- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- AN2-230-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00573-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 1 d. nutarimo, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 1 dalį, 508 straipsnį subendrinta 145 (vieno šimto keturiasdešimt penkių) Eur dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. N. nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. 15 val. 43 min. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. 21 val. 50 min., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino į bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, reikalaudamas iškviesti policijos pareigūnus nesant pagrindui ir žinodamas, kad pagalba jam nereikalinga, taip trukdė Bendrojo pagalbos centro darbui. Pokalbių metu įžeidinėjo Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus vyresnįjį specialistą vidaus tarnybos vyresnįjį leitenantą S. L., sakydamas „pats žinok necenzūrinis žodis įstatymus“, „dalbajobe tu“, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus jaunesnįjį specialistą vidaus tarnybos vyresnįjį leitenantą R. K. sakydamas „aš dabar necenzūrinis žodis tave pasiųsiu dalbajobe tu“. Šiais veiksmais administracinius nusižengimus, numatytus ANK 493 straipsnio 1 dalyje bei 508 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu A. N. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 1 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą.
2.1. Skunde nurodo, kad pareigūnas, tirdamas bylą, pažeidė ANK 569 straipsnio 2 dalį, pagal kurią įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju neįrodyta, kad įrašuose yra A. N. balsas. Protokole teigiant, neva A. N. skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir reikalavo iškviesti policijos pareigūnus nesant pagrindo ir žinodamas, kad pagalba nereikalinga, buvo pažeistos A. N. konstitucinės teisės, būtent Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, pagal kurį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ikiteisminis tyrimas pradedamas ne prieš asmenį, o dėl nusikalstamos veikos fakto. O A. N. buvo iš karto įteiktas protokolas, kuriuo jis kviečiamas į teismą.
2.2. Skunde pažymima, kad bylą nagrinėjęs teisėjas teismo proceso pradžioje nenustatė A. N. asmenybės pagal dokumentus, pasakė A. N. pažįstantis. Taip buvo pažeista teismo posėdžio tvarka. Liudytojų buvo paklausta, ar jie pažįsta A. N., į ką liudytojai atsakė, jog asmeniškai ne, tik iš balso, nors A. N. nebuvo prataręs nei žodžio. Jie negalėjo atpažinti A. N. iš balso, kurio negirdėjo. Nors liudytojai perklausę garso įrašus patvirtino, kad juose yra A. N. balsas, šie liudytojai nėra ekspertai, specialistai. Nei institucija, nei teismas neturi įrodymų, kad skambino būtent A. N., eksperto išvados byloje nėra. A. N. vardu registruotu numeriu galėjo skambinti bet koks kitas asmuo, su A. N. leidimu ar be jo.
3. Atsiliepimas į skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu A. N. nubaustas už bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga (ANK 493 str. 1 d.) bei už tai, kad įžeidinėjo bendrojo pagalbos centro darbuotojus (ANK 508 str.). A. N. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole, taip pat skundžiamame teismo nutarime atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra aprašyti konkrečiau, tačiau nagrinėjamu atveju A. N. ginčija ne atliktų veiksmų pobūdį ir jų kvalifikaciją pagal atitinkamą ANK straipsnį, o aplinkybę, jog į bendrąjį pagalbos centrą skambino būtent jis. Skunde A. N. taip pat nurodo procesinius pažeidimus, jo manymu padarytus bylos nagrinėjimo metu institucijoje ir pirmosios instancijos teisme.
5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme buvo apklausti du bendrojo pagalbos centro pareigūnai, kuriuos pokalbio metu įžeidė A. N.. Tiek S. L., tiek R. K. patvirtino atpažinę skambinančio asmens balsą – jog tai buvo A. N.. Pažymėtina, jog liudytojai nurodė, kad A. N. nuolat skambina bendrojo pagalbos centro numeriu, su juo bendrauja beveik kiekvieną darbo pamainą, todėl neabejoja, kad garso įrašuose kalba būtent jis. Nors skunde A. N. tvirtina, jog išvadai dėl skambinančio asmens identifikavimo būtina atlikti ekspertizę, su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Bendrajam pagalbos centrui buvo skambinta kelias dešimtis kartų, visuomet iš to paties numerio, nors A. N. ir teigia, neva skambinti galėjo bet kas, konkrečiai skambinusio asmens nenurodo. Bendrojo pagalbos centro pareigūnai, dažnai sulaukiantys atsakomybėn patraukto asmens skambučių, patvirtino atpažinę jo balsą. Šios išvados nepaneigia ir skundo teiginiai, jog A. N. posėdžio metu iki liudytojams duodant parodymus nepratarė nei žodžio – liudytojai nurodė atpažinę A. N. balsą skambučių bendrajam pagalbos centrui metu (kuomet tam tikrais atvejais skambindamas A. N. prisistatydavo), ne teismo posėdžio metu. Papildomai pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismui perklausius teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme garso įrašus bei garso įrašus, pateiktus bendrojo pagalbos centro, abejonių, jog šiuose įrašuose kalba tas pats asmuo, teismui nekyla.
7. Įvertinus aukščiau aptartus duomenis (liudytojų, atpažinusių A. N. balsą, parodymus, aplinkybę, jog buvo skambinta pakankamai dažnai ir būtent iš atsakomybėn patraukto asmens telefono, konkretaus asmens, kuris taip dažnai galėjo naudotis A. N. asmeniniu telefonu, A. N. nenurodė), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ANK įtvirtintos įrodymų vertinimo nuostatos nagrinėjamu atveju pažeistos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog į bendrąjį pagalbos centrą skambino būtent A. N. bei patraukė jį administracinėn atsakomybėn už nurodytų nusižengimų padarymą.
8. Apeliacinio skundo argumentai, neva surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, atmestini kaip nepagrįsti. Vadovaujantis ANK 609 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo protokole be kita ko nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi surašius A. N. atžvilgiu 2018 m. gruodžio 7 d. administracinio nusižengimo protokolą bei nurodžius jame veiksmus, kurių padarymu A. N. yra kaltinamas, jo teisės pažeistos nebuvo. Kaltu dėl atitinkamų administracinių nusižengimų padarymo A. N. pripažintas tik skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, kuris atitinkamai įsiteisėja apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą (ANK 654 str.).
9. ANK 632 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prieš pradedant teismo posėdį patikrinama į teismo posėdį šauktų atvykusių asmenų tapatybė pagal pateiktus asmens dokumentus. Skunde A. N. pažymi, jog bylą nagrinėjęs teisėjas jo asmenybės pagal dokumentus nenustatė. Kaip matyti iš apylinkės teisme vykusių posėdžių garso įrašų, klausimas dėl A. N. tapatybės proceso metu keliamas nebuvo, kas leidžia daryti išvadą, jog prieš pirmąjį posėdį atsakomybėn patraukto asmens tapatybė nustatyta tinkamai.
10. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, kurių apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje byloje yra pakankamai, skundžiamame nutarime teismas nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 1 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti šį nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. N. apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.