organizuojant ir vykdant rinktinės karinių krovinių bei karių gabenimą, autotransporto priemonių techninį stovį, priežiūrą, tinkamą ir taupų degalų, tepalų naudojimą, pastovų tikrinimą transporto priemonių techninės būklės, rūpinimąsi, kad transporto priemonės būtų tvarkingos ir švarios, materialinių vertybių apskaitos vedimą ir materialinių vertybių ataskaitų paruošimą, vairuotojų darbo organizavimą, transporto priemonių paskirstymą priskirtiems rinktinės kariams (darbuotojams), transporto priemonių eksploatacijos planų pildymą, kelionės lapų išdavimą, rinktinės transporto priemonių panaudojimą pagal paskirtį, sulaužydamas 1998-06-16 duotą kario priesaiką Lietuvos valstybei sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, pažeisdamas 1998-05-05 LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus laikytis įstatymų bei sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas, 2011-05-26, laikotarpiu nuo 17.25 iki 18.20 val., (duomenys neskelbtini) Telšiai, Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato teritorijoje esančiame garaže Nr. 13, savavališkai pastatęs iš Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atvarytą tarnybinį automobilį ,,MB 1213“, valst. (duomenys neskelbtini), su kėbule pakrautu tarnybiniu automobiliu ,,CHEVROLET“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilio ,,MB 1213“, valst. (duomenys neskelbtini), pasisavino jam patikėto, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinei priklausančio 50,95 litrų dyzelinio kuro už 186,47 litų sumą, iš automobilio ,,CHEVROLET“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasisavino jam patikėtą, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinei priklausantį atsarginį ratą ,,SAFARI OFR KELLY“ 255/75R15, 50 litų vertės, kuriuos įdėjo į savo automobilį ,,VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 13.45 iki 18.20 val., į LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės kelionės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą transporto priemonei ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ranka įrašė tikrovės neatitinkančias žinias apie tai, kad 2011-05-26 14 val. transporto priemonė ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir, nuvažiavusi į LK KASP (duomenys neskelbtini) dragūnų mokomąjį batalioną, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2011-05-26 15.30 val. sugrįžo į LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės teritoriją, nuvažiuodama 8-ių kilometrų atstumą (nuo 124580 km iki 124588 km), ir pasirašė savo parašu, tokiu būdu jis suklastojo tikrą dokumentą, pasisavino jam patikėtą, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinei priklausantį 236,47 Lt vertės turtą, bei piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, siekdamas turtinės naudos, kadangi buvo iškreiptos valstybinės institucijos – Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės – funkcijos ir veiklos principai, sumenkintas Lietuvos kariuomenės prestižas.

Šalies argumentai

Nuteistojo S. T. gynėjas advokatas I. Motužis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir S. T. išteisinti, nepadarius veikų, numatytų BK 183 str. 3 d., 228 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.

Skunde teigiama, kad teismas beveik neatliko įrodymų analizės, tik išdėstė įrodymų turinį ir padarė išvadą, kad S. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 3 d., 228 str. 2 d., 300 str. 1 d. Nurodoma, kad S. T. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neigė padaręs jam inkriminuotas veikas ir išdėstė savo poziciją dėl jam pareikšto kaltinimo, tačiau teismas, negretindamas jo parodymų su kitais įrodymais, nepagrįstai nuteistojo parodymus atmetė.

Be to, skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai įvertino S. T. parodymus kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, pažymėdamas, jog yra neįtikėtina, kad užrakintame garaže, kuris yra dar ir saugomas, palikti turtą būtų nesaugiau nei nesaugomoje teritorijoje, nes tai tik prielaidos. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, apelianto teigimu, visiškai nepagrįstai S. T. priskirti parodymai „tačiau išvažiavus į miestą ir važiuojant prie budinčios dalies, gatvėje buvęs sustabdytas pareigūnų", nes tokių parodymų S. T. niekada nėra davęs. Pažymima, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolo, S. T. parodymų yra akivaizdu, jog į jokią gatvę S. T. nebuvo išvažiavęs ir neketino išvažiuoti, nes savo automobilį būtų palikęs Telšių AVPK teritorijoje (toje pačioje, kur nuošaliau nuo komisariato pastato yra garažas, kuriame jis paliko kariuomenės automobilius ), prie pat joje esančios LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės budėtojų dalies, o sulaikytas buvo pakeliui nuo garažų iki budėtojų dalies. Teigiama, kad S. T., palikdamas kurą ir automobilio ratą su padanga savo asmeniniame automobilyje, kuriame įrengta apsaugos signalizacija, prie ištisą parą dirbančios budėtojų dalies, tikrai turėjo pagrindą manyti, jog toks turto palikimo nakčiai būdas yra saugesnis, nei turto palikimas nakčiai nuošaliame garaže, iš kurio yra pasitaikę ir vagysčių, ir į kurį galima patekti net per trejas duris, kurių raktus turėjo keletas asmenų. Pasak apelianto, tokius S. T. paaiškinimus patvirtina liudytojų A. T. ir G. T. parodymai. Taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai S. T. parodymus atmetė ir tuo pagrindu, jog jis į savo automobilį susikrovė ne visas talpas su kuru, vieną palikdamas automobilyje garaže, nes jis dėl to paaiškino, jog vieną talpą garaže paliko dėl neapsižiūrėjimo, skubėjimo, ir tokie paaiškinimai nėra paneigti bylos duomenimis.

Be to, apeliantas teigia, kad teismas, konstatuodamas, kad S. T. pasisavino jam patikėtą turtą bei taip piktnaudžiavo tarnyba, visiškai neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad S. T. pagal 2009-02-11 Profesinės karo tarnybos kario, valstybės tarnautojo, darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį Nr. 61 pats buvo materialiai visiškai atsakingas už vertybes, kurios jam buvo inkriminuotos kaip pasisavintos, ir pasisavinimo atveju jis faktiškai būtų „apvogęs save“.

