Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-154-493/2013

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr:1-37-1-00119-2010-6

2013 m. balandžio 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Algirdo Remeikos, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, išteisintajam A. J., jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui, nukentėjusiajai J. Ž., jos atstovei advokatei Živilei Urbonavičienei, specialistui Dariui Iešmantavičiui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. Ž. ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-10-13 nuosprendžio, kuriuo A. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str.1 d., 149 str.1 d., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.); nukentėjusiosios J. Ž. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. a/k. (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010-06-12, laikotarpyje nuo 02 val. iki 04 val., seksualiai prievartavo ir išžagino J. Ž..

Tai yra jis buvo kaltinamas BK 150 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu, tai yra tuo, kad 2010 m. birželio 12 d. naktį, nuo 02 val. iki 04 val., savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lytinio santykiavimo tikslu, siekdamas palaužti J. Ž. pasipriešinimą, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą-pargriaudamas ant lovos, jėga nurengdamas drabužius, užlipdamas ant jos bei savo kojomis prispausdamas rankas prie lovos, o rankomis sugriebęs nukentėjusiosios galvą už plaukų, taip atimdamas galimybę priešintis, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu ir J. Ž. seksualiai prievartavo.

Taip pat, A. J. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 str. 1 d., padarymu, tai yra tuo, jog 2010-06-12, laikotarpyje nuo 02 val. iki 04 val., savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai seksualiai prievartavo J. Ž., lytinio santykiavimo tikslu, siekdamas palaužti nukentėjusios pasipriešinimą, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą-užsiguldamas ją ir prispausdamas savo svoriu prie lovos, taip atimdamas galimybę priešintis, atliko prievartinius lytinius santykius, t.y., J. Ž. išžagino.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios J. Ž. ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros apeliaciniai skundai tenkintini.

2010-06-12 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint kaltinamojo A. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini) iš miegamojo kambario buvo paimti du pagalvių užvalkalai, antklodės užvalkalas, baltos spalvos maikutė, bei nuo grindų rankšluostis. ( b. l. 3-8, t. 1)

2010-06-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji J. Ž. iš karto po įvykio pateikė drabužius, kuriais vilkėjo išžaginimo metu, t.y. tuniką, timpas, liemenėlę, moteriškas kelnaites (stringus) (b. l. 9, t. 1).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiosios J. Ž. pateikti rūbai. Apžiūros metu nustatyta, kad tunikos priekyje yra medžiagos mechaninis pažeidimas-iškirptė per vidurį žemyn yra įplėšta 10 cm. ilgiu. Liemenėlės kairio kaušelio viršuje konstatuota nuplėšta juostelė 6 cm. ilgio atstumu, kuri prilaikė petnešėlę. Kelnaičių priekyje, kairėje pusėje, prie juosmens, matyti nuplėšta medžiaga ir mezginėliai nuo juostelių, prilaikančių medžiagą ir mezginius ( b. l. 10-15, t. 1).

Specialisto išvadoje Nr. G 511/10(09) nurodyta, kad J. Ž. konstatuota kraujosruvos kakle, kairio peties ir dešinės blauzdos srityse, kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairio dilbio srityje galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, galimai 2010-06-12. Tiek kiekvienas sužalojimas atskirai, tiek visi bendrai, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. J. Ž. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais poveikiais. J. Ž. yra turėjusi lytinių santykių, į ką nurodo seni, pilnai sugiję mergystės plėvės plyšimai. Kada paskutinį kartą turėjo lytinius santykius nustatyti nėra galimybės. J. Ž. lytiniuose organuose ir jų aplinkoje sužalojimų nėra. Tepinėliuose ir tampone su J. Ž. makšties turiniu, spermijų nerasta. J. Ž. konstatuota kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairio dilbio srityje galėjo būti padaryti, kad ir ginantis. Mažai tikėtina, jog konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti J. Ž. krentant ir atsitrenkiant į kietą neribotą paviršių ( b.l. 18, t. 1).