Apelianto manymu, bylos duomenys apie kuro kiekius, jų sunaudojimus byloja S. T. naudai. Pažymi, kad dar esant automobiliui ,,MB 1213“ Klaipėdoje, S. T. dokumentuose įrašė duomenis apie visą šio automobilio balanse, o kartu ir S. T. žinioje tuo metu buvusį dyzelinį kurą (112 1 + 22 1 + 107,55 1. = 241,55 1). Pagal realiai automobiliu nuvažiuotą atstumą iš Klaipėdos į Kauną ir atgal bei darbą autokrautuvu, įvertinant kuro sunaudojimo normą, kaip nustatyta byloje, buvo sunaudota 172,5 1. Tai reiškia, kad po S. T. kelionės, išminusavus kuro sąnaudas (172,5 1), pagal dokumentus turėjo likti 69 litrai kuro, už kurį materialiai atsakingas buvo S. T.. Šiuo atveju, pasak apelianto, vadovaujantis kaltinimu ir teismo nuosprendžiu, S. T. pasisavino žymiai mažiau kuro (50,95 1), nei kuro, už kurį jis būtų likęs atsakingas (69 1) grįžęs į Klaipėdą po kelionės į Kauną, todėl tai būtų aiškiai nuostolinga S. T. ir yra nelogiška. Taip pat skunde teigiama, kad logiškai nepaaiškinama, kam S. T. būtų buvę reikalinga pasisavinti automobilio ,,Chevrolet“ ratą su padanga, nes S. T. tokio automobilio neturėjo, o toks ratas gali būti pritaikomas tik kariuomenėje naudojamiems automobiliams ,,Chevrolet“.

Šalies argumentai

Apeliaciniams skunde nurodoma, kad teismo teiginiai, jog kelionės lapuose S. T. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes nurodydamas didesnį nuvažiuotą kelią, taip tikėjosi pasisavintą kurą nurašyti bėgant laikui kaip sunaudotą, yra tik nemotyvuotas spėjamojo pobūdžio teismo bandymas susieti S. T. kaltinimus į vientisą loginę grandinę. Gynėjas akcentuoja, kad S. T. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, jog į kelionės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą transporto priemonei „MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė tikrovės neatitinkančias žinias apie tai, kad 2011-05-26 14 val., transporto priemonė „MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės teritorijos, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir nuvažiavusi į LK KASP (duomenys neskelbtini) dragūnų mokomąjį batalioną, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2011-05-26 15.30 val. sugrįžo į LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės teritoriją, nuvažiuodama 8-ių kilometrų atstumą (nuo 124580 km iki 124588 km), pasirašė savo parašu ir taip suklastojo tikrą dokumentą. Nurodo, kad pagal teismo išvadas S. T. turėjo suklastoti įrašą apie 8 km atstumo nuvažiavimą automobiliu ,,MB 1213“, kurio kuro sunaudojimo norma yra 30 litrų šimtui kilometrų – tai reiškia, kad jis būtų dokumentiškai pagrindęs 2,4 litro degalų sunaudojimą. Advokatas, akcentuodamas tai, kad S. T. turėjo tuo pačiu automobiliu vykti į Kauną ir juo grįžti į Klaipėdą, t. y. nuvažiuoti žymiai didesnį (kaip vėliau nustatyta – 555 km) kelią, S. T. 8 km atstumą, jei būtų norėjęs jį nepagrįstai prirašyti, būtų galėjęs prirašyti prie bendro kelionės į Kauną ir atgal atstumo. Be to, pažymi, kad kelionės lape Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas pradinis automobilio ,,MB 1213“ nuvažiuotas atstumas, buvęs prieš pradedant juo važinėti S. T. – 124572 km, o įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad atvykus tą pačią dieną į Telšius, automobilio spidometro parodymai buvo – 124672 km (t. y. buvo nuvažiuota 100 km), tai rodo, jog S. T., prieš išvykdamas iš Klaipėdos į Telšius, buvo nuvažiavęs automobiliu ,,MB 1213“ 16 km – 100 km – 16 km = 84 km, o tai yra realus atstumas tarp Klaipėdos ir Telšių. Pažymi ir tai, kad vien nuvažiuoto atstumo neteisingas įrašymas kelionės lape dar nesudarytų sąlygų kurui nurašyti ir taip jį pasisavinti, kadangi įrašai kelionės lape neatitiktų realių automobilio spidometro parodymų, o byloje nėra jokių duomenų, kad S. T. būtų keitęs spidometro parodymus.