Specialistas Darius Iešmantavičius apeliacinės instancijos teismo posėdyje pilnai patvirtino savo išvadą ir paaiškino jog, jei A. J. buvo užlipęs J. Ž. ant rankų, tai turėtų būti likę ant jų žymės, tačiau tai priklauso nuo konkretaus žmogaus kraujotakos sistemos, nes ji pas kiekvieną žmogų yra skirtinga. Nukentėjusiosios kakle nustatytas nedidelis sužalojimas negalėjo atsirasti į ką nors atsitrenkus, o galėjo atsirasti čiulpiant. Prievartą žiodant, ant veido kraujosruvos turėtų likti, tačiau jos galėjo atsirasti ir po paros laiko. Sąvokos sužalojimai, būdingi išžaginimui, šiuo metu medicinoje nėra. Yra tik vienas požymis, būdingas išžaginimui, tai šviežias mergystės plėvelės plyšimas. Negali atsakyti, ar sužalojimas ant nukentėjusiosios kojų atsirado lovoje, tačiau nukentėjusioji galėjo susižaloti į lovos medinius kraštus. Jei lytinis aktas atliekamas prievarta, negali pasakyti, ar išsiskiria moteriai sekretas. Jei nukentėjusios kojos buvo skečiamos prievarta, tai sužalojimų ant jų galėjo ir nelikti. Išstumiant nukentėjusiąją iš namų irgi galėjo atsirasti nustatyti sužalojimai.

Iš banko Nordea pažymos apie kreditą seka, jog 2011-04-12 L. Ž. ir J. Ž. bankui pradelstų įmokų, delspinigių ar kitų baudų neturėjo (t. 1, b. l. 194).

Iš kaltinamojo pateikto ir apžiūrėto mobilaus ryšio telefono aparato „NOKIA N 95“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog jo atmintyje yra išsaugotos iš nukentėjusios tuo metu naudoto mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), siųstos žinutės: 2010 05 19, 19 val.19 min.-„ Labas J tai galėsi paskolint masinytes rytoj? Jovita“; 2010 05 24, 14 val.20 min.-“ J bus...“; 2010 05 24, 14 val.24 min.-„Nea...kada aš tau melavau J“; 2010 05 24, 18 val.57 min-„ As jau namie“ (t. 2, b. l. 1-6).

Iš alkotesterio parodymų matyti, jog J. Ž. 2010-06-12, 12.29 val. nustatytas 0.00 promilių, o A. J. 2012-06-12, 10.28 val. nustatytas 0.00 prom. alkoholio koncentracija.

Įrodymų vertinimas.

Apylinkės teismas, priimdamas A. J. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, motyvavo tuo, jog byloje surinktų įrodymų visuma duoda pagrindo išvadai, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji iki 2010-06-12 artimai draugavo ir minėtos dienos naktį kaltinamojo namuose turėjo savanoriškus lytinius santykius, po ko, kilus asmeniniam konfliktui tarp nukentėjusiosios bei kaltinamojo, A. J. jėga išstūmė nukentėjusiąją iš savo namų, tuo metu galimai padarydamas J. Ž. kūne konstatuotus sužalojimus. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog tuo metu įvyko ir nukentėjusiosios vilkėtų drabužių (tunikos, liemenėlės ir kelnaičių) medžiagų pažeidimai. Taip pat apylinkės teismui iškilo abejonės dėl nukentėjusios parodymų apie jos tariamą išžaginimą ir seksualinį prievartavimą teisingumo, bei jos parodymų, kad anksčiau neturėjusi su kaltinamuoju lytinių santykių, nes A. J. nurodęs priešingai, kad iki 2010-06-12 draugavęs ir turėjęs su nukentėjusiąja lytinių santykių bei minėtą dieną lytinius santykius turėję abipusiu sutarimu, teisme apklausti liudytojai V. J., V. B. ir V. J. (nors tai ir nėra tiesioginis įrodymas) patvirtino, jog iki įvykio yra dažnai matę (apie metus laiko) nukentėjusiąją atvažiuojant pas kaltinamąjį įvairiu paros metu, liekančią pas jį namuose iki vėlaus vakaro ir nakties. Nors nukentėjusioji J. Ž. tai neigia, tačiau kaltinamojo pateiktame ir apžiūrėtame mobilaus ryšio telefono aparate yra išsaugotos iš nukentėjusios tuo metu naudoto mobilaus ryšio telefono siųstos žinutės, kuriomis, kaltinamojo teigimu, jis tardavosi susitikti su nukentėjusiąja, po ko turėdavę lytinių santykių. Apylinkės teismo teigimu, žinučių turinys teismui nei patvirtina, nei paneigia kaltinamojo ar nukentėjusios parodymus dėl veikos, kurios padarymu kaltinamas yra A. J., tačiau žinučių rašymo faktas, jų turinys bei tekste naudojamas simbolis „J“, apylinkės teismui leido padaryti išvadą, jog tarp nukentėjusiosios bei kaltinamojo iki 2010-06-12 buvo susiklostę artimi santykiai, kas duota pagrindo abejoti nukentėjusios parodymų teisingumu dėl jos tariamo išžaginimo bei leidžia labiau tikėti kaltinamojo aiškinimais. Specialisto išvada nukentėjusiajai konstatuoti kūno sužalojimai, A. J. tvirtinimu, galėjo atsirasti po savanoriškų lytinių santykių tarp jo ir nukentėjusiosios kilusio konflikto išdavoje metu ją bestumiant pro duris iš namų.