Apeliantas skunde nurodo, kad nesupranta teismo formuluotės – „teismas atmeta S. T. parodymą, kad jis buvo antrą kartą atvykęs adresu: į (duomenys neskelbtini), Klaipėda, todėl ir įrašęs, nes šį jo parodymą paneigia vaizdo įrašas ( 2 t. 136 b. l.)". Pažymima, kad vaizdo įrašas teisme (tiek gynybai, tiek valstybinį kaltinimą palaikančiai prokurorei sutikus, jog vaizdo įrašas visai neturi liečiamumo su byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis) net nebuvo tirtas, todėl teismas negalėjo juo remtis. Kartu nurodoma, kad teismo nurodytas įrašas yra priedas prie 2011-06-13 daiktinio įrodymo (USB laikmenos su joje esančiais įrašais) apžiūros protokolo (2 t., b. l. 134-135) ir apžiūrint USB laikmenoje esančius įrašus, buvo nustatyta, jog juose užfiksuoti 2011 m. gegužės 26 dienos LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės teritorijos vaizdai, kuriuose užfiksuoti automobiliai ,,MB 1213“ ir ,,Chevrolet“, ir paskutinysis įrašytas 2011-05-26 11 val. 33 min., ir kuriame užfiksuota, jog automobilis ,,MB 1213“ su jo kėbule pakrautu automobiliu ,,Chevrolet“ 2011-05-26 11:33:31 val. sustoja prie LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) 2-ojo praleidžiamojo punkto. Vadovaujantis minimu įrašu, apelianto teigimu, minėtieji automobiliai 2011-05-26 net nebuvo išvykę iš (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir net negalėjo atsidurti Telšiuose, tačiau visi kiti bylos duomenys rodo priešingai – tiek pats nuteistasis S. T., tiek su juo į Telšius minėtais automobiliais vykę liudytojai V. E. ir V. K., tiek liudytojai J. D. ir G. A., tiek liudytojai S. B. ir R. B., budėję LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, praleidžiamajame punkte, yra nurodę, jog minėti automobiliai iš rinktinės teritorijos išvyko gerokai vėliau – apie 16 val. Dėl to apeliantas tvirtina, kad minėtas vaizdo įrašas nepaneigia jokių S. T. paaiškinimų, kad jis, prieš išvykdamas iš 3-sios rinktinės į Telšius, dar tą pačią dieną iš (duomenys neskelbtini) rinktinės link (duomenys neskelbtini) bataliono automobiliu ,,MB 1213” vyko ne vieną, o du kartus. Gynėjas nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl liudytojų S. B. ir R. B. parodymų bei įrašų (duomenys neskelbtini) rinktinės tarnybinio transporto išvykimo ir grįžimo registracijos knygoje, kurie vieninteliai prieštarauja S. T. nurodytoms aplinkybėms. Apeliantas siūlo laikyti liudytojų S. B. ir R. B. parodymus nepatikimais, nes šie liudytojai, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu praėjus kelioms savaitėms po įvykių, nurodė automobilio, kuriuo važiavo S. T., išvykimo ir atvykimo laiką minučių tikslumu, jų apklausų protokolų turinys yra beveik identiškas savo tekstu, o tai rodo, jog šie liudytojai apklausų metu tik vadovavosi S. B. atliktais įrašais minėtame žurnale apie S. T. automobilio judėjimą, o ne savo prisiminimais. Be to, teigiama, kad S. B. pareigingumu pildant žurnalą ir atitinkamai įrašų patikimumu verčia abejoti tai, jog žurnale, jau vien 2011 m. gegužės 26 d. S. B. užpildytose dviejose eilutėse apie automobilių ,,MB 1213“ ir ,,Chevrolet“ išvykimą (15.48 val.) ir grįžimą (16.25 val.), buvo padaryta klaidų – neteisingai nurodytas automobilio ,,Chevrolet“ valst. registracijos numeris, be to, nesuprantama, kodėl nurodytas abiejų šių automobilių grįžimo laikas 16:25 val., nors kitais bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis ,,MB 1213“ į 3-ąją rinktinę po išvykimo 15:48 val. grįžo tik po keleto dienų, o automobilis ,,Chevrolet“ iš viso negrįžo.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismo teiginys apie tai, kad S. T. pasitikrinti, ar mašina tinkamai važiuos, galėjo ir važiuodamas į Telšius (arba važiuodamas į Kauną, kaip jam buvo duotas įsakymas), yra tik teismo nuomonė.

Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai neatsižvelgė į S. T. parodymus apie jo „atviro prisipažinimo“ (1 t., 8 b. l.) rašymo aplinkybes, neaptarė prieštaravimų tarp pagrindinių liudytojų – G. A. ir J. D. – bei nuteistojo S. T. parodymų. Pažymi, kad ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikęs liudytojas G. A. dar tą pačią 2013 m. gegužės 26 dieną, maždaug per pietus, kaip jis nurodo, tiesiogiai į savo mobilųjį telefoną iš neprisistačiusio asmens buvo gavęs informaciją apie tai, kad S. T. yra pagrobęs kurą ir kad jį gabens savo automobiliu ,,VW Passat“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) ne Klaipėdoje, o Telšiuose. Tokiu atveju G. A. paskambinęs asmuo turėjo žinoti konkretų S. T. sumanymą dar prieš jam pradedant jį realizuoti, tačiau G. A. nedėjo jokių pastangų surasti svarbiausią liudytoją, neinicijavo skambinusiojo anonimo telefono numerio nustatymo. Paties G. A. liudijimai, apelianto manymu, yra abejotini – kad pranešimas apie nusikaltimą buvo „iš skyriaus“, kad tikėjosi, jog vis tiek pranešęs apie S. T. veiką asmuo neduos parodymų, kad gavęs S. T. prisipažinimą, telefonu informavo prokurorą apie tai, kad pradeda ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 178 str. 1 d., prokuroras nurodė pradėti tą tyrimą, o G. A., nepaisydamas LR BPK reikalavimų, savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl LR BK 183 str. 3 d. numatytos veikos. Apeliantas dėl to mano, kad liudytojo ir skambučio net nebuvo, arba tai galėjo būti tam tikro suinteresuoto S. T. sukompromitavimu asmens melagingas pranešimas, pateikiant G. A. savo įvykių interpretaciją. Tokias išvadas, apelianto teigimu, sustiprina ir tai, kad S. T. buvo atšauktas iš atostogų, kad perduotų automobilį į Kauno depų tarnybą, bet nepavedė to padaryti jį atostogų metu pavadavusiam asmeniui. Kartu pažymi, kad S. T., važiuodamas savo automobiliu, kuriame buvo kuras ir ratas, buvo sulaikytas nelaukiant, kol jis išvažiuos iš Telšių AVPK teritorijos. Dėl to, kas paminėta, apeliantas siūlo liudytojo G. A. parodymus laikyti nepatikimais.

Advokatas skunde teigia, kad teismas, vertindamas liudytojo J. D. parodymus, taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu bylą tyręs ir jį apklausęs G. A., įvykio metu laikinai ėjęs LR Karo policijos Klaipėdos įgulos viršininko pareigas, buvo jo viršininkas, o J. D. – jo pavaldinys. Dėl to apeliantas mano, kad šio liudytojo parodymais negalima tikėti.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytojo J. D. ir kitų liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant pačiam G. A., surašyti su neįtikėtinu tikslumu, tai rodo, jog parodymai buvo rašomi G. A. kompiuteriu perkėlinėjant į apklausų protokolus įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis.

Apeliantas skunde pažymi, kad teismas pagrįstai įrodymu nelaikė S. T. rašyto „atviro prisipažinimo“, kadangi jis buvo gautas neteisėtu būdu. Kartu apeliantas teigia, kad „atviro prisipažinimo“, kaip dokumento, vertinimas buvo svarbus vertinant kitų duomenų, o ypač liudytojo G. A. parodymų, patikimumą. G. A. nurodė, kad, apžiūrėjęs įvykio vietą, kartu su S. T. pastarojo automobiliu vyko į Klaipėdą, Karo policijos įgulą tam, kad pabaigtų užpildyti įvykio vietos apžiūros protokolą ir kad T. paaiškintų, iš kur pas jį atsirado kuras. Pakeliui jis išaiškino S. T. įtariamojo teises. Taip pat parodė, kad nebuvo pakankamai duomenų teigti, kad S. T. pranešimą apie įtarimą, tačiau taip pat parodė, jog jis S. T. paaiškino, jog pastarąjį bus galima nubausti baudžiamuoju įsakymu ir nebus teistumo, be to, kad S. T. rašant prisipažinimą, jis uždavė jam du klausimus – apie tai, kur šis būtų dėjęs kurą ir dėl naminės degtinės įsigijimo aplinkybių. Tačiau, pasak apelianto, G. A. apžiūros protokolo tą dieną net nesurašo ir neduoda jo pasirašyti S. T.. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas J. D. patvirtino, jog G. A. S. T. nurodė rašyti paaiškinimą. Visa tai, apelianto teigimu, rodo, kad G. A. buvo suinteresuotas S. T. prisipažinimu, ir patvirtina S. T. parodymus, kad jo surašytas prisipažinimas yra išgautas priverstiniu būdu. Atkreipia dėmesį, kad iš „atviro prisipažinimo“ taip ir liko neaišku, kam S. T. reikalingas automobilio ,,Chevrolet“ ratas.

Apibendrindamas visus skundo argumentus, apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai nėra patikimi, objektyvūs, kuriais būtų galima besąlygiškai vadovautis priimant apkaltinamąjį nuosprendį S. T. atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. T. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad apylinkės teismas detaliai išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tarp jų ir nuteistojo S. T. parodymus, atspindinčius jo poziciją dėl pareikštų kaltinimų ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė nuteistojo iškeltų versijų, neatliko įrodymų analizės ir savo išvadas iš esmės grindė tik prielaidomis. Kolegija pritaria apeliaciniame skunde deklaruojamai kritikai, jog kai kurios apylinkės teismo formuluotės iš tikrųjų panašesnės į spėjamojo pobūdžio teiginius (pvz. ,,...pasitikrinti mašiną...galėjo važiuodamas į Telšius...nurodydamas didesnį nuvažiuotą kelią...siekė dalinai nurašyti kurą, kurį tikėjosi pasisavinęs nurašyti bėgant laikui, kaip sunaudotą.“), nes teisme priimtas nuosprendis turi būti grįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais ir negali būti grindžiamas spėjimais ar prielaidomis. Tačiau apeliaciniame skunde paminėti daugiau spėjamojo pobūdžio posakiai savaime nereiškia, kad byloje nėra jokių nuteistojo kaltę pagrindžiančių įrodymų, kuriuos tiriant teisiamajame posėdyje aktyviai dalyvavo S. T. ir jo gynėjas, jiems buvo aiškus tų įrodymų turinys, todėl teigimas, kad apeliantui neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo parodymus, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas.

Dėl veikų, numatytų BK 183 str. 3 d. ir 228 str. 2 d.

Pirmiausia pažymėtina, kad S. T., kaip įtariamasis, dėl jam pareikštų įtarimų ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, o bylos nagrinėjimo teisme metu neigė padaręs jam inkriminuotas veikas ir išdėstė savitą poziciją dėl jam pareikšto kaltinimo (3 t., 88–90 b. l.). Apklausiamas teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teisme, S. T. neneigė byloje nustatytų faktų, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, profesinės karo tarnybos kariu – vyresniuoju seržantu, 2011-05-26, laikotarpiu nuo 17.25 val. iki 18.20 val., (duomenys neskelbtini), Telšiai, Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato teritorijoje esančiame garaže Nr. 13, savavališkai pastatęs iš Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atvarytą tarnybinį automobilį ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kėbule pakrautu tarnybiniu automobiliu ,,CHEVROLET“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į savo automobilį ,,VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsidėjo jam patikėtą, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinei priklausantį turtą – 50,95 litrų dyzelinio kuro už 186,47 Lt ir automobilio ,,CHEVROLET“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsarginį ratą ,,SAFARI OFR KELLY“ 255/75R15, 50 Lt vertės, ir gabeno šį turtą Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato teritorijoje tol, kol buvo sustabdytas ir patikrintas Lietuvos Kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo grandies tyrėjo liudytojo G. A. A. ir liudytojo J. D.. Nuteistasis neneigia ir to, kad tą pačią dieną jis surašė atvirą prisipažinimą (1 t., 8 b. l.), kuriame nurodė, kad jo automobilyje ,,VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas talpas su dyzeliniu kuru ir automobilio ,,CHEVROLET“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsarginį ratą iš tikrųjų pasiėmė – dyzelinį kurą būtų atidavęs savo svainiui, o atsarginį ratą pasilikęs sau. Vėliau, apklausiamas teisiamajame posėdyje, S. T., kaip ir apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas, ėmė tvirtinti, kad prisipažinimas buvo išgautas neteisėtais būdais, kad prisipažinimas surašytas diktuojant G. A. A. – surašyta tai, ko pastarasis pageidavo. Tokie nuteistojo teiginiai, kolegijos nuomone, yra paprasčiausiai nelogiški.