Apylinkės teismas taip pat preziumavo, jog specialistas kitokių, būdingų išžaginimui sužalojimų, t.y. lytinių organų bei jų aplinkoje nukentėjusiosios kūne nenustatė, o visa tai leidžia teismui abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu ir aiškinimais, kad kaltinamasis net dvi valandas, naudodamas prieš ją smurtą, būdamas užgulęs kūnu, daugelį kartų bandė su ja atlikti prievartinį lytinį aktą, t.y. įvesti savo varpą į jos makštį, be to, visą ši laiką seksualiai prievartavo, t. y. tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, o įvertinus nurodytų kaltinime kaltinamojo A. J. panaudoto fizinio smurto pobūdį bei trukmę, apylinkės teismo teigimu, nukentėjusiosios kūne turėjo būti žymiai daugiau ir kitokių objektyvių sužalojimų, tame tarpe, ir lytinių organų bei jų aplinkoje, kas leistų teismui tikėti nukentėjusiosios parodymais. Kita vertus, jei tikėti nukentėjusiosios aiškinimais, jog ji aktyviai bandė gintis, priešinosi kaltinamajam A. J., tokiu atveju ant kaltinamojo kūno taip pat turėjo likti kokių nors sužalojimų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ant A. J. kūno jokių sužalojimų nebuvo konstatuota.

Nukentėjusioji tvirtinimu, minėtus drabužius suplėšė kaltinamasis tuo metu, kai naudojo prieš ją fizinį smurtą, ketindamas su ja atlikti prievartinius lytinius santykius, pargriovęs ant lovos, tuo tarpu A. J. paaiškino priešingai, jog minėti anksčiau nukentėjusiosios sužalojimai bei drabužių pažeidimai įvyko jau po to, kai jis su nukentėjusiąją turėjo lytinių santykių, t.y., kilus konfliktui ir jiems su nukentėjusiąja susistumdžius, bandant ją išstumti pro duris lauk, todėl įvertinus nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą bei abejojant jos parodymų teisingumu, apylinkės teismo teigimu, tikėtina kaltinamojo aiškinimais dėl minėtų drabužių pažeidimų padarymo aplinkybių.

Teismas, priimdamas nuosprendį, įvertino ir kaltinamojo A. J. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis pirminėje apklausoje neprisipažino visai minėtą naktį turėjęs lytinių santykių su nukentėjusiąją, o jau kitoje apklausoje pakeitė savo parodymus, tvirtindamas, jog su J. Ž. turėjo savanoriškus lytinius santykius. Kaltinamasis A. J. tokių pirminių parodymų davimą motyvavo tuo, kad jis nenorėjo viešinti jų buvusių santykių, nes J. Ž. buvo ištekėjusi, taip pat manė, kad pati nukentėjusioji pakeis savo pirminius parodymus ir papasakos tiesą.

Teismas, įvertinęs nukentėjusios parodymų nepatikimumą, abejones jų teisingumu, pilnai patikėjo tokiais kaltinamojo aiškinimais dėl jo pirminių parodymų pobūdžio ir pažymėjo, jog įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turi teisę duoti parodymus apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką, gali atsisakyti duoti parodymus ir t. t. ( BPK 21str.).