Pasak S. T., jis prisipažinimą rašė todėl, kad jam G. A. A. pažadėjo, jog už tai jam (S. T.) ,,nieko nebus“. Tačiau elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui yra visiškai suprantama, kad atsakomybė nekyla tik tam, kurio veika atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nuteistojo aiškinimas, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos kad ,,nieko nebūtų“ – visiškai nelogiškas. Nuteistasis, teigdamas, kad jis G. A. A. buvo priverstas parašyti prisipažinimą, kad jis prisipažinime surašė tai, ką G. A. liepė, aiškiai mėgina tikinti, kad liudytojas G. A. A. kažkokiais nenustatytais ir nei nuteistojo, nei apelianto neįvardytais metodais turi galimybę numatyti, kaip atitinkamose situacijose elgsis tam tikras žmogus – nurodyti praeities ir ateities aplinkybes. Jei tikėti nuteistojo ir apelianto iškelta versija, reiktų daryti išvadą, jog G. A. A. numatė, kad S. T., vado plk. ltn. K. Č. 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. A-109 (1 t., 196 b. l.) atšauktas iš atostogų, nurodys liudytojui K. K. (1 t., 172 b. l.; 3 t., 64 b. l.) išleisti kurą iš automobilio ,,Chevrolet“ į statinę, numatė, kad nuteistasis į savo asmenines 20 l talpas iš statinės susipylęs automobilio ,,Chevrolet“ dyzelinį kurą, gabens tą kurą į Telšius, susidės dalį talpų su kuru ir automobilio ,,Chevrolet“ ratą į savo automobilį ,,VW Passat“ ir kažkur gabens tam, kad kurą atiduotų savo svainiui L. A., gyv. Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), ir už tai gaus mėsos, o automobilio ratą pasiliks sau. Tokios išvados akivaizdžiai būtų nelogiškos, o keliamos versijos, bandant klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ir teismą, beatodairiškai ir deklaratyviai neigiant surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes, yra neabejotinas siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visa tai rodo, kad S. T. visiškai nesigaili dėl savo veiksmų ir savo elgesio kritiškai nevertina.

Atkreiptinas dėmesys į dar vieną S. T. nusikalstamą sumanymą patvirtinančią aplinkybę, dėl kurios apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme buvo teikiamas savitas vertinimas. Liudytojai J. D. (3 t., 62–64 b. l.) ir G. A. A. (3 t., 76–80 b. l.) vienodai ir aiškiai nurodė, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK) teritorijoje sustabdžius nuteistojo vairuojamą automobilį ,,VW Passat“, kuriame, kaip byloje nustatyta, buvo pakrautas S. T. patikėtas, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinei priklausantis dyzelinis kuras ir automobilio ,,Chevrolet“ ratas, nuteistasis iš pradžių paaiškino, kad gabena degalinėje įsigytą krosninį kurą, tačiau įsigijimo dokumentų neturėjo ir nepateikė. Apeliacinės instancijos teisme S. T. neneigė taip sakęs, tačiau nurodė, kad buvo ,,pasimetęs“, todėl galėjo pasakyti „bet ką“. Kolegijos nuomone, tokio aiškinimo nėra pagrindo laikyti teisingu. Naftos produktas krosninis kuras paprastai naudojamas privačių namų, gamybinių patalpų, sandėlių šildymui, įvairiuose technologiniuose procesuose (pvz. džiovinimo, dažymo ir pan.), savo sudėtimi, išvaizda ir savybėmis labai panašus į taip pat naftos produktą dyzelinį kurą, naudojamą automobilių ir kitų transporto priemonių varikliams, todėl darytina išvada, kad S. T., kada jį patikrinti sustabdė J. D. ir G. A. A., aiškiai suvokė situacijos esmę ir apie vežamą neva krosninį kurą nurodė tikslingai, siekdamas pareigūnus suklaidinti. Iš byloje surinktų ir aptartų įrodymų aišku, kad S. T. deklaruojamas sutrikimas buvo susijęs tik su melagingu skysčio talpose įvardijimu, nes tuo pat metu sugalvoti, kad tariamą krosninį kurą įsigijo degalinėje, jam nekilo problemų.

Vado plk. ltn. K. Č. 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. KK-147 (1 t., 166 b. l.) S. T. 2011-05-27 buvo siunčiamas automobiliu ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Kauną vykdyti tarnybines užduotis. Pagal 2011 m. gegužės 26 d. važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 172 b. l.), S. T. dyzelinį kurą (107,55 litrus) iš automobilio ,,CHEVROLET“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo perpilti į automobilį ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip parodė liudytojai G. G., V. K., K. K. ir neneigė nei nuteistasis, jis dyzelinį kurą iš pradžių nurodė K. K. išpilti į 200 l statinę, o po to pats iš statinės susipylė tą kurą į savo asmenines plastikines talpas. Maža to, S. T., pagal dokumentus turėjęs iš automobilio ,,CHEVROLET“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išleistą kurą perpilti į automobilį ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dar nuvažiavo į LK KASP (duomenys neskelbtini) dragūnų mokomąjį batalioną, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ten jam buvo išduoti dar 22 litrai dyzelinio kuro. Tai vienareikšmiškai patvirtino liudytojais apklausti M. Š., kontroliuojantis degalų išdavimą LK KASP (duomenys neskelbtini) dragūnų mokomajame batalione, ir E. K., dirbusi degalų praleidimo punkte (3 t., 87–88 b. l.), to neneigė ir S. T.. Iš to, kas aptarta, aišku, kad S. T. turėjo tik perpilti dyzelinį kurą iš vieno automobilį į kitą, tačiau nebuvo gavęs nurodymo supilstyti kurą į savo talpas ir vykti į Telšius. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad S. T. sumanymas nusikalstamai veikti buvo susiformavęs iš anksto, nes jo veika, dar net neišvykus iš Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės teritorijos, neatitiko įsakmių vado nurodymų. Šią išvadą patvirtina ir liudytojo G. A. A. parodymai, jo 2011-05-26 tarnybinis pranešimas (1 t., 4 b. l.), rodantys, kad dar 2011-05-26 apie 15 val. nenustatytas asmuo jam telefonu pranešė, jog S. T. yra pagrobęs Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinei priklausantį dyzelinį kurą ir tą kurą gabens Telšiuose savo nuosavu automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis būtent minėtu pranešimu, liudytojai G. A. A. ir J. D. nuvyko į Telšių AVPK teritoriją ir, pastebėję S. T. automobilį, pastarąjį patikrino. Taigi informacija pasitvirtino – automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje ir salone buvo rastos talpos su dyzeliniu kuru ir atsarginis automobilio ,,CHEVROLET“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratas (1 t., 21–45 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu ir apeliacinės instancijos teisme dėl jo automobilyje rastų talpų su dyzeliniu kuru ir atsarginio rato S. T. aiškino, kad jų pasisavinti neketino, tik norėjo apsaugoti nuo galimo pagrobimo, nes, nuteistojo teigimu, garažas Nr. 13, kuriame Telšių AVPK teritorijoje jis paliko automobilius ,,CHEVROLET“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra saugus – jame anksčiau yra pasitaikę vagysčių ir pan. Grįsdamas tokią savo versiją, nuteistasis rėmėsi liudytojo A. T. parodymais (3 t., 108 b. l.) ir liudytoja apklaustos savo dukters G. T. parodymais teisiamajame posėdyje (3 t., 107–108 b. l.). Liudytojas A. T. nurodė, kad garažas Nr. 13 nėra visiškai saugus, į jį galima patekti pro kitus garažus, kad anksčiau yra buvę išdaužyti langai, nuplėštas stogas, tačiau liudytoja apklausta Krašto apsaugos savanorių pajėgų interdantė R. S. patikino, kad minimi garažai yra užrakinami ir niekas nėra dingęs. Pažymėtina, kad liudytojos G. T. parodymai teisiamajame posėdyje, jog ji tarėsi su tėvu, kad pastarajam paskambinus, jį reikės parvežti iš Telšių AVPK, savaime nepatvirtina nuteistojo versijos, kad nuteistasis į savo automobilį susidėjo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinei priklausantį turtą, norėdamas jį taip apsaugoti.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad S. T. niekas nedavė nurodymo išgabenti į savo talpas supilto kuro iš Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės teritorijos, gabenti jį į Telšius ir ten organizuoti to kuro saugojimą. Liudytojas V. K., kuris kitą dieną po įvykio automobiliu ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno automobilį ,,CHEVROLET“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Telšių į Kauną, patvirtino, kad automobilio ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro rodyklė, išvykstant iš Telšių, rodė pilną degalų baką, jis įvykdė užduotį ir parvyko į Klaipėdą, automobilio ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bake esančio kuro užteko ir papildomai pilti nereikėjo (3 t., 65–66 b. l.). Nekyla abejonių, kad S. T., kaip Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės Štabo ir aptarnavimo kuopos Tiekimo ir transportavimo būrio Transportavimo skyriaus vadas, turėjo žinoti tiek ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako talpą, tiek dyzelinio kuro sunaudojimo normas, todėl jam nebuvo jokios priežasties išgabenti dyzelinį kurą iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės teritorijos į Telšius ir toliau, kaip nelogiškai jis pats teigia, organizuoti dyzelinio kuro ir atsarginio rato saugojimą, šiam tikslui saugiausią vietą įvardijant ne užrakinamą garažą Telšių AVPK teritorijoje, kur paliko du automobilius, tarp kurių automobilį ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su pilnu kuro baku ir dar automobilio ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrankių dėžėje palikta kita 20 l plastikine talpa su dyzeliniu kuru (2 t., 52–53 b. l.), o savo asmeninį automobilį.

Skundžiamu nuosprendžiu S. T. inkriminuotas tik to patikėto turto pasisavinimas, kuris buvo gabenamas ir aptiktas nuteistojo nuosavame automobilyje ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra 50,95 litrų dyzelinio kuro, 186,47 Lt vertės, ir automobilio ,,CHEVROLET“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsarginis ratas su padanga, 50 Lt vertės, todėl nėra pagrindo svarstyti, kokį sumanymą S. T. turėjo dėl dyzelinio kuro, kuris buvo supiltas į plastikinę talpą ir paliktas automobilio ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrankių dėžėje.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės aiškiai atskleidžia S. T. veikoje BK 183 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius. Nuteistojo parodymuose bei jo gynėjo apeliaciniame skunde iškelta versija, kad S. T. tik norėjo apsaugoti jam patikėtą turtą, neatitinka elementarios logikos ir yra paneigta aptartais ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Taigi minėta nuteistojo versija pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmesta. Apelianto teiginiai, kad liudytojas G. A. A. buvo suinteresuotas sukompromituoti S. T., yra grįsti tik subjektyviais samprotavimais. Pirmiausia, ne G. A. A. sprendimu S. T. buvo atšauktas iš atostogų ir ne pagal jo įsakymą nuteistasis turėjo įvykdyti atitinkamą užduotį. Iš bylos medžiagos yra aišku, kad G. A. A. atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, todėl savaime suprantama, kad turėjo imtis visų įstatymo numatytų priemonių siekiant atskleisti nusikalstamą veiką, nustatyti ją padariusį (padariusius) asmenį ir gauti paaiškinimus. Šiuo atveju G. A. A. prašymas S. T. raštu išdėstyti įvykio aplinkybes, kada nuteistasis iš esmės pripažino savo kaltę, nelaikytinas neteisėtu ir kompromituojančiu kaltininką. Liudytoju apklaustas G. A. A. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad įvykio dieną vyko į Telšius, reaguodamas į anoniminį telefoninį pranešimą apie galbūt daromą nusikalstamą veiką. Akivaizdu, kad informacija pasitvirtino, o tai, kad informacijos pranešėjas – anonimas – nebuvo nustatytas ir apklaustas, šios bylos esmės nekeičia ir G. A. A. neobjektyvumo nepatvirtina, tuo labiau, kad to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių – G. A. A. nežinojo jam paskambinusio asmens telefono numerio.