Dėl kaltinamojo ikiteisminio tyrimo eigoje ir teisme pateiktos versijos, jog nukentėjusioji ketino skirtis su savo vyru, norėjo, kad jis apmokėtų banko skolas, nukentėjusiosios teisme pateikta 2011-04-12 pažyma iš banko patvirtiną tik faktą, jog 2010-06-11, t. y. tariamo išžaginimo dienai nei nukentėjusioji, nei jos vyras L. Ž. jokių pradelstų įmokų, delspinigių ar kitų baudų minėtam bankui neturėjo, tačiau apylinkės teismo nuomone, tai nepaneigia kaltinamojo versijos.

Iš paminėtų apylinkės teismo motyvų sektų, jog apylinkės teismas, nustatydamas faktines veikos aplinkybes, pilnai vadovavosi kaltinamojo parodymais, kurie, jo nuomone, yra nuoseklūs ir juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai ir visiškai atmetė kaip nepagrįstus nukentėjusiosios parodymus, tačiau teisėjų kolegiją su tokiu įrodymu vertinimu nesutinka ir štai dėl ko.

Nepagrįsta apylinkės teismo išvada, jog A. J. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu dėl įvykio aplinkybių duoti parodymai yra nuoseklūs, o jų pakeitimas argumentuotas ir juos pilnai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, nes pirminėje savo apklausoje A. J. iš viso neigia turėjęs su L. Ž. lytinius santykius, bei suplėšęs jai drabužius, tvirtina, jog pas jį namuose L. Ž. pabuvusi apie pusę valandos, išvažiavo (t. 1, b. l. 103-104). Apklausiamas papildomai įtariamuoju, A. J. jau ėmė tvirtinti, jog iki 2010 m. birželio mėnesio, su J. Ž. buvo meilužiai ir turėjo reguliarius lytinius santykius. Pastaroji ėmusi kalbėti apie galimai jų bendrą gyvenimą, bei reikalavo jo atsakymo. Taip pat ji kalbėjusi, jog su vyru yra paėmusi banke paskolą, planavo verslą, kuris nepavykęs, todėl prarado pinigus, o bankas grasina teismu, bei gali atimti jos gyvenamąjį namą. Ji norėjusi, kad jis padėtų finansiškai, tai yra duotų lėšų paskolos dengimui. 2010-06-12 naktį savo namuose su J. Ž. pasimylėjo abipusiu sutarimu. Po to J. Ž. ėmusi jo prašyti, ar gali jis padengti dalį paskolos, kad aprimtų bankas, bei pasisiūlė persikelti gyventi pas jį. Matydamas, jog J. Ž. reikalingi pinigai ir abejodamas jos ištikimybe, pastarajai pasakė, jog bendro gyvenimo ir pinigų nebus. Tada tarp jų įvyko konfliktas ir jis, laikydamas ranka už gerklės, išstūmė ją į lauką pro duris. Stumiant ji muistėsi, todėl galėjo suplyšti rūbai (t. 1, b. l. 108-109). Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. J. tvirtindamas, jog su J. Ž. buvo meilužiai ir tą naktį mylėjosi abipusiu sutikimu, bei pastaroji buvo prašiusi jo finansinės paramos, teigia, jog J. Ž. pas jį namuose išbūdavo iki 24 val., tačiau niekada nėra nakvojusi. Teigia, jog tą naktį pasimylėjus tarp jų įvyko konfliktas, nes burna padarė jai ant kaklo kraujosruvą, bei jai pasakė, jog ji kvailina savo vyrą, bei gali apkvailinti ir jį. Įvykus konfliktui, sugriebė jai už kaklo bei pastūmė į petį ar tai krūtinę nuo savęs ir išstūmė ją pro duris į lauką. Nurodė, jog šio konflikto metu galėjo suplyšti nukentėjusiosios tunikas ir kiti apatiniai rūbai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. J. jau parodė, jog tą naktį lytiškai su J. Ž. santykiavo abipusiu sutikimu, tačiau paties lytinio akto neužbaigė, nes pats buvo po kelionės pavargęs, bei juodu susipyko. Teigia, jog pinigų J. Ž. iš jo jau neprašiusi. Tvirtina, jog būdavo atvejų, kad R. Ž. atvažiuodavo pas jį į namus vakarais, bei pasilikdavo nakvoti. Remontuodavo tris Ž. automobilius, tačiau būdavo atvejų, kad J. Ž. paskolindavo savo automobilį. Tuo metu jo pajamos būdavo apie 10000 litų į mėnesį. Moterų jis turi pakankamai ir jam nėra tikslo jų prievartauti. Susipykęs su J. Ž., liko draugauti su K..