Tai, kad S. T. buvo sulaikytas dar neišvykęs iš Telšių AVPK teritorijos, nepaneigia jam patikėto turto pasisavinimo baigtumo, nes nuteistasis jau savo nuožiūra disponavo neteisėtai užvaldytu turtu – susidėjo į savo asmeninį automobilį ir gabeno, kol jį sustabdę patikrino G. A. A. ir J. D.. Apeliacinio skundo teiginiai, kad S. T. pats yra materialiai atsakingas už jam patikėtą turtą ir savindamasis jį ,,apvogtų pats save“, nepaneigia jo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 3 d., padarymo, nes bet kuriuo atveju tiek dyzelinis kuras, tiek automobilio ratas nebuvo S. T. nuosavybė – šis turtas jam buvo patikėtas dėl jo užimamų pareigų ir vykdomų funkcijų, todėl jis atitinka nusikalstamos veikos (Turto pasisavinimas) objekto požymius.

Be to, kas paminėta, byloje nustatyta, jog nuteistasis S. T. jam patikėtą turtą pasisavino būdamas valstybės tarnautoju, todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nuteistojo veika atitinka ir BK 228 str. 2 d. (redakcija, patvirtinta 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, įsigaliojusi 2003-05-01 ir galiojusi iki 2011-07-05) numatyto nusikaltimo požymius, nes S. T., aiškiai siekdamas turtinės naudos, pasisavino jam patikėtą turtą, tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, taip padarydamas didelės žalos valstybei.

Taigi, susipažinusi su byloje ištirtais ir aptartais įrodymais, kolegija konstatuoja, kad S. T., būdamas valstybės tarnautoju, profesinės karo tarnybos kariu – vyresniuoju seržantu, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės vado plk. ltn. V. R. 2008-05-15 įsakymu Nr. P-118 ,,Dėl vyr. srž. S. T. perkėlimo“ paskirtu Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės Štabo ir aptarnavimo kuopos Tiekimo ir transportavimo būrio Transportavimo skyriaus vadu, pagal LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės vado 2011-03-04 įsakymo Nr. V-155 patvirtintus ,,Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės Štabo ir aptarnavimo kuopos Tiekimo ir transportavimo būrio Transportavimo skyriaus vado pareiginius nuostatus“ atsakingu už planavimą organizuojant ir vykdant rinktinės karinių krovinių bei karių gabenimą, autotransporto priemonių techninę būklę, priežiūrą, tinkamą ir taupų degalų, tepalų naudojimą, nuolatinį transporto priemonių techninės būklės tikrinimą, rūpinimąsi, kad transporto priemonės būtų tvarkingos ir švarios, materialinių vertybių apskaitos vedimą ir materialinių vertybių ataskaitų paruošimą, vairuotojų darbo organizavimą, transporto priemonių paskirstymą priskirtiems rinktinės kariams (darbuotojams), transporto priemonių eksploatacijos planų pildymą, kelionės lapų išdavimą, rinktinės transporto priemonių panaudojimą pagal paskirtį, sulaužydamas 1998-06-16 duotą kario priesaiką Lietuvos valstybei sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, pažeisdamas 1998-05-05 LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723, 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus laikytis įstatymų bei sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas, 2011-05-26, laikotarpiu nuo 17.25 iki 18.20 val., (duomenys neskelbtini), Telšiai, Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato teritorijoje esančiame garaže Nr. 13, savavališkai pastatęs iš Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atvarytą tarnybinį automobilį ,,MB 1213“, valst. (duomenys neskelbtini), su kėbule pakrautu tarnybiniu automobiliu ,,CHEVROLET“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilio ,,MB 1213“, valst. (duomenys neskelbtini), pasisavino jam patikėto, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinei priklausančio 50,95 litrų dyzelinio kuro už 186,47 litų sumą, iš automobilio ,,CHEVROLET“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasisavino jam patikėtą, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinei priklausantį atsarginį ratą ,,SAFARI OFR KELLY“ 255/75R15, 50 litų vertės, kuriuos įdėjo į savo automobilį ,,VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pasisavino jam patikėtą, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinei priklausantį 236,47 Lt vertės turtą bei, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, siekdamas turtinės naudos, kadangi buvo iškreiptos valstybinės institucijos – Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės – funkcijos ir veiklos principai, sumenkintas Lietuvos kariuomenės prestižas.

Tokiais neteisėtais savo veiksmais S. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas atitinkamai BK 183 str. 3 d. ir 228 str. 2 d. (redakcija, patvirtinta 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, įsigaliojusi 2003-05-01 ir galiojusi iki 2011-07-05), todėl naikinti šią skundžiamo nuosprendžio dalį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.

Dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d.

S. T. skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo inkriminuotas tikro dokumento suklastojimas pagal BK 300 str. 1 d., o būtent tai, kad jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 13.45 val. iki 18.20 val., į LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės kelionės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą transporto priemonei ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ranka įrašė tikrovės neatitinkančias žinias apie tai, kad 2011-05-26 14 val. transporto priemonė ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės teritorijos, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir, nuvažiavusi į LK KASP (duomenys neskelbtini) dragūnų mokomąjį batalioną, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2011-05-26 15.30 val. sugrįžo į LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės teritoriją, nuvažiuodama 8-ių kilometrų atstumą (nuo 124580 km iki 124588 km), ir pasirašė savo parašu. Kolegijos nuomone, byloje nėra surinkta patikimų ir vienareikšmiškai S. T. kaltę patvirtinančių įrodymų dėl paminėto nusikalstamo veikimo.