Iš paminėto seka, jog A. J. parodymai dėl esminių aplinkybių yra prieštaringi, pastarasis juos kaitaliojo nenurodydamas jokių įtikinamų motyvų, todėl teisėjų kolegija, nustatydama faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaujasi A. J. parodymais tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o likusius vertina kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės.

A. J. duotų prieštaringų parodymų dalis, jog J. Ž. apie vienerius metus laiko buvo jo meilužė, dėl paimtų banko kredito ir žlugusio verslo susidarė sunki jos šeimos materialinė padėtis, todėl prašė iš jo finansinės paramos, ketino skirtis su vyru ir siekė gyventi kartu su juo, pilnai paneigta byloje esančiais įrodymais.

Pirmiausia J. Ž. nuosekliai tvirtina, jog niekada nėra buvusi A. J. meiluže, su juo niekada nėra planavusi kartu gyventi, jokių pinigų iš jo bankinių paskolų dengimui nėra prašiusi paskolinti, ji su vyru turėjo savo verslą, be to pati dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, jos piniginės pajamos atskaičius mokesčius į mėnesį būdavo 1600 litų, vyras uždirbdavo atskaičius mokesčius apie 2000 litų į mėnesį. Nors jos šeima buvo paėmusi dvi paskolas iš banko, tačiau gaunamų mėnesinių pajamų pilnai užtekdavo paskoloms dengti ir dar pilnai likdavo pragyvenimui, jokių pradelstų įsiskolinimų neturi. Tvirtina, jog A. J. buvo jos sutuoktinio draugas, kuris remontuodavo jų turimus tris automobilius kažkur apie 1 kartą į mėnesį. Būdavo atvejų, jog automobilius pas A. J. į namus remontui nuvarydavo, o vakare pasiimdavo ji pati, o esant reikalui, A. J. duodavo jai laikinai pasinaudoti savo automobiliu.

Minėtas aplinkybes pilnai patvirtina ir J. Ž. sutuoktinis L. Ž., kuris nuosekliai parodė, kad santykiai su žmona įvykio metu buvo geri, apie jokias skyrybas nebuvo kalbos, turėjo verslą ir abiejų gaunamos mėnesinės piniginės pajamos 4000 litų sumoje buvo pakankamos, kad padengti mėnesines įmokas apie 1300 - 1500 litų, už dvejas paimtas ilgalaikes bankines paskolas, viso 100000 eurų. Pagal sudarytas paskolų sutartis, jų išskaidyti dalimis nebuvo galima. Minėtus L. Ž. parodymus pilnai patvirtina ir banko Nordea pažyma apie kreditą, iš kurios matyti, jog 2011-04-12 L. Ž. ir J. Ž. bankui pradelstų įmokų, delspinigių ar kitų baudų neturėjo. Liudytoja A. T. patvirtino, jog pažįsta A. J. ir J. Ž., pastaroji yra uždaro būdo, turi šeimą, nėra girdėjusi, jog J. Ž. ir A. J. būtų buvę meilužiai. Tuo tarpu A. J. galinti apibūdinti kaip turintį daug moterų ir linksmybių mėgėją. Liudytoja G. Č. parodė, jog iki įvykio apie pusę metų laiko dirbo pas Ž. parduotuvėje vaikų drabužių pardavėja. Tuo laikotarpiu parduotuvė dirbo pelningai. Nėra girdėjusi kalbų, jog J. Ž. būtu buvusi A. J. meiluže, o santykiai Ž. šeimoje tuo metu buvo normalūs. Taip pat jai yra žinoma, jog A. J. gyvenimo būdas yra audringas, jis mėgsta vakarėlius.