Nuteistasis S. T. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad 2011-05-26 jis du kartus automobiliu ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko nuo LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės teritorijos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki LK KASP (duomenys neskelbtini) dragūnų mokomojo bataliono, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir tai pažymėjo kelionės lape Nr. (duomenys neskelbtini). Iš tikrųjų, kelionės lape Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 81 b. l.) yra atžymos, iš esmės patvirtinančios S. T. parodymus. Kelionės lape pažymėta, kad pirmą sykį S. T. automobiliu ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės teritorijos į LK KASP (duomenys neskelbtini) dragūnų mokomąjį batalioną išvyko 2011-05-26 13 val., grįžo atgal 2011-05-26 13.45 val., automobiliu nuvažiavo 8 km, spidometro parodymai: 124572 km – 124580 km. Pagal minimo kelionės lapo duomenis, antrąjį kartą, t. y. tą kartą, kuris skundžiamu nuosprendžiu ir buvo inkriminuotas S. T., kaip neatitinkantis realios tikrovės, automobilis ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės teritorijos į LK KASP (duomenys neskelbtini) dragūnų mokomąjį batalioną išvyko 2011-05-26 14 val. ir grįžo atgal 2011-05-26 15.30 val., vėl nuvažiuodamas 8 km, spidometro parodymai – 124580 km – 124588 km.

Apylinkės teismas, pripažindamas S. T. kaltu dėl tikro dokumento suklastojimo, atmetė nuteistojo keliamą versiją apie tai, kad, prieš išvykdamas į Kauną, jis norėjo pasitikrinti seniai nevažiavusio automobilio ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninę būklę – ,,pravalyti kuro filtrą“, kaip neįtikėtiną, ir konstatavo, kad nuteistojo parodymus šioje dalyje paneigia vaizdo įrašas. Dėl tokių pirmosios instancijos teismo išvadų kolegija pažymi, kad teisiamajame posėdyje vaizdo įrašas nebuvo peržiūrėtas, nes, proceso dalyvių nuomone (gynėjo, prokuroro, kaltinamojo), vaizdo įrašas iš esmės nieko neįrodo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta vaizdo įrašo apžiūra (1 t., 134–136 b. l.). Iš 2011-06-13 apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo kameromis yra užfiksuotas automobilio ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimas LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės teritorija, taip pat užfiksuota tai, kad apie 11.33 val. tas automobilis su kėbule pakrautu automobiliu ,,CHEVROLET“ nuo garažo Nr. 11 nuvažiuoja iki 2-ojo praleidžiamojo punkto ir ten sustoja. Kas vairuoja automobilį, vaizdo kameromis neužfiksuota. Iš pateiktos LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės tarnybinio transporto išvykimo ir grįžimo registracijos knygos kopijos (1 t., 128–130 b. l.) matyti, kad šioje knygoje 2011-05-26 automobilio ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo S. T., pirmas išvykimas iš teritorijos fiksuojamas 13.33 val., parvykimas – 13.55 val. Antras išvykimas fiksuojamas 15.48 val., o grįžimas – 16.25 val. Be to, byloje nustatyta, kad S. T., liudytojai V. K. ir V. E. 2011-05-26 apie 16 val. automobiliu ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jo kėbule pakrautu kitu automobiliu ,,CHEVROLET“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš darbo vietos – LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės – į Telšius išvyko apie 16 val. ir daugiau tą pačią dieną automobiliai negrįžo. Akivaizdu, kad vaizdo medžiaga ir transporto priemonių išvykimo / grįžimo registracijos duomenys prieštarauja nuteistojo ir liudytojų parodymams, nesutampa su kelionės lape Nr. 441770 darytomis atžymomis, todėl šie duomenys negali būti vertinami vienareikšmiškai, kaip besąlygiškai įrodantys S. T. kaltę.

Nuteistasis S. T. tvirtino, kad antrą kartą išvykęs iš LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės teritorijos tik apsuko ratą, norėdamas išmėginti, kaip automobilis ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja, ir antrą kartą į LK KASP (duomenys neskelbtini) dragūnų mokomojo bataliono teritoriją įvažiavęs nebuvo. Liudytojas G. G. teigė matęs, kaip S. T. dieną važiavo į ,,Dragūnus“, o po to matė, kaip jis pylėsi kurą, vadinasi, S. T. buvo grįžęs į LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės teritoriją. Liudytojas S. B. (3 t., 68 b. l.), budėjęs 2011 m. gegužės mėn. apsaugos poste, nurodė, kad automobilis su kėbule pakrautu automobiliu ,,CHEVROLET“ buvo išvykęs iš LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės teritorijos, po to, pusės valandos laikotarpiu, grįžo, o po to vėl išvažiavo.

Aptarti duomenys negali būti vertinami vienareikšmiškai. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurie paneigtų S. T. versiją, kad jis automobiliu ,,MB 1213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo antrą kartą išvykęs iš LK KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės teritorijos ir pravažiavo 8 km.

Atsakomybė pagal BK 300 str. 1 d. kyla tam, kuris pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nenustačius, kad S. T. į kelionės lapą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys prieštarauja realiai tikrovei, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis suklastojo tikrą dokumentą. Dėl to ši skundžiamo nuosprendžio dalis panaikinama ir S. T. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis – pagal BK 300 str. 1 d. jis išteisinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 1 p.).

Dėl galutinės subendrintos bausmės

Skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK VIII skyrius) ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Savo skunde apeliantas naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę S. T., nenurodė. Panaikinus nuosprendžio dalį, kuria S. T. buvo nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 183 str. 3 d. ir 228 str. 2 d. paskirtos bausmės subendrintinos iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 3 d., 4 d., 329 str. 1 p., kolegija

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – išteisinti S. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., 2 p., bausmes, paskirtas S. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. (redakcija patvirtinta 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, įsigaliojusi 2003-05-01 ir galiojusi iki 2011-07-05) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 3 d., subendrinti apėmimo būdu ir S. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Nijolė MatuzevičienėTeisėjai Boleslovas KalainisVirginija Žindulienė