L. Ž. taip pat tvirtina, jog atskiru laikotarpiu, jis su žmona turėjo tris automobilius, kurie buvo nenauji, gesdavo, todėl juos remontuoti palikdavo savo draugui A. J.. Tvirtina, jog kartais automobilį remontui pas A. J. nuvaręs palikdavo jis pats, o jį po darbo pasiimdavo J. Ž.. Kartais automobilį remontuoti palikdavo ir jį pasiimdavo J. Ž.. Būdavo atvejų, jog palikus automobilį remontui, A. J. duodavo laikinai pasinaudoti savo automobiliu. Automobilius pas A. J. remontavo daugiau kaip 10 kartų. Žmona visą laiką nakvodavo namuose, be to po darbo iš darželio ji pasiimdavo vaiką, pats iš darbo grįždavo apie 18-19 val. Nėra buvę atvejo, jog pats nenakvotų namuose. Įvykio naktis buvo išimtinis atvejis, kada buvo išvykęs. Apylinkės teismas darydamas išvadą, jog tarp A. J. ir J. Ž. buvo susiklostę artimi santykiai, nors ir netiesiogiai, rėmėsi liudytojų V. J., V. B., dirbančių priešais A. J. namus gaisrinėje ir V. J., A. J. kaimyno parodymais, jog iki 2010 06 12 matę ne kartą nukentėjusiąją atvažiuojant skirtingu paros laiku, tame tarpe ir vakare, pas kaltinamąjį. Patvirtino, jog jiems kaltinamasis iki jo sulaikymo yra pasakojęs, jog artimai bendrauja su nukentėjusiąja. V. J. ir V. B. nurodė, jog kaltinamasis sakęs, kad turi lytinių santykių su nukentėjusiąją, kad ji skiriasi su vyru, nori, kad kaltinamasis padengtų jos paskolas bankui, gyventi bendrai. Minėtų liudytojų parodymai yra abstraktūs, dalis aplinkybių jiems yra žinoma iš paties A. J. pasakojimų, jau byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ilgą laiką A. J. bendraudavo ir su kitomis moterimis, apie kurių apsilankymus pas A. J., minėti liudytojai jokių aplinkybių nenurodo, jau išdėstytais įrodymais nustatyta, jog po darbo iš A. J. J. Ž. pasiimdavo remontuoti paliktus automobilius, o kartais šis skolindavo nukentėjusiajai pasinaudoti savo automobiliu, minėtų liudytojų parodymai prieštarauja kitiems jau išdėstytiems įrodymams, todėl vertintini kritiškai, kaip noras A. J. padėti išvengti atsakomybės. Apylinkės teismas, pagrįsdamas išvadą, jog tarp J. Ž. ir A. J. buvo nusistovėję artimi santykiai, nepagrįstai rėmėsi A. J. telefone išsaugotomis SMS žinutėmis, kurių turinys nepatvirtina artimų santykių tarp jų buvimo, o simbolis„J“, reiškia ne ką kitą, o nuotaikos išraišką. Liudytojos R. K., A. J. artimos draugės parodymai yra išvestiniai, dėl galimai siustų ir neišsaugotų SMS žinučių turinio jos parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, todėl jos parodymai įvykio aplinkybėms nustatyti reikšmės neturi.

Minėtais išdėstytais įrodymais pilnai paneigtos apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, jog tarp A. J. ir J. Ž. jau apie vienerius metus laiko iki įvykio, buvo susiklostę artimi ir intymūs santykiai, dėl nukentėjusiosios šeimos paimtų iš banko kreditų, žlugusio verslo, buvo susidariusi sunki jos finansinė padėtis, pastaroji planavimo su vyru skirtis, bei išreiškė norą su A. J. gyventi kartu, bei prašė pastarojo finansinės paramos banko paskoloms dengti, o įvykio naktį A. Ž. atvyko pas A. J. į namus tikslu pasimylėti.

Toliau nukentėjusioji nuosekliai tvirtina, kad apie 01 val. nakties, A. J. prašymu, parvežus jį į namus, pastarasis iš automobilio spynelės ištraukė raktelius ir nuėjo namo, o ji, norėdama juos pasiimti, nuėjo iš paskos. Namuose A. J. rodė iš Brazilijos suvenyrus, pasiūlė kavos. Ji atsisakė ir ruošėsi važiuoti namo, tačiau A. J. ją apglėbęs pradėjo bučiuoti. Pradėjus priešintis, prašant paleisti, kaltinamasis nepakluso, suėmė ją už rankų ir jėga nusitempė į miegamąjį, kur parmetė ant lovos, ant nugaros ir jėga pradėjo nurenginėti drabužius. Nurengdamas perplėšė tuniką, suplėšė apatinius drabužius. Visą laiką bandė jį atstumti, bet jis yra stambus ir aukštesnis už ją. Nurenginėdamas visą laiką sakė, kad ji nesipriešintų, nes kitaip bus blogiau. Nemušė, tik per jėgą nurengė ir, gulėdamas ant jos prispaudęs, pats nusirengė. Gulėdamas ant viršaus, prispaudęs savo kūnu, bandė per prievartą įvesti savo varpą į makštį, tačiau varpa nesustandėjo, dėl ko apsižergęs atsisėdo ant jos ir prieš jos valią, laikydamas jos galvą rankomis, o jos rankas prie lovos prispaudęs su keliais, savo varpą įkišo jai į burną, siekdamas, kad varpa sustandėtų ir atliko frikcinius judesius. Varpai sustandėjus, vėl ant jos užgulė iš viršaus ir iš daugelio bandymų įvedė savo varpą jėga į jos makštį. Visą tą laiką ji bandė kaltinamąjį nustumti, prašė liautis, tačiau šis jos neklausė. Visą laiką bandė gražiai prašyti kad paleistų ir verkė, tačiau A. J. į tai nereagavo. Pamena, jog jis ilgai taip darė, kol sėklą išliejo ant jos kūno, o po to nusivalė ant lovos buvusiu rankšluosčiu. Po to, leido jai apsirengti ir ji iš karto bandė išeiti iš jo namų, tačiau durys buvo užrakintos. Po to A. J. atrakino duris ir ji išvažiavo namo. Namo grįžo apie 5 val. ryto. Buvo išsigandusi, patyrusi šoką, nežinojo ką daryti, todėl persirengė, nusiprausė po dušu. Po to, apie 8 val. paskambino savo vyrui L. Ž., kuris buvo Kaune, ir paprašė grįžti į namus. Grįžus vyrui, jam papasakojo apie išžaginimą ir kartu kreipėsi į policiją. Minėtus nukentėjusiosios parodymus pilnai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusiosios tvirtinimu, A. J. permetęs ją ant lovos, ėmė jai, gulinčiai ant nugaros iš priekio nurenginėti rūbus, kuriuos suplėšė. Minėtą nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę pilnai patvirtina ir nukentėjusiosios rūbų padaryti mechaniniai pažeidimai, nes perplėšta šilkinės tunikos apykaklės priekinė dalis, nuplėšta liemenėlės iš priekio nuo kaušelio juostelė prilaikanti petnešėlę, kelnaičių priekyje nuplėšta medžiaga, kas ir atitinka nukentėjusiosios parodymus, jog A. J. jai nuplėšė rūbus gulinčiai ant nugaros. Ant pėdkelnių mechaninių pažeidimų nebuvimas nukentėjusiosios tvirtinimu, paišinamas tuo, jog jos yra pasiūtos iš elastinės medžiagos ir lengvai tamposi, todėl sunkiau pažeidžiamos. Tai, jog nukentėjusioji buvo seksualiai prievartaujama ir žaginama gulinti lovoje ant nugaros, patvirtina ir teismo specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajai konstatuoti atskiri sužalojimai yra padaryti nugarinėje kūno dalyje, kurie, anot specialisto, galėjo atsirasti kontaktuojant į lovos medinius kraštus. Tai, jog ant nuketėjusiosios rankų, veido kitų kūno vietų specialisto tyrimo metu nebuvo rasta kraujosruvų, specialisto tvirtinimu, paaiškinama kiekvieno žmogaus savita kraujotakos sistema, be to kraujosruvos galėjo susiformuoti ir vėliau, jau po apžiūros. Tuo tarpu, kaip jau minėtą, A. J. parodymai dėl kilusio konflikto priežasties ir J. Ž. sužalojimo aplinkybių, bei mechanizmo yra prieštaringi, o pradžioje duoti parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, nes, pavyzdžiui, A. J. buvo nurodęs, jog sužalojimą kakle nukentėjusiajai padarė suėmęs už kaklo ir ją stumiant pro duris, ką neigia specialistas, o vėliau patvirtino, jog minėtą sužalojimą padarė čiulpdamas, kas jau atitinka ir specialisto paaiškinimus. Visiškai paaiškinama ir suprantama nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė, jog ji A. J. nuo savęs tik stūmė, o kitais aktyviais veiksmais jam nesipriešino ir jo nežalojo suprasdama aiškų A. J. pranašumą, nes kaip nustatyta, nukentėjusiosios ūgis buvo 168 cm, svoris 54 kg. o A. J. ūgis buvo 182 cm, svoris - 100 kg. Nukentėjusioji nuosekliai tvirtina, jog A. J. ją seksualiai prievartavo ir žagino apie 2 val. laiko, nes jam nesustandėjo varpa ir dėl to jis negalėjo atlikti lytinio akto. Tuo tarpu A. J. parodymai šioje dalyje nėra nuoseklūs, nes pradžioje jau pripažindamas šį faktą, jis tvirtino, jog lytinį aktą jis atliko su J. Ž. abipusiu sutarimo, tačiau vėliau, apeliacinės instancijos teismo posėdyje, A. J. jau parodė, jog lytinio akto jis neužbaigė, nes po kelionės buvo pavargęs, kas atitinka nukentėjusiosios duotus parodymus, dėl kokios priežasties A. J. prievartiniai lytinai santykiai užtruko apie 2 val. laiko, nes nesustandėjo jo lytinė varpa. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, jog A. J. savo namo duris buvo užrakinęs ir ji negalėjo išeiti pro duris.

Teisėjų kolegijos nuomone, visiškai suprantamas ir pateisinamas nukentėjusiosios elgesys, jog ji, po patirto šoko ir išgyvenimo, savo vyrui paskambino tik praėjus 3 val. po grįžimo į namus, kas objektyviai nelaikytina ilgu laiko tarpu, o šiam atvykus, iš karto nedvejojant buvo kreiptasi į policiją, nes protokolas - pareiškimas buvo surašytas 9 val. 45 min. Be to ir liudytoja G. Č. patvirtino, jog tą dieną sutikta J. Ž. atrodė liūdna ir apsiverkusi.

LR BK 60 str. 1 d. 9 p. yra nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šventėje dalyvavę asmenys dėl įvairių priežasčių prieštaringai nurodo A. J. girtumo laipsnį, jis pats tvirtina, jog tą vakarą išgėrė nedidelį alkoholio kiekį, alkotesteriu A. J. 2012-06-12, 10.28 val. buvo nustatyta 0.00 promilių alkoholio koncentracija, todėl nėra surinkta pakankamai įrodymų teigti, jog A. J. veiksmus būtų įtakojęs apsvaigimas nuo alkoholio.

Atsižvelgiant į išdėstytą, neginčijamai nustatyta, jog A. J. 2010 m. birželio 12 d. naktį, nuo 02 val. iki 04 val., savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) lytinio santykiavimo tikslu, siekdamas palaužti J. Ž. pasipriešinimą, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą seksualiai prievartavo ir išžagino J. Ž., todėl jo veikos kvalifikuotinos pagal LR BK 150 str. 1 d., BK 149 str. 1 d.

Nukentėjusioji J. Ž. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 50 000 Lt neturtinės bei 2420 Lt advokato atstovavimo ir 4314,38 Lt turtinės žalos priteisimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltės formą, jo turtinę padėtį, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai J. Ž. tyčiniai nusikalstami A. J. veiksmai sukėlė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, neigiamas psichologines pasekmes, pašlijo santykiai šeimoje, todėl atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai.

Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas visiškai, nes jis yra pagrįstas rašytiniais bylos duomenimis.

A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. J. charakterizuojamas teigiamai.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę A. J., atsižvelgia į veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – padarė du sunkius nusikaltimus, jo asmenybę – praeityje teistas, charakterizuojamas teigiamai, į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į laiko tarpą, praėjusį po veikų padarymo, į veikų pasekmes, todėl jam, BK 54 str. 1, 2 d. pagrindais, už atskiras nusikalstamas veikas skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau švelnesnė, negu jos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-10-13 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d., BK 149 str. 1 d. ir nubausti:

pagal LR BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę A. J. paskirti 3 (tris) metus laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos – nuo sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-06-12 iki 2010-06-22, bei bausmę, atliktą pagal Kauno apygardos teismo 2012-02-28 nuosprendį, nuo 2012-04-11 iki 2012-11-20.

Priteisti iš A. J. nukentėjusiajai J. Ž. 4314,38 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus keturiolika litų 38 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. J. nukentėjusiajai J. Ž. 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. J. nukentėjusiajai J. Ž. 2420 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų) advokato atstovavimo išlaidų.

2010-06-21 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu paskirtąsias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos – sulaikymo dienos.

2011-02-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi skirtą A. J. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausantį turtą panaikinti, sumokėjus priteistus civilinius ieškinius.